Galdur, fįr og geimvķsindi

Magic

Žaš er sagt aš galdur sé andstęšan viš vķsindi, svona nokkurskonar bįbiljur į mešan vķsindin byggi į žvķ rökrétta. Žvķ séu žeir sem trśi į galdur draumórafólk ķ mótsögn viš sannleik vķsindanna.

Svo hafa žeir alltaf veriš til sem vita aš galdur byggir į hįvķsindalegum lögmįlum sem hafa mun vķštękari tengingar en rökhyggjan, s.s. krafta nįttśrunnar, traustiš į ęšri mętti og sķšast en ekki sķst vissunni fyrir eigin getu viš aš fęra sér lögmįlin ķ nyt.

Ef sönn vķsindi vęru einungis rökhyggja sem byggši į žvķ sem žegar hefur veriš reynt, vęru žau žar aš leišandi eins og sigling žar sem stżrt er meš žvķ aš rżna ķ straumröst kjölfarsins. Žį nżta žau fortķšar stašreyndir sem nį ekki aš uppfylla žrįna eftir žvķ óžekkta. Žannig vķsindi munu ašeins fęra rök gęrdagsins į mešan žau steyta į skerjum og missa af draumalöndum sem framundan eru vegna trśarinnar į aš best verši stżrt meš žvķ aš rżna ķ kjölfariš.

Um mišjan įttunda įrtug sķšustu aldar tók žaš um įr fyrir geimförin Vķking 1 og 2 aš komast til Mars, lögšu žau af staš frį jöršu 1975 og lentu į Mars 1976. Mun lengri tķma tekur aš fį śr žvķ skoriš hvort lķf gęti veriš į raušu plįnetunni og žaš eru ekki nema örfį įr sķšan aš almenningi voru birtar myndir frį ökuferš žašan. NASA sendi svo Voyager nįnast śt ķ blįinn 1977 til aš kanna fjarlęgustu plįnetur ķ okkar sólkerfi. Og fyrir nokkrum įrum komst hann žangaš, sem aš var stefnt fyrir įratugum sķšan, vegna žess aš markmišiš var fyrirfram skilgreint śti ķ blįnum.

Nżlega voru kynntar nišurstöšur geimvķsindamanna sem höfšu fundiš sólkerfi sem hafi plįnetur svipašar jöršinni, žar sem tališ er aš finna megi lķf. Plįnetur sem eru žó ķ tuga ljósįra meiri fjarlęgš en en žęr fjarlęgustu ķ okkar sólkerfi žangaš sem Voyager komst nżlega. Meš tilliti til vķsindalegra męlieininga s.s. ljóshraša og fjarlęgšar er ekki nema von aš spurningar vakni um hvernig geimvķsindamenn komust aš žessari nišurstöšu śr fjarlęgš sem fyrir örfįum įrum sķšan var sögš taka mannsaldra aš yfirvinna, jafnvel į ljóshraša.

Žaš žarf aš lįta sig dreyma eša detta ķ hug töfrandi skįldskap, nokkurskonar galdur, til aš skżra hvernig fjarlęgšir og tķmi er yfirunninn geimvķsindalega. Žį er lķka skżringin einföld; tķminn er męlieining sem vanalega er sett framan viš fjarlęgšina aš takmarkinu, meš žvķ einu aš setja žessa męlieiningu aftan viš fjarlęgšina žį er hęgt aš komast įn žess aš tķminn žvęlist fyrir, hvaš žį ef bęši fjarlęgšin og tķminn eru sett fyrir aftan takmarkiš.

Žannig draumkennda galdra viršast geimvķsindamenn nota viš aš uppgötva heilu sólkerfin og svartholin ķ órafjarlęgš. En žarna er hvorki um aš ręša skįldskap né rökfręši, samt sem įšur fullkomlega ešlilegt žegar haft er ķ huga aš tķminn er ekki til nema sem męlieining. Žaš sama į viš um fjarlęgšina sem gerir fjöllin blį meš sjónhverfingu.

Sjónhverfingar męlieininganna mį best sjį ķ peningum sem eru męlieining į hagsęld. Sķšast kreppa ķslandssögunnar stóš yfir ķ góšęri til lands og sjįvar, ekkert skorti nema peninga sem eru nś oršiš ašallega til ķ formi digital bókhaldstalna.

Allar męlieiningar bśa viš žau rök aš verša virkar vegna žess samhengis sem viš įkvešum žeim. Žaš dettur t.d. engum ķ hug aš ekki sé hęgt aš byggja hśs vegna skorts į sentķmetrum, en flestir vita jafnframt aš sentķmetrar eru mikiš notuš męlieining viš hśsbyggingar. En varla er hęgt aš byggja hśs nś til dags ef peninga skortir žó nóg sé til af byggingarefni, vinnuafli og sentķmetrum.

Svo lengi sem viš samžykkjum hvernig meš męlieiningarnar skuli fariš žį veršur okkar veruleiki byggšur į žeim, rétt eins og vķst er aš tveir plśs tveir eru fjórir, eša jafnvel verštryggšir 10, svo lengi sem samkomulagiš heldur.

Žeir sem į öldum įšur fóru frjįlslega meš višurkenndar męlieiningar voru oftar en ekki, rétt eins og nś litnir hornauga, jafnvel įsakašir um fjölkynngi eša fordęšuskap. Hvoru tveggja eru gömul ķslensk orš notuš yfir galdur. Fjölkynngi mį segja aš hafi veriš hvķtur galdur žar sem sį sem meš hann fór gerši žaš sjįlfum sér til hagsbóta įn žess aš skaša ašra. Fordęšuskapur var į viš svartan galdur sem var įstundašur öšrum til tjóns. Sķšan voru lögin notuš til aš dęma, og višurlögin voru hörš.

Nś į tķmum er aušvelt aš sjį aš męlikvaršar laganna sem notašir voru til aš brenna fólk į bįli vegna galdurs voru hinn raunverulegi fordęšuskapur. En žaš var ekki svo aušvelt aš sjį galdrabrennurnar ķ žvķ ljósi į žeim tķma sem męlikvaršar galdrafįrsins voru ķ gildi. Rétt eins og nś į tķmum eru tölur meš vöxtum og veršbótum višurkenndar sem męlikvarši į hagsęld, burt séš frį dugnaši fólks og hagfelldu įrferši, ef reglum męlistikunnar er fylgt. 

Ofsóknir meš tilheyrandi galdrabrennum hófust hér į landi įriš 1625, og er 17. öldin stundum kölluš brennuöldin, en tališ er aš 23 manneskjur hafi žį veriš brenndir į bįli. Žetta geršist nęstum hundraš įrum eftir aš galdraofsóknirnar ķ Evrópu nįšu hįmarki. Žar meš hófst skelfilegt tķmabil fyrir fjölfrótt fólk žegar žekking žess var lögš aš jöfnu viš galdra. Tķmabil žetta er tališ hafa nįš hįmarki meš žremur brennum ķ Trékyllisvķk į Ströndum en sķšasta galdrabrennan į Ķslandi fór fram įriš 1683 Arngeršareyri ķ Ķsafjaršardjśpi.

Žvķ hefur veriš haldiš fram ķ seinni tķš aš gešžótti og fégręšgi valadamanna hafi veriš orsök galdrabrenna į Ķslandi, en ekki almanna heill. Žorleifur Kortsons sżslumašur ķ Strandasżslu įtti žar stóran hlut aš mįli umfram ašra valdsmenn, žó er žessi neikvęšu mynd af honum ekki aš finna ķ ritum samtķmamanna hans. Hvort žeir hafa haft réttara fyrir sér en žeir sem stunda seinni tķma fréttaskķringar sem gera hann aš meinfisum  fjįrplógsmanni fer eftir žvķ viš hvaš er mišaš. Žorleifur įtti til aš vķsa mįlum aftur heim ķ héraš og krefjast frekari rannsóknar ef honum fannst rök įkęrunnar léleg. Röksemdir Žorleifs breytir samt ekki žeim męlikvarša aš hann er sį ķslenski valdsmašur sem vitaš er aš dęmdi flesta į bįliš.

Fyrsti mašurinn į Ķslandi sem var sannanlega brenndur fyrir galdur var Jón Rögnvaldsson, var hann brenndur fyrir kunnįttu sķna meš rśnir. Stórhęttulegt var aš leggja sig eftir fornum fręšum, hvaš žį aš eiga rśnablöš eša bękur ķ fórum sķnum, sem og aš hafa žekkingu į grösum til lękninga, en slķkt bauš heim galdragrun.

Hin fornu fręši, sem ķ dag eru talin til bįbilja, sem var svo višsjįlfvert aš žekkja į 17. öldinni voru į öldum žar įšur talin til žekkingar. Ķ fornsögunum mį vķša lesa um hvernig fólk fęrši sér žessa žekkingu ķ nyt. Eru margar frįsagnir af žeim fręšum hreinasta bull meš męlikvöršum nśtķmans. Nema žį kannski geimvķsindanna.

Egilssaga segir frį žekkingu Egils Skallagrķmssonar į rśnum og hvernig hann notaši žęr ķ lękningarskyni žar sem meinrśnir höfšu įšur veriš ristar til aš valda veikindum. Eins notaši hann žessa žekkingu sķna til aš sjįst fyrir sér til bjargar ķ višsjįlu.

Grettissaga segir frį žvķ hvernig Grettir var aš lokum drepinn śt ķ Drangey meš galdri sem flokkašist undir fordęšuskap og sagan segir lķka hvernig sį sem įtti frumkvęšiš af žeim galdri varš ógęfunni aš brįš meš missi höfušs sķns.

Fęreyingasaga segir frį žvķ hvernig Žrįndur ķ Götu beitti galdri til aš komast aš žvķ hvaš varš um Sigmund Brestisson og lżsir hvernig hann leiddi fram žrjį menn til vitnisburšar sem höfšu veriš myrtir.

Ķ Eirķkssögu rauša segir frį Žorbjörgu lķtilvölvu, sem sagan notar oršiš "vķsindakona" yfir, žar sem hśn breytir vetrarkulda ķ sumarblķšu. Žetta gerši Žorbjörg vķsindakona į samkomu sem lķst er ķ sögunni, sem tilkomu mikilli skrautsżningu meš hęnsnafišri og kattarskinni svo įhrifin yrši sem mest. Žar voru kyrjašar varšlokur sem žį var kvešskapur į fįrra fęri, svona nokkurskonar Eurovision.

Allar sagnir af galdri bera žaš meš sér aš betra er aš fara varlega žegar hann er viš hafšur, žvķ fordęšuskapur žar sem vinna į öšrum mein kemur undantekningalaust til meš aš hitta žann illa fyrir sem žeim galdri beitir. Hins vegar mį sega aš fjölkynngi hafi oft komiš vel og til eru heimildir um fólk sem slapp viš eldinn į brennuöld vegna kunnįttu sinnar. Mį žar nefna heimildir tengdar Jóni lęrša Gušmundssyni og Ingibjörgu Jónsdóttur Galdra Imbu.

Nś į tķmum er gengiš śt frį žvķ aš snilli mannsandans sé hugsunin, sś sem fer fram ķ höfšinu. Į mešan svo er žį er rökfręšin oftast talin til hins rétta og ekki rśm fyrir bįbiljur. Jafnvel žó svo aš rökfręšin takamarki okkur ķ aš svara sumum stęrstu spurningum lķfsins, lķkt og um įstina, sem seint veršur svaraš meš rökum.

Įskoranir lķfsins eru nįttśrulega mismunandi eins og žęr eru margar, sumar eru rökfręšilegar, į mešan öšrum veršur ekki svaraš nema meš hjartanu. Svo fjölgar žeim stöšugt nś į 21. öldinni, sem žarfnast hvoru tveggja.

Žaš er sagt aš heilinn rįši viš 24 myndramma į sekśndu sem er ekkert smįręši ef viš bśum til śr žeim spurningar sem žarfnast svara. Svo er sagt aš viš hvert svar verši til aš minnsta kosti tvęr nżjar spurningar. Upplżsingatękni nśtķmans ręšur viš, umfram mannsheilann, milljónir svara sem bżr til sķaukinn fjölda spurninga į sekśndu. Žannig ętti hver viti borinn mašur aš sjį aš rökhugsun mannsins ein og sér er ofurliši borin.

Žvķ er tķmi innsęisins runnin upp sem aldrei fyrr. Žess sem bżr ķ hjartanu, žvķ hjartaš veit alltaf hvaš er rétt. Nśtķma töframenn vita aš galdur felur ķ sér visku hjartans viš aš koma į breytingum ķ hugarheiminum, sķgilda visku Gandhi žegar hann sagši "breyttu sjįlfum žér og žś hefur breytt heiminum".

Fólk į brennuöld gat veriš sakaš um galdur fyrir žaš eitt aš fylgja innsęinu opinberlega. Langt fram eftir sķšustu öld fann hinsegin fólk sig knśiš til aš vera ķ felum vegna fordóma ef žaš opinberaši hjarta sitt.

Galdur sem fjölkynngi er byggšur į margžęttri vķsindalegri greind, į tónum mannsandans žegar hann hefur slitiš sig śr višjum tķšarandans til aš njóta töfra tķmaleysisins og veršur žvķ sjaldnast sżnilegur meš męlikvöršum samtķmans, žvķ ef svo vęri gengi fjölkunnįttan oftar en ekki ķ berhögg viš lög fordęšunnar.

 

 


Sjö sinnum žaš sagt er mér

IMG_0184

Žęr fréttir sem ķtrekaš berast af hśsnęšisvanda fólks eru žyngri en tįrum taki. Meir aš segja hefur žingkona nżlega lżst rįšaleysi viš aš komast undir eigiš žak žrįtt fyrir aš hafa hįtt ķ eina og hįlfa milljón į mįnuši.

Hvernig fólk fór aš žvķ įšur fyrr viš aš koma žaki yfir höfušiš viršist ekki eiga viš nś į dögum. Reglugeršafargan nśtķmans, meš öllum sķnum kostnaši og kröfum, viršist vera komiš į žaš stig aš ekki er neinum mešal Jóni mögulegt aš byggja.

IMG_0192

Leiši žeirra Möšrudalshjóna, Žórunnar Vilhjįlmsdóttur Oddsen og Stefįns Jónsonar

Tilefni žessara vangaveltna eru aš ķ sumar sem leiš var sżning ķ Slįturhśsinu į Egilsstöšum, Menningarmišstöš Fljótsdalshérašs, um žśsundžjala smišinn Jón Stefįnsson ķ Möšrudal. Jón ķ Möšrudal var engin mešal Jón og vķlaši fįtt fyrir sér.

Ég hafši hugsaš mér aš gera žessari įhugaveršu sżningu skil hérna į sķšunni, en finn ekkert af žvķ efni sem ég var bśin aš viša aš mér og hef žar aš auki glataš flest öllum myndum frį sumrinu 2016 ķ tölvuóhappi.

Žvķ verš ég aš gera žessari merkilegu sżningu öšruvķsi skil en ég hafši hugsaš mér og er žį efst ķ huga kirkjan sem hann byggši ķ Möšrudal. Žvķ žaš vafšist vel aš merkja ekki fyrir Jóni aš koma sér upp kirkju, frekar en žaki yfir höfušiš. Kirkjuna byggši hann meš eigin höndum fyrir eigin reikning.

IMG_0186

Ég rakst į skemmtilegt vištal viš Jón į youtube žar sem hann lżsir žvķ fyrir Stefįni Jónssyni fréttamanni hvernig og hvers vegna hann byggši kirkjuna. Jón var einnig listamašur og mįlaši altaristöfluna sjįlfur auk žess aš smķša rammann utan um hana. Hann fékk svo biskupinn til aš vķgja kirkjuna.

Ķ žessu örstutta vištali lżsir Jón žessu auk žess aš syngja ljóš og lag um Hallgrķm Pétursson. Seinni hluti vištalsins er viš annan höfšingja austanlands sem vandar ekki hagfręšingum kvešjurnar og gęti umręšuefniš eins haf veriš ķ dag og fyrir tępum 60 įrum.

 

Ps. Žeir sem hafa įhuga į aš heyra hvaš listamenn dagsins ķ dag gera meš söng Jóns ķ Möšrudal žį mį smella į žetta remix hér.


Hręvareldar

Hręvareldur

Eru hręvareldar sem loga um nętur villuljós, sem eiga sér enga samsvörun ķ upplżstum heimi nśtķmans og eiga žar meš žaš sameiginlegt meš įlfum og huldufólki žjóštrśarinnar aš hafa horfiš af sjónarsvišinu žegar raflżsingin hélt innreiš sķna?

Eša eru hręvareldar kannski til? og gęti žį lķka veriš aš žaš mętti sjį įlfa viš rétt skilyrši?

Ég fór aš velta žessu fyrir mér vegna lesturs bókar Halldórs Pįlssonar um Knśtsbyl, sem gekk yfir Austurland 7. janśar 1886, en žar er aš finna žessa frįsögn frį Ósi ķ Breišdal; Fašir minn Jón Einarsson įtti lķka heima į Ósi, žegar žetta skeši, og var aš gęta fulloršna fjįrins, sem var śti meš sjónum, um klukkustundar gangs frį bęnum. Fašir minn hafši veriš meš allt féš utan viš staš žann er Kleifarrétt heitir. Žaš er ekki fjįrrétt heldur klettahlein, er nęr langt til frį fjalli nišur aš sjó. Hann kom fénu ķ gott skjól utan viš Kleifarrétt nišur viš sjóinn og stóš yfir žvķ til kvölds og žaš lengi nętur, aš hann treysti žvķ, aš žaš fęri ekki śr žessum staš, mešan į bylnum stęši. Žį yfirgaf hann žaš og hélt ķ įttina heim til fjįrborgarinnar er var höfš stuttu innar en Kleifarréttin er. Fjįrborgin var nęturstašur Ósfjįrins framan af vetri, mešan svo haglétt var, aš fulloršnu fé var ekki gefiš hey. Žar var meira skjól en hjį fénu žar śti viš Kleifarrétt. Ķ fjįrborginni hélst hann ekki viš nema ķ stutta stund sökum hręvarelda, er žar var mikiš af. Innan um elda žessa undi hann sér ekki, žó saklausir vęru. Hann hélt žvķ brįtt žašan heim į leiš inn meš fjallinu, žótt stormurinn og kófiš vęri svo mikiš aš hvergi sęist.

Žarna er sagt žannig frį hręvareldum, lķkt og žeir ęttu aš vera hverju mannsbarni žekktir ekki sķšur en noršurljósin, sem hafa heillaš ljósmyndara nś į tķmum. Žegar ég las frįsögnina hugsaši ég meš mér "jį, žaš er mżri žarna fyrir innan fjįrborgina" en ķ votlendi grunaši mig aš gęti veriš von hręvarelda, žó svo aš ég hafi žį aldrei séš og žekki engan sem žaš hefur gert, og viti varla hvernig žessari hugmynd skaut nišur ķ kollinn. En eitthvaš truflaši hugmyndina um mżrarljósiš, žvķ Knśtsbylur var fįrvišri og žvķ ekki lķklegt aš logi lifši ķ žeim vešraham, hvaš žį aš Jón hafi séš frį sér į móti dimmvišrinu. Žvķ fór ég aš grennslast fyrir um ešli Hręvarelda sem žjótrś fyrri alda er full af frįsögnum af, en fįir viršast hafa séš nś į tķmum.

Kleifarrétt

Kleifarrétt, žar sem Jón gętti fjįrins nišur viš sjó ķ Knśtsbyl, skarš hefur veriš gert fyrir žjóšveginn ķ gegnum klettinn

Strax ķ fornsögunum er hręvarelda getiš. Ķ Grettissögu segir frį žvķ žegar Grettir kom til Hįramarsey į Sušur Męri ķ Noregi og sį elda į haug Kįrs gamla og gekk ķ hauginn, ręndi gulli Kįrs og afhöfšaši draug hans meš sveršinu Jökulnaut. Gulliš fęrši Grettir syni Kįrs, Žorfinni bónda į Hįramarsey. Samkvęmt frįsögninni mį ętla aš žaš hafi veriš hręvareldar eša mżrarljós, sem logušu į haug Kįrs og vķsaši Grettri į grafhauginn. Žvķ ķ vķsu um žennan gjörning talar hann um "Fįfnis mżri" eftir aš hafa įšur haft į orši aš "margt er smįtt žaš er til ber į sķškveldum".

Žjóšsaga segir aš sjį hafi mįtt bjarma frį landi viš Djśpavog, sem loga įtti į haug Melsander Raben śti ķ Papey. En engin vissi fyrir vķst hvar Melsander hafši boriš beinin né hvaš af aušęfum hans varš, žvķ hvoru tveggja hvarf vofaginlega žar śti ķ eynni. Samt grunar mönnum aš gull Melsanders kunni aš vera grafiš undir kirkjugólfinu. Žessi hręvarelda bjarmi sem menn töldu sig įšur fyrr verša vara viš śt ķ Papey gętu žvķ veriš af sama toga og greint er frį ķ öllum žeim žjóšsögum, sem til eru um gull į įlagablettum en žegar reynt var aš grafa žaš upp žį sżndist kirkjan loga.

Eftir aš hręvareldar hafa komiš viš sögu ķ žjóštrśnni ķ žśsund įr, višurkenna vķsindi nśtķmans aš stundum sé nokkur sannleikskorn ķ alžżšutrśnni. Samkvęmt Vķsindavef Hįskólans er skżringin į fyrirbęrinu; "hręvareldar eru flöktandi ljós sem sjįst aš nęturlagi yfir mżrum. Yfirleitt er žį metangas aš brenna en žaš myndast viš sundrun jurtaleifa ķ mżrum. Engin įstęša er til aš ętla annaš en aš fyrirbęriš hafi veriš žekkt frį alda öšli. Žaš er nefnt ķ gömlum ķslenskum textum og til aš mynda eru ensku oršin um fyrirbęriš gömul ķ ensku ritmįli".

Žó veršur žaš aš teljast undarlegt aš um leiš og vķsindavefurinn višurkennir hręvarelda sem ešlilegan bruna metangass, žį er žetta einnig tekiš fram; "hręvareldar eru flöktandi ljós sem sjįst aš nęturlagi yfir mżrum en fęrast undan mönnum ef reynt er aš nįlgast žau". Žaš undarlega er aš ef gengiš er aš metangasloga śr prķmus, žį fęrist hann ekki undan. Žaš mį žvķ segja aš vķsindin komist aš svipašri nišurstöšu og žjóštrśin gerši, ž.e. aš hręvareldar geti leitt menn śt ķ kviksyndi eša ašra villu vegar. 

Ķ athyglisveršri grein Ólafs Hanssonar ķ Mįnudagsblašinu 5. október 1959 segir; "Oft eru hręvareldar settir ķ samband viš haugaelda og žeir taldir loga yfir gröfum, žar sem gull er fólgiš. Stundum loga žeir į leišum, žó aš ekkert gull eša fé sé žar. Žetta mun ekki vera eintóm hjįtrś, žaš er talin stašreynd, aš hręvareldar sjįist mjög oft ķ kirkjugöršum, og mun rotnun lķkanna valda žeim meš einhverjum hętti. Žaš er ekki aš furša, žótt žetta fyrirbęri ķ reit hinna daušu hafi komiš margvķslegri hjįtrś af staš. Sś skošun er talsvert algeng, aš eldarnir séu sįlir framlišinna. Einna almennust er sś skošun, aš hér séu į feršinni sįlir sjįlfsmoršingja, sem séu į sķfelldu reiki og finni engan friš. Lķka žekkist sś trś, aš hér séu andar manna, sem hafi lįtizt af slysförum, og reiki ę sķšan um ķ nįmunda viš slysstašinn. Sś trś, aš slķkir andar séu į sveimi ķ nįmd viš slysstaši er mjög algeng į Ķslandi".

Fjįrborg

Gamla fjįrborgin į Ósi hęgra megin viš žjóšveg 1, mżrin vinstra megin

Samt sem įšur getur žetta varla veriš skżringin į žeim hręvareldum sem getiš er um aš Jón hafi séš viš fjįrborgina į Ósi ķ Knśtsbyl, žó svo mżrin sé nįlęg, žvķ varla hafa veriš vešurskilyrši fyrir slķkan loga ķ žvķ aftaka vešri sem tališ er hafa fariš yfir meš fellibylsstyrk.

Į heimasķšu Vešurstofunnar segir frį hręvareldum af öšrum toga, žeim sem fylgja vešrabrigšum s.s. eldingarvešri. Žar er lżsing žriggja manneskja sem telja sig hafa upplifaš hręvarelda į Eirķksjökli 20 įgśst 2011, žó svo engin hafi veriš žar eldurinn. Žar segir m.a.; "Stundum er hręvareldum ruglaš saman viš mżraljós (will-o“-the-wisp į ensku), en žau gefa dauf ljós viš bruna mżragass (metans). Įšur geršu menn sér stundum ekki grein fyrir aš um ólķk nįttśrufyrirbęri vęri aš ręša, en mżraljós eru bruna-fyrirbęri į mešan hręvareldar eru raf-fyrirbęri". Frįsögnin į Eirķksjökli segir af hagléli og réttum višbrögšum viš eldingahęttu, žegar umhverfiš er oršiš žaš rafmagnaš aš hįrin rķsa. Žessi réttu višbrögš stemma viš žau rįš sem gefin voru ķ žjóštrśnni, sem sagši aš ekki mętti benda į eša berja hręvarloga žvķ žį gętu žeir rįšist į menn og brennt og ef reynt vęri aš slökkva hręvareld af vopni dytti mašur daušur nišur.

Ķ feršabók Eggerts Ólafssonar og Bjarna Pįlssonar įriš 1772 er lżsingu śr Kjósarsżslu žar sem segir: "Žrumur, eldingar og önnur óvenjuleg loftfyrirbęri eru sjaldgęf hér. Helst veršur žeirra vart į vetrum. Žegar dimmvišri er meš stormi og hrķš į vetrum, veršur vart leiftra ķ nešstu loftlögunum. Žau kalla menn snęljós. Eins konar Ignis fatuus, sem į ķslenzku kallast hręvareldur og lķkt og hangir utan į mönnum, er sjaldgęfur į žessum slóšum".

Lķklegast er žvķ aš hręfareldarnir sem Jón Einarsson frį Ósi sį viš fjįrborgina ķ Knśtsbyl hafi stafaš af völdum rafmagnašra vešurskilyrša, svipašra og greint er frį į sķšu Vešurstofunnar aš fólkiš į Eirķksjökli hafi upplifaš sumariš 2011. Lķklega hafi žetta žvķ veriš sś tegund hręvarelda sem getiš er ķ feršabók Eggerts Ólafssonar og Bjarna Pįlssonar frį 1772, og sagt er žar aš menn kalli snęljós. En greinilegt er aš hręvareldar hafa veriš fólki mun kunnuglegra fyrirbęri hér įšur fyrr en žeir eru nś til dags. Og viršast vķsindin ekki skżra til fulls žį tegund hręvarelda sem stundum voru kallašir mżrarljós eša haugeldar.


Vandamįliš er verkfręšin og vešrįttan

Žaš er gott til žess aš vita aš verkfręšistofurnar eru farnar aš gera sér mat śr myglu og vonandi į verkfręšin eftir aš gangast žar viš įbyrgš.

Žaš er margt til ķ mįli Rķkharšs Kristjįnssonar žó svo aš full mikil einföldun sé aš einskorša vandamįliš viš hinn "ķslenska śtvegg". Myglu mį reyndar finna ķ flestum hśsum enda vęri rétt fyrir ķbśana aš forša sér śt ef engin mygla lifši af ķ gerilsneyddu hśsi, žvķ žį vęri eins vķst aš nęst vęri komiš aš žeim sjįlfum. 

En höfuš vandinn varšandi myglu er aš ekki eru višhafšar byggingarašferšir sem hęfa ķslenskri vešrįttu, sem er eins og flestir žekkja umhleypingarsöm og vot. Žvķ er rétt aš hśs hafi góša vešurkįpu alveg eins og mannfólkiš og žaš er rétt aš betra er aš einangra steinsteypta veggi aš utan. Žetta hefur veriš žekkt ķ įratugi žó svo hönnušir og verkfręšingar hafi oft kosiš aš lķta fram hjį žessum stašreyndum.

Sķšan er rétt aš geta žess aš mygla hefur margfaldast sem vandamįl eftir aš fariš var aš nota pappaklętt gifs bęši viš aš klęša śtveggi aš innanveršu og ķ milliveggi. Žessir veggir eru oftar en ekki meš tvöföldu gifsi og ef kemst raki ķ pappann į milli gifslaga žį veršur žar mögnuš mygla sem er ósżnileg, en getur valdiš fólki ama, jafnvel heilsutjóni įn žess aš orsökin verši sżnileg.

Rétt eins og meš torfbęina, sem žjónušu ķslendingum ķ žśsund įr, žį leikur vešrįttan og umgengni ķbśanna ašalhlutverkiš varšandi heilnęmi hśsa. Torfbęrinn gat enst vel ķ 50-100 įr inn til landsins noršan heiša į mešan vętan og umhleypingarnar viš ströndina syšra geršu žaš aš verkum aš endingin var styttri og myglan meiri.

Ķ nśtķmanum hefur verkfręšin sķšan įtt sinn žįtt ķ myglu meš svipušum hętti og umhleypingasöm vešrįttan, sem sjį mį į sögu  flatra žaka į Ķslandi. Žau skjóta upp kollinum meš vissu millibili, aš žvķ aš viršist vegna žess eins aš sigldum hönnušum finnst fallegt eyšimörkinni, žvķ ekki er góšri reynslu fyrir aš fara af flötum žökum ķ ķslenskri vešrįttu.

Žaš mį segja aš Vilhjįlmur Hjįlmarsson fyrrverandi menntamįlarįšherra hafi hitt naglann į höfušiš varšandi ķslenskar byggingarašferšir žegar hann sagši; "žó svo Bakkabręšur hafi stundaš mögnuš heimskupör hefši žeim aldrei dottiš ķ hug aš setja flöt žök į hśsin į Bakka".


mbl.is Vandamįliš er hinn ķslenski śtveggur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Knśtsbylur

IMG_5479

Žaš hefur veriš vetrarvešur nśna sķšustu dagana eftir einstaklega hlżjan og snjóléttan vetur. Meir aš segja komst ég ķ žį ašstöšu aš vera fastur ķ skafli į Vatnsskarši s.l. žrišjudag. Žaš hvessir hressilega į Vatnsskarši og hefur vindmęlir vegageršarinnar žar ósjaldan fokiš, žannig aš ekki er ólķklegt aš žar hafi veriš slegin vindmet.

Žó įšur fyrr hafi ekki veriš óvanalegt aš leišin til Borgarfjaršar-eystri vęri lokuš vegna snjóa į žessum įrstķma er nś svo komiš aš erlendir feršamenn bruna ķ alla skafla į smįbķlunum og žvķ er reynt aš halda opnu flesta daga vikunnar. Enda leiš ekki löng stund žar til aš ég hafši félagskap ungs Japansks pars.

Alveg sķmasambandslaust var ķ skaflinum, sem betur fer kom eftir stutta stund vel bķlandi innfęddur Borgfiršingur en ekki vildi betur til en aš žegar hann ętlaši aš snśa į veginum bakkaši hann ofanķ ręsi, žannig aš bķlarnir voru žį oršnir žrķr fastir tvist og bast ķ blindunni. Sį innfęddi vissi um blett um žaš bil 1 km nešar ķ fjallinu žar sem hęgt var aš nį sķmasambandi og fór žangaš og hringdi ķ björgunarsveitina sem kom svo til aš bjarga mįlum.

En ekki var nś meiningin aš segja frį svona smį skafrenningi į fjallvegi heldur frį sjįlfum Knśtsbyl, um žaš mannskašavešur las ég ķ blķšvišrinu ķ vetur, kannski ekki laust viš aš mašur vęri farin aš sakna vetrarins sem nś viršist loksins kominn ķ venjulegan gķr.

"Skašavešriš 7. janśar 1886 var kennt viš almanaksnafn dagsins og kallaš Knśtsbylur. Vešriš gekk mest yfir Mślasżslur og Austur-Skaftafellssżslu. Žaš skall į snemma dags į milli mišmorguns og hįdegis svo snöggt sem kólfi vęri skotiš. Vķšast hvar var bśiš aš reka fé til beitar, en stöku menn voru svo vešurglöggir eša höfšu žann vešurugg, aš žeir rįku ekki fé frį hśsi. Hvergi varš fé, sem śt hafši veriš lįtiš nįš ķ hśs um daginn. Nęsta dag var upprof en frosthelja. Nįšist žį megin hluti fjįrins hrakiš og śr fönn dregiš, en vķšast fórst til daušs fleira og fęrra. Sumstašar hraktist fé ķ vötn og sjó. Žannig hrakti flesta saušina ķ Hrafnsgerši ķ Lagarfljót og ķ Fjöršum sumstašar rak fé undan vešrinu ķ sjó.

Mikill mannskaši og margskonar annar skaši varš ķ žessu vešri. Sex menn uršu śti, žrķr į Fljótsdalshéraši, tveir ķ Reyšarfirši og einn ķ Breišdal. Bįtur fórst frį Nesi ķ Noršfirši meš 4 mönnum og annar ķ Reyšarfirši meš 5 mönnum norskum. Žrjįr skśtur rak į land ķ Seyšisfirši og brotnušu tvęr žeirra mikiš. Žök rauf af hśsum vķša og mörg uršu fleiri smęrri tjón. Mikiš tjón į saušfé varš ķ Knśtsbyl ķ Austur-Skaftafellssżslu. Į žremur bęjum rak allt saušfé ķ sjó og hross sumstašar. Kirkjan fauk į Kįlfafellstaš og žök af hśsum vķša."

Žetta mį lesa ķ Austurland III bind um bylinn sem kenndur er viš Knśt hertoga. Um žetta óvešur hefur einnig veriš skrifuš heil bók sem nefnist Knśtsbylur og hefur Halldór Pįlsson žar tekiš saman frįsagnir eftir fólki į Austurlandi sem mundi eša hafši heyrt talaš um žetta vešur. Žar segir aš bylurinn hafi veriš lķkari fellibyl en ašrir byljir vegna mikils vindstriks. Lķtillega hafši snjóaš nóttina fyrir bylinn en logn var į undan honum, svo flestir settu śt saušfé til beitar, en žetta reyndist svikalogn žvķ vešriš brast į ķ einni svipan meš ęgilegum vindstyrk snjókomu og frosti. Margar frįsagnir greina frį žvķ hve erfišlega gekk aš koma forystu fé śr hśsum žennan morgunn og ķ sumum tilfellum mun vešurskyggni forustufjįrins hafa komiš ķ veg fyrir tjón. Eins er vķša sagt frį vešurdyn sem heyršist rétt į undan vešrinu žó svo lygnt vęri og varš žaš einhverjum til bjargar.

Ķ Sušursveit var snjólaust žegar gekk ķ Knśtsbyl en žar fauk m.a. kirkjan į Kįlfafellstaš, um eftirköstin segir: Eftir Knśtsvešriš var jörš mjög illa farin. Allur jaršvegur var skafinn upp, og žar sem įšur voru fallegir vķširunnar, blasti viš svart flag. Vķša var jaršvegurinn ķ fleiri įr aš nį sér eftir žetta įfall.

Ķ Breišdal segir Siguršur Jónson sem var unglingur aš Ósi m.a. svo frį eftir aš hann reyndi aš komast śr fjįrhśsi örstutta leiš heim ķ bę žegar vešriš brast į: ...uns ég kom aš bęjarhorninu sem ég žurfti aš beygja fyrir til žess aš komast aš bęjardyrunum. Žį hrakti stormurinn mig frį veggnum, žvķ śt meš noršurhliš bęjaržorpsins stóš stormurinn, og ég rann undan vindinum nišur hlašbrekkuna. Lķklega hefši ég reynt aš skrķša upp bęjarbrekkuna og heim ķ bęjardyrnar, sem voru į noršurvegg bęjaržorpsins, en hvort žaš hefši tekist, er óvķst, žvķ aš įšur en til žess kęmi, aš ég reyndi žaš, var tekiš ķ mig og ég leiddur heim ķ bęjardyrnar. Žetta gerši Gunnar Jósepsson hśsbóndinn į bęnum.

Fašir minn Jón Einarsson įtti lķka heima į Ósi, žegar žetta skeši, og var aš gęta fulloršna fjįrins, sem var śti meš sjónum, um klukkustundar gangs frį bęnum. Fašir minn hafši veriš meš allt féš utan viš staš žann er Kleifarrétt heitir. Žaš er ekki fjįrrétt heldur klettahlein, er nęr langt til frį fjalli nišur aš sjó. Hann kom fénu ķ gott skjól utan viš Kleifarrétt nišur viš sjóinn og stóš yfir žvķ til kvölds og žaš lengi nętur, aš hann treysti žvķ, aš žaš fęri ekki śr žessum staš, mešan į bylnum stęši. Žį yfirgaf hann žaš og hélt ķ įttina heim til fjįrborgarinnar er var höfš stuttu innar en Kleifarréttin er. Fjįrborgin var nęturstašur Ósfjįrins framan af vetri, mešan svo haglétt var, aš fulloršnu fé var ekki gefiš hey. Žar var meira skjól en hjį fénu žar śti viš Kleifarrétt. Ķ fjįrborginni hélst hann ekki viš nema ķ stutta stund sökum hręfarelda, er žar var mikiš af. Innan um elda žessa undi hann sér ekki, žó saklausir vęru. Hann hélt žvķ brįtt žašan heim į leiš inn meš fjallinu, žótt stormurinn og kófiš vęri svo mikiš aš hvergi sęist.

Žaš var fariš aš daga žegar lagt var af staš aš heiman og śt meš sjónum til aš leita föšur mķns og fjįrins. Žeir męta föšur mķnum, žar sem heitir Ósleiti, į réttri leiš heim til bęjar, en stiršur var hann žį til gangs,mest vegna žess aš klakahella svo mikil var fyrir andliti hans, aš hann sį varla nema upp ķ himininn. Hann var mašur alskeggjašur, svo aš ķ skegginu og andlitinu fraus hrķšarkófiš sökum lķkamshitans. Fram eftir nóttu braut hann af andlitinu svellhśšina, svo hann sęi frį sér, en svo fór andlitiš aš sįrna undan sķfelldu nuddi meš frosnum vettlingum, svo hann varš aš hętta aš hreinsa af andlitinu klakann, en öndun hans hélt žó opnum götum, aš hann sį nokkuš upp fyrir sig. Er klakinn var žķddur af andlitinu, kom ķ ljós aš hann var blóšrisa, einkum į enninu, nefinu og kinnbeinunum.

Viš žetta mį bęta aš trśmennska Einars viš Ósféš var svo mikils metin aš Gušmundur hśsbóndi į Ósi gaf honum bestu kindina sķna eftir žetta vešur enda lifši allt féš sem var śti viš Kleifarrétt.

Ķ Mżnesi ķ Eišažinghį į Héraši bjó ķ Knśtsbyl Ólafur Magnśsson įsamt Gušmundi tengdasyni sķnum. Hjį Ólafi var žį Einar sonur hans, rösklega tvķtugur aš aldri. Hann hirti fé į beitarhśsum austur frį Mżnesi, hafši lįtiš féš śt žennan morgun, var komin heim aftur og var aš hjįlpa föšur sķnum viš aš taka til nauthey ķ hlöšu, žegar hrķšin skall eins og reišaržruma į žekjuna. Žreif hann vettlinga og hljóp śt ķ fįrvišriš lķtt bśinn og hugšist bjarga fénu ķ hśs, en kom eigi aftur. Žegar vešur tók aš lęgja, svo komist var ķ hśsin, voru hśsin tóm. Fannst Einar daginn eftir, helfrosinn skammt frį tśninu ķ Mżnesi. Žaš heita Vallnaklettar, žar sem hann fannst. Ólafur Siguršsson vinnumašur Sigfśsar Oddsonar į Fljótsbakka, fannst frosinn ķ hel į holtunum śt af Mżnesi , nišur af Skagagili, hann var sagšur 36 įra.

Žessi hśsgangssaga er frį Ketilstöšum į Völlum: Siguršur hét vinnumašur Siguršar bónda Hallgrķmssonar. Hann var aš reka saušina ķ haga upp til fjalls, er ķ bylinn gekk. Hann kom saušunum ķ Beinįrgiliš stutt frį Flatarhśsunum. Žetta voru 100 saušir. Hann stóš hjį saušunum žann dag og nęstu nótt og lét žį ekki fenna. Ekki er vitaš um klęšnaš hans, en ókalin komst hann heim. Fjįrmašur Gunnars Pįlssonar, er hirti féš į Grundinni, hafši mešferšis tvo poka śr togbandi. Er bylinn gerši, var hann į milli fjįrhśsa og bęjar, fer hann žį ķ annan pokann, en setur hinn yfir höfuš sér, lagšist sķšan nišur og lét fenna yfir sig. Žannig bjargašist hann ómeiddur frį žessum voša byl.

Śr dagbók Sölva Vigfśssonar į Arnheišarstöšum ķ Fljótsdal: 7. Janśar 1886, noršan brįšófęrt vešur, žaš allra hvassasta. Hann var bjartur fyrst um morgunninn, svo bśiš var aš setja śt féš ķ Hrafnsgerši, en vešriš kom į smalann, og hann missti féš śr höndum sér, og žaš hrakti ķ fljótiš, en mešfram landi var krapi, sem žaš festist ķ, svo fraus aš žvķ um nóttina, og drapst 56 en 56 fannst hjarandi. 8. Janśar, noršan meš kófi -14°C. Viš vorum aš bjarga žvķ sem lifandi var af Hrafngeršis fénu, śr fljótinu og grafa žaš ķ fönn.

Frįsögn Gķsla Helgasonar ķ Skógargerši Fellum: Ķ Hrafnsgerši ķ Fellum voru saušir heima į tśni, og vildi smalinn reka žį allsnemma žennan morgun. Svartur forustusaušur var ķ hśsinu og fékkst ekki śt. Hann hljóp kró śr kró. Žį vildi smalinn handsama saušinn og draga śt śr hśsinu, en žaš tókst ekki, žvķ aš žį stökk Svartur upp ķ garšann og yfir hann; žó hann hefši aldrei veriš garšakind. Varš śr žessu garšaleikur, sem saušamašur tapaši. Žį tók hann žaš rįš aš leita lišveislu hjį fjósamanni. Tókst žeim ķ félagi aš handsama Svart og draga hann śt. Sķšan rak saušamašur hópinn yfir Hrafngeršisįna, og segja žó sumir, aš žį vęri vešriš aš skella yfir, er hann hélt heimleišis. Ekki žarf aš oršlengja um žaš, aš žessi hjörš tżndist öll ķ Lagarfljótiš, sem žį var aš leggja, en engri skepnu fęrt.

Vissi ekki Svartur lengra fram en mašurinn?

IMG_5481


Jaršįlfarnir aftur komnir į kreik

Nś eru žeir sprottnir fram enn og aftur gömlu Geysir green energy heimsmetshafarnir ķ śtrįs og boša hvorki meira né minna en byltingu į heimsvķsu.

Žeir eru ekki af baki dottnir jaršįlfarnir sem vélušu hitaveituholurnar af almenningi eftir aš bęjarstjórnirnar höfšu veriš fįbjįnavęddar.

Hvaš jaršįlfarnir ętla svo aš gera viš heimsmetiš er hulin rįšgata. Nema kannski aš nżju višreisn sé ętlaš aš veita ķvilnanir fyrir hönd skattgreišenda til aš reisa fleiri kķsilver ķ žéttbżli. 

En žaš vefst nś varla fyrir Bjarna ice-hot, Žorgerši kślu, Bensa fręnda og sakleysingjanum henni Žórdķsi aš finna śt śr žvķ, įsamt hinum įlfunum į alžingi.

 


mbl.is Gęti leitt til byltingar į heimsvķsu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Grasa-grautur

Grasagrautur

Ķ Landnįmu er sagt frį Atla graut Žišrandasyni sem nam austurströnd Lagarfljóts ž.e. frį Atlavķk śt undir Vallanes. Višurnefniš grautur segir žjóšsagan aš Atli hafi fengiš vegna fjallagrasa sem hann sauš ķ graut eftir aš hann hafši veriš dęmdur skógarmašur, ž.e. 20 įra śtlegš frį Ķslandi, réttdrępur ella. Atli vildi ekki yfirgefa landnįm sitt og leyndist ķ Hallormstašaskógi og lifši į grösum og žvķ sem bóndadóttirin į Hallormstaš gaukaši aš honum. Žjóšsögurnar greina vķša frį žvķ aš ķslenskir śtilegumenn hafi lifaš į fjallagösum. Žaš žarf reyndar ekki žjóšsögur til, žvķ enn ķ dag eru margir sem tķna fjallagrös sér til lķfsnaušsynlegrar heilsubótar ķ seyšiš eša grautinn.

Alla okkar bśskapartķš höfum viš Matthildur mķn haft žaš fyrir siš aš fara ķ berjamó, fyrst barnanna okkar vegna og nśna ķ seinni tķš vegna barnsins ķ okkur sjįlfum. Ašallega er tķnt upp ķ sig og berin étin dag hvern į mešan berjatķminn er og getur hann stašiš hįtt ķ tvo mįnuši. Ef vel višrar fara žvķ margir eftirmišdagarnir śt um žśfur įr hvert. Žau blįber sem ekki er torgaš į berjatķnslutķmanum fara svo ķ frost og eru höfš śt į hafragrautinn į morgnanna. Frosnu berin hafa enst stöku sinnum fram yfir įramót og er eftir žaš sįrt saknaš fram į nęsta haust.

Žvķ fórum viš fyrir nokkru sķšan aš huga aš fleiru sem hęgt vęri aš hafa śt śr žvķ aš fara śt um žśfur sem mętti nota ķ grautinn. Fljótlega lį svariš ljóst fyrir og hafši legiš fyrir fótum okkar alla tķš, en žaš voru fjallgrös. Fjallagrösin mį auk žess tķna allt įriš og hafa žau nśna sķšustu įrin gefiš okkur įstęšu til aš fara żmsar fjallabaksleišir žegar vel višrar, žvķ hvaš er betra fyrir sįlina en tķna fjallgrös viš svanasöng og sól ķ heiši. Nś er svo komiš aš žśfna gangurinn er oršinn aš fķkn og móinn maulašur viš morgunnveršarboršiš svo til allt įriš žvķ byrgšir af frosnum blįberjum endast nśoršiš nįnast allan veturinn og fjallagrösin mį nįlgast um leiš og snjóa leysir.

IMG_0267

Morgunngrauturinn hefur žvķ žróast ķ tķmans rįs śr žvķ aš vera venjulegur hafragrautur meš smį mśslķ og rśsķnum saman viš, ķ magnašan grasa-graut meš blįberjum og öšru gśmmelaši. Uppistašan er aušvitaš įfram gamli góši hafragrauturinn meš ristušum sesamfręja og hessleyhnetu mśslķ, en sošin meš lśka af fjallgrösum og saltiš ķ grautinn Himalaya. Śt į žetta er svo sįldraš hampfręi, grófu kókosmjöli og hnetukurli. Auk žess aš vera bragšgóšur žį er žessi grasagrautur einstaklega sešjandi, mašur finnur ekki til svengdar nęstu 5-6 klukkutķmana. En žaš var ekki fyrr en ég fór aš kanna žaš į gśugśl aš ég komst aš žvķ sem mig grunaši, aš žessi grautur er meinhollur.

Rétt eins og į landnįmsdögum Graut-Atla žį er į fjallagrösum nįnast hęgt aš lifa enn žann dag ķ dag. Įriš 1972 safnaši žjóšminjasafniš upplżsingum um notkun ķslendinga į fjallagrösum ķ gegnum tķšina. Žau mį nota til matar į margvķslegan hįtt, auk žess sem žau hafa lękningarmįtt og styrkja ónęmiskerfiš. Ķ Lęknablašinu 4. tbl. 2000 er fróšleg grein um fjallagrös eftir Hallgerši Gķsladóttur. Hśn segir m.a.: "Ķslendingar notušu fjallagrös grķšarmikiš į fyrri öldum til aš drżgja naumt kornmeti ķ brauš og grauta. Auk žess voru žau mikill lęknisdómur,,," og eru žau žannig  notuš enn ķ dag, hér į landi og vķšar. Sem dęmi žį hafa Žżsk heilbrigšisyfirvöld samžykkt notkun fjallagrasa til aš mešhöndla slķmhśšarertingu ķ munni og hįlsi, eins eru žau vķša seld dżrum dómum ķ apótekum og heilsubśšum.

Nśtķmavķsindi segja żmislegt um gagnsemi fjallagrasa t.d. gegn hósta, kvefi, öndunarfęrakvillum og magaólgu. Uppistašan ķ fjallagrösum - 40-50 % - eru slķmkenndar fjölsykrur. Slķmiš ženst śt og veršur aš hlaupkenndum massa žegar žaš kemst ķ snertingu viš vatn og sefar žannig og verndar viškvęmar slķmhimnur sem verša aumar og bólgnar vegna kvefs, hósta eša žrįlįtrar barkabólgu. Slķmsykrurnar meltast ķ žörmum og žaš śtskżrir hvers vegna ešlisįvķsun fólks rak žaš til žess aš leggja sér fjallagrös til munns til aš sefa og fylla magann žegar žaš hafši ekkert annaš til aš borša.

Varšandi Blįber hefur žaš lengi veriš žekkt aš žau eru full af andoxunarefnum sem vinna į móti hrörnun lķkamans og einnig hefur veriš sżnt fram į meš nśtķma rannsóknum aš blįber geta fyrirbyggt ristilkrabbamein. Blįber eru lķka sögš holl hjartanu žar sem žau vinna į slęma kólesterólinu og žau gagnast einnig viš žvagfęrasżkingum. Blįberin eru einstaklega holl meltingunni žar sem žau bęši verka į nišurgang og haršlķfi. Žau minnka einnig bólgur ķ meltingarvegi og vinna gegn bakterķusżkingum.

Salt er ekki bara salt žvķ gott salt hefur fjölda steinefna sem eru holl lķkamanum, en venjulegt boršsalt er ķ raun išnašarframleišsla žvķ sem nęst gjörsneytt steinefnum. Himalaya salt hefur fjölmörg steinefni umfram hefšbundiš boršsalt, sem hefur oft į tķšum veriš hreinsaš af steinefnum um leiš og mengunarefni hafa veriš ašskilin viš vinnslu. Himalaya salt er margra milljóna įra gamlir bergkristallar, žvķ hreint og ósnortiš af nśtķma mengun. Žaš inniheldur 84 steinefni sem eru lķkamanum naušsynleg. Himalayasaltiš gengur undir nafninu "hvķta gulliš" fyrir mannslķkamann.

Hafrar eru uppistašan ķ grautnum, og um žį žarf ekki aš hafa mörg orš, svo vel žekkja flestir til hafragautsins sem helst hefur haft žaš óorš į sér aš vera tengdur viš nįnasarhįtt og kenjar. Um hollustu hafra hefur aftur į móti enginn žurft aš efast. Auk žess aš vera lįgir ķ kalorķum innhalda žeir mikiš af trefjum og prótķni, eitthvaš sem fer fram śr villtustu vonum žeirra sem versla inn dżrindis fęšubótarefni.

Ef dęgurflugan hefur fariš meš rétt mįl um įriš žegar hśn sušaši aš žaš vęri "žjóšlegasti sišur aš koma śtsęšinu nišur" žį mį segja žaš aš svona grautargerš sé hreinasta afdalamennska ķ sinni tęrustu mynd.

29

 


Missing Links


mbl.is Heitasta įriš frį 1880
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Lygin sem viš lifum

Vinnuvikan 

Undanfariš hef ég veriš aš lesa bókina "Leitin af svarta vķkingnum". Žetta er bók žar sem Bergsveinn Birgisson rithöfundur og norręnu fręšingur segir frį žvķ hvernig hann fór aš žvķ aš skrifa sögu Geirmundar heljarskinns. Eins leyndardómsfyllsta landnįmsmanns Ķslandssögunnar. Geirmundur var sagšur dökkur og ljótur, meš mongólska andlitsdrętti af konunglegum uppruna, "göfugastur landnįmsmanna" samkvęmt Landnįmu, og į aš hafa rišiš um sveitir Ķslands meš įttatķu vķgamenn, įtt mörg stórbś žar sem hann hélt mörg hundruš žręla. Lķtiš meira er til um hann ķ fornum heimildum, en Bergsveinn grófst fyrir eftir krókaleišum um hver mašurinn var og ritaši sögu hans fyrir nokkrum įrum sem kom upphaflega śt 2013 į norsku undir heitinu "Den svarte viking", en įriš 2015 į ķslensku sem "Saga Geirmundar heljaskinns".

Įn žess aš ég ętli aš tķunda frekar hér hvers Bergsveinn varš įskynja um Geirmund, žį mį segja ķ stuttu mįli aš žręlaveldi Geirmundar viš noršanveršan Breišafjörš, į Vestfjöršum og į Hornströndum var tilkomiš vegna rostunga. En tó śr rostungaskinni og lżsiš žótti ķ žį tķš naušsynleg heimsmarkašsvara til geršar og višhalds vķkingaskipa. En žaš sem mér žótti ekki minna athyglivert var hvernig höfundurinn lżsti žręlahaldi į upphafstķmum Ķslandsbyggšar og hvernig žaš mį sjį óslitin žrįš allt til okkar daga. Žaš mį segja aš žręlahaldiš hafi gengiš undir żmsum nöfnum ķ gegnum tķšina s.s. mansal, vistarband, verštrygging, mismunandi eftir žvķ hvort žręlahöfšinginn sį um fęši og hśsnęši ķ skiptum fyrir vinnuframlag.

Bergsveinn segist vera kominn ķ 30. liš af Geirmundi, reyndar setti ég sjįlfan mig innķ Ķslendingabók og komst aš žvķ sama. En žaš sem ekki sķšur er merkilegt ķ bók Bergsveins er žaš sem hann segir frį sinni fjölskyldu sem bjó ķ landnįmi Geirmundar s.s. af bśsetu afa sķns og ömmu ķ Hrappsey į Breišafirši.

"Hér bjó móšurfjölskylda mķn frį 1940-1945; foreldrar móšur minnar, Magnśs og Ašalheišur meš börnin sķn tķu; žau uršu žrettįn ķ allt. Fjölskyldan hefur einatt veriš fįmįl um įrin ķ Hrappsey og smįsaman hefur mér oršiš ljóst hversvegna. Einar einn móšurbręšra minna, sagši sķšar ef ekki hefši veriš fyrir byssu afa mķns, hefšu žau haft lķtiš sem ekkert aš borša. Leigan fyrir aš bśa ķ Hrappsey var nefnilega 24 kg af hreinsušum ęšardśn – sem var nįkvęmlega žaš sem eyjan gaf af sér. Į tilteknum tķma įrlega įtti aš afhenda dśninn Magnśsi į Stašarfelli, en hann var forsvarsmašur Hįskóla Ķslands, sem žį var oršinn eigandi žessa eggvers. Eitt įriš nįšu žau ekki aš safna 24 kķlóum. Ekki fóru menn ķ mįl viš žau af žessum sökum, en af heimildum aš dęma lį žeim viš refsingu. Afi fór margsinnis ķ land og reyndi aš semja um aš fį leiguna lękkaša en allt kom fyrir ekki.,,,Afi og amma voru žvķ tekjulaus į mešan žau bjuggu ķ Hrappsey. Allt vinnuframlag žeirra gekk upp ķ leigukostnaš."

Ķ bók Bergsveins kemur fram aš į dögum Geirmundar heljarskinns voru dęmi žess aš žręlar viš Breišafjörš hefšu keypt sér lausn meš žriggja įra launum af vinnu sem žeim til féll samhliša žręldómnum. "Afi Magnśs hefši hefši hinsvegar aldrei nįš aš kaupa sér lausn frį Hrappsey ef hann hefši veriš žręll žar".

Hvers vegna erum viš ķ fangelsi žegar dyrnar standa galopnar? 

Flestir kannast viš žaš aš žegar žeir eru ķ frķi žį lķšur tķminn hratt og eyšslan mišar aš žvķ aš peningarnir endist śt frķiš, svo framarlega sem "draumaferš ķ krśser" um karabķska hafiš hefur ekki veriš valin. Oftast er tilhlökkunin fyrir nęsta frķi og hugsanir skjóta upp kollinum į fyrstu vinnudögum eftir frķ "žarf žetta aš vera svona". Nś į dögum žegar žaš er til of mikiš af öllu mį segja aš žaš sem helsta vantar sé lķtiš.

Žaš eru nokkur įr sķšan aš ég neyddist til aš fara vķking til Noregs, ķ žriggja įra śtlegš, žar sem hver einasta króna śtilegunnar gekk upp ķ skuld viš bankann, "heljarskinns" okkar tķma. Žessi skuld var ekki beint tilkomin vegna hśsnęšis heldur vegna tķmabundinnar persónulegrar įbyrgšar ķ atvinnurekstri į byggingastarfsemi, starfsemi sem hvarf ķ hruninu. Ķ Noregi eignašist ég samt annaš veršmętara en peningana sem bankinn fékk, en žaš var skilningurinn į žvķ ķ hverju veršmęti eru fólgin, eša į frelsinu meš žvķ aš rįša eigin tķma. 

Žį stašfestist sś vissa aš hęgt vęri aš lifa įgętu lķfi af mun minni vinnu og žvķ sem nemur lęgri tekjum, meir aš segja heima į Ķslandi. En umhverfiš er yfirleitt žannig aš mašur vinnur 40 tķma vinnuviku eša hefur ekki vinnu. Atvinnurekendur, višskiptavinir og vinnufélagar eru venjulega ķ žéttsetinni 40 tķma-plśs vinnuviku rśtķnu, svo žaš er varla raunhęft aš bišja um aš hafa friš eftir hįdegi, jafnvel žó hęgt vęri aš sannfęra sjįlfan sig og vinnuveitandann.

Fyrir rśmum tveimur įrum hafši ég fęrt žetta oftar en einu sinni ķ tal viš vinnufélagana en fengiš dręmar undirtektir um aš žetta gengi upp ķ samvinnu viš ašra. Svo geršist žaš um svipaš leiti, aš heilsan bilaši og ég var tilneyddur til aš slį af og virtist sem žaš myndi verša varanlega. En vinnuveitandinn bauš mér aš vera įfram į žann hįtt sem ég vildi og gęti. Ķ ljós kom aš heilsunni hęfir ca. 4 tķma vinnudagur. Ég hef žvķ fengiš tękifęriš į žvķ aš sannreyna kenninguna. 

Hefšbundinn įtta tķma vinnudag mį rekja til išnbyltingarinnar ķ Bretlandi į 19. öld. En tękni og ašferšir hafa žróast žannig aš starfsmenn ķ öllum atvinnugreinum eru fęrir um aš framleiša meira en žörf er fyrir į styttri tķma. Žetta hefur vissulega leitt til til styttri vinnudaga en var į tķmum išnbyltingarinnar žegar žeir voru jafnvel 14-16 tķmar, en samt ekki stillt vinnutķma fyrir žarfir einstaklingsins.

Žaš er vegna žess aš 8 klst vinnudagar eru aršbęrir fyrir hagkerfiš, ekki vegna žess aš afköst ķ įtta tķma séu endilega hagkvęmust žannig (mešaltals skrifstofumašurinn fęr minna en 3 tķma verkefni į 8 tķma vinnudegi og žvķ fer mikiš af vinnudegi hans ķ aš lįta tķmann lķša). Ef Žś hefur heyrt um Parkinsons lögmįliš žį veistu aš; žvķ meiri tķmi sem hefur veriš gefinn til aš koma einhverju ķ verk, žvķ meiri tķma mun žaš taka. Žaš er ótrślegt hverju er hęgt aš koma ķ verk į tuttugu mķnśtum ef ašeins tuttugu mķnśtur er ķ boši. En ef žś hefur heilt sķšdegi, myndi žaš lķklega taka žaš sem žvķ nemur. Žetta sama lögmįl var śtskżrt ķ stuttu mįli į žį leiš aš hęgt vęri aš setja į stofn 500 manna vinnustaš įn žess aš žaš žyrfti nokkhverntķma aš leita aš verkefnum śtfyrir hann, vinnustašurinn yrši sjįlfbęr hvaš verkefni varšaši.

Vegna žess hvaš žaš gerir mikiš fyrir kaupgetu almennings er tališ įsęttanlegt aš stór hluti vinnustaša tęknisamfélagsins inni af hendi vinnu sem engin hefur žörf fyrir. Til žess aš hįmarka eyšslu almennings žarf frjįls tķmi jafnframt aš vera af passlega skornum skammti, sem geri žaš aš verkum aš fólk borgi meira fyrir ķmynduš žęgindi og hafi minni tķma til aš komast upp į lag meš aš skipuleggja eigin tķma. Žetta heldur m.a. fólki óvirku utan vinnu viš aš horfa į sjónvarpiš, og auglżsingar af žvķ sem er sagt aš žvķ vanti.

black-friday

Viš erum föst ķ menningu sem hefur veriš hönnuš af fęrustu markašsfręšingum ķ aš gera okkur žreytt, eftirlįtsöm af įreiti, tilbśin til aš borga fyrir žęgindi og skemmtun, og sķšast en ekki sķst fyrir žaš sem hefur ekki žaš sem žarf til aš uppfylla vęntingar okkar. Žannig höldum viš įfram aš vilja žaš sem viš gerum til aš geta keypt žaš sem okkur vantar ekki, vegna žess aš okkur finnst eitthvaš skorta.

Vestręn hagkerfi neyslunnar hafa žannig veriš byggš upp į śtspekślerašan hįtt til aš bśa til fķkn og fullnęga henni meš óžarfa eyšslu. Viš eyšum til aš hressa okkur upp, til aš veršlauna okkur, til aš fagna, aš fresta vandamįlum, aš gera okkur meiri ķ augum nįungans og sķšast en ekki sķst til aš draga śr leišindum. Žś getur rétt ķmyndaš žér hvernig žaš myndi leika hagvöxtinn ef viš hęttum aš kaupa dót sem okkur vantar ekki og hefur ekkert raunverulegt gildi ķ lķfi okkar til lengri tķma. Žaš vęri hęgt aš stytta vinnudaginn, minka viš sig hśsnęšiš (žar meš hśsnęšislįnin) og gera sorphiršuna verkefnalausa.

Vandamįl, svo sem offita, sjśkdómar, mengun og spilling, eru tilkomin vegna kostnašarirns viš aš halda uppi hagvexti. Heilbrigšu, hamingjusömu fólki finnst žvķ ekki žurfa svo mikiš af žvķ sem žaš hefur ekki, og žaš žżšir aš žaš kaupir minna af rusli og žarf minn af afžreyingu sem žaš finnur ekki sjįlft.

Vinnumenningin er hagvaxtarins öflugasta tól, žar sem launin gera žaš kleyft aš kaupa eitthvaš. Flest okkar fara į žann hįtt meš peninga aš žvķ meir sem er žénaš žvķ meiru er eytt. Ég er ekki aš halda žvķ fram aš žaš verši aš foršast vinnu og fara žess ķ staš śt um žśfur ķ berjamó. En žaš er hverjum og einum holt aš gera sér grein fyrir į hverju hinn heilagi hagvöxtur žrķfst og hvort hann sé sį leištogi sem viš fylgjum ķ žessum heimi. Žaš hefur veriš lögš ķ žaš ómęld vinna aš hanna lķfstķl sem byggir į žvķ aš kaupa žaš sem vantar ekki fyrir peninga sem ekki verša til fyrr en žś hefur lįtiš frelsi žitt ķ skiptum, jafnvel ęvilangt.

Žręlaveldi Geirmundar heljarskinns leiš undir lok žegar rostungum hafši veriš gjöreytt śr landnįminu, žį fóru sögur af žręlum sem teknir voru fyrir sušažjófnaš. Fer eins fyrir žręlum hagvaxtarins, missa žeir mįltķšir žręlahöfšingjans žegar kemur aš žvķ aš peningar eru allt?


Žś vissir af fiylgifiskum hįtķšanna - You've Felt It Your Entire Life


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband