Fęrsluflokkur: Menning og listir

Sęnautasel og heimsmašurinn į heišinni

IMG_3862

Nóbelskįldiš taldi sig vera nokkuš vissan um aš til vęri ašeins einn ķslenskur heimsborgari, mašur sem talist gęti alžjóšavęddur. Žaš hefši margsannast aš hann vęri eini ķslendingurinn sem allt fólk, hvar sem žaš vęri ķ heiminum, myndi skilja. Žessi mašur var Bjartur ķ Sumarhśsum, hetja sjįlfs sķn. Žaš er fįtt sem hefur glatt hverślanta samtķmans meira en geta atyrt Bjart ķ Sumarhśsum meš oršsnilli sinni viš aš upplżsa aš ķ honum bśi allt žaš verstau sem finna megi ķ fólki. Flestir Ķslendingar og margir erlendir ašdįendur Halldórs Kiljan Laxness žekkja söguna sem lżsir lķfsbarįttu žessa sjįlfstęša kotbónda ķ afskekktri heiši. Margir telja aš fyrirmynd sögunnar hafi veriš aš finna Sęnautaseli.

Undanfarin sumur höfum viš hjónin žvęlst margann góšvišrisdaginn um Jökuldalsheišina til aš kynna okkur undur hennar. Oftast var komiš viš ķ Sęnautaseli, enda rekur fyrr um vinnufélagi minn žar feršažjónustu įsamt konu sinni og žar er hęgt aš fį bestu lummur į landinu. Eftir aš mašur var komin į bragšiš fór feršunum fjölgand meš ęttingjum og vinum til aš sżna žeim undur Sęnautasels og gęša sér į gómsętum lummum og kakói. Sęnautasel var endurbyggt 1992 og hafa žau Lilja og Hallur veriš žar gestgjafar sķšan žį, en auk žess er bęrinn til sżnis, og er eftirsótt af erlendum feršamönnum sem lesiš hafa Sjįlfstętt fólk, aš setja sig inn ķ sögusvišiš meš dvöl ķ bęnum.

IMG_3927

Tķmarnir breytast og mennirnir meš. Žar sem draugar įšur rišu röftum ķ ęrhśsinu er nś gestum og gangandi gefnar lummur į garšann og brynnt meš kakói og kaffi innan um lopapeysur

Įstęša žessara mörgu ferša okkar var auk žess saga allra heišarbżlanna og gętu ferširnar žess vegna įtt eftir aš verša enn fleiri į nęstu įrum. Enda voru žessi heišabżli 16 žegar best lét og viš ķ mesta lagi bśin aš heimsękja helminginn. Til aš fį sögu heišarinnar beint ķ ęš las ég samantekt Halldórs Stefįnssonar ķ bókinni Austurland um heišabyggšina, sem var ķ į milli 5-600 m hęš. Halldór Stefįnsson segir m.a.; "Byggš žessarar hįlendu heišarbyggšar, hinnar langhęstu į landinu, lķkist žannig - nęr aš kalla- ęvintżri." Eins las ég Sjįlfstętt fólk Halldórs Laxness og Heišarharm Gunnars Gunnarssonar auk fjölda annarra frįsagna af lķfinu ķ heišinni. Hér į eftir fer hluti žess sem ég tel mig hafa oršiš įskynja um Sjįlfstętt fólk.

IMG_8593

Horft heim aš rśstum Fögrukinnar sem var eitt af heišarbżlunum. Gunnar Gunnarsson rithöfundur skrifaši bękur um bśsetuna į heišinni. Ein af žeim er Heišarharmur sem fjallar um heimsfólkiš ķ heišinni meš annarri nįlgun en Halldór ķ Sjįlfstęšu fólki. Gunnar segir frį žvķ hvernig bśsetan į heišinni eyddist bę fyrir bę m.a. vegna uppblįsturs. Sagt hefur veriš aš Gunnar hafi komiš til įlita sem Nóbelshafi į sama tķma og Halldór. Žaš sem į aš hafa stašiš Gunnari ašallega fyrir žrifum var ašdįun nasismans į verkum hans. Hann er t.d. eini Ķslendingurinn sem vitaš er til aš hafi hitt Hitler. Žó Halldór hafi opinberaši skošanir sķnar į "gślags" kommśnisma Sovétsins, sem var žį mešal sigurvegara strķšsins, varš žaš ekki tališ honum til hnjóšs. Eftir aš ryk moldvišranna er sest gęgist žaš upp śr rykföllnu hugskotinu, aš Nasistar hafi ekki veriš žeir sem töpušu strķšinu, Žaš hafi fyrst og fremst veriš žjóšverjar og svo sjįlfstętt fólk. 

Žaš fer framhjį fįum sem setja sig inn ķ stašhętti aš hin žekkta ķslenska skįldasaga, sem žżdd hefur veriš į fjórša tug tungumįla, gerist į Jökuldalsheišinni. Fleira en feršlag Bjarts ķ Sumarhśsum į hreindżrstarfi yfir Jökulsį į heiši stašfestir tengsl sögunnar jafnt viš stašhętti sem og žjóšsöguna. Ķ sögubyrjun mį meš góšum vilja sjį glitta ķ Hjaltastašafjandann og žegar į lķšur veršur ekki betur séš aš Eyjaselsmóri rķši röftum į ęrhśsinu ķ Sumarhśsum, žannig aš Halldór hefur veriš bśin aš kynna sér mögnušustu žjóšsagnir į Héraši og flytja žęr upp į Jökuldalsheiši. Žó eru sennilega fįir bókmenntafręšingar  tilbśnir til aš kvitta undir žaš aš Sjįlfstętt fólk sé ķ reynd sannsöguleg skįldsaga sem gerist į heiši austur į landi. Žeir hafa flestir hverjir kappkostaš aš slķta söguna upp meš rótum til aš lyfta henni į ęšra plani, meir aš segja tališ sögusviš hennar hafa allt eins oršiš til ķ Kalifornķu. En ķ žessu sem og öšru, er sannleikurinn  oft lyginni lķkastur um žaš hvar heimsborgarana er aš finna.

Halldór Laxness feršašist um Austurland haustiš 1926 og fór žį mešal annars um Jökuldalsheišina og gisti ķ Sęnautaseli. Halldór skrifar af žessu tilefni greinina „Skammdegisnótt ķ Jökuldalsheišinni“, sem birtist fyrst ķ Alžżšublašinu ķ mars 1927. Žar segir m.a.; "Žaš var ekki sjónarmunur į kotinu og jöklinum; samferšamenn mķnir hittu į žaš meš žvķ aš aš fylgja sérstökum mišum. Viš geingum mörg žrep nišurķ jökulinn til aš komast innķ bęardyrnar. Bašstofukytran var į loftinu, nišri var hey og fénašur. Hér bjó karl og kerlķng, sonur žeirra og móšir bónda, farlama gamalmenni. Bóndinn įtti nokkrar kindur, en hafši slįtraš einu kśnni til žess aš hafa nóg handa kindunum. Hann sagši aš žaš gerši minna til žótt fólkiš vęri mjólkurlaust og matarlķtiš, ašalatrišiš vęri aš hafa nóg handa kindunum. -Fólkiš ķ heišinni dró fram allt žaš besta handa feršalöngunum: Viš fengum sošiš beljukjöt um kvöldiš og sošiš beljukjöt morguninn eftir, kaffi og grjótharšar kleinur". Einnig žótti Halldóri žaš kindugt aš hśsbóndinn hafši helst įhuga į aš vita hvort góšar afréttir fyrir saušfé vęru į Ķtalķu, žegar til tals kom aš vķšförull heimshornaflakkari var į ferš ķ Sęnautaseli. „Ég var žvķ mišur ekki nógu menntašur til aš svara žessari spurningu eins og vert hefši veriš“, eru lokaorš skįldsins ķ greininni.

IMG_1811

Sęnautasel viš Sęnautavatn; bęrinn var byggšur 1843 ķ honum var bśiš til 1943, ef frį eru talin 5 įr vegna Dyngjufjallagoss

Žaš eru reyndar til munnmęlasögur žess efnis aš Halldór hafi dvališ lengur ķ Sęnautaseli en žessa einu skammdegisnótt og žegar saga heišarbżlanna er skošuš mį finna marga atburši ķ sjįlfstęšu fólki sem geršust į öšrum heišarkotum. Sumariš 1929 skrifaši Halldór uppkast aš sögu um ķslenskan bónda sem bżr į afskekktri heiši. Žetta er fyrsta gerš skįldsögunnar Sjįlfstętt fólk. Halldór las śr žessari frumgerš sinni fyrir vin sinn, Jóhann Jónsson, ķ Leipzig voriš 1931 og žóttist ętla aš fleygja henni. Jóhann haršbannaši honum žaš og sagši aš žetta vęri žaš besta sem hann hefši skrifaš. Svo merkilega vill til aš bóndinn og ašalpersónan ķ žessari frumgerš Sjįlfstęšs fólks hét einmitt Gušmundur Gušmundsson, eins og gestgjafinn ķ Sęnautaseli sem bauš Halldóri upp į beljukjöt „Skammdegisnótt ķ Jökuldalsheišinni“.

Hvernig Nóbelskįldiš lętur „Sjįlfstętt fólk“ lķta śt samkvęmt sinni heimsmynd hefur sjįlfsagt mörgum svišiš sem upp ólust ķ „Sumarhśsum“ Jökuldalsheišarinnar. Skśli Gušmundsson sonur Gušmundar Gušmundssonar ķ Sęnautaseli, af seinna hjónabandi og žvķ ekki fęddur žegar Halldór var į ferš, hefur gert heišinni ķtarleg skil ķ ręšu og riti. Um mismunandi įhuga föšur sķns og heimshornaflakkara į bśskaparhįttum śti ķ hinum stóra heimi hefur Skśli žetta aš segja.

"Žaš mun lįta aš lķkum aš bęndur žeir sem bjuggu į Jökuldalsheišinni, eins og bęndur annars stašar į landinu, muni jafnan hafa skeggrętt um tķšarfariš og fénašarhöldin er žeir hittust. Einnig eru til heimildir um aš žeir muni jafnvel hafa leitaš tķšinda varšandi žetta įhugamįl sitt, ef svo bar viš aš til žeirra komu menn lengra aš, og jafnvel frį fjarlęgari löndum. Hins vegar er žaš öldungis óljóst hvort svoleišis feršagarpar hafi haft svör į reišum höndum varšandi afkomu bęnda ķ öšrum heimshlutum. Trślega mun žeim hafa veriš żmislegt annaš hugstęšara heldur en hvort einhverjir bęndur skrimtu į kotum sķnum žar eša hér. Undantekning mun žó e.t.v. hafa veriš į žessu, og hugsanlega munu żmsir hafa haft įhuga į basli žessara manna – a.m.k. ef žeir eygšu möguleika į aš notfęra sér nęgjusemi žeirra sjįlfra sér til fręgšar og framdrįttar." (Mślažing 20 įrg bls. 185-186)

 IMG_4022

Afréttalönd heišarinnar eru hvoru tveggja, hrjóstrug og grasgefin, snjóžung og köld į vetrum, en hitinn getur aušveldlega fariš ķ 20-25°C margann sumardaginn eins og svo vķša į heišum austanlands

Hverślantar samtķmans lįta oftar en ekki ljós sitt skķna viš aš atyrša persónu Bjarts ķ Sumarhśsum, meš speki sinni upplżsa žeir aš ķ honum sé allt žaš versta aš finna. Honum er lżst sem einyrkja sem žverskallast viš aš halda sjįlfstęši, sem megi myndgera ķ heimsku heillar smįžjóšar, kvennaböšli sem hélt konu og börnum ķ įnauš. Jafnvel hefur veriš svo langt gengiš aš ętla honum barnanķš aš hętti nśtķmans. En žó veršur ekki annaš skiliš af skrifum žeirra sem ólust upp į mešal sjįlfstęšs fólks ķ Jökuldalsheišinni, en aš žar hafi ęskan įtt sér góšar minningar. Margir seinni tķma menntamenn hafa lagt žetta śt į allt annan hįtt. Meir aš segja veriš haldin mįlžing um barnanķšinginn Bjart ķ Sumarhśsum og finna mį hjartnęmar greinar frį gušfręšingum um ofbeldisfaširinn Bjart.

Žann 19. nóvember 2014 var fjölmenni ķ Stśdentakjallaranum žar sem fram fór mįlžing um Sjįlfstętt fólk sem var jólasżning Žjóšleikhśssins žaš įriš. Žar var Bjartur ķ Sumarhśsum geršur aš barnanķšing, sem hafši haldiš konum sķnum ķ stofufangelsi, af hverjum sérfręšingnum į fętur öšrum. En til žess aš finna barnanķš Bjarts staš žurfti aš vķsu aš draga söguna inn ķ hugarheim hįmenntašra greininga nśtķmans žvķ hvergi er minnst į barnanķš Bjarts ķ sögunni sjįlfri, nema žį hve samfélagiš var haršneskjulegt ķ fįtękt žess tķma sem sagan gerist. Aš vķsu upplżsti Illugi Jökulsson į mįlžinginu aš hann hefši įtt blašavištal viš Nóbelsskįldiš į sķnum tķma žar sem hann hefši nęstum žvķ upplżst žetta leyndarmįl ašalsögupersónunnar, en hann hefši bara ekki žoraš aš hafa žaš eftir skįldinu ķ blašinu į sķnum tķma.

Sr. Jóna Hrönn Bolladóttir og Bjarni Karlsson skrifa sameiginlega jólapostillu ķ vefritinu Trśin og lķfiš žar sem žau feršast 2000 įr aftur ķ tķmann og bera Bjart ķ Sumarhśsum saman viš Jósef fósturföšur Jesś Krists, og finnst žar ólķku saman aš jafna, žar sem žau segja aš Jósef hafi flśiš til Egiptalands meš konu og barn undan ranglęti Heródesar en Bjartur žrjóskast viš ķ heišinni meš fjölskyldu sķna og var varla ęrlegur viš neinn nem tķkina sem var honum algjörlega undirgefin. Žau segja; „Sjįlfstętt fólk er saga um óhlżšni viš lķfslögmįliš, saga af hörmung žess ranglįta hugarfars žegar hundsaugun eru valin umfram augu barnsins“. Ekkert fer fyrir vangaveltum, ķ postillu žeirra prestanna, um žaš hvar Jósef hélt sig į mešan fóstursonurinn hékk į krossinum. Hvaš žį endalokum bókarinnar, Sjįlfstętt fólk, žar sem Bjartur brżtur odd af oflęti sķnu, eftir aš hafa misst Sumarhśs į naušungaruppboši įsamt aleigunni, og bjargar Įstu Sóllilju, žar sem hśn var komin aš žvķ aš geispa golunni ķ heilsuspillandi greni ķ nįbżli sišferšilegs hugarfars, til žess aš byggja henni og börnum hennar lķf ķ draumalandi žeirra į heišinni.

IMG_3908

Ķ sumarhśsum heišarinnar eru ęvintżri aš finna fyrir börn į öllum aldri

Björn Jóhannsson fyrrum skólastjóri į Vopnafirši gerir bśsetu sinni į Jökuldalsheišinn skil ķ bókinni frį Valastöšum til Veturhśsa. En ķ Veturhśs koma Nóbelsskįldiš og gętu žau einmitt veriš kveikjan aš Sumarhśsa nafngift sögunnar, mišaš viš stašhętti. Björn bjó į Veturhśsum um tķma, nęsta bę viš Sęnautasel, samt eftir aš Halldór var žar į ferš. Björn hefur žetta aš segja; „Į yfirboršinu yrši žó saga Heišarbśana lķk, en hśn yrši jöfnum höndum saga andstreymis og erfišleika, bśsęldar og bęttra kjara. Margsinnis hafa veriš lagšar fyrir mig eftirfarandi spurningar: -Var ekki voša leišinlegt aš vera ķ Heišinni? Kom nokkurntķma mašur til ykkar. –Žessum spurningum og öšrum slķkum hef ég svaraš sannleikanum samkvęmt. En sannleikurinn var sį, aš žó okkur vęri ljóst aš stašurinn vęri ekki til frambśšar, hvorki vegna barnanna né heldur vegna einangrunar, ef veikindi bęri aš höndum, held ég žó aš hvorugt okkar hafi fundiš til leišinda. Hitt er svo annaš mįl, og kemur ekki leišindum viš, aš viš fórum žašan strax og önnur betri atvinna baušst, enda hafši ég aldrei ętlaš mér aš leggja kennarastarfiš algerlega į hilluna.“

IMG_3968

 Rśstir Heišarsels viš Įnavatn en žar var Hallveig Gušjónsdóttir fędd og uppalin. Hśn bjó sķšar Dratthalastöšum į Śthéraši. Hallveig segir žetta af sķnum grönnum ķ Sęnautaseli ķ vištali viš Gletting 1995. "Sögufręgt er, žegar Halldór Laxness gisti eina skammdegisnótt ķ heišarbżlinu Sęnautaseli. Žį hafši stašiš óvenju illa į hjį hjónunum ķ Seli og Gušmundur varla nógu birgur af heyjum žetta haust, og tók žaš rįš aš fella kśna, til žess aš vera öruggur meš féš, en kżrin var oršin geld, gömul og kįlflaus. Mér finnst Laxness fara ómaklega meš žetta litla heimili, sem veitti žó allt žaš besta sem handbęrt var".

Žaš sem hefur komiš okkur Matthildi minni mest į óvart er aš ķ frišsęld heišarinnar höfum viš fundiš mišpunkt alheimsins, okkur hefur meir aš segja ekki komiš til hugar aš fara til sólarlanda eftir aš viš uppgötvušum sumarhśsin rétt viš bęjardyrnar, ekki einu sinni séš įstęšu til aš fara ķ Žjóšleikhśsiš ķ sjįlfum höfušstašnum til aš uppfęra okkur smįvegis ķ  borgaralegri heimsmenningu. Enda hefur ekki žurft aš fara langt til aš njóta sólar og hitta auk žess afkomendur heimsmannsins, hennar hefur mįtt njóta og žį hitta ókrossfesta į götum heimabęjarins.

Žaš hefur löngum veriš einkenni ķslensku hópsįlarinnar aš atyrša žį sem sjįlfum sér eru nógir. Upp į sķškastiš hefur žess sést staš ķ žvķ hverjir teljast nęgilega menntašir fyrir flóknar ašstęšur, jafnvel er svo langt seilst aš ungt minna menntaš fólk hefur ekki mįtt hafa uppi einföld skilaboš um hvaš til gagns megi verša fyrir žeirra jafnaldra. En ķ žvķ sambandi mį segja aš heimsmašurinn ķ Sumarhśsum hafi veriš į undan sinni samtķš, og af žeirri gerš sem benti į žaš aldeilis ókeypis, meš žögninni ķ kyrrš heišarinnar, aš "žś ert nóg".

IMG_3974

Aš endingu selfķ og pikknikk


Höfušlausn eša splatter?

IMG_7039

Flugu hjaldrs tranar

į hręs lanar.

Vorut blóšs vanar

benmįs granar.

Sleit und freki

en oddbreki

gnśši hrafni

į höfušstafni.

Sagt er aš eftir aš śtskżrt hefur veriš fyrir barni hvaš fugl sé, žį muni žaš aldrei sjį fugl framar, ašeins hugsanir sķnar um fugl samkvęmt śtskżringunni. Žaš mį segja aš eins hafi fariš fyrir mér hvaš Egilssögu varšar. Žegar hśn var fyrst śtskżrš fyrir mér ķ skóla lét kennarinn žess getiš aš žarna vęri um magnaša lygasögu aš ręša, ekki vęri nóg meš aš söguhetjan hefši lent į sitt fyrsta fyllerķ žriggja įra gömul, heldur hefši hśn drepiš mann sex įra. Sķšan vęri sögužrįšurinn svo blóši drifin og lżsingar į manndrįpum žaš yfirgengilegar, aš hįlfa vęri miklu meira en nóg.

Egilssaga Skallagrķmssonar er saga tvennra bręšra. Žar sem annar bróširinn ķ hvoru pari er hvers manns hugljśfi, eftirsóttur af ešalbornum, ljós og fagur; en hinn svartur, sköllóttur, žver og ljótur. Bręšurnir eru annarsvegar, žeir Skallagrķmur og Žórólfur, Kveldślfssynir og svo synir Skallagrķms žeir Žórólfur og Egill. Sagan fjallar um örlög ęttar į 150 įra tķmabili į vķkingaöld, glķmuna viš aš nį sķnum rétti samkvęmt lögum sem valdhafar setja og breyta jafnharšan ef žeim hentar. Ķ sögunni falla bįšir Žórólfarnir fyrir vopnum į besta aldri, žeir voru hinir hugljśfu, į mešan Skallagrķmur og Egill žverskallast til elli. Sagan gerist vķša ķ N- Evrópu, en ašallega žó ķ Noregi, Englandi og į Ķslandi.

Žegar ég las loksins söguna ķ heild į sextugsaldri, en lét ekki bara śtskżringar kennarans nęga, žį gerši ég žaš mér til huggunar žar sem ég var staddur ķ minni sjįlfskipušu žriggja įra śtlegš ķ Hįlogalandi. Sögužrįšurinn er eins og kennarinn sagši į sķnum tķma, mögnuš saga af drykkju og manndrįpum, sem myndi sóma sér vel ķ hvaša splatter sem er, a la Tarantino. En žó var fleira sem vakti forvitni mķna viš lesturinn, Hįlogaland var nefnilega heimavöllur Žórólfs Kveldślfssonar. Įhugi kviknaši į aš komast aš žvķ hvar nįkvęmlega ķ Hįlogalandi Žórólfur hafši ališ manninn og efašist ég um aš rétt vęri fariš meš žaš atriši. Į mešan į žeim heilabrotum stóš hitti ég mann sem gjörbreytti višhorfi mķnu til Egilssögu.

Leit minni aš Žórólfi Kveldślfssyni hefur įšur veriš gerš skil hér į sķšunni. En žį hitti ég noršmann sem kunni önnur skil į Agli Skallagrķmssyni en kennarinn ķ denn. Žessi fundur var ķ Borkenes nįgrannabę Harstad, žar sem ég bjó. Žangaš hafši ég veriš sendur um tveggja vikna skeiš til aš laga flķsar ķ sundlaug grunnskólans. Žetta litla sveitarfélag gerši śt į aš hafa "móttak" fyrir flóttamenn sem žurfa aš komast inn ķ norskt samfélag. Eins er žar "móttak" fyrir žį sem hafa misstigiš sig į kóngsins lögum og vilja komast aftur į mešal löghlķšina borgara meš žvķ aš veita samfélagsžjónustu. Žarna įtti ég marga įhugaverša samręšuna.

Sķšasta daginn minn ķ Borkenes höfšum viš sammęlst um žaš, fjölbreyttur vinnuhópur móttaksins og ķslenski flķsalagningamašurinn, aš ég kęmi meš hįkarl og ķslenskt brennivķn til "lunsj" ķ skiptum fyrir vöfflur meš sultu. Leifur, sem kannski ekki bar meš sér aš hafa veriš hinn heppni eins og ķslenski nafni hans ef marka mįtti rśnum rist andlitiš, sį um vöfflubaksturinn og heilsaši mér meš virktum. "Ja so du er en Islanding kanskje viking som Egil Skallagrimson kommen å hente din arv ". Žarna hélt ég mig hafa himinn höndum tekiš viš aš fį botn ķ heimilisfang Žórólfs. Spurši žvķ Leif hvort hann hefši lesiš Egilssögu; "aš minnsta kosti fjórum sinnum" sagši hann. Žegar ég fęrši Žórólf Kveldślfsson ķ tal sagšist hann ekki hafa hugmynd um žann nįunga. En eitt vissi hann; "Egil var ikke en kriger han var en poet" (Egill var ekki vķgamašur, hann var skįld).

IMG_7037

Sķšan fór Leifur yfir žaš hvernig Egill hefši bjargaš lķfi sķnu meš ljóšinu Höfušlausn, žegar Egill kunni ekki viš annaš en aš heilsa upp į fjanda sinn Eirķk blóšöxi, sem  óvęnt var oršinn vķkinga konungur ķ York, en ekki lengur Noregskonungur. Til York rambaši Egill ķ sinni sķšustu Englandsferš. Žau konungshjónin (Eirķkur og Gunnhildur) og Egill höfšu eldaš grįtt silfur įrum saman. Hafši Egill m.a. drepiš Rögnvald son žeirra 12 įra gamlan, reisti žeim hjónum aš žvķ loknu nķšstöng meš hrosshaus og rśnaristu, žar sem hann hét į landvętti Noregs aš losa sig viš žį óvęru sem žau hjónin sannarlega vęru, en viršist hafa sést yfir žaš aš bišja Englandi griša fyrir hyskinu.

Eirķkur nįši um Egil eina nótt ķ York, en fyrir įeggjan Arinbjarnar fóstbróšur sķns, auk žess sem Arinbjörn var besti vinur Egils, lét Eirķkur Arinbjörn narra sig til loforšs um griš Agli til handa, svo framarlega sem Egill gęti samiš eilķfa lofgjörš um Eirķk. Žį varš til ljóšiš Höfušlausn, sem Eirķkur blóšöxi gat ekki tekiš öšruvķsi en lofi. Śr žessu ljóši fór Leifur meš erindi viš vöfflubaksturinn ķ Borkenes um įriš, og sagši svo aš endingu aš žarna vęri allt eins um hreinustu nķšvķsu aš ręša til handa Eirķki.

Žetta vakti įhuga minn į kvešskap Egils sem ég hafši skautaš fram hjį sem óskiljanlegu žrugli ķ sögunni, enda vel hęgt aš fį samhengi ķ fyllerķ og vķgaferli Egils įn ljóšanna. Žegar ég las svo Höfušlausn nįši ég fyrst litlum botni ķ kvešskapinn, en gekk žó betur aš skilja hann į ensku en žvķ įstkęra og ylhżra.

Žegar Hįlogalandsśtlegš minn lauk įriš 2014 įtti ég eina glķmu eftir henni samfara, en žessi śtlegš var tilkominn vegna ósęttis viš bankann. Mér hafši tekist meš žriggja įra Noregsdvöl aš losa heimiliš viš óvęruna. Og žaš įn žess aš reisa nķšstöng meš hrosshaus, en meš žvķ aš senda mķna hverja einustu norska krónu til žriggja įra ķ hķt hyskisins. En eina orrustu varš ég aš heyja til višbótar. Ég gat nefnilega ekki lįtiš bankanum eftir Sólhólinn viš ysta haf, jafnvel žó į honum stęši bara dekurkofi. Vegna ósveigalegrar gręšgi fjįrmįlaflanna ķ skjóli rķkisvaldsins (ešalborinna okkar tķma)gekk hvorki né rak og aš endingu kom mér til hugar, Höfušlausn.

Žetta magnaša kvęši nįttśrustemminga og manndrįpa, žar sem blóšugur blęrinn flytur daušann yfir lįš og lög. Ašeins ef ég gęti rįšiš ķ žaš hvernig Egill fęri aš žvķ aš bjarga sķnu į mķnum tķmum, žvķ eins og öšrum hverjum manni af Kveldślfsętt žį gešjast mér ekki aš žvķ aš vera botnlaus fjįruppspretta ašalsins fyrir lķfstķš, enda kannski ekki į öšru von, žvķ ef Ķslendingabók Kįra fer meš rétt mįl er ég komin śt af Agli Skallagrķmssyni. Ég įkvaš žvķ aš til žess aš komast aš leyndarmįli lausnarinnar myndi ég mįla mynd af kvešskapnum og vęri best aš stytta sér leiš og byrja į höfšinu.

Žess er skemmst aš mynnast aš byrjunin lofaši ekki góšu, žegar ég hafši gert lķtiš meira en koma blindrammanum į trönurnar fékk ég hjartaįfall af verri geršinni, hjarnaši viš į hjartadeild. Viš tók nokkurra vikna endurhęfing undir handleišslu hjśkrunarfólks og sįlfręšings. Žegar ég fęrši tildrög minnar ófullgeršu höfušlausnar ķ tal viš sįlfręšinginn var svariš einfalt; žessu skaltu reyna aš gleyma žś hefur ekkert žrek lengur ķ aš stofna til orrustu. Myndin lenti óklįruš upp į skįp žó svo hśn vęri fullklįruš ķ höfšinu. Žaš var sķšan nśna ķ vetur sem ég tók hana fram aftur og fullgerši hana enda lausnin fyrir löngu fram komin. 

Žegar ég las nśna Egilssögu ķ annaš sinn meš hlišsjón af myndinni žį įtta ég mig į žvķ aš lofgjörš Egils ķ Höfušlausn er ekki ort til Eirķks blóšöxi. Žaš sést į  žeim nįttśrustemmingum sem ljóšiš hefur aš geyma aš žetta er ljóš um orrustuna į Vķnheiši žar sem Žórólfur bróšir Egils lét lķfiš nokkrum įrum fyrir örlagarķku nóttina ķ York. Sś orrusta hefur veriš kölluš orrustan viš Brunanburh og mun hafa markaš upphafiš aš nśtķma skipan Bretlands. Žar hafši Žórólfur gengiš į mįla hjį Ašalsteini Englandskonungi įsamt Agli bróšur sķnum og vķkingum žeirra.

Um lišskipan ķ orrustunni lét Žórólfur Ašalstein konung rįša, viš mótmęli Egils, žvķ fór sem fór, žrįtt fyrir frękilegan sigur žį lét Žórólfur lķfiš. Lżsingarnar į Agli žegar hann kom til sigurhįtķšar Englandskonungs eru magnašar. Žar settist hann gengt konungi yggldur į brśn, meš sorg ķ hjarta og dró sverš sitt hįlft śr slķšrum įn žess aš segja eitt aukatekiš orš og smellti žvķ svo aftur ķ slķšrin. Ašalsteinn hętti ekki į annaš en lįta bera gull og kistur silfurs ķ röšum til Egils um leiš og hann žakkaši honum sigurinn. 

Ljóšiš Höfušlausn orti Egill svo ķ sinni seinni Englandsferš žegar hann fór til aš heilsa upp į Ašalstein Englandskonung og herma upp į hann loforš. Ķ enskri śtgįfu ljóšsins mį m.a. finna žessar hendingar; 

The war-lord weaves

His web of fear,

Each man receives

His fated share:

A blood-red suns

The warriors shield,

The eagle scans

The battlefield.

----

The ravens dinned

At this red fare,

Blood on the wind,

Death in the air;

The Scotsmens foes

Fed wolves their meat,

Death ends their woes

As eagles eat.

----

Carrion birds fly thick

To the body stack,

For eyes to pick

And flesh to hack:

The ravens beak

Is crimson-red,

The wolf goes seek

His daily bread.

Žetta er varla lofgjörš til nokkurs manns žó svo Egill hafi leyft Eirķki blóšöxi aš halda svo um įriš ķ York. Žaš var rétt meš fariš hjį Leif ķ Borkenes aš žarna er kvešiš argasta nķš til ranglįts valds. Žaš er nęr aš ętla aš Egill hafi haft bróšir sinn ķ huga žegar hann yrkir kvęšiš žessa nótt ķ York. Höfušlausn sé žvķ ķ minningu Žórólfs og žeirra Žórįlfa sem lįta glepjast af gyllibošum um fjįrhagslegan frama meš žjónkun viš žaš vald sem telur sig ešalboriš til yfirgangs og gręšgi. 

Žó Höfušlausn sé tvķeggjaš torf og tķmarnir ašrir žį en nś į dögum markašsvęddra svartra föstudaga, lögfróšra og bankstera; er rétt aš fara varlega ķ aš śtskżra fyrir blessušu barninu hvers ešlis fuglinn er, og hafa žį efst ķ huga orš mankynslausnarans. "Lķtiš til fugla himinsins. Hvorki sį žeir né uppskera né safna ķ hlöšur og fašir yšar himneskur fęšir žį. Eruš žér ekki miklu fremri žeim?"

IMG_7797


Eyktir, dśsķn og eilķfšin

IMG_7006

Sagt er aš eykt sé orš sem notaš er yfir žaš sem er ca 3 tķmar, eyktir dagsins eru žvķ fjórar og svo į nóttin jafnmargar eyktir. Sólarhringurinn er svo tvö dśsķn klukkutķma (2X12). Allt įriš er fjórar eyktir meš eitt dśsķn(tylft) mįnaša. Žaš skiptist ķ žriggja mįnaša tķmabil, frį vetrarsólstöšum aš vorjafndęgrum; vorjafndęgrum aš sumarsólstöšum o.s.f.v.. Mašurinn į meira aš segja sķna eykt; huga, lķkama og sįl. Eilķf hringrįs tķmans gengur upp ķ eyktum og dśsķnum (tylftum / dozenal). En viš teljum samt, og reiknum į okkar tķu fingrum, ķ tugum, decimal.

Mannsęvina męlum viš lķnulega frį vöggu til grafar, og höldum upp į įfanga hennar ķ tugum s.s. um fertugt, fimmtugt o.s.f.v.. Vķsindin hafa gert mannsęvina lķnulega meš upphafi og enda, sem tilheyrir žar af leišandi ekki hringrįsinni. Žaš mį jafnvel ķmynda sér aš aš mannsęvin sé gerš upp ķ tķundum meš žvķ aš įkveša aš ekki sé hęgt aš telja nema į tķu fingrum. Sumir hafi samt sem įšur alltaf vitaš lengra nefi sķnu, aš tķundin er fyrir aurinn og žvķ dżpra sem henni er fyrirkomiš ķ hugarheimi mannfólksins, žeim mun tryggari veršur neytandinn į lķnunni.

Forn tķmatöl ganga upp ķ dśsķnum, samkvęmt hringrįs sólar, lķkt og žaš ķslenska gerši og notaš var um aldir. Vagga vestręnnar menningar ķ Róm, reyndi jafnvel aš lįta įriš ganga upp į tķund eša desimalt. Žaš mį enn sjį į žvķ aš sķšasti mįnušur įrsins er desember, en des er tķu į latķnu, nov er nķu, okt er įtta. Sķšar žegar tķundin reyndist engan veginn ganga upp į įrsgrundvelli var jślķ og įgśst bętt inn, sem eru nefndir eftir keisurunum Jślķusi og Įgśstusi. Allt žetta brambolt Rómarvaldsins leiddi til flękjustigs sem tók margar aldir aš reikna sig frį svo įriš gengi upp ķ sólarganginn, žess vegna var ķslenska tķmatališ notaš af almenningi fram į 20. öldina, eša žar til bśiš var aš skóla ķslendinga nęgilega ķ neyslunni žannig aš eilķf hringrįs sólarinnar hętti aš skipta öllu mįli.

Nś į dögum er notast viš rómverskt tķmatal, žaš Gregorķska, sem er fyrst og fremst višskiptalegs ešlis. žaš tók viš af öšru rómversku tķmatali, til aš leišrétta meinlega villu į įrsgrundvelli, sem var farin aš ępa į almenning um 1600. Ennžį er žaš svo aš forn tķmatöl ganga betur upp ķ gang eilķfšarinnar en nśtķmans neytendavęna dagatal, sem viš trśmum aš sé hiš eina sanna. Žaš mį m.a. sjį į žvķ aš žaš gamla ķslenska var meš mįnašarmót ķ grennd viš helstu višburši sólarinnar s.s. sólstöšur og jafndęgur, sama į viš stjörnumerkin žau skiptast samkvęmt sömu reglu.

Žaš mį žvķ segja aš vķsindalega höfum viš gert mannsęvina aš lķnulegri tķund decimal į mešan viš vitum innst inni aš alheimurinn gengur dozenal ķ hinni eilķfu hringrįs eyktarinnar. Og ašeins trśin (sem vķsindin efast hvaš mest um) leyfir okkur žann munaš aš verša eilķf eins og alheimurinn sem okkur umlżkur.

Undanfarin įr hefur mįtt finna hugleišingar hér į sķšunni tengt tölum og tķmatali. Hvernig męlikvaršar reiknikśnstanna stjórna okkar daglega lķfi og žvķ sem viš teljum vera rétt. Ķ vetur hef ég svo dundaš mér meira viš aš mįla myndir en brjóta heilann ķ textagerš og žar į mešal mįla žessar fornu męlieiningar į eyktarskķfu. Žaš er oft undarlegt hvaš kemur ķ ljós žegar hugarheimi er rašaš ķ mynd, fremur en rökfręšilegan texta. Žį kemur m.a. berlega ķ ljós aš mašurinn er jafn langlķfur og eilķfšin,,,, nema hann kjósi annaš.

IMG_6999


Af kynjum og vķddum... og loftbólum andans.

Žaš hefur ekki oft komiš fyrir į žessari sķšu aš vakin hefur veriš athygli į ritverkum annarra. Žó hefur žaš komiš fyrir s.s. žegar bókin hans Mįs vinar mķns Karlssonar kom śt "Fólkiš ķ plįssinu". Ķ žaš skiptiš žorši ég aš vekja athygli į bókinni hans Mįs žar sem ég hafši tryggt mér eintak ķ gegnum klķku įšur en bókin kom śt.

Žaš vill oft verša sammerkt meš góšum bókum aš žaš fer lķtiš fyrir žeim ķ markašsetningu og eru ekki gefnar śt ķ risaupplagi. Enda fór svo sem mig grunaši meš bókina "Fólkiš ķ plįssinu", hśn seldist upp į skömmum tķma og hefur veriš ófįanleg sķšan.

Ég tel mig hafa nś žegar tryggt mér eintak af ljóša bókinni hans Péturs Arnar og treysti į aš hann tķni ekki minnismišanum, žvķ ljóšanna ętla ég aš njóta žegar ég kem heim um jólin.

 

Af kynjum og vķddum..og loftbólum andans er fyrsta ljóšabók Péturs Arnar Björnssonar arktķtekts. 

Ķ ljóšabókinni flęša yrkisefnin milli himins og jaršar, frį fortķš til nśtķšar. Pétur Örn hefur fengist viš ljóšaskrif frį unglingsįrum. Samhliša nįmi skrifaš mikiš af ljóšum og hafa nokkur žeirra birst ķ blöšum og tķmaritum.

Ljóšaskrifin uršu strjįlli meš įrunum en ķ kjölfar žess tķma sem gafst viš hruniš haustiš 2008 hófust žau aftur af krafti. Nśna fannst Pétri mįl til komiš aš taka fyrsta žversniš ķ hinn mikla ljóšahaug sem safnast hefur upp ķ gegnum įrin og gera ašgengilegan bókarformi.

Pétur Örn Björnsson er fęddur į Saušįrkróki įriš 1955. Aš afloknu stśdentsprófi frį MT įriš 1975 nam hann almenna bókmenntafręši viš HĶ og lauk BA prófi žašan įriš 1980 meš lokaritgerš sinni um list og veruleika ķ Flateyjar-Frey, ljóšfórnum Gušbergs Bergssonar. Eftir žaš lęrši hann arkitektśr viš Arkitektskolen i Aarhus, lauk žašan Cand. Arch. prófi įriš 1986 og hefur sķšan starfaš samfellt sem arkitekt. Nś arkar hann inn į ritvöllinn meš sinni fyrstu ljóšabók.

Eins og ég gat um ķ upphafi žį hefur žessi sķša ekki gert mikiš af žvķ aš vekja athygli į hugšarefnum annarra žó svo aš öllum hafi veriš frjįlst aš višra sķn hugšarefni hér ķ athugasemdum sem Pétur Örn hefur gert af og til.

Žaš eru ekki nema andans menn meš hjartaš į réttum staš sem koma saman ljóši og žaš žarf fjölkunnuga kjarkmenn į viš Egil sterka til aš gefa śt ljóšabók. Pétur Örn er hvoru tveggja ef marka mį ummęli hans viš śtkomu bókarinnar Af kynjum og vķddum... og loftbólum andans.

"Fyrsta fjalliš er hverjum manni ętķš žaš erfišasta aš klķfa. Eftir žaš fer mašur vęntanlega ķ stóra ljóšahauginn sem safnast hefur upp ķ gegnum įrin og tekur nęstu žversniš og prjónar hverju sinni einhverju nżju viš svo śr veršur ljóš ... hśs."

 

Ķ SVARBLĮMA

Hljóšur
getur alvarleiki 
barnsins 
veriš - ķ leik 

ķ djśpri skynjun vitundar
um aš fyrr en sķšar
muni žaš leita 
sjįlft sig (aftur) uppi

meš tungliš og stjörnurnar
og Noršurljósin
og allar ljóstżrur heimsins
ķ augunum

aš rżna śt ķ loftiš
śt yfir hafiš
yfir móa og mela 
og yfir landiš allt

ķ hljóšum svarblįma
aš finna sjįlft sig aftur
ķ skynjun vitundar ķ leik
bak viš žunnofna slęšu.


(Śr bókinni "Af kynjum og vķddum ... og loftbólum andans, sem komin er śt į vegum forlagsins Bókabeitan og er 92. bls. kilja. Bókin fęst nś ķ öllum "betri bókabśšum") 

Mynd af Af kynjum og vķddum ... og

   


Salthśsiš 2013.

IMG 0679 

Ķ dag opnar Salthśsmarkašurinn ķ Salthśsinu į Stöšvarfirši fimmta sumariš ķ röš.  Frį 2009 hefur handverksfólk į Stöšvarfirši haldiš śti markaši ķ aflögšu fiskvinnsluhśsi ķ bęnum, meš handverki vķša af Austurlandi ķ boši fyrir feršafólk. 

Samhliša markašnum hafa veriš żmsar uppįkomur ķ hśsinu, t.d. var haldin ljósmyndasżning įriš 2009 m.a. frį sjįvarśtvegi į Stöšvarfirši auk žess sem varpaš var į veggi kvikmyndum frį fiskveišum og vinnslu ķ ķslenskum sjįvarśtvegi. Einnig var myndverk gjörnigaklśpsins "Icelandic love corporation" sżnt žar sem gert var aš žorsk til śtfarar ķ brśšarkjólum og ein mįlverkasżning. 

Įriš 2010 įttu  hįtt į annan tug ungra listamanna svišiš įsamt handverkfólkinu. Žaš sumar hófst sżningaröšin "Ęringi" ķ Salthśsinu į Stöšvarfirši aš frumkvęši listakonunnar Žorgeršar Ólafstóttir. Ęringi hefur sķšan veriš haldinn ķ Bolungavķk 2011 og į Rifi 2012.

IMG 0071

Nśna sumariš 2013 er rįšgera ašstandendur "Pólar Festival" aš hafa listvišburš ķ hśsinu samhliša bęjarhįtķšinni "Mašur er manns gaman" į Stöšvarfirši helgina 12-14. jślķ. http://www.mbl.is/frettir/innlent/2013/05/30/haefileikasamfelag_a_stodvarfirdi/

Žó svo aš žetta verši ķ žrišja sumariš ķ röš sem ég missi af opnun Salthśsmarkašarins žį er hugurinn enn sem įšur žar į žessum degi. Ķ dag ętla ég aš nota tękifęriš til aš kynna handverkiš hennar Matthildar sem veršur ķ Salthśsinu ķ sumar.


Litakassinn.

 IMG 3654

Žennan veturinn datt ég ķ litakassann eins og svo oft įšur, upp tendrašist Ęgishjįlmur. Upphafiš mį rekja til žess aš ķ žvķ sem nęst įr hef ég haft Ęgishjįlm į heilanum eša boriš "į milli brśna mér" eins og segir um hvernig eigi aš nżta sér verndarmįtt galdrastafsins. Reyndar ķ mun lengri tķma žvķ aš af og til hefur Ęgishjįlmur dśkkaš upp ķ minni tilveru.  

Ég hef semsagt veriš aš rannsaka hvašan fyrirbęriš kemur og hvers žaš er megnugt.  Žvķ mį kannski segja aš ég viti loksins oršiš svo mikiš um lķtiš aš ég sé oršin sérfręšingur žó enga hafi ég grįšuna žvķ til stašfestu.  Nišurstaša rannsóknarinnar er sś aš Ęgishjįlmurinn komi svo langt aš aš žaš sé alla leiš frį upphafi vega. Žvķ eins og Gošafręšin greinir frį žį var Ęgir guš hafsins ķ Jötunheimum og žaš var jś śr Jötninum Żmi sem gošin bjuggu til jöršina. Notagildinu mį sķšan lķkja viš andans internet, meš mun öflugri leitarvél en google, žar sem leitarnišurstöšurnar birtist sem stašreyndir.

Žaš hafa veriš hin ólķklegustu litbrigši sem hafa komiš fram viš aš lita Ęgishjįlminn svo mögnuš aš žaš var ekki nokkur leiš aš koma žeim į striga ķ heilli mynd.  Oftar en ekki var hugmyndin oršin svo margžętt aš hśn endaši ķ engu.  Žegar ég var alveg oršin strand og myndin žvķ sem nęst aš hverfa fékk ég žau skilaboš aš ég vęri um žaš bil bśin aš mįla žau systkinin, Fenrisślf, Mišgaršsorm og Hel, sjįlfur feršašist ég svo um į Fenrisślfi viš Helgrindur.  Ég sem hélt aš ég vęri aš mįla mig į heimleiš til Matthildar minnar meš leišsögn Ęgishjįlms. Eftir aš hafa leitaš įlits į žvķ hvort ég hefši óvęnt mįlaš eigin endalok fékk ég žau skilaboš aš žaš fęri eftir žvķ hvar vęri birjaš. Žvķ varš žaš nišurstašan aš mįla įtta hjįlma ķ višbót žar sem vonlaust verk vęri aš koma allri hugmyndinni fyrir į einni mynd sem ekki hyrfi ķ móšuna miklu og žaš mynd sem įtti aš geima "ljós heimsins" en alls engin ragnarök.  

Um žaš bil sem ég var bśin aš koma mér śt ķ ystu myrkur og myndin žvķ sem nęst aš mįst śt lagši hśn Matthildur mķn upp ķ ferš yfir himin og haf hingaš į 69°N og var hjį mér ķ žrjįr vikur.  Žį birtist hver Ęgishjįlmurinn af öšrum og hver lopapeysan af annarri. Žaš mį segja aš viš höfum aš sumu leiti veriš aš fįst viš sama galdurinn, įtta blaša rós og įtta arma Ęgishjįlm.

Meš žvķ aš klikka į oršiš "Litakassinn" kemst žś į mįlverkasżningu.

LITAKASSINN - MĮLVERKASŻNING (meš žvķ aš tvķklikka svo į mynd mį stękka hana).

Ps. Hér fyrir nešan mį finna nišurstöšur Ęgishjįlms rannsóknarinnar hafi einhver įhuga į aš vita meira um galdramįtt hans.

http://magnuss.blog.is/blog/magnuss/entry/1267445/

http://magnuss.blog.is/blog/magnuss/entry/1268712/ 

http://magnuss.blog.is/blog/magnuss/entry/1269627/

 


Meistari Megas.

Tķminn flżgur įfram og hann teymir mig į eftir sér
og ekki fę ég miklu rįšiš um žaš hvert hann fer.
En ég vona bara aš hann hugsi svolķtiš hlżlega til mķn
og leiši mig į endanum aftur til žķn.

Ég gaf žér foršum kešju śr gulli um hįlsinn žinn,
svo gleymdir žś mér ekki ķ dagsins amstri nokkurt sinn.
Ķ augunum žķnum svörtu horfši ég į sjįlfan mig um hrķš
og ég vonaši aš ég fengi bara aš vera žar alla tķš.

Žaš er margt sem angrar en ekki er žaš žó bišin
Žvķ ég sé žaš fyrst į rykinu, hve langur tķmi er lišin.
Og ég skrifa žar eitthvaš meš fingrinum sem skiptir öllu mįli.
Žvķ aš nóttin mķn er dimm og ein og dagurinn į bįli.

Jį, og andlitiš žitt mįlaš. Hve ég man žaš alltaf skżrt,
auglķnur og bleikar varir, brosiš svo hżrt.
Jś ég veit vel, aš ókeypis er allt žaš sem er best,
En svo žarf ég aš greiša dżru verši žaš sem er verst.

Ég sakna žķn ķ birtingu aš hafa žig ekki viš hliš mér
og ég sakna žķn į daginn žegar sólin brosir viš mér.
Og ég sakna žķn į kvöldin žegar dimman dettur į.
En ég sakna žķn mest į nóttinni er svipirnir fara į stjį.

Svo lķt ég upp og sé viš erum saman žarna tvęr
stjörnur į blįrri festinguni sem fęrast nęr og nęr.
Ég man žig žegar augu mķn eru opin, hverja stund.
En žegar ég nś legg žau aftur, fer ég į žinn fund.

Lag: Megas
Texti: Megas

http://www.youtube.com/watch?v=LITcFDEP4a8&feature=related


Noršurhjarinn.

IMG 0707

Žau hafa veriš žrįlįt noršurhjara élin hérna į 69°N undanfarna daga jafnvel alveg frį žvķ ķ janśar. Žetta žarf ekki aš vera svo slęmt vešur fyrir žį sem hafa skżjaskošun aš įhugamįli žvķ žó snjórinn sé hvķtur og élin grį, žį mį ķ dekksta lagi greina ķ gegnum sortann aš tilveran er blį.

Ķ dag ętla ég aš reyna aš drepa tķmann į žessum lengsta föstudegi įrsins meš žvķ aš góna ķ éljabakkann mér til andagiftar, jafnframt žvķ aš gefa innsżn ķ žęr furšumyndir sem ég hef greint ķ gegnum élin hérna į 69°N og gert tilraun til aš klķna į striga.  Til samanburšar eru tvęr myndir frį žvķ ķ fyrra sumar sem gefa til kynna muninn į vetri og sumri noršurhjarans.

Setjiš bendilinn yfir mynd og smelliš til aš fį möguleika į aš stękka.

     

Kilbotn               Evenskjer               Mųrketid (skammdegi)

Vintersol (vetrarsól)               Snebyger (snjóél)               Hagl

Vogsfjorden               Stangnes               Trondenes

Óvęnt barst mér gśru andans į youtube sem į vel viš žessa pįska sem eru žeir fyrstu sem ég dvel algerlega einn og sér meš sjįlfum mér ķ mķnum blues.  Hann ętlar aš setja nokkur pśsl ķ heildarmyndina meš nokkrum vel völdum oršum.


Salthśsiš, Stöšvarfirši.

scan0247

 

Undanfarin tvö sumur hefur rekinn markašur, ķ aflögšu fiskvinnsluhśsi (Salthśsinu) į Stöšvarfirši, meš handverki og heimafengnu hrįefni undir heitinu Salthśsmarkašurinn. Til aš auka ašdrįttarafl markašarins var sumariš 2009 bošiš upp į myndasżningu, video verki gjörningaklśbbsins ILC var varpaš į veggi kęlis auk videos sem sżndu ķslenskan sjįvarśtveg. Ašsóknin 2009 fór fram śr björtustu vonum og žvķ var įkvešiš aš halda įfram. Sumariš 2010 komu 24 ungir listamenn frį Reykjavķk auk Belgķu og Skotlandi dvöldu ķ Salthśsinu ķ 10 daga og settu upp sżninguna Ęringur 2010. Salthśsmarkašurinn veršur žrišja sumariš ķ röš 2011, meiningin er aš reina aš koma į vķsi af fiskmarkaši, enda viš hęfi hśssins. Opiš er fyrir hugmyndir af listvišburšum og allar hugmyndir vel žegnar.

Žaš hefur veriš gefandi aš  taka žįtt ķ žessum verkefnum įsamt hug- og handverksfólki. Upphaflega kviknaši sś hugmynd sumrin 2007 og 2008, žegar sįst til feršamanna hvaš eftir annaš į vappi ķ kringum žessi aflögšu fiskvinnsluhśs, jafnvel reynandi aš sjį inn um gluggana, aš gaman vęri aš opna žau yfir sumartķmann og sżna hvaš fór fram ķ žeim įšur.

Viš félagi minn settum okkur svo ķ samband viš feršamįlanefnd Fjaršabyggšar og skapandi fólk į Stöšvarfirši og bušum žeim afnot af hśsin žar sem žaš stęši hvort žvķ sem er tómt yfir sumartķmann, en į veturna er žaš notaš sem geymsla fyrir hśsbķla og hjólhżsi. Verkefniš hefur tekist vel ķ alla staši, lašaš aš feršamenn og mętt mikilli velvild hjį handverksfólki, listamönnum og hinum żmsu styrktarašilum. Ķ upphafi hefši mašur ekki žoraš aš vona aš svona vel myndi ganga, en nś hyllir ķ aš Salthśsiš verši aš veruleika žrišja sumariš ķ röš.

Stöšvarfjöršur er einn af žeim stöšum sem margir eiga eftir aš uppgötva. Žaš vita žaš ekki allir aš į Stöšvarfirši er eitt stęrsta steinasafn ķ heiminum ķ einkaeigu. Safniš er heimsótt af 20 - 30 žśsund feršamönnum įrlega og eru erlendir feršamenn žar ķ meirihluta. Petra Sveinsdóttir sem hefur varši ęvinni ķ aš safna steinum į heišurinn aš žessu safni. Ķ safninu, sem er į heimili Petru er merkilegri ęvi hennar gerš skil auk žess sem risastór garšurinn sem nęr langt upp fyrir hśsiš er meš fegurri lystigöršum. Žaš fer ekki mikiš fyrir Stöšvarfirši sem feršamannabę. Žangaš koma samt tugžśsundir feršamanna į hverju sumri, ašallega til aš heimsękja steinsafniš.

 


Fryrstihśs veršur aš sköpunarmišstöš.

IMG 0760

 

Sķšan ķ fyrra sumar hafa ungir listamenn, žau Rósa Valtengojer og Zdenek Patak unniš aš hugmyndum um aš gera yfirgefiš frystihśs į Stöšvarfirši aš sköpunar og menningarmišstöš žar sem įętlaš er aš bjóša upp į ašstöšu fyrir hina żmsu višburši.  Zdenek kemur frį Prag ķ Tékklandi en Rósa er Stöšfiršingur, hugmyndir žeirra hjóna ganga śt į aš gera frystihśsiš af žeim mišpunkti Stöšvarfjaršar sem žaš var įšur fyrr auk ašdrįttarafls fyrir menningar og listvišburši alstašar aš śr heiminum.  Til stendur aš stofna samvinnufélag um verkefniš svo allir žeir sem įhuga hafa į geti lagt verkefninu liš.

Ķ október tókst žessum ungu hjónum hiš ómögulega, žaš er aš fį alla žingmenn N-austurskjördęmis ž.m.t. fjįrmįlarįšherra til aš koma į Stöšvarfjörš til aš vera višstadda kynningarfund um verkefniš ķ trošfullri Brekkunni veitingahśsi į Stöšvarfirši.  Eins hafa žau Zdenek og Rósa aflaš fjölda samstarfsašila, meš žvķ aš kynna verkefniš į listarįšstefnu ķ Stokkhólmi sl. haust og ķ hinum žekkta Central Saint Martins College of Art and Designķ London.  Nś į vormįnušum mun Zdenek kynna verkefniš ķ Zagreb ķ Serbķu.  Sannfęringarkraftur žeirra og hversu vel žeim tekst aš leiša kosti verkefnisins öšrum fyrir sjónir er ótrślegur.  Ķ mišjum nišurskurši fjįrlaga s.l. sį fjįrveitingarnefnd Alžingis sér fęrt aš setja smį upphęš ķ verkefniš sem nęgir til aš żta žvķ śr vör.

Ķ gegnum tķšina hefur hęfileikafólk į Stöšvarfirši nżtt ķslensk hrįefni til markašssetningar, mį žar t.d. nefna ullarhandverk auk matvęlaframleišslu beint śr nįnasta umhverfi, s.s. fjallgrös, ber og pabbabara sem notaš hefur veriš ķ brauš, sultur og sęlgęti. Auk žess sem varla žarf aš minnast į žaš augljósa, aš įratuga hefš er fyrir haršfiskverkun og žvķ sem sjórinn gefur.

Undanfarin tvö sumur hefur heimafólk rekiš markaš fyrir handverki og heimafengiš hrįefni undir heitinu Salthśsmarkašurinn. Til aš auka ašdrįttarafl markašarins var sumariš 2009 bošiš upp į myndasżningu og video verk sem sżndu ķslenskan sjįvarśtveg. Almenn įnęgja var meš śtkomu Salthśsmarkašsins og framhald įkvešiš. Sumariš 2010 komu 24 ungir listamenn frį Reykjavķk auk Belgķu og Skotlandi dvöldu ķ Salthśsinu ķ 10 daga og settu upp sżninguna Ęringur 2010.

Hugmyndin meš Frystihśsinu er aš skapa varanlegan grundvöll fyrir stašbundiš framtaki af žessu tagi auk ašstöšu fyrir hina żmsu listamenn til aš stunda list sķna s.s. ljósmyndastudio, hljóšver ofl. ofl..  Meš žvķ aš bjóša upp į ašstöšu į einum staš žar sem żmsir žęttir menningar og listar kęmu saman myndi žaš virkja gagnkvęmt ašdrįttarafl og aušvelda frekari vöxt.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband