Fęrsluflokkur: Menntun og skóli

Hvķtramannaland

viking-boat

Ķslendingar hafa löngum veriš stoltir af uppruna sķnum, enda komnir af vķkingum sem settust aš ķ mörgum Evrópulöndum og hafa litaš menningu žeirra allt til dagsins ķ dag. Eins eiga žessir fyrrum sęgarpar okkar, sem stimplašir voru hryšjuverkamenn sķns tķma, aš hafa fundiš Amerķku. En žegar spurt er hvort norręnir menn hafi numiš žar land er fręšilega svariš nei, ef frį er tališ Gręnland. En žašan hurfu norręnir menn meš öllu į óśtskķršan hįtt skömmu eftir 1400. Hér į žessar sķšu hefur ķ nokkrum skipti veriš velt vöngum yfir žvķ hvaš um Gręnlendingana varš og žį hvort geti veriš aš žeir hafi haldiš įfram stystu leiš yfir hafiš til aš byggja Vķnland eftir aš lķfskilyrši versnušu į Gręnlandi. Žessar vangaveltur mį sjį ķ fęrslunum frį žvķ fyrr į žessu įri, „Tżndir Ķslendingar“, „Hvaš varš um Ķslensku Gręnlendingana“ og „Steinarnir tala“.

north-dakota-fort-abraham-lincoln-P

Hśs Mandan fólksins eru um margt ólķk hżbżlum dęmigeršra frumbyggja.

Til eru sagnir af Mandan indķįnum sem voru sumir hverjir ljósir į hörund og jafnvel sagšir hafa veriš blįeygšir. Svo vel vill til aš skrįšar heimildir eru til um žessa indķįna N-Amerķku og nokkuš vitaš um lifnašarhętti žeirra sem voru um margt sérstakir žegar frumbyggjar Amerķku eru annars vegar. Könnuširnir Lewis og Clark dvöldu į mešal žeirra veturinn 1804-1805 ķ leišangri sķnum vestur yfir Klettafjöll į vegum Thomas Jeffersons. Žar įšur eru til heimildir um aš Fransk-Kanadķski kaupmašurinn Pierre Gautier de Varennes hafi įtt samskipti viš Mandan indķįna og žó žaš sé ekki skrįš af honum sjįlfum žį į hann aš hafa rętt žaš viš sęnsk ęttaša fręšimanninn Pehr Kalm aš į slóšum Mandan viš Missouri įna hafi hann fundiš norręnan rśnastein. En žjóšflokkur žessi hafši fasta bśsetu ķ bęjum sem byggšir voru śr grjóti og torfi į bökkum Missouri ķ mišvestur rķkjunum, ašallega ķ sušur og noršur Dakota.

mandan-kona

Lögfręšingurinn, landkönnušurinn og listmįlarinn George Caitlin dvaldi hjį Mandan um tķma įriš 1832 og mįlaši žį margar myndir af žessu fólki og hżbżlum žess. Caitlin lżsti Mandan sem gjörólķkum dęmigeršum frumbyggjum N-Amerķku, bęši ķ lķfshįttum og vegna žess aš 1/6 žeirra vęri ljós į hörund meš ljósblį augu. Mandan indķįnar voru sķšan sameinašir öšrum ęttbįlkum inn į verndarsvęšum sem sķfellt minnkušu vegna įsóknar stjórnvalda ķ land žeirra. Į 19. Öld voru Mandan oršnir nokkur hundruš og lifšu innikróašir įsamt Hidatsa og Arikara ęttbįlkunum en žar gengu žeir ķ gegnum "mislukkaša" bólusetningar įętlun stjórnvalda gegn bólusótt sem žvķ sem nęst gjöreyddi žeim. Ķ dag er ekki tališ aš neinn Mandani sé til ķ heiminum sį sķšasti hafi horfiš af yfirborši jaršar įriš 1971.

Žó svo sumir vilji meina aš Mandanir kunni aš hafa haft norręnt vķkingablóš ķ ęšum eru žeir fleyri sem vilja meina aš um forna kelta hafi veriš aš ręša. Til eru sagnir um Walesbśann Morgan Jones sem féll ķ hendur indķįna vestur af Virginķu 1660 sem rįšgeršu aš drepa hann en žegar hann baš fyrir sér į gamalli gelķsku sżndu žeir honum viršingu og var honum sleppt. Mišaš viš hvernig mankynssagan greinir frį fundi Kólumbusar į Amerķku og žvķ hvernig hśn var numin ķ framhaldinu, eru žaš varla ašrir en illa skólašir sveimhugar sem halda žvķ fram aš Amerķka hafi veriš žekkt af Evrópumönnum og siglingarleišin legiš ķ nįgreni viš Ķslandsstrendur įrhundrušum fyrir Kólumbus.

mandhut

Rithöfundurinn Įrni Óla ritaši greinina Hvķtramannaland fyrir mörgum įratugum sķšan og var frįsögnum hans ķ besta falli metinn sem hugarburšur. En sjįlfur dró Įrni enga dul į aš hann lét hugann reika į milli lķnanna ķ žeim fįtęklegu heimildum sem ķslendingasögurnar hafa aš geyma um Vķnland hiš góša. Ķ grein sinni dregur hann fram menn į viš Hrafn Hlymreksfara sem sigldi vestur um haf frį Ķrlandi og sagši sögur af ķslenskum manni sem žar bjó sem talin er hafa veriš Björn Breišvķkingakappi.  Eins segir hann frį Gušleifi śr Straumfirši sem til vesturheims kom og Ara Mįssyni sem žar ķlendist. Žessir ķslendingar tengdust allir Ķrlandi og Skosku eyjunum enda var Hvķtramannaland einnig kallaš Ķrland hiš mikla. Hermann Pįlsson fyrrverandi prófessor viš Edinborgarhįskóla er į svipušum slóšum og Įrni Óla ķ grein Lesbók Morgunnblašsins 18. september 1999 en žar veltir hann fyrir sér Vķnlands nafngiftinni og hvort žaš hafi byggst Evrópumönnum į undan Ķslandi.

 
 

Blį.

IMG_2462

Žegar ég var ķ žriggja įra śtlegš ķ Noregi įkvaš ég aš fara ķ sunnudagsbķltśr um Hjaltastašažinghį viš fyrsta tękifęri žegar heim vęri komiš, til žess aš sjį žann hluta sveitarinnar sem ég hafši ekki žegar séš. Žetta taldi ég fljótgert žvķ aš sveitin sést aš mestu frį žjóšveginum til Borgarfjaršar og veginum yfir ķ Tungu, frį žessum akvegum hafši ég oft svęšiš augum litiš. En žašan séš er Hjaltastašažinghįin lķtiš annaš en flatlendis mżrar. Nś er svo komiš aš žessi sveit er oršin svo leyndardómsfull aš komiš er hįtt į annaš įr sem bķltśrar eru teknir śt ķ Hjaltastašažinghį og žaš sem meira er eftir žvķ sem mżrin er aušsżnilegri žeim mun leyndardómsfyllri veršur hśn.

Fyrir žaš fyrsta žį heitir mżrin ekki mżri ķ žessari sveit, hśn heitir Hjaltastašablį, Bóndastašablį, Hrollaugstašablį, Merkivķkurblį osfv.. Oršiš blį er mér vissulega ekki framandi sem austfiršingi, en žaš er ekki fyrr en ķ Hjaltastašažinghį sem sį grunur lęšist aš manni aš merking oršsins sé meiri en mżri. Į Djśpavogi er blį sem heitir meš réttu Borgargeršisblį en er nś bara kölluš Blįin meš stóru B-i, Žar var til skamms tķma einnig Sólhólsblį. Žó svo aš ég byggi į Djśpavogi ķ mörg įr viš žessa blį žį braut ég aldrei heilan um nafniš žvķ žaš var einfaldlega yfir mżri sem Djśpavogsbśar höfšu nżtt ķ gegnum tķšina og aš lokum ręst fram til aš žurrka landiš til aš gera žaš ašgengilegra til heyskapar.

IMG_2621

Bóndastašablį ķ Hjaltastašažinghį, Dyrfjöll ķ baksżn

Oršabók Mįls og Menningar skżrir oršiš blį žannig; Blį, -ar, -r / 1. Mżri, svęša, flói žar sem grasiš stendur upp śr vatninu. 2. Blįleitt svell, einkum meš öšru ķslagi undir. 3. Flatlendi žakiš krapa. 4. Dżragras.Žaš viršast fįir hafa velt vöngum yfir žvķ hvers vegna mżri eru kölluš blį į Austurlandi žvķ mér vitanlega er žetta orš ekki notaš yfir mżrar annarstašar į landinu né ķ noršurlandamįlunum. Oršiš er žó žaš sérstakt aš žaš hafši komiš fyrir ķ erindi fluttu af Gušrśnu Kvaran um gamlar og nżjar athuganir į oršaforša į austanveršu landinu, ķ Breišdalssetri sumariš 2013. Žar kom fram aš oršiš blį er haft yfir mżri, flóa, stóra mżri į milli įsa.

Ég hef ekki oršiš var viš žesslags vangaveltur annarstašar nema ef vera kynni hjį Stefįni heitnum Jónssyni fréttamanni og rithöfundi ķ bókinni, Gaddaskata. Žar segir hann frį žvķ žegar hann kom oršinu blį aš fyrir strķšni ķ fréttatķma rķkisśtvarpsins og undrašist aš Jón Magnśsson žįverandi fréttastjóri, sem var mikill nįkvęmnismašur į aš skiljanleg orš vęru notuš ķ fréttaflutningi, skildi ekki setja ofanķ viš hann. En žaš gerši Jón ekki Stefįni til mikillar furšu, žegar hann gekk eftir žvķ viš Jón hvort hann héldi aš śtvarpshlustendur myndu skilja oršiš blį. Žį sagši hann, aš žaš vissi nįttśrulega hvert mannsbarn, aš Austfiršingar vęru svo skrżtnir, aš žeir köllušu mżrar blįr.

IMG_0009

Blįin į Djśpavogi og Borgargaršsvatn. Hamarsfjöršur, Įlftafjörš og Snjótindur ķ baksżn

Stefįn notar 25 bls. bókarinnar Gaddaskötu til aš segja frį rannsókn sinni į austfirskum blįm. Ašallega blįnum į ęskustöšvunum viš Djśpavog. Sólhólsblįnni, sem hafši aš geyma botnleysurnar litla Rot og stóra Rot meš sķnum flotbeljum, en hśn er nś horfin undir stóran hlut byggšarinnar og fótboltavöll. Eins vķšfešmri Borgargaršsblįnni žar sušur af, meš Borgargaršsvatninu sem ekki hefur enn veriš ręst fram. Ķ kaffispjalli viš Valda vin sinn į Noršfirši upp ķ Oddskarši um mišsumarnótt, kemst Stefįn aš žvķ hjį Valda aš blį sé ekki žaš sama og mżri. Mżri megi finna ķ hverju krummaskuši en undir blįr žurfi heilu sveitirnar. Mżrin sé ķ mesta lagi dż viš tśnfótinn į mešan blįin umkringi tśniš.

Sumarlangri rannsókn sinni lķkur Stefįn ķ Hjaltastašažinghį meš žvķ aš sofa eina įgśst nótt undir berum himni ķ Hjaltastašablįnni, žvķ engin veit hvaš blį er fyrr en hann hefur komiš ķ Śtmannasveit. Valdi vekur Stefįn svo upp af vęrum blundi ķ blįnni meš žeim oršum aš hann hafi spurt marga austfiršinga aš žvķ hvernig nefna bęri votlendi. Žar hefši oršiš ofan į aš blįarheitiš vęri flatarmįlsfręšinni gjörsamlega óviškomandi. Blįr vęru af įkaflega mörgum stęršum į Austurlandi, ķ landžröngri sveit héti žaš blį, sem tępast yrši kallaš dż į Héraši.

IMG_3838

Blį blį ķ Hjaltastašažinghį

Oršiš blį yfir mżri veršur rökréttara į ķslensku žegar blį svell skreyta mżrina eftir vetrarhlįku, enda er stundum talaš um krapa-blįr og žį vill oršabók Mįls og menningar meina aš įtt sé viš; djśpt krap; flatlendi žakiš krapi. Žaš er samt ekki sannfęrandi aš žannig sé uppruni oršsins blį til kominn, enda ekki finnanleg dęmi um žaš ķ öšrum noršurlandamįlum. Į gelķsku er oršiš bogaigh notaš um votlendi og oršiš bog yfir mżrar sem voru til nytja s.s. til mótekju. Hvort žar sé komin skżringin į žvķ aš blį į austfirsku sé meira en bara venjuleg mżri skal ósagt lįtiš, en Hjaltastašažinghį hefur marga leyndardóma aš geima meš sķna Beinageit, Jórvķk og Kórekstaši.


Steinarnir tala.

IMG_1126

Samkvęmt ķslendingasögunum kom Leifur "heppni" Eirķksson til Amerķku. Tališ er aš Leifur hafi fęšst um įriš 980 į Ķslandi, sonur Eirķks rauša Žorvaldssonar og Žjóšhildar konu hans. Hann flutti ungur meš foreldrum sķnum til Gręnlands. Ķ Gręnlendinga sögu segir frį žvķ aš Leifur kaupir skip Bjarna Herjśfssonar sem hafši įšur komiš aš ströndum Noršur-Amerķku įn žess aš stķga žar į land.

Gręnlendingasaga hefst į žessum oršum; „Herjślfur var Bįršarson Herjślfssonar. Hann var fręndi Ingólfs landnįmamanns. Žeim Herjślfi gaf Ingólfur land į milli Vogs og Reykjaness. Herjślfur bjó fyrst į Drepstokki. Žorgeršur hét kona hans en Bjarni son žeirra og var hinn efnilegsti mašur. Hann fżstist utan žegar į unga aldri. Varš honum gott bęši til fjįr og mannviršingar og var sinn vetur hvort, utan lands eša meš föšur sķnum. Brįtt įtti Bjarni skip ķ förum. Og hinn sķšasta vetur er hann var ķ Noregi žį brį Herjślfur til Gręnlandsferšar meš Eirķki og brį bśi sķnu. Meš Herjślfi var į skipi sušureyskur mašur, kristinn, sį er orti Hafgeršingadrįpu. Žar er žetta stef ķ:

Mķnar biš eg aš munka reyni

meinalausan farar beina,

heišis haldi hįrrarfoldar

hallar drottinn yfir mér stalli.“ 

Žegar Gręnlendinga- og Eirķks-saga rauša eru lesnar į milli lķnanna vakna margar spurningar um hvenęr landnįm Evrópumanna varš raunverulega ķ Amerķku. Bįšar sögurnar segja frį keltneskum mönnum ķ fyrsta kafla. Ķ Gręnlendinga-sögu er žaš hinn kristni Sušureyski mašur sem er samskipa Herjślfi Bįršarsyni til Gręnlands. Ķ fyrsta kafla Eirķkssögu segir frį hinum stóręttaša Vķfil sem hafši veriš hertekinn fyrir vestan haf og var kallašur įnaušugur žar til Aušur djśpśšga veitti honum lausn. Žaš er sammerkt meš upphafi beggja sagnanna aš žessir menn koma ekki meira viš sögu.

Gręnland 2Auk žessa segir Eirķkssaga rauša frį žvķ žegar Leifur Eirķksson fer til Sušureyja Skotlands į leiš sinni til Noregs og dvelst žar sumarlangt. Žar kynnist hann stóręttašri konu sem hét Žórgunnur, žegar Leifur yfirgefur Sušureyjar vill Žórgunnur fara meš Leifi žvķ hśn bar hans barn undir belti. Leifur tekur žaš ekki ķ mįl, en sagt er aš sķšar hafi žessi sonur Leifs komiš til Gręnlands žar sem Leifur gekkst viš fašerninu. Ķ Noregi fęr Leifur svo skoskan mann og konu aš gjöf frį Ólafi Tryggvasyni Noregskonungi žegar konungur į aš hafa bešiš Leif um aš kristna Gręnland.

Engum sögum fer af kristniboši Leifs į Gręnlandi, en žetta skoska fólk fengu žeir Leifur og Eirķkur rauši sķšar til aš fylgja Žorfinni Karlsefni er hann fór til Vķnlands og viršist žaš žar hafa veriš kunnugt samkvęmt sögunni. Athyglivert er aš samkvęmt sögunum viršast žessi keltnesku tengsl vera illskiljanlegt og aš sumt af žessu fólk skuli yfir höfuš vera nefnt til sögunar. Nema žį aš eitthvaš sem var skrifaš var hafi tapast.

Eirķkssaga segir ķ örstuttu mįli frį afdrifum eins skips ķ Vķnlandsleišangri Karlsefnis; „Sķšan skildu žeir og sigldu noršur fyrir Furšustrandir og Kjalarnes og vildu beita žar fyrir vestan. Kom žį vešur į móti žeim og rak žį upp viš Ķrland og voru žar mjög žjįšir og baršir. Žį lét Žórhallur lķf sitt“ eins og ekkert vęri ešlilegra en žeir hefšu borist aš Ķrlandsströndum.

Sagan segir einnig örstutt frį žvķ aš auk skręlingja byggšu ašrar žjóšir Vķnland „sögšu aš konungar stjórnušu Skręlingjalandi. Žeir kvįšu žar engi hśs og lįgu menn ķ hellum eša holum. Žeir sögšu land žar öšrumegin gagnvart sķnu landi og gengu menn žar ķ hvķtum klęšum og ęptu hįtt og bįru stangir og fóru meš flķkur. Žaš ętla menn Hvķtramannaland.“

 Orkneyjar

Į austurströnd Noršur-Amerķku hafa vķša fundist mannvistarleifar, svipašar žessum sem eru į Orkneyjum. Žęr mį helst rekja til Keltneskar menningar sem var uppi mörg hundruš įrum fyrir feršir norręnna manna til Vķnlands.

Žaš er merkilegt eins nįkvęmlega og Eirķkssaga greinir frį atburšum tengdum skręlingum s.s. žegar Žorfinnur karlsefni fer sušur undir Hóp, sem er ętla mį vera Manhattan, aš ašeins lķtillega er minnst į hina žjóšina. Veršur žetta žeim mun meira įberandi ķ ljósi žess aš sagan segir ekkert meira um hvķtramannalandi, žó sagan sé um margt meš nįkvęmar lżsingar į žvķ sem fyrir bar er eins og žaš vanti kafla žvķ nęst ber sagan nišur į Gręnlandi.

Upphaf Eirķks- og Gręnlendingasögu greina frį tengslum į milli kelta og vesturferša vķkinga. Ķ žvķ samhengi veršur Vķfill sį er nefndur er ķ upphafi Eirķkssögu sem leysingi Aušar Djśpśšgu sérlega įhugaverš sögupersóna, en hann er sagšur; „ęttstór mašur og hafši veriš hertekinn fyrir vestan haf og var kallašur įnaušugur įšur en Aušur leysti hann“. Nś komu hvorugt, Aušur né Vķfill vestur um haf frį Noregi til Ķslands, hśn hafši ališ manninn į Ķrlandi, Skotlandi og Orkneyjum įšur en hśn sest aš į Ķslandi. Žaš veršur žvķ til spurning; fyrir vestan hvaša haf hinn ęttstóri Vķfill var hertekinn?

Minjar sem fundist hafa ķ New England ķ Main fylki ķ Bandarķkjunum eiga sér enga samsvörun ķ menningu žeirra frumbyggja Amerķku sem Gręnlendinga sögurnar kalla skręlingja. Bent hefur veriš į aš helst eigi žessar menjar sér hlišstęšur į Bretlandseyjum. Helst mį finna hlišstęšar byggingar į Ķrlandi, Sušureyjum og Orkneyjum viš Skotland sem tengjast menningu Kelta einmitt frį žvķ svęši sem vitaš er aš margir landnįmsmenn Ķslands komu. Hafa žessar menjar ķ New England veriš aldursgreindar langt aftur fyrir feršir vķkinga til Vķnlands. Og hafa žęr jafnvel gengiš undir nafninu Stone Hange Noršur-Amerķku.

 

 


Hvaš varš um ķslensku Gręnlendingana?

kensington-runestone-museum-alexandria-mn-0522

Ķ 600 įr hefur žaš veriš hulin rįšgįta hvaš varš af samfélagi norręnna manna į Gręnlandi. Žeir vķsindamenn sem hafa rannsakaš mįliš hafa flestir haldiš sig innan žess ramma mankynsögunnar sem gerir rįš fyrir aš Amerķka hafi veriš fyrst numin af Evrópumönnum eftir Columbus įriš 1492. Samt eru til rannsóknir sem benda til žess aš Amerķka hafi veriš byggš mun fyrr frį Evrópu. 

Til eru skrįšar heimildir fyrir žvķ aš Hįkon biskup ķ Noregi hafi sent Ķvar Bįršarson prest til Gręnlands įriš 1341, en žį hafši ekkert frést ķ meira en įr frį Gręnlensku byggšunum. Žegar Ķvar kom ķ vesturbyggš Gręnlands var allt fólkiš horfiš. Hvert žaš fór er engar heimildir til um, en žess mį geta aš sjóleišin milli austur og vesturbyggšar er um 375 mķlur eša um ¾ leišarinnar į milli Gręnlands og Nżfundnalands. Žaš sama gerist ķ austurbyggš 100-150 įrum sķšar, fólkiš hverfur sporlaust.

Žaš viršast žvķ vera mjög fįtęklegar heimildir til varšandi žaš hvaš geršist sķšustu bśsetu įr norręnna manna į Gręnlandi og ekkert sem getur skżrt skyndilegt hvarf fólksins. Fręšimenn hafa viljaš meina aš kólnandi loftslag, hungur og sjśkdómar hafi meš žaš aš gera hvaš af fólkinu varš. En žaš breytir ekki žeirri rįšgįtu aš ķbśarnir hurfu sporlaust. 

Žegar séra Ķvar Bįršarson var aftur kominn til Noregs įriš 1344 śr Gręnlandsleišangri sķnum fer hann af einhverjum įstęšum fram į žaš viš pįfa, ķ gegnum biskupstofu ķ Bergen, aš biskupsembęttiš į Gręnlandi verši flutt til Noregs en Gręnland hafši eigin biskup til įrsins 1349. Lķklegt veršur aš teljast aš ķ leišinni hafi Ķvar upplżst stöšu mįla į Gręnlandi į ęšstu stöšum.

Įriš 1355 sendir Magnśs IV (Smek) Svķa konungur, en hann var jafnframt konungur yfir Noregi, Ķslandi og Gręnlandi į žessum tķma, leišangur til Gręnlands til aš kanna stöšu mįla. Af žeim heimildum sem til eru um įstęšur žessa leišangurs mį rįša aš ógn hafi stešjaš aš kristnu samfélagi į Gręnlandi. Žess er skemmst aš geta aš leišangur Magnśsar Smek Svķakonungs snéri ekki aftur og eru į huldu hvaš um hann varš, žó eru til óstašfestar sagnir um aš 3 eša 4 leišangursmenn hafi komiš fram ķ Noregi įriš 1364.

Frį žessum įrum eru til heimildir af köldum įrum žar sem ķs fyllti hafnir į noršanveršu Ķslandi. Eins er til frįsögn af žvķ, śr glatašri bók frį žessum tķma, aš einhvertķma į įrunum fyrir 1350 hafi "...nęstum 4000 manns haldiš śt į frosiš haf og aldrei snśiš aftur." Leiddar hafa veriš aš žvķ lķkur aš žetta frosna haf hafi veriš vestan viš Gręnland og eru annįlaskrif Ķslenskra biskupa nefnd žvķ til stušnings, žar į mešal žeir annįlar sem Gķsli Oddsson į aš hafa haft ašgang aš og lagt śt af įriš 1638 žegar hann skrifar bókina „ Ķslensk annįlsbrot og undur Ķslands“.

Annįlagrśsk ķslenskra biskupa hafa vķša rataš. Ķ New York Times birtist grein 19. desember įriš 2000 žar sem greinahöfundurinn Walter Gibbs kemur inn į annįls brot Gķsla Oddsonar biskubs ķ Skįlholti frį įrunum 1632-1638 og segir; "The clearest suggestion that something transformative had taken place in North America came from the hand of a 17th century Icelandic bishop. Citing 14th century annals that have been lost, the bishop, Gisli Oddsson, wrote: ''The inhabitants of Greenland, of their own free will, abandoned the true faith and the Christian religion, having already forsaken all good ways and true virtues, and joined themselves with the folk of America".

Hvort tżndir Gręnlendingar ķ kólnandi loftslagi og ferš žeirra yfir frosiš haf hafi veriš įstęša leišangurs Magnśsar IV Svķakonungs er hvergi skrįš svo vitaš sé, en einhverjar heimildir geta žess aš séra Ķvar Bįršarson hafi komiš viš sögu ķ ašdraganda leišangursins. Enda žarf žaš ekki aš koma į óvart aš forvitni hafi leikiš į žvķ į aš vita hvaš varša um allt samfélagiš eins og žaš lagši sig ķ vesturbyggš Gręnlands sem hvarf įn žess aš svo mikiš sem aš nokkuš vęri um žaš vitaš ķ austurbyggš.

420px-Beardmore_Relics_(map)

Viš žennan leišangur hafa grśskarar og utangaršs fręšimenn jafnframt viljaš tengja rśnastein sem sęnsk ęttašur bóndi Olof Ohman fann ķ Kensington, Minnesota įriš 1898. En į hann eru ristar rśnir um feršir 8 Svķa (Gota) og 22 Normanna ķ Minnesota įriš 1362. Žį hefur veriš bent į, til marks um mikilvęgi žessa leišangurs, aš sį sem fyrir honum fór fékk aš velja ķ hann śr lķfverši Magnśsar IV žį menn sem svariš höfšu honum eiš.

Kensington rśnasteinninn vakti talsverša athygli į sķnum tķma, en var fljótlega śrskuršašur falsašur af fręšimannasamfélaginu. Varš žetta sęnskęttašri fjölskyldu Olofs bónda til mikilla rauna, enda var Olof sjįlfur sakašur um fölsunina. žó svo aš rśmum 100 įrum seinna séu öll žau rök fallin sem notuš voru til aš śrskurša rśnir steinsins falsašar og fjölskylda Olofs hafi fengiš uppreisn ęru žį breytir žaš ekki žvķ aš Kensington rśnasteininn telst ekki marktękur, enda tekur žaš žvķ varla aš skrifa mankynsögu upp į nżtt.

Žess mį einnig geta aš sumir fręšimenn ķ seinni tķš hafa bentį aš ķ Upernavik į Gręnlandi fannst rśnasteinn sem talin er vera frį įrinu 1314. Žar var notast viš sama rśnastafróf og į Kensington steininum, en į sķnum tķma voru notuš sem rök fyrir fölsun Kensington steinsins aš rśnirnar vęru geršar af vanžekkingu, stafrófiš vęri ekki rétt.

Į Gręnlenska steininum stendur "Erlingur Sighvatsson, Bjarni Žóršarson og Indriši Oddson hlóšu žessa vöršu į laugardegi fyrir bęnadaga."

 
 
Žessi bloggfęrsla er ķ framhaldi fęrslurnar "Tżndir ķslendingar" og heimildamyndarinnar "Lost vikings" sem er um vangaveltur vķsindamanna hvaš varš um byggš norręnna manna į Gręnlandi, fornleyfauppgröft žar og fleira. Sjį hér.

Tżndir ķslendingar.

Garšar Gręnland 2

Hvaš varš af byggš norręnna manna į Gręnlandi? Byggšin er talin hafa veriš viš gott gengi um 1410 samkvęmt ritušum heimildum um brśškaup ķslendings sem žar var haldiš 1408 sem vitaš er aš fór aftur til Ķslands 1410, ekkert hefur spurst til fólksins žar sķšan. Į huga.is er fariš yfir „örlög norręnnar byggšar į Gręnlandi“ ķ samnefndri ritgerš. Žar eru helstu getgįtum fręšimanna ķ gegnum tķšina um örlög Gręnlendinga af norręnum uppruna gerš skil. Žaš sem merkilegast er viš žęr getgįtur er aš nįnast engin žeirra gerir rįš fyrir aš fólkiš sem žašan hvarf sporlaust hafi fariš til Vķnlands žrįtt fyrir aš landkostir fyrirheitna landsins hafi veriš eitt helst umręšuefniš į Gręnlandi samkvęmt Gręnlandssögu og Eirķkssögu-rauša.

Vilhjįlmur Stefįnson mannfręšingur og landkönnušur komst nęst žvķ aš geta sér žess til aš fólkiš hafi fariš til Vķnlands, en hans kenning er į žann veg aš Gręnlenska fólkiš hafi blandast eskimóum ķ langt noršur ķ Canada. Žęr kenningar eru nś taldar hafa veriš afsannašar meš genarannsóknum nśtķmans. Lokanišurstaša ritgešar höfundarins į huga.is gerir rįš fyrir aš norręna samfélagiš į Gręnlandi hafi flutst sušur um höf jafnvel fyrst til eyjarinnar Madeira śt af Portśgal en hafi aš lokum dagaš uppi į Kanarķeyjum.

Til eru skrįšar heimildir fyrir žvķ aš Hįkon biskup ķ Noregi hafi sent Ķvar Bįršarsons prest til Gręnlands įriš 1341, en žį hafši ekkert fréttst ķ meira en įr frį Gręnlensku byggšunum. Frumheimildirnar um hvaš blasti viš séra Ķvari Bįršarsyni og samferšamönnum žegar žeir koma til vesturbyggšar eru glatašar en til eru dönsk afrit frį žvķ um 1500.

Žegar Ķvar og fylgdarliš kom ķ byggšina finnur hann ekkert fólk ašeins bśsmala ķ haga, nautgripi og saušfé. Žeir slįtrušu eins miklu af bśsmalanum og skipin gįtu boriš,fluttu žaš svo meš til austurbyggšar Gręnlands en žar virtist allt meš ešlilegum hętti. Hvaš varš af fólkinu ķ vesturbyggš er engar heimildir til um, en žess mį geta aš sjóleišin milli austur og vesturbyggšar er um 375 mķlur eša um ¾ leišarinnr į milli Gręnlands og Nżfundnalands.

Žaš sama skešur svo ķ austurbyggš 100-150 įrum seinna, fólkiš hverfur sporlaust. Sķšustu skrįšu heimildir śr austurbyggš eru frį įrinu 1408 af brśškaupi žeirra Sigrķšar Björnsdóttur og ķslendingsins Žorsteins Ólafssonar ķ Hvaleyjar kirkju. Eins mun einhverstašar vera til lżsing Žosteins į žvķ žegar mašur aš nafni Kolgrķmur var brenndur į bįli fyrir galdur žann tķma sem hann var į Gręnlandi, en til Ķslands komu Žorsteinn og Sigrķšur 1410.

Žaš viršast žvķ vera mjög fįtęklegar heimildir til varšandi žaš hvaš geršist sķšustu bśsetu įr noręnna manna į Gręnlandi og ekkert sem getur skżrt skyndilegt hvarf fólksins śr austurbyggš. Fręšimenn hafa viljaš meina aš kólnandi loftslag, hungur og sjśkdómar hafi meš žaš aš gera hvaš af fólkinu varš. En žaš breytir ekki žvi aš eins og ķ sumum óleystum moršgįtum, žį vantar lķkin.

Kenningar hafa veriš uppi um aš žaš sama hafi gerst og meš Tyrkjarįnunum į Ķslandi, fólkinu hafi veriš ręnt og selt į žręlamarkaš, jafnvel aš žaš hafi fariš til Asoreyja, Madeira, eša Gręnhöfšaeyja žegar Portśgalir nįmu žessar eyjar, eša jafnvel Kanarķeyja. Flest er tališ lķklegt af fręšimönnum annaš en aš fólkiš hafi fariš stystu leiš til Amerķku, enda aš halda slķku fram nįnast samsęriskenning gegn opinberu śtgįfu mankynsögunnar.

 


The Language of Frequency and Form


The magic of Fibonacci numbers.


Til fundar viš Vadķkaniš.

gudridur thorbjarnardottir2 retouched web lrg 

Gušrķšur Žorbjarnardóttir er įn efa vķšförulasta kona ķslendingasagnanna. Hśn yfirgaf Ķsland ung aš įrum įsamt Žóri manni sķnum og flyst til Gręnlands. Gręnlendingasaga segir aš Leifur heppni hafi bjargaš hópi manna af skeri žegar hann kom śr Vķndansferš. Žar į mešal Gušrķši og og Žóri austmanni, fyrsta manni hennar og tekiš žau meš heim ķ Brattahlķš austurbyggšar Gręnlands, žar sem Žórir veiktist og deyr. Vegna žessarar björgunar fęr Leifur Eirķksson višurnefniš heppni. Gušrķšur giftist svo Žorsteini Eirķkssyni, bróšur Leifs. Žorsteinn deyr śr sótt ķ Lżsufirši ķ vesturbyggš į Gręnlandi, eftir sumarlanga villu žeirra hjóna ķ hafi og misheppnašan leišangur til Vķnlands. 

Žrišji mašur Gušrķšar er Žorfinnur „karlsefni" Žóršarson śr Skagafirši. Žau Gušrķšur sigldu til Vķnlands meš vel į annaš hundraš manns ķ žeim tilgangi aš hefja žar bśskap. Žau könnušu landiš og eru talin hafa fariš mun sunnar en  vķkingar höfšu gert įšur, eša allt sušur til Long Island. Eyjuna Manhattan ķ Hudson fljóti er tališ aš žau hafi nefnt Hóp. Gušrķšur og Žorfinnur voru nokkur įr ķ Amerķku, įttu blómleg višskipti viš innfędda og eignušust žar soninn Snorra. Žau fóru žašan aftur til Gręnlands og sķšan fljótlega til Noregs. Žar voru žau ķ einn vetur en héldu žį til Ķslands og setjast aš ķ Glaumbę ķ Skagafirši.

Feršir Gušrķšar Žorbjarnardóttur. 

Sonurinn Snorri bjó ķ Glaumbę eftir föšur sinn. Žegar Gušrķšur er oršin ekkja fór hśn ķ žaš sem sagan kallar sušurgöngu „til Rómar" žar sem hśn hefur aš öllu lķkindum heimsótt Vadķkaniš. Žegar hśn kemur aftur til Ķslands hafši Snorri sonur hennar byggt fyrstu kirkjuna sem reist var ķ Glaumbę. Gręnlendinga saga segir aš Gušrķšur hafi veriš sķšustu ęviįrin einsetukona og nunna ķ Glaumbę. Afkomendur Gušrķšar og Žorfinns karlsefnis hlutu mikinn frama innan kirkjunnar og śt af žeim eru komnir margir biskupar ķslandssögunnar.

 

Glaumbęr ķ Skagafirši. 

Hvaš Gušrķši og valdamönnum Vatķkansins fór į milli er vandi um aš spį žvķ ekkert er um žaš getiš ķ Gręnlendingasögu eša Eirķkssögu, enda eru žęr sennilega afrit eldri heimilda og engin leiš aš segja hvaš śr žeim hefur glatast.

Įriš 1999 kom śt bókin „Ingen grenser" (No Boundaries) eftir žį Thor Heyerdahl og Per Lilleström. Viš śtkomu žeirrar bókar greindi Thor Heyerdahl frį žvķ aš hann hefši séš gögn sem sanna aš vķkingar hafi komiš til Amerķku. Annars vegar gögn frį įrinu 1070, sem hann fann ķ skjalasafni Vatķkansins, žar sem getiš er um landafundi norręnna manna ķ Amerķku, hįlfri annarri öld įšur en Gręnlendingasaga og Eirķkssaga rauša eiga aš hafa veri skrifašar. Hins vegar afrit af portśgölskum gögnum sem sżna fram į aš Kólumbus hefši haft upplżsingar um Amerķku frį norręnum mönnum.

Ķ samtali viš Aftenposten ķ tilefni śtkomu bókarinnar ķ Noregi 1999, greinir Thor Heyerdahl  einnig frį žeirri skošun sinni, aš sišaskiptunum megi kenna um hve saga noršurlandanna sé snautleg hvaš žetta varšar. Meš upptöku Lśtersks sišar hafi žau falliš ķ ónįš hjį pįfastól og um leiš veriš dregiš śr vęgi žeirra ķ mannkynssögunni. Żmsar heimildir séu žó varšveittar ķ skjalasafni Vatķkansins og einnig séu til mikiš af arabķskum heimildum um norręnar mišaldir. "Žar hef ég skošaš mikiš af heimildum sem flestum er ókunnugt um" segir hann.

Ķ New York Times 19. desember įriš 2000 birtist grein eftir Walter Gibbs um bók žeirra Heyerdahls og Lilleström. Auk žess aš geta vitneskju kažólsku kirkjunnar um tilveru Amerķku 500 įrum įšur en mankynssagan segir aš Kólumbus hafi fyrstur Evrópumanna uppgötvaš hana, žį er ķ greininni fariš vķtt yfir svišiš varšandi feršir norręnna manna hundrušum įra fyrir Kólumbus. Mešal annars er minnst į Vķnlandskortiš, eins kemur greinarhöfundur inn į Kensington rśnasteininn sem fannst ķ Minnesota įriš 1898 en į žeim steini er greint frį feršum norręnna manna įriš 1362 langt  inn į meginlandi Noršur-Amerķku. Nišurlag greinar Walter Gibbs er žó athyglisveršasti hluti hennar, en žar kemur hann inn į annįlsbrot Gķsla Oddsonar biskups ķ Skįlholti į įrunum 1632-1638. En ķ greininni stendur žetta;

„The clearest suggestion that something transformative had taken place in North America came from the hand of a 17th century Icelandic bishop. Citing 14th century annals that have been lost, the bishop, Gisli Oddsson, wrote: ''The inhabitants of Greenland, of their own free will, abandoned the true faith and the Christian religion, having already forsaken all good ways and true virtues, and joined themselves with the folk of America".

Orš Gķsla Oddsonar eru verulega įhugaverš en žau mį skilja eitthvaš į žessa leiš; „Ķbśarnir į Gręnlandi, af frjįlsum vilja, yfirgįfu sanna kristna trś, žar meš allar sannar og góša dyggšir, og sameinušust fólkinu ķ  Amerķku". Nś liggur bók Gķsla Oddsonar frį 1638 „ Ķslensk annįlsbrot og undur Ķslands" ekki į lausu, žess vegna erfitt aš sannreyna hve nįkvęmlega žetta er eftir haft ķ New York times. En žarna talar Gķsli um Amerķku en ekki Vķnland enda nęstum 150 įr frį žvķ Kólumbus fann hana žegar Gķsli skrifar žetta.

 

Rśstir dómkirkjunnar ķ Göršum į Gręnlandi. 

Hvaša fólk ķ Amerķku Gķsli į viš er rįšgįta, į hann viš frumbyggja eša voru žaš norręnir landnemar Vķnlands sem Gręnlendingar sameinušust? Gęti veriš aš žaš undanhald sem frelsiselskandi heišnir menn voru į žegar Ķsland byggšist, hafi haldiš įfram vestur yfir haf og byggš norręnna manna veriš til stašar ķ Amerķku frį žvķ fyrir leišangur Gušrķšar og Žorfinns karlefnis til Vķnlands um įriš 1000? Alla vega viršast orš Gķsla biskups bera žess merki aš hann sé hneykslašur į įkvöršun kristins samfélags į Gręnlandi, žegar hann rekst į žessi gömlu annįlsbrot.

Gęti žetta veriš skżring į žvķ hve snögglega mörgžśsund manna norręn byggš hvarf af Gręnlandi? En įriš 1340 hvarf allt fólkiš śr vesturbyggš sporlaust og ekkert spuršist til fólksins śr austurbyggš eftir įriš 1410. Ekki er ólķklegt ef djśpt vęri kafaš ķ skjalsöfn Vadķkansins aš žar mętti finna vitneskju um hvaš varš af norręnu byggšunum į Gręnlandi. Žar hafši kažólska kirkjan grķšarleg ķtök og hefur veriš kostaš miklu til af rśstum dómkirkjunnar ķ Göršum aš dęma.

Glešilegt sumar. 

 

 

 


Ślfar og arfleiš.


Benjamķn Bokarkapur

„Bróšir Hrólfs, sem fór til Ķslands, žegar Hrólfur fór ķ Normandķ, ...stofnaši ķ žvķ vindbarša landi žjóšfélag fręšimanna og afburšargarpa".  „Žessir menn uršu, žegar stundir lišu, höfundar eins hins merkilegasta žjóšveldis, sem nokkurn tķma til hefur veriš, meš einstęšri höfšingjastjórn, og žar žróušust į ešlilegan hįtt bókmenntir slķkar, aš ašrar hafa aldrei įgętari veriš. Ķ žvķ landi, žar sem engar voru erlendar venjur eša įhrif til aš hindra žaš, blómgašist norręnt ešli og andi til fullkomnunar".

Žetta mį lesa ķ bók Adams Rutherford, Hin mikla arfleiš Ķslands, sem śt kom ķ Englandi įriš 1937. Žarna er veriš aš skķrskota til sona Rögnvaldar Męrajarls. Annars vegar til Göngu Hrólfs forföšur Normandķ Normanna sem unnu orrustuna um Bretland viš Hastings įriš 1066 og enska konungsęttin er rakin til, hins vegar til landnįmsmannsins Hrollaugs sem nam Hornafjörš og Sušursveit. Adam Rutherford vildi meina aš žessir bręšur og allflestir landnįmsmenn Ķslands hefšu ekki veriš dęmigeršrar norskrar ęttar heldur hefši žeirra ęttbįlkur veriš ašfluttur ķ Noregi. Aš stofni til veriš ein af 12 ęttkvķslum Ķsraels, hvķsl Benjamķns.

Ķ ljósi žessa uppruna vęru Ķslendingar, vegna einangrunar ķ gegnum aldirnar, ekki Norskastir Noršmanna eins og ętla mętti af Landnįmu, heldur hreinasta afbrigšiš sem fyrir finnist į jöršinni af ętthvķsl Benjamķns. Žessu til stušnings benti hann m.a. į aš żmsir sagnaritarar telji aš žegar Normannar réšust inn ķ England įriš 1066, žį hafi ślfur veriš ķ skjaldarmerki Vilhjįlms bastaršar. Ślfur var merki Benjamķns og algengt ķ mannanöfnum žeirrar ęttkvķslar. Rutherford vill meina aš nafngift sem ber ślfsnafniš ķ sér hafi veriš algeng hjį landnįmsfólki Ķslands, s.s. Ingólfur sem sagšur er fyrsti landnįmsmašurinn, Kveldślfur, Žórólfur, Herjólfur, Brynjólfur, Hrólfur, Snjólfur osfv., enda megi ślfs örnefni vķša finna į Ķslandi žó svo aldrei hafi žar veriš ślfar.

Vissuna um uppruna Ķslendinga taldi Adam Rutherford sig hafa śr pķramķdanum mikla ķ Gķza, en hann var einn žeirra sem var žar viš fornleifauppgröft og rannsóknir įriš 1925, žegar įšur ófundinn veggur kom ķ ljós sem talinn er hafa aš geima skżringar hinna ķmsu spįdóma sögunnar ž.m.t. spįdóm um fęšingu frelsarans, sem og um eyjarnar ķ vestri meš eldlandinu sem mį finna ķ enskri žżšingu Biblķunnar ķ spįdómum Jesaja.

Meš śtreikningum komst hann auk žess aš žvķ Ķsland er ķ geisla noršvestur hlišar pķramķdans, liggur žar ķ honum mišjum įsamt Sušureyjum Skotlands. Ķsland į samkvęmt spįdómnum aš komast ķ brennidepil mankynsögunnar meš žvķ aš vera į įsnum žar sem geislinn er breišastur, „verša žjóšunum ljósberi og fyrirrennari nżrrar aldar". Langt mįl er aš fara ķ gegnum žessa śtreikninga Rutherford og žaš sem hann uppgötvaši um Ķsland ķ Gķza pķramķdanum enda gaf hann śt bókina "Hin mikla arfleiš Ķslands" um žessar rannsóknir sķnar auk margra annarra rita.

Benjamķn 1 

En hverjir voru Benjamķnķtar? Samkvęmt hinni helgu bók var Benjamķn yngsti sonur Ķsraels (Jakobs sonar Ķsaks  Abrahamssonar) sem bar beinin ķ Egyptalandi. Ętthvķsl Benjamķns var sś minnsta af Ķsrael. Ķ Dómarabókinni 19-21 segir frį refsidómi Benjamķns ęttkvķslarinnar sem kvešinn var upp į žeim tķma žegar allar ęttkvķslar Ķsraels bjuggu ķ fyrirheitna landinu. Benjamķn skildi eytt śr Ķsrael vegna nķšingsverksins ķ Gķbeu, mönnum, konum og börnum.

Ķsraelsmenn hófu śtrżminguna og sįu ekki aš sér fyrr en žeir höfšu eitt svo til öllum kynstofni Benjamķns. En žį tók žį aš išrast og sögšu „Nś er ein ętthvķsl upphöggvin śr Ķsrael! Hvernig eigum viš aš fara aš žvķ aš śtvega žeim konur, sem eftir eru, žar aš vér höfum unniš Drottni eiš aš žvķ aš gifta žeim eigi neina af dętrum vorum". Žaš uršu žvķ örlög Benjamķns aš fara meš vopnum į ašrar žjóšir og ręna sér kvonfangi. Sķšar fékk Benjamķn uppreisn ęru ķ Ķsraelsrķki og var Sįl fyrsti konungur Ķsrael af ętt Benjamķns, Davķš konungur sem į eftir kom gerši Jerśsalem aš höfušborg, sonur hans Salómon lét reisa musteriš žar sem hin mikla viska į aš hafa veriš geymd.

Žegar Ķsraelsmenn voru herleiddir af Assżrķumönnum voru žaš ašeins tvęr ęttkvķslar sem snéru aftur til fyrirheitna landsins, Juda og Benjamķn. Benjamķn hafši įšur bśiš ķ Jerśsalem en žegar aftur var snśiš varš Galķlea heimkynni Benjamķns, Jerśsalem tilheyrši žį Juda. Lęrisveinar Jesś eru allir taldir hafa veriš af ętthvķsl Benjamķns, nema Jśdas sem var af ętt Juda lķkt og Jesś.  Um žaš bil 100 įrum eftir Krist, ķ kjölfar ofsókna Rómverja, flyst ęttkvķsl Benjamķns til Litlu Asķu og dreifist žašan til annarra landi m.a. til Svartahafslanda. Tališ er aš žeir hafi svo aftur lent į flakk į tķmum Atla Hśnakonungs skömmu fyrir fall Rómarveldis u.ž.b. įriš 400.

 

Fleiri hafa fetaš svipašar slóšir og Rutherford varšandi uppruna žeirra Noršmanna sem nįmu Ķsland. Žar mį nefna Barša Gušmundsson (1900-1957) sagnfręšing, žjóšskjalavörš og um tķma Alžingismann. Įriš 1959 kom śt ritgeršasafn hans um uppruna Ķslendinga. Žar leišir Barši lķkum aš žvķ aš Ķslendingar séu ekki komnir śt af dęmigeršum Noršmönnum heldur fólki sem var ašflutt, einkum į vesturströnd Noregs.

Žessu til stušnings bendir hann į aš śtfararsišir ķslendinga hafi veriš allt ašrir en tķškušust į mešal norręnna manna. Samkvęmt fornleifarannsóknum į noršurlöndunum hafi bįlfarargrafir veriš algengastar, į Ķslandi finnist engin bįlfarargröf frį žessum tķma né sé um žann śtfararsiš getiš ķ ķslenskum bókmenntum. Žvķ sé ljóst af žessum mikla mun į śtfararsišum Noršmanna og Ķslendinga ķ heišni aš meginžorri žeirra sem fluttu til Ķslands frį Noregi hafi žar veriš af ęttum aškomumanna.

Barši bendir einnig į barįttuna sem var gegn Óšni ķ Noregi, guši seišs og skįldskapar. Hann telur hamremmi, Óšinsdżrkun og skįldskap hafa haldist ķ hendur, sbr. Egils-sögu Skallagrķmssonar. Seišmennska var ķ litlu uppįhaldi hjį Haraldi hįrfagra og lét hann m.a. Eirķk blóšöxi gera ferš til Upplanda žar sem hann brenndi inni Rögnvald bróšur sinn įsamt įtta tugum seišmanna.

Einnig vitnar Barši Gušmundsson ķ  Snorra Sturluson žar sem hann segir aš Ęsir hafi  komiš til Noršurlanda frį Svartahafslöndum, undir forystu tólf hofgoša, er réšu „fyrir blótum og dómum manna į milli." Óšinn er žeirra ęšstur. Žykir Barša einkum merkilegt, aš Snorri skuli gera rįš fyrir norręnni sérmenningu, sem upptök eigi ķ hinum fjarlęgu Svartahafslöndum viš  Donósa, en njóti lķtilla vinsęlda sem ašflutt ķ Noregi.

Einn af žeim sem ekki hefur hikaš viš aš umturna hefšbundnum kenningum sögunnar er Thor Hayerdhal. Hann hefur leitaš uppruna Óšins į svipušum slóšum og bent į aš viš Kasbķhaf, nįnar tiltekiš ķ Qobustan héraši ķ Azjerbaijan séu hellar sem hafi aš geima myndir greyptar ķ stein af bįtum sem minni į vķkingaskip. Einnig taldi hann aš nafngiftina Ęsir į gušum norręnnar gošafręši mętti rekja til lands sem bęri žaš ķ nafninu s.s. Azer ķ Azerbaijan.

Viš žetta mį bęta aš rśnaletur var notaš į noršurlöndum įrhundrušum eftir aš latnesk letur nįši yfirhöndinni ķ hinu evrópska Rómarveldi.  Rśnir hafa, af żmsum fręšimönnum, löngum veriš kenndar viš žęr launhelgar sem stundašar hafa veriš viš aš varšveita viskuna śr musteri Salómons sem ęttuš var śr Egypsku pķramķdunum. Aš öllu žessu athugušu žį er alls ekki svo ólķklegt aš fótur sé fyrir kenningum um aš uppruni Ķslendinga eigi sér dżpri rętur en ķ fljótu bragši viršist mega ętla.

Žaš er ķ ķslenskum bókmenntum sem heimildir um gošafręšina varšveitast og mį žvķ segja aš fornbókmenntirnar séu hin mikla arfleiš. En eins lķklegt er aš sį spįdómur sem Adam Rutherford telur sig hafa fundiš ķ pķramķdanum Gķza og višrar ķ bókinni „Hin mikla arfleiš Ķslands", žar sem hann gerir rįš fyrir žvķ aš landiš muni „verša žjóšunum ljósberi og fyrirrennari nżrrar aldar" hafi komiš fram fyrir žśsund įrum žegar landnįmsmenn opinberušu siglingaleiš į milli Evrópu og Amerķku.


Gęfa eša gjörvileiki?

RedDragon 

Žaš žarf menn sem hafa kjark til žess aš storka forlögunum, aš koma fram ķ nafni Fįfnis. Nafniš Fįfnir mį finna ķ norręnni gošafręši um drekana žrjį, nafn Fįfnis er tengt gręšginni. Völsunga-saga greinir frį örlögum Fįfnis og Siguršar Fįfnisbana žar fara ekki alltaf saman gęfa og gjörvileiki.

Eins og fram kemur ķ fréttinni veršur fyrsta verkefni skipsins viš Svalbarša, sem sumir vilja meina aš ķrski munkurinn St Brendan hafi gefiš nafniš Ęgisey žegar hann kannaši noršurhöf į įrunum milli 5-600 e.k.

Völsunga-saga segir m.a. frį žvi žegar Reginn egnir Sigurš "sķšasta Völsunginn" Sigmundsson til aš vega Fįfnir bróšir sinn til fjįr.  En Fįfnir hafši sér žaš til saka unniš aš hafa myrt Hreišmar föšur žeirra Regins til aš komast yfir gull sem hįlfjötuninn Loki hafši stoliš af dvergnum Andvara til aš bęta Hreišmari sonarmissi žegar Loki drap son hans Otur (bróšir žeirra Regins og Fįfnis) af misgįningi žegar Loki var į ferš meš Óšni ęšstum goša viš Andvarafoss.

Reginn setti saman sveršiš Gram fyrir Sigurš,  nokkurskonar ęttargrip sem hafši hrokkiš ķ tvo hluta ķ lokaorrustu Völsunga.  Sķšan hvetur hann Sigurš til aš grafa sér holu viš vatnsból Fįfnis og stinga hann meš sveršinu žegar hann skrķšur yfir holuna į leiš sinni til vatnsbólsins.  Allt gengur žetta eftir, en į eftir drepur Siguršur einnig Reginn meš sveršinu Gram žar sem žeir sitja aš sumbli viš aš drekka blóš Fįfnis, voru žeir ekki einhuga um hvor žeirra ętti aš éta hjartaš.  Žetta gerir hann til aš žurfa ekki aš deila meš honum fjįrsjóš Fįfnis.  Į samtali Siguršar og Fįfnis į banabeši Fįfnis kemur m.a.fram;

Eftir aš Fįfnir hafši fengiš banasįr spurši hann m.a: "Hver eggjaši žig žessa verks eša hvķ léstu aš eggjast? Hafšir žś eigi frétt žaš hversu allt fólk er hrętt viš mig og viš minn ęgishjįlm? Hinn frįneygi sveinn, žś įttir föšur snarpan."

Siguršur svarar: "Til žessa hvatti mig hinn harši hugur, og stošaši til aš gert yrši žessi hin sterka hönd og žetta hiš snarpa sverš er nś kenndir žś. Og fįr er gamall haršur ef hann er ķ bernsku blautur."-----

Einnig segir Fįfnir: "Heiftyrši tekur žś hvetvetna žvķ er eg męli. En gull žetta mun žér aš bana verša, er eg hefi įtt."

Siguršur svarar: "Hver vill fé hafa allt til hins eina dags, en eitt sinn skal hver deyja." -------

Enn męlti Fįfnir: "Eg bar ęgishjįlm yfir öllu fólki sķšan eg lį į arfi mķns bróšur. Og svo fnżsti eg eitri alla vega frį mér ķ brott aš engi žorši aš koma ķ nįnd mér og engi vopn hręddist eg og aldrei fann eg svo margan mann fyrir mér aš eg žęttist eigi miklu sterkari, en allir voru hręddir viš mig."

Siguršur męlti: "Sį ęgishjįlmur, er žś sagšir frį, gefur fįum sigur žvķ aš hver sį er meš mörgum kemur mį žaš finna eitthvert sinn aš engi er einna hvatastur."

Fįfnir svarar: "Žaš ręš eg žér aš žś takir hest žinn og rķšir į brott sem skjótast, žvķ aš žaš hendir oft aš sį er banasįr fęr, hefnir sķn sjįlfur." 

Eftir aš Siguršur hafši afhöfšaš Reginn bróšir Fįfnis;  "etur hann suman hlut hjartans ormsins en sumt hiršir hann. Hleypur sķšan į hest sinn og reiš eftir slóš Fįfnis og til hans herbergis og fann aš žaš var opiš, og af jįrni hurširnar allar og žar meš allur dyraumbśningurinn og af jįrni allir stokkar ķ hśsinu, og grafiš ķ jörš nišur. Siguršur fann žar stórmikiš gull og sveršiš Hrotta, og žar tók hann ęgishjįlm og gullbrynjuna og marga dżrgripi. Hann fann žar svo mikiš gull aš honum žótti von aš eigi mundi meira bera tveir hestar eša žrķr. Žaš gull tekur hann allt og ber ķ tvęr kistur miklar, tekur nś ķ tauma hestinum Grana. Hesturinn vill nś eigi ganga og ekki tjįr aš keyra. Siguršur finnur nś hvaš hesturinn vill. Hleypur hann į bak og lżstur hann sporum og rennur sjį hestur sem laus vęri."

Um örlög Siguršar Fįfnisbana mį svo lesa ķ Völsunga-sögu en meš honum dó śt ętt Völsunga. 


mbl.is Dżrasta skip Ķslands sjósett
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband