Višsjįlvert hįskakvendi, eša fróm dandikvinna?

Augun

Augun eru eins og stampar,

ķ žeim sorgarvatniš skvampar,

ofan meš nefi kippast kampar,

kjafturinn er eins og į dreka,

mér kemur til hugar kindin mķn,

aš koma žér nišur hjį Leka.

Žannig segir sagan aš gušsmašurinn hafi kvešiš vögguvķsuna fyrir barnunga dóttur sķna. Meir aš segja greinir žjóšsagan svo frį aš dótturinni hafi veriš komiš ķ lęri hjį Leka žegar hśn hafši aldur til, og hafi numiš žar fjölkynngi. Hśn varš sķšar fręg žjóšsagnapersóna, gekk undir nafninu Galdra-Imba. Sigfśs Sigfśsson, hinn austfirski žjóšsagnaritari, segir Imbu hafa veriš stórgerša og blandna (višrjįlverša, undirförula) en žó höfšingja ķ lund. Ķ žjóšsögum Sigfśsar eru margar frįsagnir af göldrum hennar, enda um austfirska žjósagnapersónu aš ręša og gott betur en žaš, eina af ęttmęšrum austfiršinga.

Žjóšasagan segir aš Imba hafi elt mann sinn austur į land, séra Įrna Jónsson, eftir aš hann hafši flśiš hana. Žar hafi presturinn į Skorrastaš gengist fram ķ žvķ aš bjarga kolleika sķnum undan Imbu meš žvķ aš sękja hann į bįti til Lošmundafjaršar, flutt hann žašan sjóleišina į Noršfjörš. Žegar žeir voru staddir įsamt föruneyti į móts viš Dalatanga gerši Imba žeim galdur, sendi žeim svo mikinn mótvind aš žeim mišaši ekkert, auk žess sem žaš sóttu aš žeim nokkrir hrafnar meš jįrnklęr. Žessu įttu gušsmennirnir mótleik viš, meš bęn į almęttiš, žannig aš til varš lognrönd sem žeir gįtu róiš frį Dalatanga ķ Noršfjörš. Eftir aš žeir komu į Skorrastaš į Imba aš hafa sent žeim fimm drauga en žeir prestarnir, įsamt Galdra-Rafni į Hreimsstöšum, eiga aš hafa komiš žeim fyrir žar sem sķšan heitir Draugadż eša Djöfladż. Aš endingu eiga žeir félagar aš hafa foršaš séra Įrna į enska duggu sem flutti hann til Englands.

Margar žjóšsagnirnar af Imbu eru um samlindi žeirra męšgnanna ķ Lošmundarfirši, Imbu og Žurķšar dóttur žeirra Įrna. Samband žeirra į aš hafa veriš eldfimt og į Imba aš hafa drepiš tvo eiginmenn fyrir Žurķši meš göldrum į mešan žęr męšgur bjuggu į Nesi ķ Lošmundarfirši. Žurķšur tók viš sem hśsfreyja į Nesi, en Imba flutt sig um tķma inn į Seljamżri, nęstu jörš innan viš Nes. Sķšar žegar Imba kemur aftur ķ Nes, eiga Žurķšur og mašur hennar, Gušmundur Oddson, aš hafa komiš Imbu fyrir ķ kofa viš tśnjašarinn sem kallašur var Imbukvķar, vegna ósamlyndis Imbu og Gušmundar, sem endaši meš žvķ aš Imba fyrirfór honum. Sķšustu įrin flutti Imba aš Dallandi ķ Hśsavķk fyrir tilstilli dóttur sinnar, en žį jörš höfšu žau įtt Žurķšur og Gušmundur. Žar dvaldi Imba sķšustu įrin, eša žar til Žurķšur kom henni fyrir kattarnef meš eitrušu slįtri, samkvęmt žjóšsögunni.

Nokkrar sögur eru til af Imbu žegar hśn į aš hafa bśiš aš Huršarbaki viš Hreimsstaši ķ Hjaltastašažinghį en ekki er vitaš hvort žęr eiga aš gerast į fyrstu įrum hennar į Austurlandi eša sķšar. Žó veršur lķklegt aš teljast aš žar hafi hśn bśiš einhvern tķma į milli žess sem hśn var ķ Lošmundarfirši og Hśsavķk, ef eitthvaš er hęgt aš rįša ķ söguna af žvķ žegar hśn seldi smįfęttu saušina į Eskifirši og Žurķšur dóttir hennar mętti henni meš saušareksturinn ķ Eyvindarįrdölum og hafši į orši "smįfęttir eru saušir žķnir móšir" en žeir reyndust vera mżs žegar Imba hafši fengiš žį greidda.

En hver var Galdra-Imba? Į žvķ hef ég haft įhuga frį žvķ ég sį ęttartölu afa mķns og nafna fyrir rśmum 30 įrum sķšan. Žvķ žjóšsagna persónan Ingibjörg Jónsdóttir (Galdra-Imba) var formóšir okkar nafnanna, eins og svo margra austfiršinga. Nś į dögum netsins er aušvelt aš fletta Galdra-Imbu upp og fį um hana fleiri upplżsingar en finna mį ķ žjóšsagnasöfnunum.

Ingibjörg Jónsdóttir mun hafa veriš fędd įriš 1630, dóttir įbśendanna į Žverį ķ Skagafirši, žeirra Helgu Erlendsdóttir, sem var prestdóttir, og séra Jóns Gunnarssonar prests ķ Hofstašažingum ķ Skagafirši og sķšar į Tjörn ķ Svarfašardal. Žaš rann žvķ ómengaš prestablóš um ęšar Imbu. Litlar heimildir eru af uppvaxtarįrum Ingibjargar ašrar en žęr aš hśn į aš hafa veriš ķ lęri hjį Leodegarķusi, sem mun hafa bśiš ķ Eyjafjaršarsżslu og var annaš hvort enskur eša žżskur, almennt kallašur Leki. Allavega er ekki vitaš til aš ķslendingur hafi boriš žetta nafn. Eiginmašur Ingibjargar varš séra Įrni Jónsson, fęddur sama įr og hśn, prestsonur śr Svarfašardal. Įrni hafši gengiš ķ Hólaskóla og veriš ķ nokkur įr ķ lęri hjį Gķsla Magnśssyni sżslumanni (Vķsa-Gķsla). Ingibjörg er sögš seinni kona Įrna (samkv. einstaka heimildum) en fyrri kona hans hét Žórlaug og įttu žau 4 börn. Af žvķ hjónabandi eru engar sagnir.

Įrni var prestur ķ Višvķk įriš 1658. Žurķšur dóttir Įrna og Ingibjargar er fędd 1660, en įriš 1661 flytja žau ķ Fagranes, undir Tindastóli utan viš Saušįrkrók, og eru žar presthjón ķ tólf įr. Įrni veršur svo prestur aš Hofi į Skagaströnd įriš 1673. Žau Ingibjörg eru sögš hafa eignast saman 5 börn, Žurķši, Jón, Margréti, Gķsla og Gunnar. Athygli vekur aš žrjś af elstu börnum žeirra eru sögš fędd 1660 žegar žau hjón standa į žrķtugu. Gķsli og Gunnar eru svo fęddir 1661 og 1664. Žegar žau eru aš Hofi į Skagaströnd er Įrni sakašur um galdur og mįlferlin gegn honum dómtekin įriš 1679. Žeir sem sóttu aš Įrna voru ekki nein smįmenni, žvķ žar fóru fyrirmenni og lögréttumenn, sem höfšu undirbśiš ašförina vel og vandlega eftir lögformlegum leišum žess tķma. Strax voriš 1678 hafši prófasturinn ķ Hśnavatnssżslu, séra Žorlįkur Halldórsson, tilkynnt Gķsla biskupi Žorlįkssyni um galdraiškun Įrna. 

Séra Įrni var aš lokum kallašur fyrir prestastefnu aš Spįkonufell 5. maķ 1679. Jón Egilsson lögréttumašur ķ Hśnavatnssżslu bar žaš į Įrna aš hann hefši ónżtt fyrir sér kś og hafši 12 vitni sem svöršu fyrir aš hann fęri meš rétt mįl. Žegar Įrni var spuršur hvaš hann hefši sér til varnar kvašst hann engar varnir hafa ašrar en vitnisburš nokkurra góšra manna um kynni žeirra af sér, sem prestastefnan komst aš nišurtöšu um aš vęru gagnslausar žar sem žęr kęmu mįlinu ekki viš.

Nęstur sakaši Halldór Jónsson, einnig lögréttumašur Hśnvetninga, Įrna um "aš djöfuls įsókn og ónįšun hafi į sitt heimili komiš, meš ógn og ofboši į sér og sķnu heimilisfólki, aš Gunnsteinsstöšum ķ Laugadal,,," og lagši fram vitnisburš 3 manna, sem höfšu stašfest žį į manntalsžingi ķ Bólstašahlķš um voriš, og auk žessa lagši hann fram yfirlżsingu 21 manns um žaš, aš Halldór "segi satt ķ sķnum įburši upp į prestinn sķra Įrna". Įrni kvašst ašspuršur engin gögn hafa gegn žessum įburši Halldórs en lżsti sig sem fyrr saklausan.

Žrišja įkęrandinn, sem fram kom ķ réttinum, var bóndinn Ķvar Ormsson. Hann kvaš séra Įrna vera valdan „aš kvinnu sinnar, Ólafar Jónsdóttur, ósjįlfręši, veikleika og vitfirringu," og vķsaši hann um žetta til žingvitna, sem hefšu veriš tekin og eišfest žessu til sönnunar. Įrni neitaši į sömu forsemdum og įšur.

Fjórši og sķšasti įkęrandinn var Siguršur Jónsson rķkur bóndi ķ Skagafirši og lögréttumašur ķ Hegranesžingi. Lagši hann fram svohljóšandi įkęru į séra Įrna: „Ég, Siguršur Jónsson eftir minni fremstu hyggju, lżsi žvķ, aš žś, Įrni prestur Jónsson, sért valdur aš žeirri neyš, kvöl og pķnu, sem sonur minn, Jón, nś 10 vetra aš aldri, hefur af žjįšur veriš, sķšan fyrir nęstumlišin jól, og nś til žessa tķma. Sömuleišis lżsi ég žig valdan af vera žeirri veiki, kvöl og pķnu, er dóttir mķn, Žurķšur, hefur af žjįšst, sķšan fimmtudaginn ķ 3. viku góu. Held ég og hygg žś hafir žį neyš, kvöl og pķnu mķnum bįšum įšur nefndum börnum gjört ešur gjöra lįtiš meš fullkominni galdrabrśkun ešur öšrum óleyfilegum Djöfulsins mešulum. Segi ég og ber žig, Įrni prestur Jónsson, aš ofanskrifašri hér nefndra minna barna kvöl valdan."

Lagši Siguršur svo fram vottašan vitnisburš fjögurra hemilsmanna aš hann hefši žrisvar sinnum synjaš Įrna bónar sem hann baš įšur en veikindi barna hans hófust. Žessi veikindi žeirra hafi sķšan "aukist, meš kvölum og ofboši ķ żmislegan mįta", einkum ef gušsorš var lesiš eša haft um hönd. Loks var žrišja įsökun Siguršar į hendur Įrna einkennileg. Hann hafši veriš ķ fiskiróšri, lenti ķ hrakningum, og fékk erfiša lendingu "framar öšrum" sem róiš höfšu žennan dag, svo aš bįtur hans hafši laskast. Žetta hafši skeš sama daginn og kona hans hafši synjaš séra Įrna bónar. Sannsögli sķnu til stašfestu lagši lögréttumašurinn fram vottorš frį Benedikt Halldórssyni sżslumanni ķ Hegranesžingi og fimmta lögréttumanns, auk fleiri frómra manna.

Žegar hér var komiš snéri biskup sér aš Įrna og skoraši į hann aš leggja fram mįlsbętur sér til varnar gegn įburši Siguršar, en prestur kvašst eins og įšur, vera saklaus af öllum galdra įburši og engar vottfestar varnir hafa fram aš fęra, og myndi hlķta dómi stéttarbręšra sinna, hvort sem hann yrši haršur eša vęgur. Sumir hafa tališ séra Įrna hafa veriš veikan į geši, jafnvel vitfirrtan, hvaš žessa mįlsvörn varšar. En sennilegra er aš hann hafi treyst į réttsżni kolleika sinna. Žaš žarf ekki aš oršlengja žaš frekar, réttarhöld prestastefnunnar aš Spįkonufelli komust aš žeirri nišurstöšu aš séra Įrni Jónsson skildi brenndur į bįli. Įrni įtti žó einn möguleika į undankomu meš svoköllušum tylftareiši, en žaš er eišur 12 mįlsmetandi manna um sakleysi hans į žvķ sem į hann var borši. 

Įrni viršist hafa įkvešiš žegar ķ staš eftir dóminn aš flżja austur į land, enda vandséš hverjir hefšu veriš tilbśnir aš sverja honum eiš gegn žeim höfšingjum sem eftir lķfi hans sóttust. Žjóšsagan segir aš Įrni hafi flśiš einn, en ašrar sagnir segja aš hann hafi fariš meš fjölskylduna alla og žau Ingibjörg hafi sett sig nišur į Nesi viš Lošmundarfjörš. Austurland hafši įšur veriš grišastašur žeirra sem sęttu galdraofsóknum į Ķslandi og er saga Jóns "lęrša" Gušmundssonar um žaš eitt gleggsta dęmiš. 

Sumariš 1680 var lżst eftir Įrna sem óbótamanni į Alžingi. Lżsingin hljóšaši svo; „Lįgur mašur, heršamikill, dökkhęršur, brśnasķšur, dapureygšur, svo sem teprandi augun, meš ódjarfIegt yfirbragš, hraustlega śtlimi, mundi vera um fimmtugsaldur". Žetta įr fer Įrni til Englands, sennilega vegna žess aš žar hafši bróšir hans, Žorsteinn, sest aš og hefur hann sjįlfsagt ętlaš aš leita įsjįr hjį honum, en óvķst er hvort fundum bręšranna hefur boriš saman. Hann į aš hafa skrifaš heim, žvķ ķ Męlifellsannįl er ömurlegum įrum Įrna ķ Englandi lżst meš žessum oršum: "Įriš eftir skrifaši séra Įrni til Ķslands og segist eiga öršugt aš fį sér kost og klęši ķ Englandi, žvķ žaš tķškanlega erfiši sé sér ótamt, og andašist hann žar įri sķšar (ž.e.1861)."

Žegar žessar hörmungar dynja į presthjónunum į Hofi standa žau į fimmtugu og börnin eru fimm, öll innan viš tvķtugt. Žaš mį ljóst vera aš hjónin hafa veriš dugmikil og hafa įtt talsvert undir sér efnalega, žvķ žaš hefur ekki veriš heglum hent aš taka sig upp, flytjast žvert yfir landiš meš stóra fjölskyldu, og koma upp nżju heimili. Hafi einhverjum dottiš ķ hug aš Įrni hafi veriš veikur į geši eša sżnt af sér heigulshįtt žegar hann flśši til Englands, žį mį benda į hvernig fór fyrir Stefįni Grķmssyni, sem fór į bįliš 1678, įri įšur en Įrni hlaut sinn dóm, gefiš aš sök aš hafa boriš glķmustaf ķ skó sķnum įsamt žvķ aš eyšileggja nit ķ kś. Var sérstaklega til žess tekiš viš žau réttarhöld aš Stefįn og Įrni žekktust, enda mįlatilbśnašurinn gegn Stefįni m.a, komin frį Jóni Egilssyni, sama lögréttumanni og fór fyrir mįltilbśnaši į hendur Įrna. Hver rótin var aš ašförinni aš séra Įrna er ekki gott aš geta til um, en ekki er ólķklegt aš hśn hafi veriš fjįrhagslegs ešlis.

Ingibjörg viršist hafa haft bolmagn til aš koma sér og börnum sķnum vel fyrir į Austurlandi og mį žvķ ętla aš žau hjón hafi veriš vel stęš žegar žau flżšu Noršurland. Žurķšur dóttir hennar bjó į Nesi ķ Lošmundarfirši. "Haldin ekki sķšur göldrótt en móšir hennar", segir Espólķn. "Žótti vęn kona og kvenskörungur", segir Einar prófastur. Synir hennar voru Jón og Oddur, sį sem Galdra Imbu ętt er viš kennd. Um žau Jón og Margréti er fįtt vitaš, bęši sögš fędd 1660 eins og Žurķšur. Gķsli varš bóndi ķ Geitavķkurhjįleigu, Borgarfirši. "Žótti undarlegur, fįskiptin og dulfróšur", segir Einar prófastur. Žjóšsögur Sigfśsar greina frį Jóni "Geiti" Jónssyni sem var galdramašur ķ Geitavķk og į aš hafa veriš sonarsonur Ingibjargar og Įrna gęti žess vegna veriš aš žeir bręšur Gķsli og Jón hafi bįšir ališ manninn ķ Geitavķk, žvķ ekki er vitaš til aš Gķsli hafi įtt afkomendur. Gunnar varš prestur į Stafafelli ķ Lóni, sķšar į Austari-Lyngum ķ V-Skaftfellssżslu. Gunnar var borinn galdri lķkt og fašir hans, en bar žaš af sér meš eiši 3. jśnķ įriš 1700. Hafši hann žį misst hempuna um tķma bęši vegna žessa og barneignar. Žegar hann hafši hreinsaš sig af galdraįburšinum, var honum veitt uppreisn og voru honum veitt Mešallandsžing įriš 1700.

Galdra oršiš fylgdi Ingibjörgu og afkomendum śt yfir gröf og dauša, og lifir enn ķ žjóšsögunni. Samt er ekki vitaš til aš Ingibjörg Jónsdóttir hafi nokkru sinni veriš įkęrš fyrir galdur og fįar žjóšsögur sem greinir frį göldrum hennar į Noršurlandi. Hśn leitašist samt viš aš hreinsa sig af galdraįburši lķkt og sjį mį ķ Alžingisbókum įriš 1687. Žar er pistill; "Um frelsiseiš Ingibjargar Jónsdóttur śr Mślažingi. Var upp lesin erleg kynning žeirrar frómu og gušhręddu dandikvinnu Ingibjargar Jónsdóttur, sem henni hefur veriš af mörgum góšum manni, bęši noršan og austan lands, śt gefin um hennar erlegt framferši. Og eftir žvķ aš trśanlega er undirréttaš af valdsmanninum Bessa Gušmundssyni, aš hér nefnd kvinna beri žunga angursemi, sökum žess henni hafi ei leyft veriš aš nį frelsiseiši mót žvķ galdraryktis hneykslunar aškasti, er hśn žykist merkt hafa višvķkjandi fjölkżnngisrykti, žar fyrir, svo sem rįša mį af hennar vitnisburša inntaki, aš stór naušsyn til dragi, samžykkja lögžingismenn, aš velnefndur sżslumašurinn Bessi Gušmundsson henni frelsiseišsins unni, svo sem hann meš góšra manna rįši og naušsynlegu fortaki fyrirsetjandi veršur." (Alžingisbękur Ķslands, 1912-90: VIII, 154-55).

Dylgjurnar um galdrakukl Ingibjargar viršast ekki eiga sér ašra stoš ķ opinberum gögnum en ķ žeim frelsiseiš sem hśn fęr tekin fyrir į Alžingi. Žį er Ingibjörg 57 įra gömul, ekki hef ég rekist į hversu gömul hśn varš, og viršist frelsiseišur hennar vera sķšustu opinberu heimildir um hana.

Žjóšsagan segir aš žegar Galdra-Imba lį banaleguna, baš hśn aš taka kistil undan höfšalagi sķnu og kasta honum ķ sjóinn, en lagši blįtt bann viš žvķ aš hann vęri opnašur. Mašur var sendur meš hann og var lykillinn ķ skrįnni. Hann langaši mikiš til žess aš forvitnast um hvaš vęri ķ kistlinum, og gat ekki į sér setiš, og lauk honum upp. En žį kom ķ ljós, aš ķ honum var selshaus, sem geispaši įmįtlega framan ķ manninn, sem žį varš hręddur og fleygši kistlinum ķ sjóinn eins fljótt og hann gat. Nokkru sķšar dó maddaman.

Samkvęmt žjóšsögunum er žvķ nokkuš ljóst aš žaš hefur gustaš af Ingibjörgu og afkomendum hennar į Austurlandi. Sigfśs Sigfśsson getur žess, aš eftir aš Imba var öll žį hafi Žurķšur lįtiš flytja hana frį Dallandi ķ Hśsavķk yfir į kirkjustašinn Klippstaš ķ Lošmundarfirši. Hann segir aš gamlir menn hafi lengju vitaš af leiši Galdra-Imbu meš hellu ofan į, sem hśn sagši fyrir um aš žar skildi lįtin žegar hśn andašist. Sigfśs endar galdražįtt sinn um Imbu į oršunum "Margt og myndarlegt fólk er komiš af žeim męšgum į Austurlandi".

 

Selshaus 2

 

Heimildir;

Žjóšsagnasafn Sigfśsar Sigfśssonar

Žjóšsögur Ólafs Davķšssonar

Ķslendingabók

Prestasögur 4 / Oscar Clausen

Galdra-Imba / Indriši Helgason

Galdra-Imba / Wikipedia

Žjóšfręši 

Ps. žessi samantekt birtist hér į sķšunni fyrir rśmu įri sķšan.


« Sķšasta fęrsla

Athugasemdir

1 Smįmynd: Ómar Geirsson

Enn og aftur takk fyrir fróšleik og skemmtun Magnśs.

Kvešja ķ efra.

Ómar Geirsson, 15.3.2019 kl. 18:34

2 Smįmynd: Valdimar Samśelsson

Sęll Magnśs. Flott grein og gaman aš lesa.

Kv V 

Valdimar Samśelsson, 15.3.2019 kl. 18:48

3 identicon

Móšurafi minn, Gušmundur Bjarnason, kaupfélagsstjóri og sķšar bóksali į Seyšisfirši, skrifaši allmikiš um žessa formóšur sķna, og taldi hana merkustu ęttmóšur sķna. Hśn var Skagfiršingur aš uppruna, prestsdóttir frį Tungu ķ Fljótum, og Įrni, mašur hennar, var Fljótamašur lķka. Hann var sakašur um galdra žį, sem hśn framdi, svo aš hann flśši austur til Lošmundarfjaršar og komst žar į skip, sagši afi minn. Hśn elti hann meš Žurķši, dóttur sķna, og settist aš ķ Lošmundarfirši. Žar giftist Žurķšur, en svo geršist žaš einhverju sinni, aš žau uršu sundurorša Galdra-Imba og Gušmundur, tengdasonur hennar, og hśn hafši ķ heitingum viš hann. Hann fór śt śr bęnum, og kom ekki inn aftur. Um morguninn fannst hann örendur ķ fjörunni ķ Lošmundafirši, og Galdra-Imbu var kennt um žaš. Afi minn sagši um žessar formęšur sķnar, aš Žurķšur hefši lęrt margt af móšur sinni, og žegar hśn var farin aš sjį viš żmsu, sem sś gamla gerši, žį hafi Galdra-Imba sagt: "Ég hef kennt žér of mikiš, stelpa." Jį, afi minn viršist hafa haft gaman af aš segja frį žessarri formóšur sinni, žvķ aš ég hef hérna hjį mér žó nokkrar žéttskrifašar stķlabękur meš ęttartölum og frįsögnum af žeim Galdra-Imbu og Įrna presti eftir afa minn, sem ég hef veriš aš tölvusetja, og hef gaman aš lesa žessar frįsagnir og fróšleik.

Gušbjörg Snót Jónsdóttir (IP-tala skrįš) 16.3.2019 kl. 00:24

4 Smįmynd: Magnśs Siguršsson

Žakka athugasemdirnar gott fólk, og įnęgjulegt aš ykkur lķkar Ómar og Valdimar. Žetta er athyglisvert innlegg hjį žér Gušbjörg Snót og sżnir kannski best hvaš Galdra-Imba var mikilsmetin "ęttmóšir".

Ég vķsa ķ heimildirnar nešst ķ blogginu sem ég notaši viš aš taka žetta saman, sem ķ fljótu bragši mįtti finna mest megnis į netinu. Žaš sem ég vitna hafši ég ekki forsendur til aš sannreyna neitt frekar. En margt įhugavert mį žar finna um Galdra-Imbu.

Žaš er sjįlfsagt meš Ingibjörgu Jónsdóttir (Galdra-Imbu) eins og flest fyrri tķma fólk, aš um hana eru til fįar opinberar heimildir ašrar en kirkjubękur, og žaš sem tengist prestum, sem stóšu t.d. aš henni ķ bįšar ęttir. Sķšan giftist hśn presti sem kemst į opinber plögg vegna galdradómsins og į son sem veršur prestur og kemst į opinber plögg fyrir galdur eins og faširinn. Og svo er žaš nįttśrulega žessi magnaši "frelsiseišur" sem hśn fęr tekin fyrir į alžingi.

Ég hafši hlut žjóšsagnanna minni en vera ber ķ pistlinum, en Galdra-Imba į sķnar margar sķšur ķ ófįum žjóšsagnasöfnum og er žį Sigfśs Sigfśsson žar fremstur į mešal jafninga. Minnir mig aš megi bęši finna setningarnar "ég hef kennt žér of mikiš stelpa" og "smįfęttir eru saušir žķnir móšir".

Žjóšsagan žarf samt sem įšur ekki aš vera ósennilegri en sś opinbera og mį oft rekast į merki žess žegar fólk lendir upp į kannt viš valdiš. Sķšan geymir žjóšsagan minningu um margt almśgafólk sem engum sögnum fęri af annars, öršum en žeim sem mį finna ķ kirkjubókum.

En sérstakleg er žó gaman aš heyra af ķ žessu innleggi frį žér aš afi žinn hafi skrifaš nišur minni formóšur sinnar, sem hann var stoltur af, žaš sama į viš um mig.

Magnśs Siguršsson, 16.3.2019 kl. 07:50

5 identicon

 Jóhanna móšir mķn sagši mér, aš afi minn og Sigfśs hefšu veriš vel kunnugir. Žegar Sigfśs hóf žjóšsagnasöfnun sķna, žį leitaši hann til margra um sögur, og leitaši žį til afa, sérstaklega varšandi Galdra-Imbu, žar sem hann vissi, aš afi hafši sérstakan įhuga į žessarri formóšur sinni og var aš skrifa um hana og rannsaka ęfi hennar. Žęr sögur, sem eru ķ žjóšsagnasafni Sigfśsar eru žvķ flestar frį afa komnar, veit ég ekki betur. Annars sagši afi alltaf, aš svokallaš galdrafólk vęri aš sķnu mati fólk, sem vęri į margan hįtt į undan sinni samtķš og hafi vitaš lengra nefi sķnu, og almenningur hafi žvķ kennt žaš viš galdra, žó aš žaš hafi kannske ekki veriš neitt verra innrętt en gengur og gerist, en kannske skapmeira og kunnaš illa aš taka mótlęti en annaš fólk. Móšir mķn sagši lķka, aš afi hafi sagt Galdra-Imbu hafa veriš ęriš skapmikla og kunnaš illa aš hafa stjórn į skapi sķnu, eins og var um margt galdrafólk svokallaš, og žvķ hafi afi alltaf brżnt fyrir börnum sķnum aš hafa gott vald į skapi sķnu, žvķ aš žaš vęri aldrei aš vita, hvaša įhrif heitingar og illar bęnir gętu haft, žar sem žęr gętu veriš heyršar eins og hinar góšu bęnir. Hann hafi žvķ oft haft žessi orš śr Oršskvišunum yfir börnum sķnum, aš "sį sé meiri, sem hefur stjórn į skapi sķnu, en sį sem vinnur borgir" Ég get vel trśaš žessum oršum afa mķns um, aš žetta fólk, sem almenningur kallaši galdrafólk, hafi veriš į undan sinni samtķš aš mörgu leyti og vitaš lengra nefi sķnu į margan hįtt. Margt finnst mér bera žess vitni af žvķ, sem um žaš hefur veriš sagt. En žakka žér fyrir góša umfjöllun um žessa merku formóšur mķna, sem afi minn kenndi mér aš meta aš veršleikum.

Gušbjörg Snót Jónsdóttir (IP-tala skrįš) 16.3.2019 kl. 11:59

6 identicon

 Žessu til višbótar mį nefna, aš afi minn sagši, aš galdrafólk hafi leitaš mikiš austur į land, žar sem vitaš var, aš žar rķkti meira umburšarlyndi og skilningur ķ garš žess fólks en annars stašar į landinu, auk žess sem žaš var lengra frį Bessastašavaldinu. Fólk fékk almennt friš į Austfjöršum. Hér mį nefna t.d., aš žegar Jón lęrši sętti ofsóknum fyrir galdrarikti į Vestfjöršum, žį leitaši hann į nįšir Brynjólfs biskups, sem lét hann fį eina af jöršum sķnum į Austurlandi til įbśšar, žar sem vitaš var, aš hann gęti fengiš aš vera ķ friši. Žaš sżnir sig žvķ, aš menn leitušu mikiš austur į land, sem vildi foršast galdraofsóknir ķ sinn garš vegna umburšarlyndis Austfiršinga ķ garš žess fólks. Žaš sżnir best, hvernig viš Austfiršingar erum innręttir.

Gušbjörg Snót Jónsdóttir (IP-tala skrįš) 16.3.2019 kl. 13:15

7 Smįmynd: Magnśs Siguršsson

Takk fyrir žessar fróšlegu upplżsingar Gušbjörg. Ég held aš žaš sé rétt athugaš hjį afa žķnum aš žeir sem taldir voru fara meš galdur hafi vitaš lengra nefi sķnu og oft ekki veriš verri en annaš fólk. Eins žaš aš į Austurlandi hafi veriš meira umburšarlindi fyrir žannig fólki, allavega fara ekki neinar sögur af galdraofsóknum nema sķšur sé og sżnir saga Jóns lęrša Gušmundssonar žaš hvaš best.

Žegar ég var aš grśska ķ Galdra-Imbu spįši ég talsvert ķ hverju galdur hefši falist į fyrr tķmum og komst aš žeirri nišurstöšu aš žeir sem į öldum įšur fóru frjįlslega meš višurkenndar męlieiningar voru oftar en ekki, rétt eins og nś litnir hornauga, jafnvel įsakašir um fjölkynngi eša fordęšuskap. Hvoru tveggja eru gömul ķslensk orš notuš yfir galdur.

Fjölkynngi mį segja aš hafi veriš hvķtur galdur žar sem sį sem meš hann fór gerši žaš sjįlfum sér til hagsbóta įn žess aš skaša ašra.

Fordęšuskapur var į viš svartan galdur sem var įstundašur öšrum til tjóns. Sķšan voru lögin notuš til aš dęma, og višurlögin voru hörš.

Eins spįši ég ķ hvar mętti finna galdur nś į tķmum og hvernig honum er beitt.

Pistilinn mį lesa hér.

https://magnuss.blog.is/blog/magnuss/entry/2193035/

Magnśs Siguršsson, 16.3.2019 kl. 19:26

Bęta viš athugasemd

Hver er summan af sex og sautjįn?
Nota HTML-ham

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband