Sęnautasel og heimsmašurinn į heišinni

IMG_3862

Nóbelskįldiš taldi sig vera nokkuš vissan um aš til vęri ašeins einn ķslenskur heimsborgari, mašur sem talist gęti alžjóšavęddur. Žaš hefši margsannast aš hann vęri eini ķslendingurinn sem allt fólk, hvar sem žaš vęri ķ heiminum, myndi skilja. Žessi mašur var Bjartur ķ Sumarhśsum, hetja sjįlfs sķn. Žaš er fįtt sem hefur glatt hverślanta samtķmans meira en geta atyrt Bjart ķ Sumarhśsum meš oršsnilli sinni viš aš upplżsa aš ķ honum bśi allt žaš verstau sem finna megi ķ fólki. Flestir Ķslendingar og margir erlendir ašdįendur Halldórs Kiljan Laxness žekkja söguna sem lżsir lķfsbarįttu žessa sjįlfstęša kotbónda ķ afskekktri heiši. Margir telja aš fyrirmynd sögunnar hafi veriš aš finna Sęnautaseli.

Undanfarin sumur höfum viš hjónin žvęlst margann góšvišrisdaginn um Jökuldalsheišina til aš kynna okkur undur hennar. Oftast var komiš viš ķ Sęnautaseli, enda rekur fyrr um vinnufélagi minn žar feršažjónustu įsamt konu sinni og žar er hęgt aš fį bestu lummur į landinu. Eftir aš mašur var komin į bragšiš fór feršunum fjölgand meš ęttingjum og vinum til aš sżna žeim undur Sęnautasels og gęša sér į gómsętum lummum og kakói. Sęnautasel var endurbyggt 1992 og hafa žau Lilja og Hallur veriš žar gestgjafar sķšan žį, en auk žess er bęrinn til sżnis, og er eftirsótt af erlendum feršamönnum sem lesiš hafa Sjįlfstętt fólk, aš setja sig inn ķ sögusvišiš meš dvöl ķ bęnum.

IMG_3927

Tķmarnir breytast og mennirnir meš. Žar sem draugar įšur rišu röftum ķ ęrhśsinu er nś gestum og gangandi gefnar lummur į garšann og brynnt meš kakói og kaffi innan um lopapeysur

Įstęša žessara mörgu ferša okkar var auk žess saga allra heišarbżlanna og gętu ferširnar žess vegna įtt eftir aš verša enn fleiri į nęstu įrum. Enda voru žessi heišabżli 16 žegar best lét og viš ķ mesta lagi bśin aš heimsękja helminginn. Til aš fį sögu heišarinnar beint ķ ęš las ég samantekt Halldórs Stefįnssonar ķ bókinni Austurland um heišabyggšina, sem var ķ į milli 5-600 m hęš. Halldór Stefįnsson segir m.a.; "Byggš žessarar hįlendu heišarbyggšar, hinnar langhęstu į landinu, lķkist žannig - nęr aš kalla- ęvintżri." Eins las ég Sjįlfstętt fólk Halldórs Laxness og Heišarharm Gunnars Gunnarssonar auk fjölda annarra frįsagna af lķfinu ķ heišinni. Hér į eftir fer hluti žess sem ég tel mig hafa oršiš įskynja um Sjįlfstętt fólk.

IMG_8593

Horft heim aš rśstum Fögrukinnar sem var eitt af heišarbżlunum. Gunnar Gunnarsson rithöfundur skrifaši bękur um bśsetuna į heišinni. Ein af žeim er Heišarharmur sem fjallar um heimsfólkiš ķ heišinni meš annarri nįlgun en Halldór ķ Sjįlfstęšu fólki. Gunnar segir frį žvķ hvernig bśsetan į heišinni eyddist bę fyrir bę m.a. vegna uppblįsturs. Sagt hefur veriš aš Gunnar hafi komiš til įlita sem Nóbelshafi į sama tķma og Halldór. Žaš sem į aš hafa stašiš Gunnari ašallega fyrir žrifum var ašdįun nasismans į verkum hans. Hann er t.d. eini Ķslendingurinn sem vitaš er til aš hafi hitt Hitler. Žó Halldór hafi opinberaši skošanir sķnar į "gślags" kommśnisma Sovétsins, sem var žį mešal sigurvegara strķšsins, varš žaš ekki tališ honum til hnjóšs. Eftir aš ryk moldvišranna er sest gęgist žaš upp śr rykföllnu hugskotinu, aš Nasistar hafi ekki veriš žeir sem töpušu strķšinu, Žaš hafi fyrst og fremst veriš žjóšverjar og svo sjįlfstętt fólk. 

Žaš fer framhjį fįum sem setja sig inn ķ stašhętti aš hin žekkta ķslenska skįldasaga, sem žżdd hefur veriš į fjórša tug tungumįla, gerist į Jökuldalsheišinni. Fleira en feršlag Bjarts ķ Sumarhśsum į hreindżrstarfi yfir Jökulsį į heiši stašfestir tengsl sögunnar jafnt viš stašhętti sem og žjóšsöguna. Ķ sögubyrjun mį meš góšum vilja sjį glitta ķ Hjaltastašafjandann og žegar į lķšur veršur ekki betur séš aš Eyjaselsmóri rķši röftum į ęrhśsinu ķ Sumarhśsum, žannig aš Halldór hefur veriš bśin aš kynna sér mögnušustu žjóšsagnir į Héraši og flytja žęr upp į Jökuldalsheiši. Žó eru sennilega fįir bókmenntafręšingar  tilbśnir til aš kvitta undir žaš aš Sjįlfstętt fólk sé ķ reynd sannsöguleg skįldsaga sem gerist į heiši austur į landi. Žeir hafa flestir hverjir kappkostaš aš slķta söguna upp meš rótum til aš lyfta henni į ęšra plani, meir aš segja tališ sögusviš hennar hafa allt eins oršiš til ķ Kalifornķu. En ķ žessu sem og öšru, er sannleikurinn  oft lyginni lķkastur um žaš hvar heimsborgarana er aš finna.

Halldór Laxness feršašist um Austurland haustiš 1926 og fór žį mešal annars um Jökuldalsheišina og gisti ķ Sęnautaseli. Halldór skrifar af žessu tilefni greinina „Skammdegisnótt ķ Jökuldalsheišinni“, sem birtist fyrst ķ Alžżšublašinu ķ mars 1927. Žar segir m.a.; "Žaš var ekki sjónarmunur į kotinu og jöklinum; samferšamenn mķnir hittu į žaš meš žvķ aš aš fylgja sérstökum mišum. Viš geingum mörg žrep nišurķ jökulinn til aš komast innķ bęardyrnar. Bašstofukytran var į loftinu, nišri var hey og fénašur. Hér bjó karl og kerlķng, sonur žeirra og móšir bónda, farlama gamalmenni. Bóndinn įtti nokkrar kindur, en hafši slįtraš einu kśnni til žess aš hafa nóg handa kindunum. Hann sagši aš žaš gerši minna til žótt fólkiš vęri mjólkurlaust og matarlķtiš, ašalatrišiš vęri aš hafa nóg handa kindunum. -Fólkiš ķ heišinni dró fram allt žaš besta handa feršalöngunum: Viš fengum sošiš beljukjöt um kvöldiš og sošiš beljukjöt morguninn eftir, kaffi og grjótharšar kleinur". Einnig žótti Halldóri žaš kindugt aš hśsbóndinn hafši helst įhuga į aš vita hvort góšar afréttir fyrir saušfé vęru į Ķtalķu, žegar til tals kom aš vķšförull heimshornaflakkari var į ferš ķ Sęnautaseli. „Ég var žvķ mišur ekki nógu menntašur til aš svara žessari spurningu eins og vert hefši veriš“, eru lokaorš skįldsins ķ greininni.

IMG_1811

Sęnautasel viš Sęnautavatn; bęrinn var byggšur 1843 ķ honum var bśiš til 1943, ef frį eru talin 5 įr vegna Dyngjufjallagoss

Žaš eru reyndar til munnmęlasögur žess efnis aš Halldór hafi dvališ lengur ķ Sęnautaseli en žessa einu skammdegisnótt og žegar saga heišarbżlanna er skošuš mį finna marga atburši ķ sjįlfstęšu fólki sem geršust į öšrum heišarkotum. Sumariš 1929 skrifaši Halldór uppkast aš sögu um ķslenskan bónda sem bżr į afskekktri heiši. Žetta er fyrsta gerš skįldsögunnar Sjįlfstętt fólk. Halldór las śr žessari frumgerš sinni fyrir vin sinn, Jóhann Jónsson, ķ Leipzig voriš 1931 og žóttist ętla aš fleygja henni. Jóhann haršbannaši honum žaš og sagši aš žetta vęri žaš besta sem hann hefši skrifaš. Svo merkilega vill til aš bóndinn og ašalpersónan ķ žessari frumgerš Sjįlfstęšs fólks hét einmitt Gušmundur Gušmundsson, eins og gestgjafinn ķ Sęnautaseli sem bauš Halldóri upp į beljukjöt „Skammdegisnótt ķ Jökuldalsheišinni“.

Hvernig Nóbelskįldiš lętur „Sjįlfstętt fólk“ lķta śt samkvęmt sinni heimsmynd hefur sjįlfsagt mörgum svišiš sem upp ólust ķ „Sumarhśsum“ Jökuldalsheišarinnar. Skśli Gušmundsson sonur Gušmundar Gušmundssonar ķ Sęnautaseli, af seinna hjónabandi og žvķ ekki fęddur žegar Halldór var į ferš, hefur gert heišinni ķtarleg skil ķ ręšu og riti. Um mismunandi įhuga föšur sķns og heimshornaflakkara į bśskaparhįttum śti ķ hinum stóra heimi hefur Skśli žetta aš segja.

"Žaš mun lįta aš lķkum aš bęndur žeir sem bjuggu į Jökuldalsheišinni, eins og bęndur annars stašar į landinu, muni jafnan hafa skeggrętt um tķšarfariš og fénašarhöldin er žeir hittust. Einnig eru til heimildir um aš žeir muni jafnvel hafa leitaš tķšinda varšandi žetta įhugamįl sitt, ef svo bar viš aš til žeirra komu menn lengra aš, og jafnvel frį fjarlęgari löndum. Hins vegar er žaš öldungis óljóst hvort svoleišis feršagarpar hafi haft svör į reišum höndum varšandi afkomu bęnda ķ öšrum heimshlutum. Trślega mun žeim hafa veriš żmislegt annaš hugstęšara heldur en hvort einhverjir bęndur skrimtu į kotum sķnum žar eša hér. Undantekning mun žó e.t.v. hafa veriš į žessu, og hugsanlega munu żmsir hafa haft įhuga į basli žessara manna – a.m.k. ef žeir eygšu möguleika į aš notfęra sér nęgjusemi žeirra sjįlfra sér til fręgšar og framdrįttar." (Mślažing 20 įrg bls. 185-186)

 IMG_4022

Afréttalönd heišarinnar eru hvoru tveggja, hrjóstrug og grasgefin, snjóžung og köld į vetrum, en hitinn getur aušveldlega fariš ķ 20-25°C margann sumardaginn eins og svo vķša į heišum austanlands

Hverślantar samtķmans lįta oftar en ekki ljós sitt skķna viš aš atyrša persónu Bjarts ķ Sumarhśsum, meš speki sinni upplżsa žeir aš ķ honum sé allt žaš versta aš finna. Honum er lżst sem einyrkja sem žverskallast viš aš halda sjįlfstęši, sem megi myndgera ķ heimsku heillar smįžjóšar, kvennaböšli sem hélt konu og börnum ķ įnauš. Jafnvel hefur veriš svo langt gengiš aš ętla honum barnanķš aš hętti nśtķmans. En žó veršur ekki annaš skiliš af skrifum žeirra sem ólust upp į mešal sjįlfstęšs fólks ķ Jökuldalsheišinni, en aš žar hafi ęskan įtt sér góšar minningar. Margir seinni tķma menntamenn hafa lagt žetta śt į allt annan hįtt. Meir aš segja veriš haldin mįlžing um barnanķšinginn Bjart ķ Sumarhśsum og finna mį hjartnęmar greinar frį gušfręšingum um ofbeldisfaširinn Bjart.

Žann 19. nóvember 2014 var fjölmenni ķ Stśdentakjallaranum žar sem fram fór mįlžing um Sjįlfstętt fólk sem var jólasżning Žjóšleikhśssins žaš įriš. Žar var Bjartur ķ Sumarhśsum geršur aš barnanķšing, sem hafši haldiš konum sķnum ķ stofufangelsi, af hverjum sérfręšingnum į fętur öšrum. En til žess aš finna barnanķš Bjarts staš žurfti aš vķsu aš draga söguna inn ķ hugarheim hįmenntašra greininga nśtķmans žvķ hvergi er minnst į barnanķš Bjarts ķ sögunni sjįlfri, nema žį hve samfélagiš var haršneskjulegt ķ fįtękt žess tķma sem sagan gerist. Aš vķsu upplżsti Illugi Jökulsson į mįlžinginu aš hann hefši įtt blašavištal viš Nóbelsskįldiš į sķnum tķma žar sem hann hefši nęstum žvķ upplżst žetta leyndarmįl ašalsögupersónunnar, en hann hefši bara ekki žoraš aš hafa žaš eftir skįldinu ķ blašinu į sķnum tķma.

Sr. Jóna Hrönn Bolladóttir og Bjarni Karlsson skrifa sameiginlega jólapostillu ķ vefritinu Trśin og lķfiš žar sem žau feršast 2000 įr aftur ķ tķmann og bera Bjart ķ Sumarhśsum saman viš Jósef fósturföšur Jesś Krists, og finnst žar ólķku saman aš jafna, žar sem žau segja aš Jósef hafi flśiš til Egiptalands meš konu og barn undan ranglęti Heródesar en Bjartur žrjóskast viš ķ heišinni meš fjölskyldu sķna og var varla ęrlegur viš neinn nem tķkina sem var honum algjörlega undirgefin. Žau segja; „Sjįlfstętt fólk er saga um óhlżšni viš lķfslögmįliš, saga af hörmung žess ranglįta hugarfars žegar hundsaugun eru valin umfram augu barnsins“. Ekkert fer fyrir vangaveltum, ķ postillu žeirra prestanna, um žaš hvar Jósef hélt sig į mešan fóstursonurinn hékk į krossinum. Hvaš žį endalokum bókarinnar, Sjįlfstętt fólk, žar sem Bjartur brżtur odd af oflęti sķnu, eftir aš hafa misst Sumarhśs į naušungaruppboši įsamt aleigunni, og bjargar Įstu Sóllilju, žar sem hśn var komin aš žvķ aš geispa golunni ķ heilsuspillandi greni ķ nįbżli sišferšilegs hugarfars, til žess aš byggja henni og börnum hennar lķf ķ draumalandi žeirra į heišinni.

IMG_3908

Ķ sumarhśsum heišarinnar eru ęvintżri aš finna fyrir börn į öllum aldri

Björn Jóhannsson fyrrum skólastjóri į Vopnafirši gerir bśsetu sinni į Jökuldalsheišinn skil ķ bókinni frį Valastöšum til Veturhśsa. En ķ Veturhśs koma Nóbelsskįldiš og gętu žau einmitt veriš kveikjan aš Sumarhśsa nafngift sögunnar, mišaš viš stašhętti. Björn bjó į Veturhśsum um tķma, nęsta bę viš Sęnautasel, samt eftir aš Halldór var žar į ferš. Björn hefur žetta aš segja; „Į yfirboršinu yrši žó saga Heišarbśana lķk, en hśn yrši jöfnum höndum saga andstreymis og erfišleika, bśsęldar og bęttra kjara. Margsinnis hafa veriš lagšar fyrir mig eftirfarandi spurningar: -Var ekki voša leišinlegt aš vera ķ Heišinni? Kom nokkurntķma mašur til ykkar. –Žessum spurningum og öšrum slķkum hef ég svaraš sannleikanum samkvęmt. En sannleikurinn var sį, aš žó okkur vęri ljóst aš stašurinn vęri ekki til frambśšar, hvorki vegna barnanna né heldur vegna einangrunar, ef veikindi bęri aš höndum, held ég žó aš hvorugt okkar hafi fundiš til leišinda. Hitt er svo annaš mįl, og kemur ekki leišindum viš, aš viš fórum žašan strax og önnur betri atvinna baušst, enda hafši ég aldrei ętlaš mér aš leggja kennarastarfiš algerlega į hilluna.“

IMG_3968

 Rśstir Heišarsels viš Įnavatn en žar var Hallveig Gušjónsdóttir fędd og uppalin. Hśn bjó sķšar Dratthalastöšum į Śthéraši. Hallveig segir žetta af sķnum grönnum ķ Sęnautaseli ķ vištali viš Gletting 1995. "Sögufręgt er, žegar Halldór Laxness gisti eina skammdegisnótt ķ heišarbżlinu Sęnautaseli. Žį hafši stašiš óvenju illa į hjį hjónunum ķ Seli og Gušmundur varla nógu birgur af heyjum žetta haust, og tók žaš rįš aš fella kśna, til žess aš vera öruggur meš féš, en kżrin var oršin geld, gömul og kįlflaus. Mér finnst Laxness fara ómaklega meš žetta litla heimili, sem veitti žó allt žaš besta sem handbęrt var".

Žaš sem hefur komiš okkur Matthildi minni mest į óvart er aš ķ frišsęld heišarinnar höfum viš fundiš mišpunkt alheimsins, okkur hefur meir aš segja ekki komiš til hugar aš fara til sólarlanda eftir aš viš uppgötvušum sumarhśsin rétt viš bęjardyrnar, ekki einu sinni séš įstęšu til aš fara ķ Žjóšleikhśsiš ķ sjįlfum höfušstašnum til aš uppfęra okkur smįvegis ķ  borgaralegri heimsmenningu. Enda hefur ekki žurft aš fara langt til aš njóta sólar og hitta auk žess afkomendur heimsmannsins, hennar hefur mįtt njóta og žį hitta ókrossfesta į götum heimabęjarins.

Žaš hefur löngum veriš einkenni ķslensku hópsįlarinnar aš atyrša žį sem sjįlfum sér eru nógir. Upp į sķškastiš hefur žess sést staš ķ žvķ hverjir teljast nęgilega menntašir fyrir flóknar ašstęšur, jafnvel er svo langt seilst aš ungt minna menntaš fólk hefur ekki mįtt hafa uppi einföld skilaboš um hvaš til gagns megi verša fyrir žeirra jafnaldra. En ķ žvķ sambandi mį segja aš heimsmašurinn ķ Sumarhśsum hafi veriš į undan sinni samtķš, og af žeirri gerš sem benti į žaš aldeilis ókeypis, meš žögninni ķ kyrrš heišarinnar, aš "žś ert nóg".

IMG_3974

Aš endingu selfķ og pikknikk


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 identicon

Takk fyrir góšan pistil.

Skelfingar amlóši og eymdarpersóna var nś annars žessi spjįtrśngur aš sunnan aš éta matinn frį heylitlu fólkinu, gera lķtiš śr honum og spinna svo andstyggšar lygasögur śt śr žessari greišasemi, sögur sem įttu aš undirbyggja eina verstu og misheppnušustu hugmyndafręši sem mannkyn hefur getiš af sér. 

Amlóšanum og spjįtrśngnum mį segja žaš til einhverra bóta aš hann gekk af trśnni žó įfram og ę sķšan yrši honum hampaš fyrir óhróšurinn ķ garš gestrisinna fįtękra bęnda. 

En žetta er vķst réttur skįlda aš hafa endaskipti į sannleikanum og lįta söguna rįša. 

Bjarni Gunnlaugur (IP-tala skrįš) 23.1.2019 kl. 15:58

2 Smįmynd: Magnśs Siguršsson

Sęll Bjarni og takk fyrir innleggiš. Jį žaš er aldeilis ekki allt sem sżnist žegar sjįlfstęši er annars vegar og betra aš kynna sér hvaš aš baki liggur įšur en skįldsögunni er trśaš, žó mögnuš sé.

Magnśs Siguršsson, 23.1.2019 kl. 16:34

3 Smįmynd: FORNLEIFUR

Var Sęnautaseliš ekki rśstir einar, ekki alls fyrir löngu? Svo var seliš byggt upp af Aušunni Einarssyni. Er žaš ekki rétt munaš?

FORNLEIFUR, 23.1.2019 kl. 18:24

4 Smįmynd: Magnśs Siguršsson

Rétt Fornleifur. Śr Sęnautaseli höfšu veriš hirtir allir višir, eins og algengt var žegar torfbęirnir hęttu aš žjóna sķnum tilgangi, og veriš felldur ofanķ tóftina. Aušunn Einarsson gekkst fyrir žvķ aš "heišarbżli" į Jökuldalsheišinni yrši endurreyst og varš Sęnautasel fyrir valinu vegna žess hve vel žaš hafši varšveist.

Aušunn og Sveinn Einarsson,hlešslumeistari frį Hrjót, endurbyggšu svo bęinn og nutu til žessa verks ašstošar Jökuldalshrepps.Unglingarnir į Jökuldal fengu sumarvinnu viš endurbygginguna, sem fram fór 1992, um hana gerši RUV heimildamynd į sķnum tķma.

Žessi mynd RUV var einstök perla žar sem Aušunn, gamli hlešslumeistarinn og ungdómurinn fóru į kostum. Žessarar endurbyggingar minntist Aušunn į ķ minningagrein um Svein Einarsson og sagši; Eitt kvöldiš žegar viš vorum tveir einir ķ Sęnautaseli lagši Sveinn snöggt frį sér Njįlu sem hann var aš lesa, settist upp og sagši: "Aušun, nś hef ég öšlast trś į framtķšina, hefuršu séš hvaš allt fólkiš er duglegt aš vinna, krakkarnir lęra alla hluti um leiš og žau sjį hvernig į aš vinna verkiš. Žetta eykur manni bjartsżni į framtķšina, aš sjį žaš, aš fólk vill vinna, slķkt fólk kemst alltaf af."

Magnśs Siguršsson, 23.1.2019 kl. 18:46

5 identicon

Fróšlegt. Svo kemur aš žvķ, hvaš Halldóri gekk til meš sögunni. Um žaš fjallar hann gamall. Ég hef unniš śr žvķ ķ grein, nefnilega https://www.abcd.is/is/laxness/202-frumglaedhi-ritstarfa-i-laxnesi.html

Björn S. Stefįnsson (IP-tala skrįš) 23.1.2019 kl. 20:58

6 Smįmynd: Ómar Geirsson

Blessašur Magnśs.

Magnašur pistill, og takk fyrir aš halda uppi vörnum fyrir skyldmenni mitt og įa, Bjart ķ Sumarhśsum. 

Žegar ég las um žetta gįfumannatal skilningsleysisins žarna ķ Kjallaranum, žį hristi ég svo mikiš hausinn, aš ég nęstum rauf žįverandi bloggbindindi mitt til aš skrifa varnarręšu Bjarts.

En hverjum var svo sem ekki sama, svo ég hristi bara hausinn aftur.

Nśna tek ég gleši mķna į nż, hvaš žetta varšar.

Langar samt aš segja tvennt.

Žaš fyrra er aš Bjarni og Jóna eru śti į tśni, og lķtillękka bęši sig og Jósef meš žessum samanburši.  En žeim til betrunar vil ég benda į žį einföldu stašreynd, aš okkur veršur öllum į, ef viš į annaš borš reynum aš tjį hugsanir okkar.  Og axarsköftin fleyta žroskanum įfram, lķkt og mistökin hjį afreksķžróttamanninum. 

En žaš seinna, og mikilvęgara er aš žaš er dįlķtiš leišinlegt aš lesa višbrögš nįkunnugra viš skįldsögu Halldórs.  Žaš er eins og aš fólk įtti sig ekki į aš žetta er saga sem lżtur sķnum eigin lögmįlum.  Vissulega fį skįld fóšur śr raunveruleikanum, en žeir eru skįld žvķ žeir leggja śt frį honum.  Minningar af heišinni eru hinsvegar frįsagnir af žvķ sem var, og žar kappkostar fólk örugglega aš fara rétt meš.  En slķkar frįsagnir hafa ekkert meš skįldskap aš gera.

Og žetta meš kśna er eitt lykilatrišiš ķ aš śtskżra bęši ašstęšur heišarbóndans sem og persónu Bjarts ķ Sumarhśsum.  Haršindi vorsins voru raunveruleiki um allt Ķsland, kynslóš eftir kynslóš, og žaš voru ekki bara fįtęklingar sem féllu.  Til dęmis missti sżslumašurinn ķ Hśnavatnssżslu tvęr dętur sķnar śr hörgulsjśkdómum svo seint sem ķ byrjun 19. aldar.  Og žegar ég las greinina um žau haršindi, žį var bent į aš žaš voru ekki endilega fįtęklingarnir sem féllu, žaš var meiri seigla ķ žeim, enda žekktu örkotin fįtt annaš en hörgul į vormįnušum.

Og sį sem gat ekki heyjaš nóg, hann žurfti aš velja. Og žaš val var spurning um lķf og dauša.

Og žaš var sauškindin sem hélt lķfi ķ žjóšinni, ekki nautgripir.

Žetta vissi Halldór og snilld hans fólst ķ aš koma žessum sannindum til skila ķ bókinni į žann hįtt aš žetta er eitt eftirminnilegasta atriši hennar.

En fólk sem žekkir ekki til sögu fyrri tķma getur alveg hnotiš um žetta og lagt śt af žessu uppį einhvern nśtķma mįta, en žaš lżsir bara žvķ en ekki sögunni, hvorki sögu Halldórs, eša hinni raunverulegu sögu įa okkar.

Og fólk sem lifši žessa höršu tķma, og kannast ekki viš svona frįsögn, žaš hefur einfaldlega bara veriš heppiš.  Eša žaš skammast sķn į einhvern hįtt fyrir fįtękt sķna.  Įttar sig ekki į žvķ aš žaš var ekki aš skrifa um žaš, eša raunverulegar persónur sem žaš žekkti.

Halldór var aš skrifa sögu mannsins sem žraukaši.

Sem lifši af.

Sem skżrir aš viš erum til ķ dag.

Og saga hans er snilldarverk.

Kvešja aš austan.

 

 

 

Ómar Geirsson, 23.1.2019 kl. 21:17

7 Smįmynd: Magnśs Siguršsson

Björn; Žakka žér fyrir žennan tengil sem gefur innsżn ķ bernsku Nóbelskįldsins. Halldór drap žvķ ęvinlega į dreif hvar sögusviš bókar hans Sjįlfsętt fólk hefši įtt sér staš. Enda sagši hann aš Bjartur vęri heimsmašur, sennilega eini ķslendingurinn sem heimurinn skildi. 

Ómar; žakka žér fyrir žetta innlegg. Žaš er vissulega žannig aš sannleikurinn er sagna bestur ķ umbśšum skįldsögu og aušvitaš hafši Laxness hugmynd um hvaš heimurinn vildi heyra eftir allt sitt heimshornaflakk. Enda hans metnašarmįl frį unga aldri aš verša stórskįld. Skįldsagan er vissulega snilld žó svo lygin taki sjaldnast sannleikanum fram og žetta vissi skįldiš manna best. 

Jökuldalsheišin gat ekki sķšur veriš blómleg en sveitir lįglendisins žegar fįtękt fólk var annars vegar. Og einhverjir hafa oršiš til aš benda į žaš aš Fjalla Eyvindur og Halla hafi įtt betri daga į fjöllum sautjįnhundruš og sśrkįl heldur en margur sżslumašurinn į höfušbóli. 

En žaš sem ég kannski vildi fyrst og fremst benda į meš žessum pistli er hvaš Jökuldalsheišin er frįbęr stašur aš skoša og ekki sķst ķ ljósi sögunnar hvort sem hśn er talin raunsönn eša skįldsaga.

Eins finnst mér alltaf hępin fręši žegar menn og mįlefni eru dreginn śt śr sķnum tķma og dęmdir meš tķšaranda dagsins. Og vissulega voru žaš Bjartur og hans lķkar sem geršu žaš aš verkum aš hęgt er aš njóta Sumarhśsa heišarinnar nś til dags įn žess aš skera beljur.

Magnśs Siguršsson, 23.1.2019 kl. 21:56

8 Smįmynd: Magnśs Siguršsson

Ómar granni minn góšur fyrr austan žś įtt skiliš nįkvęmara svar hjį mér en žetta hér aš ofan sem var rummpaš nišur ķ fljótheitum. Varšandi višbrögš nįkunnugs ęskufólks af heišinni žį er žaš ekki "Sjįlfstętt fólk" sem ég hygg aš žvķ svķši, heldur greinin "Skammdegisnótt ķ Jökuldalsheišinni" ķ Alžżšublašinu, sem Halldór fékk žar birta 1927 mörum įrum fyrir Sjįlfstętt fólk.

Mér kęmi ekki į óvart aš Halldór hafi einhvertķma séš eftir žvķ aš hafa birt žį frįsögn. En ķ henni er beljan nżlega dauš, konur og börn į bęnum mjólkurlaus og sś gamla emjandi. Ég žurfti aš fara į bókasafn til aš komast yfir greinina og lét žessa stuttu tilvķsun ķ hana nęgja, en ķ henni mį greina neistann af Bjarti.

Žaš eru svo ašrir sem hafa rakiš Bjart ķ Sumarhśsum og Gušmund ķ Sęnautaseli saman, t.d. Jóhann Jónsson vinur Halldórs ķ Leipzig. Žaš sem ég komst aš meš flękingi mķnum į heišinni er aš stašhęttir og vegalengdir passa viš söguna ef mašur gerir Veturhśs aš Sumarhśsum. Eins vegalengd ķ kaupstaš ef fariš er į Vopnafjörš eins og heišarbśar geršu.

Bóndinn ķ Sęnautaseli bjó žar ķ mörg įr eftir aš skįldsagan kom śt. Endalok bśskapar Bjarts ķ Sumarhśsum og Gušmundar ķ Sęnautaseli voru meš ólķkindum lķk žó gjörólķkar įstęšur lęgu žeim aš baki.

Bjartur ofmetnašist og  hśsaši Sumarhśs upp eftir nżjustu tķsku aš undirlęgi peningamannsins og pólķtķkusins og missti jöršina ķ gjaldžroti. Samkvęmt mķnum heimildum vešsetti Gušmundur Sęnautasel vegna sjśkrahśslegu konu sinnar og missti jöršina ķ framhaldinu.

Žaš fór enginn heišabśanna śt ķ žaš hśsa upp eftir nżjustu tķsku, Björn Jóhannsson lżsir vel raunveruleikamati heišarbśa ķ bókinni Frį Valastöšu til Veturhśsa og ég gef tilvķsun ķ hér aš ofan. Žó ótrślegt sé žį er skįldsagan samt sem įšur jafn raun sönn, og žess vegna talaši hśn til heimsins.

Magnśs Siguršsson, 24.1.2019 kl. 06:34

9 Smįmynd: Ómar Geirsson

Takk fyrir žetta Magnśs.

Ég vissi reyndar ekki um žessa grein hans Halldórs, en nįttśrulega vissi ég aš fram eftir öllu var hann óforbetranlegur hrokagikkur.

En ķ honum bjó skįldtaug sem tók alltaf yfir eftir aš hann hafši sankaš aš sér efni, og fór aš segja sögu.

Heimsljós, önnur ódaušleg skįldsaga sem fjallar um aumingja og vesalinga allra tķma sem geta ekki unniš ęrlega vinnu žvķ žeir eru alltaf aš skapa eitthvaš eša eru aš kljįst viš listtaugina, hśn byggist vissulega į dagbókum, en žęr eru ašeins innblįstur, skįldsagan er höfundarverk.  Og įšur en lengra er haldiš žį langar mig aš geta aš langafi minn var svona aumingi, hann var tónlistamašur sem barnaši vinnukonur hér og žar.  Sį ekki fyrir neinum en var alltaf kallašur til ef žaš žurfti aš slį upp balli.  Um hann į tengdamóšir ömmu minnar hafa sagt, aš betra hefši xxx druknaš ķ staš yyy, žvķ yyy var haršduglegur og féll frį ómegš.  En žeir voru saman ķ bįt sem fórst ķ lendingu.

Ķ dag eru žessar lišleskjur hagvaxtarbroddur, ķ tónlist, kvikmyndalist, ķ allskonar sköpun. 

Vafalaust sękir Halldór ķ Jökuldalsheišina sem sögusviš, en žaš hefši alveg eins getaš veriš viš sjįvarsķšuna eša annars žar sem fólk reyndi aš skrimta viš ašstęšur sem voru lķtt lķfvęnlegar į haršindatķmum.

Halldór sagši sögu af manni sem lét ekki kśga sig, hvorki lķfiš, nįttśruna eša burgeisana, mann sem var sjįlfstęšur en jafnframt žręll ašstęšnanna.

Og til aš segja žessa sögu žurfti umhverfi og sögužrįš, og hvaš er žį betra en aš koma įstinni aš, sérstaklegri žeirri forbošnu.  Enda hef ég sjaldan lesiš fallegri óš en žegar Įsta Sóllilja sagši viš Bjart žegar hann hélt į henni fįrveikri ķ fanginu, og baš hana aš halda sér fast um hįlsinn į honum; "Jį, hvķslaši hśn.  Alltaf- mešan ég lifi.  Eina blómiš žitt.  Lķfsblómiš žitt.  Og ég skal ekki deyja nęrri nęrri strax.".

Mešan ég fletti žessu upp žį fór ég aš hugsa betur um žessa bernskuhrokagrein Halldórs, og fékk žį loks skilning į kafla sem var dįlķtiš į skjön viš söguna, žaš er žegar feršalangurinn hitti Jón uppį heiši og sagšist ekki hafa upplifaš meiri fegurš, eša eitthvaš svoleišis, žaš eru rśm 30 įr sķšan ég las bókina sķšast.  Sį kafli var óšur til heišarinnar og žar sem alla tķšina var augljóst aš žarna var Halldór aš bregša sér innķ skįldsögu sķna, žį er spurning hvort žetta hafi veriš hans afsökunarbeišni,.

En heimurinn vęri betri ķ dag ef fleiri létu svipuš orš śr munni sér eins og Bjartur gerir undir lok sögu sinnar;

"Žaš hefur alltaf veriš mķn skošun, sagši hann, aš mašur eigi aldrei aš gefast upp mešan mašur lifir, jafnvel žó žeir hafi tekiš alt af manni.  Mašur į žó altaf öndina sem žöktir ķ vitunum į manni, eša aš minsta kosti hefur mašur hana aš lįni.".

Viš eigum ekki aš gefast upp fyrir andskotanum og hans pótintįtum.

Kvešja aš austan.

Ómar Geirsson, 24.1.2019 kl. 08:55

10 Smįmynd: Valdimar Samśelsson

Góš og skemmtileg grein Magnśs. Žarna kemur fram hvernig elķtan tślkar enn ķ dag ķbśa žessa lands. Fólk sem flest kann ekki annaš en aš fara śt ķ bśš til aš kaupa sér ķ matinn. Ég get ekki séš aš žau gętu bjargaš sér ķ neyš į höršum vetri hvaš žį ef bķll žeirra yrši rafmagnslaus. 

Valdimar Samśelsson, 25.1.2019 kl. 11:19

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband