Steypuhręrivélin

Stokksnes radsjįrstöš

Žaš eru ekki allir žeirrar gęfu ašnjótandi aš finnast žeir vera fęddir ķ frķi. Svo viršist vera aš samfélagsgeršin geri rįš fyrir aš slitiš sé į milli frķ- og vinnutķma. Žannig aš hjartans žrį tilheyrir hvorki staš né stund og til veršur fjarverufķkn įn nśvitundar. Samt eru til dęmi žess aš fólk hafi hitt į fjölina sķna og geri ekki mikinn greinarmun į vinnu- og frķtķma žegar įnęgjan er annars vegar. Ķ sem stystu mįli mį segja sem svo aš lķfsgęši sķšuhöfundar hafi velst um ķ steypuhręrivél.

Alveg frį žvķ fyrst ég man hef ég žvęlst um byggingastaši og steypt hvern minnisvaršan um annan žveran. Žar hefur oft įtt viš dęmisagan um verkamanninn, sem var į žį leiš aš mašur kom į byggingarstaš į björtum góšvišrisdegi. Fyrst kom hann aš smiš sem var aš höggva til planka, og spurši hvaš hann vęri aš gera. Smišurinn svaraši önugur; "Žś hlżtur aš sjį žaš sjįlfur mašur ég er aš höggva til spżtu". Žį kom mašurinn aš mśrara, sem var aš hlaša vegg, og spurši hvaš hann vęri aš gera. Hann svaraši jafn önugur og smišurinn; "Eins og žś sérš er ég aš hlaša vegg". Nęst kom mašurinn aš verkamanni, sem hamašist kófsveittur viš aš moka sandi og mašurinn spurši hvaš hann vęri aš gera. Verkamašurinn ljómaši allur ķ įkafa sķnum og sagši; "Viš erum aš byggja dómkirkju".

Nśna ķ sumar var ég į ferš ķ brotinni byggš og var minntur į eina dómkirkjuna sem ég hręrši steypuna ķ, en žessi minning kom upp į staš žar sem skįldiš orti foršum faršu ķ rassgat Raufarhöfn. Žegar ég gekk um hafnarsvęšiš sį ég bķl sem var merktur fyrirtęki sem įtti hug minn allan ķ hįtt į annan įratug. Fyrirtęki sem ég hafši stofnaš įsamt vinnufélögum mķnu upp śr žeim rekstri sem ég hafši stašiš fyrir ķ eigin nafni frį žvķ 23 įra gamall. Žetta fyrirtęki er enn ķ rekstri meš tvęr starfstöšvar į Ķslandi og rekiš į meira en 30 įra gamalli kennitölu.

Siglufjöršur 1988Žaš var į Djśpavogi fyrir öllum žessum įrum sem viš vinnufélagarnir  sameinušumst um fyrirtękiš Malland. Markmišiš var aš bśa okkur til lķfsvišurvęri sem myndi gagnast okkur til bśsetu į Djśpavogi, žó svo aš verkefnin žyrfti aš sękja um langan veg. Hugmyndin gekk śt į, auk steypunnar, aš žjónusta matvęlaišnaš. Viš markašssettum okkur sem sérfręšinga ķ epoxy išnašargólfum og héldum įfram žvķ skemmtilega į sumrin, aš byggja og lagfęra hśs, auk žess aš steypa mynstrašar stéttar. Verkefnin voru vķša um land auk žess sem viš fórum um tķma ķ śtrįs. Nokkru sinnum fórum viš til Amerķku į steypu workshop, svona ķ nokkurskonar saumaklśbb įsamt 200 steypuköllum vķša aš śr heiminum.

Ég var stundum spuršur śtķ žaš hvernig nafniš Malland kom til og varš žį svarafįtt. Sumir giskušu į aš žaš vęri dregiš af möl samanber steypumöl  ašrir įlyktušu sem svo aš nafniš hefši meš mįlningu aš gera sem ég var umbošsmašur fyrir um tķma, og vęri žvķ Mįlland. Eins var ég oft spuršur aš žvķ į Noršurlandi hvort ég tengdist eitthvaš bęnum Malland į Skaga. Sannleikurinn į bak viš nafniš er sį aš ég vafši mér sķgarettur śr tóbaki sem hét Midland og fannst nafniš lķta vel śt en gat žó ekki sętt mig  viš Mišland né ensku śtgįfuna. Leturgeršin ķ nafninu er meir aš segja fengin hjį Midland tobacco.

Žaš var aušskildara hversvegna hśsiš sem viš Matthildur mķn byggšum  hét Tuborg, en sś  nafngift var ekki frį mķnu lķferni komin, heldur var žaš žannig aš žegar ég žurfti aš skrį hśsiš opinberlega žį voru ekki komin götunöfn į Djśpavogi, heldur hétu hśsin hvert sķnu nafni. En žar sem ekki hafši gefist tķmi til aš koma sér nišur į nafn žegar skrįningin fór fram žį stakk Ólöf heitin Óskarsdóttir į hreppskrifstofunni upp į aš žaš héti bara Tuborg žvķ ķ nįgreninu vęri Borg. 

Žaš mį segja aš Malland hafi veriš oršiš aš epoxy ęvintżri sem ég lét félögum mķnum eftir upp śr aldamótum, enda žeir meira meš hugann viš annaš en steypu. Ég hélt minn veg og žeir sinn meš Malland um tķma, en nś er svo komiš aš engin af Djśpavogsdrengjum er žar um borš.

 

St. Louis 1998

Mallandsfélagar aš sżrulita steypu ķ Amerķskum "saumaklśbb". Į įrunum 1993-1998 var žrisvar fariš til landsins steypta USA til móts viš 200 kolleiga į workshop. Žar voru sett upp svęši og menn sżndu listir sķnar. Eitt skiptiš duttu śt fyrirfram įkvešnir sżnendur og ķslensku vķkingarnir voru óvęnt manašir til aš hlaupa ķ skaršiš. Žį kom sér vel aš hafa rśnina Ęgishjįlm į heilanum til aš móta og lita ķ steypuna

 

Mišvangur

Fęranleg Amerķsk snigilsteypuhręrivél, sem var sś eina į landinu. Hśn hręrši 10 m3 į klukkutķma en var ekki góškennd af opinbera regluverkinu. En žaš skipti engu mįli viš höfšu ęvinlega meira aš gera en komist var yfir 

 

STO

Mśrverk var okkar fag og žess vegna fengumst viš mikiš viš aš flikka upp į steinsteypt hśs. Aš ofan er fyrsta hśsiš sem ég eignašist į ęvinni, Įsbyrgi Djśpavogi. Margir vildu meina aš žaš vęri jaršżtu matur, en ķ Įsbyrgi er bśiš enn žann dag ķ dag og lķtur žaš betur śt en žaš leit eftir endurbęturnar. Hitt hśsiš er Hvammurinn į Höfn žar sem rekiš hefur veriš sem gistihśs frį žvķ aš žaš var gert upp fyrir meira en 30 įrum 

 

Tuborg

Tuborg, hśsiš sem viš Matthildur byggšum okkur į Djśpavogi. Žar voru öll Mallands trixin notuš, mśrsteinar, mynstruš steypa og epoxy

 

IMG_3001

Žegar viš Matthildur mķn dveljum ķ heimsóknum į Djśpavogi į ég žaš til aš laumast śt og dįst aš gömlu steypuhręrivélinni žar sem hśn mį muna fķfil sinn feguri śti ķ móum 

 

IMG_3521

Rakst į žennan viš fiskverkunarhśs į Raufarhöfn ķ sumar, meš įletruninni "ķ gólfum erum viš bestir" 

 

Svona var frystihśsi umbreitt yfir jól og svo var haldiš ķ žaš nęsta um įramót. Žetta var įšur en žaš žurfti aš rżna ķ reglugeršina og fara ķ grenndarkynningu žó svo aš veggur vęri fęršur til innanhśss. Jį kannski vorum viš ķ gólfum bestir.

 


Žegar fįbjįnar fį frįbęrar hugmyndir

Žaš eru örfįir įratugir sķšan aš latķnulišiš fór aš įsęlast verklegt nįm. Žį ekki til žess aš skķta śt hendurnar sjįlft, heldur sjį um aš kenna žeim sem hafa viljann til verklegrar vinnu og votta  kunnįttu žeirra.

Sķšan žessi įsęlni latķnusamfélagsins ķ aš gera sig gildandi ķ žvķ, sem žaš hefur ekki hundsvit į, žį hefur verknįmi ķ landinu hrakaš stórlega, jafnvel svo aš vandfundiš er ungt fólk sem sér nokkurn tilgang ķ žvķ aš fara ķ verknįm.

Įgętu meistarakerfi, žar sem ungur nemur žaš sem gamall temur, og višgekkst ķ byggingarišnaši öldum saman hefur veriš rśstaš, žannig aš nś koma gjaldgengir išnašarmenn śt į vinnumarkašinn reynslulausir śr fįviskufabrikkunum  latķnulišsins. 

Helst aš žeir séu fullnuma ķ aš fylla śt gęšavottun um sjįlfa sig į exel skjali.

Nś hefur menntun sem žjónar engum tilgangi nį žeim hęšum aš handhöfum hennar dettur helst ķ hug aš ekki sé hęgt aš grafa skurš nema į hįskólastigi.


mbl.is Nįm ķ jaršvinnu verši aš veruleika
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Haugsnesbardagi var mannskęšasta orusta sem hįš hefur veriš į Ķslandi

Varist žér og varist žér,

vindur er ķ lofti.

Blóši mun rigna į berar žjóšir.

Žį mun oddur og egg arfi skipta.

Žaš er öllum holt aš lesa Sturlungu. Örlygsstašabardagi var fjölmennusta orrustu sem hįš hefur veriš į Ķslandi. Hann fór fram ķ Blönduhlķš ķ Skagafirši žann 21. įgśst 1238. Frį Örlygsstašabardaga segir Sturla Žóršarson ķ Sturlungu, en hann tók sjįlfur žįtt ķ bardaganum og baršist ķ liši fręnda sinna, Sturlunga. Žar įttust viš Sturlungar annars vegar, undir forystu fešganna Sighvatar į Grund og Sturlu sonar hans, en hins vegar žeir Gissur Žorvaldsson og Kolbeinn ungi.

Sturlungar höfšu ętlaš aš gera ašför aš systursyni Sighvats, Kolbeini unga Arnórssyni į Flugumżri, žar sem hann bjó, en gripu ķ tómt. Žeir héldu kyrru fyrir į bęjum ķ Blönduhlķš ķ nokkra daga en į mešan safnaši Kolbeinn liši um Skagafjörš og Hśnažing en Gissur Žorvaldsson kom meš mikiš liš af Sušurlandi. Lišsmunurinn var mikill, žvķ žeir Gissur og Kolbeinn höfšu um 1700 manns, en žeir Sturlungar nįlęgt 1300.

Žeir Kolbeinn og Gissur komu austur yfir Hérašsvötn og tókst aš koma Sturlungum aš óvörum, sem hörfušu undan og bjuggust til varnar į Örlygsstöšum ķ slęmu vķgi sem var fjįrrétt, enda mun orrustan ekki hafa stašiš lengi žvķ fljótt brast flótti ķ liš Sturlunga og žeim žar slįtraš miskunnarlaust. Alls féllu 49 śr žeirra liši en sjö af mönnum Kolbeins og Gissurar.

Ķ bardaganum féllu žeir fešgar Sighvatur, Sturla og Markśs Sighvatssynir. Kolbeinn og Žóršur krókur synir Sighvats komust ķ kirkju en voru sviknir um griš og drepnir žegar žeir yfirgįfu kirkjuna. Tumi Sighvatsson komst einn bręšranna undan įsamt hópi manna yfir fjöllin til Eyjafjaršar. Sturla Žóršarson, sem sögu bardagans ritaši, komst einnig ķ kirkju og fékk griš eins og ašrir sem žar voru, aš Sighvatssonum og fjórum öšrum undanskildum.

Einn sonur Sighvats hafši veriš ķ Noregi viš hirš konungs žegar uppgjöriš į Örlygsstöšum fór fram. Sį var Žóršur kallašur kakali, hann kom sķšan til Ķslands ķ hefndarhug meš leyfi konungs žvķ herša žurfti į upplausninni milli nįtengdra ķslenskra höfšingja žó svo aš veldi Sturlunga vęri aš engu oršiš. Žóršur kakali var djarfur strķšsmašur sem fór įvalt ķ fylkingabrjósti sķns lišs og bar vanalega hęrri hlut ķ strķšinu žó hann ętti til aš tapa orrustunni. Žaš bar brįtt til tķšinda eftir aš Žóršur steig į land.

Haugsnesbardagi, 19. aprķl įriš 1246, var mannskęšasti bardagi sem hįšur hefur veriš į Ķslandi. Žar böršust leifar veldis Sturlunga (ašallega Eyfiršingar) undir forystu Žóršar kakala Sighvatssonar og Įsbirningar (Skagfiršingar), sem Brandur Kolbeinsson stżrši en hann hafši tekiš viš veldi Įsbirninga af Kolbeini unga gengnum. Hann hafši 720 menn ķ sķnu liši en Žóršur kakali 600 og voru žaš žvķ 1320 manns sem žarna böršust og féllu yfir 100 manns, 40 śr liši Žóršar og um 70 śr liši Brands.

Bardaginn var hįšur į Dalsįreyrum ķ Blönduhlķš, ķ landi sem nś tilheyrir jöršunum Djśpadal og Syšstu-Grund. Skagfiršingar höfšu gist į Vķšimżri nóttina fyrir bardagann en komu austur yfir Hérašsvötn og tóku sér stöšu utan viš Haugsnes, sem er nes sem skagar til noršurs śt ķ Dalsįreyrar.

Liš Eyfiršinga hafši veriš um nóttina į bęjum frammi ķ Blönduhlķš og bjuggust Skagfiršingar viš aš žeir kęmu rķšandi śt meš brekkunum en Eyfiršingar komu fyrir ofan Haugsnesiš og komu Skagfiršingum žannig aš óvörum. Žóršur kakali hafši komiš flugumanni ķ liš Skagfiršinga, sem flżši manna fyrstur og fékk marga til aš leggja į flótta. Margir žeirra sem féllu voru drepnir į flótta, žar į mešal Brandur Kolbeinsson, foringi Įsbirninga.

Brandur var tekinn af lķfi į grundinni fyrir ofan Syšstu-Grund og var žar sķšan reistur róšukross og nefndist jöršin Syšsta-Grund eftir žaš Róšugrund ķ margar aldir. Sumariš 2009 var kross endurreistur į Róšugrund til minningar um bardagann og var hann vķgšur 15. įgśst 2009.

Gissur Žorvaldsson, höfšingi Haukdęla og valdamesti mašur į Sušurlandi, var nś oršin einn helsti óvinur Sturlunga en ekki kom žó til įtaka į milli žeirra Žóršar kakala, heldur varš žaš śr aš žeir fóru bįšir til Noregs og skutu mįli sķnu undir Hįkon konung. Hann śrskuršaši Žórši ķ vil og sendi hann til Ķslands til aš reyna aš nį landinu undir veldi Noregs, en kyrrsetti Gissur.

Sturlunga er sögš samtķmasaga ž.e. skrifuš um leiš og atburšir gerast svona nokkurskonar frétta fjölmišill dagsins. Afkomendum Sturlunga er žvķ holt aš lesa söguna. Hśn segir frį žvķ hvernig landiš komst undir erlent vald vegna gręšgi ķslenskra höfšingja. Žar réšu ęttartengsl og fégręšgi mestu um aš hiš einstaka ķslenska stjórnskipulag, žjóšveldiš, féll og landiš komst undir Evrópskt vald. Sagan į sér žį samsvörun ķ nśtķmanum aš stjórnmįlmenn hafa framselt löggjöf Ķslenska lżšveldisins ķ sķauknum męli til erlendra valdastofnanna.


mbl.is Mesta blóšbaš frį Örlygsstašabardaga
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Galdur, fįr og geimvķsindi

Žaš er sagt aš galdur sé andstęšan viš vķsindi, svona nokkurskonar bįbiljur į mešan vķsindin byggi į žvķ rökrétta. Žvķ séu žeir sem trśi į galdur draumórafólk ķ mótsögn viš sannleik vķsindanna.

Svo hafa žeir alltaf veriš til sem vita aš galdur byggir į hįvķsindalegum lögmįlum sem hafa mun vķštękari tengingar en rökhyggjan, s.s. krafta nįttśrunnar, traustiš į ęšri mętti og sķšast en ekki sķst vissunni fyrir eigin getu viš aš fęra sér lögmįlin ķ nyt.

Ef sönn vķsindi vęru einungis rökhyggja sem byggši į žvķ sem žegar hefur veriš reynt, vęru žau žar aš leišandi eins og sigling žar sem stżrt er meš žvķ aš rżna ķ straumröst kjölfarsins. Žannig vķsindi notfęra fortķšar stašreyndir sem nį ekki aš uppfylla žrįna eftir žvķ óžekkta. Žar meš munu vķsindin ašeins fęra rök gęrdagsins į mešan žau steyta į skerjum og missa af draumalöndum sem framundan eru vegna trśarinnar į aš best verši stżrt meš žvķ aš rżna ķ kjölfariš.

Um mišjan įttunda įrtug sķšustu aldar tók žaš um įr fyrir geimförin Vķking 1 og 2 aš komast til Mars, lögšu žau af staš frį jöršu 1975 og lentu į Mars 1976. Mun lengri tķma tekur aš fį śr žvķ skoriš hvort lķf gęti veriš į raušu plįnetunni og žaš eru ekki nema örfį įr sķšan aš almenningi voru birtar myndir frį ökuferš žašan. NASA sendi svo Voyager nįnast śt ķ blįinn 1977 til aš kanna fjarlęgustu plįnetur ķ okkar sólkerfi. Og fyrir nokkrum įrum komst hann žangaš, sem aš var stefnt fyrir įratugum sķšan, vegna žess aš markmišiš var fyrirfram skilgreint śti ķ blįnum.

Nżlega hafa veriš kynntar nišurstöšur geimvķsindamanna sem hafa fundiš sólkerfi sem hafi plįnetur svipašar jöršinni, žar sem tališ er aš finna megi lķf. Plįnetur sem eru žó ķ tuga ljósįra meiri fjarlęgš en en žęr fjarlęgustu ķ okkar sólkerfi žangaš sem Voyager komst nżlega. Meš tilliti til vķsindalegra męlieininga s.s. ljóshraša og fjarlęgšar er ekki nema von aš spurningar vakni um hvernig geimvķsindamenn komust aš žessari nišurstöšu śr fjarlęgš sem fyrir örfįum įrum sķšan var sögš taka mannsaldra aš yfirvinna, jafnvel į ljóshraša.

Žaš žarf aš lįta sig dreyma eša detta ķ hug töfrandi skįldskap, nokkurskonar galdur, til aš skżra hvernig fjarlęgšir og tķmi er yfirunninn geimvķsindalega. Žį er lķka skżringin einföld; tķminn er męlieining sem vanalega er sett framan viš fjarlęgšina aš takmarkinu, meš žvķ einu aš setja žessa męlieiningu aftan viš fjarlęgšina žį er hęgt aš komast įn žess aš tķminn žvęlist fyrir, hvaš žį ef bęši fjarlęgšin og tķminn eru sett fyrir aftan takmarkiš.

Žannig draumkennda galdra viršast geimvķsindamenn nota viš aš uppgötva heilu sólkerfin og svartholin ķ órafjarlęgš. En žarna er hvorki um aš ręša skįldskap né rökfręši, samt sem įšur fullkomlega ešlilegt žegar haft er ķ huga aš tķminn er ekki til nema sem męlieining. Žaš sama į viš um fjarlęgšina sem gerir fjöllin blį meš sjónhverfingu.

Sjónhverfingar męlieininganna mį best sjį ķ peningum sem eru męlieining į hagsęld. Sķšast kreppa ķslandssögunnar stóš yfir ķ góšęri til lands og sjįvar, ekkert skorti nema peninga sem eru nś oršiš ašallega til ķ formi digital bókhaldstalna.

Allar męlieiningar bśa viš žau rök aš verša virkar vegna žess samhengis sem viš įkvešum žeim. Žaš dettur t.d. engum ķ hug aš ekki sé hęgt aš byggja hśs vegna skorts į sentķmetrum, en flestir vita jafnframt aš sentķmetrar eru mikiš notuš męlieining viš hśsbyggingar. En varla er hęgt aš byggja hśs nś til dags ef peninga skortir žó nóg sé til af byggingarefni, vinnuafli og sentķmetrum.

Svo lengi sem viš samžykkjum hvernig meš męlieiningarnar skuli fariš žį veršur okkar veruleiki byggšur į žeim, rétt eins og vķst er aš tveir plśs tveir eru fjórir, eša jafnvel verštryggšir 10, svo lengi sem samkomulagiš heldur.

Žeir sem į öldum įšur fóru frjįlslega meš višurkenndar męlieiningar voru oftar en ekki, rétt eins og nś, litnir hornauga, jafnvel įsakašir um fjölkynngi eša fordęšuskap. Hvoru tveggja eru gömul ķslensk orš notuš yfir galdur. Fjölkynngi mį segja aš hafi veriš hvķtur galdur žar sem sį sem meš hann fór gerši žaš sjįlfum sér til hagsbóta įn žess aš skaša ašra. Fordęšuskapur var į viš svartan galdur sem var įstundašur öšrum til tjóns. Sķšan voru lögin notuš til aš dęma, og višurlögin voru hörš.

Nś į tķmum er aušvelt aš sjį aš męlikvaršar laganna sem notašir voru til aš brenna fólk į bįli vegna galdurs voru hinn raunverulegi fordęšuskapur. En žaš var ekki svo aušvelt aš sjį galdrabrennurnar ķ žvķ ljósi į žeim tķma sem męlikvaršar galdrafįrsins voru ķ gildi. Rétt eins og nś į tķmum eru tölur meš vöxtum og veršbótum višurkenndar sem męlikvarši į hagsęld, burt séš frį dugnaši fólks og hagfelldu įrferši, žegar reglum męlistikunnar er fylgt. 

Ofsóknir meš tilheyrandi galdrabrennum hófust hér į landi įriš 1625, og er 17. öldin stundum kölluš brennuöldin, en tališ er aš 23 manneskjur hafi žį veriš brenndir į bįli. Žetta geršist nęstum hundraš įrum eftir aš galdraofsóknirnar ķ Evrópu nįšu hįmarki. Žar meš hófst skelfilegt tķmabil fyrir fjölfrótt fólk žegar žekking žess var lögš aš jöfnu viš galdra. Tķmabil žetta er tališ hafa nįš hįmarki meš žremur brennum ķ Trékyllisvķk į Ströndum en sķšasta galdrabrennan į Ķslandi fór fram įriš 1683 Arngeršareyri ķ Ķsafjaršardjśpi.

Žvķ hefur veriš haldiš fram ķ seinni tķš aš gešžótti og fégręšgi valadamanna hafi veriš orsök galdrabrenna į Ķslandi, en ekki almanna heill. Žorleifur Kortsons sżslumašur ķ Strandasżslu įtti žar stóran hlut aš mįli umfram ašra valdsmenn, žó er žessi neikvęšu mynd af honum ekki aš finna ķ ritum samtķmamanna hans. Hvort žeir hafa haft réttara fyrir sér en žeir sem stunda seinni tķma fréttaskķringar sem gera hann aš meinfisum  fjįrplógsmanni fer eftir žvķ viš hvaš er mišaš. Žorleifur įtti til aš vķsa mįlum aftur heim ķ héraš og krefjast frekari rannsóknar ef honum fannst rök įkęrunnar léleg. Röksemdir Žorleifs breytir samt ekki žeim męlikvarša aš hann er sį ķslenski valdsmašur sem vitaš er aš dęmdi flesta į bįliš.

Fyrsti mašurinn į Ķslandi sem var sannanlega brenndur fyrir galdur var Jón Rögnvaldsson, var hann brenndur fyrir kunnįttu sķna meš rśnir. Stórhęttulegt var aš leggja sig eftir fornum fręšum, hvaš žį aš eiga rśnablöš eša bękur ķ fórum sķnum, sem og aš hafa žekkingu į grösum til lękninga, en slķkt bauš heim galdragrun.

Hin fornu fręši, sem ķ dag eru talin til bįbilja, sem var svo višsjįlfvert aš žekkja į 17. öldinni voru į öldum žar įšur talin til žekkingar. Ķ fornsögunum mį vķša lesa um hvernig fólk fęrši sér žessa žekkingu ķ nyt. Eru margar frįsagnir af žeim fręšum hreinasta bull meš męlikvöršum nśtķmans. Nema žį kannski geimvķsindanna.

Egilssaga segir frį žekkingu Egils Skallagrķmssonar į rśnum og hvernig hann notaši žęr ķ lękningarskyni žar sem meinrśnir höfšu įšur veriš ristar til aš valda veikindum. Eins notaši hann žessa žekkingu sķna til aš sjįst fyrir sér til bjargar ķ višsjįlu.

Grettissaga segir frį žvķ hvernig Grettir var aš lokum drepinn śt ķ Drangey meš galdri sem flokkašist undir fordęšuskap og sagan segir lķka hvernig sį sem įtti frumkvęšiš af žeim galdri varš ógęfunni aš brįš meš missis höfušs sķns śt ķ Istanbul.

Fęreyingasaga segir frį žvķ hvernig Žrįndur ķ Götu beitti galdri til aš komast aš žvķ hvaš varš um Sigmund Brestisson og lżsir hvernig hann leiddi fram ķ mįlaferlum žrjį framlišna menn til vitnisburšar sem höfšu veriš myrtir.

Ķ Eirķkssögu rauša segir frį Žorbjörgu lķtilvölvu, sem sagan notar oršiš "vķsindakona" yfir, žar sem hśn breytir vetrarkulda ķ sumarblķšu. Žetta gerši Žorbjörg vķsindakona į samkomu sem lķst er ķ sögunni, sem tilkomu mikilli skrautsżningu meš hęnsnafišri og kattarskinni svo įhrifin yrši sem mest. Žar voru kyrjašar varšlokur sem žį var kvešskapur į fįrra fęri, svona nokkurskonar Eurovision.

Allar sagnir af galdri bera žaš meš sér aš betra er aš fara varlega žegar hann er viš hafšur, žvķ fordęšuskapur žar sem vinna į öšrum mein kemur undantekningalaust til meš aš hitta žann illa fyrir sem žeim galdri beitir. Hins vegar mį sega aš fjölkynngi hafi oft komiš vel og til eru heimildir um fólk sem slapp viš eldinn į brennuöld vegna kunnįttu sinnar. Mį žar nefna heimildir tengdar Jóni lęrša Gušmundssyni og Ingibjörgu Jónsdóttur Galdra Imbu.

Nś į tķmum er gengiš śt frį žvķ aš snilli mannsandans sé hugsunin, sś sem fer fram ķ höfšinu. Į mešan svo er žį er rökfręšin oftast talin til hins rétta og ekki rśm fyrir bįbiljur. Jafnvel žó svo aš rökfręšin takamarki okkur ķ aš svara sumum stęrstu spurningum lķfsins, lķkt og um įstina, sem seint veršur svaraš meš rökum.

Įskoranir lķfsins eru nįttśrulega mismunandi eins og žęr eru margar, sumar eru rökfręšilegar, į mešan öšrum veršur ekki svaraš nema meš hjartanu. Svo fjölgar žeim stöšugt nś į 21. öldinni, sem žarfnast hvoru tveggja.

Žaš er sagt aš heilinn rįši viš 24 myndramma į sekśndu sem er ekkert smįręši ef viš bśum til śr žeim 24 spurningar sem žarfnast svara. Svo er sagt aš viš hvert svar verši til aš minnsta kosti tvęr nżjar spurningar. Upplżsingatękni nśtķmans ręšur viš, umfram mannsheilann, milljónir svara sem bżr til sķaukinn fjölda spurninga į hveri sekśndu. Žannig ętti hver viti borinn mašur aš sjį aš rökhugsun mannsins ein og sér er ofurliši borin.

Žvķ er tķmi innsęisins runnin upp sem aldrei fyrr. Žess sem bżr ķ hjartanu, žvķ hjartaš veit alltaf hvaš er rétt. Nśtķma töframenn vita aš galdur felur ķ sér visku hjartans viš aš koma į breytingum ķ hugarheiminum, sķgilda visku Gandhi žegar hann sagši "breyttu sjįlfum žér og žś hefur breytt heiminum".

Fólk į brennuöld gat veriš sakaš um galdur fyrir žaš eitt aš fylgja innsęinu opinberlega. Langt fram eftir sķšustu öld fann hinsegin fólk sig knśiš til aš vera ķ felum vegna fordóma ef žaš opinberaši hjarta sitt.

Galdur sem fjölkynngi er byggšur į margžęttri vķsindalegri greind, į tónum mannsandans žegar hann hefur slitiš sig śr višjum tķšarandans til aš njóta töfra tķmaleysisins og veršur žvķ sjaldnast sżnilegur meš męlikvöršum samtķmans, žvķ ef svo vęri gengi fjölkunnįttan oftar en ekki ķ berhögg viš lög fordęšunnar.

Ps. Žessi pistill birtist hér į sķšunni fyrir tępum tveimur įrum sķšan og er nś endur birt lķtillega breytt ķ tilefni daga myrkurs.


Hundraš apar og vegan huldufólk

Žegar viš vķsindamašurinn vinur minn hittumst eigum viš žaš til aš ręša um hundraš apa og huldufólk, auk žess aš segja hvor öšrum įlfasögur. Žaš žarf ekki aš vera aš viš skiljum bofs ķ hvor öšrum og engin von er til aš ašrir skilji baun eša hafi nennu til aš setja sig inn ķ umręšuefnin. 

Svo kannski žegar viš hittumst nęst žį spyr hann "hvaš var žaš nś aftur sem žś sagšir um apana". Žegar aš ég er bśin aš fara yfir žróunarkenninguna um apana, žar sem Darwin er hafšur vķšsfjarri, žį biš ég hann um aš fara aftur yfir žaš hvaš varš um įlfana sem hurfu um leiš og raflżsingin leit dagsins ljós. Žaš er nefnilega oft meš žaš sem mašur hvorki sér né skilur, aš ef kviknar ljós žį blasir viš annar heimur.

Til aš skżra hundraš apa kenninguna ķ örstuttu mįli žį er um aš ręša fyrirbęri žar sem nż hegšun eša hugmynd dreifist hratt śt meš óśtskżršum hętti frį einum hópi til skyldra hópa. Žegar viss fjöldi višurkennir nżju hugmyndina sem góša žį verša samfélagslegar breytingar. Į eyjunni Koshima viš Japanstrendur gįfu vķsindamenn sveltandi öpum uppįhalds fęšuna sķna, sętar kartöflur ķ sandinn į ströndinni. Aparnir tóku sętu kartöflunum fagnandi en fannst sandurinn óžęgilegur. Įtjįn mįnaša gamall kvenapi leysti vandamįliš meš žvķ aš skola kartöflurnar ķ nęrliggjandi lęk. Hśn kenndi móšur sinni žetta trix. Leikfélagar hennar lęršu žetta lķka og žeir kenndu męšrum sķnum.

Žessi nżsköpun var smįm saman upptekin af żmsum öpum fyrir augum vķsindamannanna. Allir lęršu ungu aparnir aš žvo sandinn af sętu kartöflunum. En ašeins fulloršnu aparnir sem lķktu eftir ungvišinu lęršu žessa ašferš. Ašrir fulloršnir boršušu sętu kartöflurnar meš sandi. Svo geršist žaš óvęnta žegar įkvešinn fjöldi af öpum į Koshima eyju žvoši sętu kartöflurnar, nįkvęm tala er ekki žekkt, segjum aš einn morguninn hafi veriš 99 apar į eyjunni sem höfšu lęrt aš žvo sętu kartöflurnar. Gerum svo rįš fyrir aš seinna um morguninn hafi hundrašasti apinn bęst ķ hópinn.

Žaš var žį sem undriš geršist. Um kvöldiš žvošu svo til allar apafjölskyldurnar sętu kartöflurnar įšur en žeir boršušu žęr. Višbętt įkvöršun hundrašasta apans skapaši einhvern veginn hugmyndafręšilega byltingu. En žaš sem kom mest į óvart ķ žessari rannsókn vķsindamannanna var aš ašferšin viš aš žvo sętar kartöflur hoppaši sķšan yfir hafiš ... apar į öšrum eyjum og meginlandinu byrjušu aš žvo sętar kartöflur žó svo aš į žeim vęri eingin sandur.

Žannig aš svo viršist aš žegar viss fjöldi višurkennir hvaš sé rétt breišist žaš śt frį huga til huga įn sżnilegrar tengingar. Žrįtt fyrir aš nįkvęmur fjöldi geti veriš breytilegur svo aš af umskiptum verši žį merkir hundraš apa kenningin aš žegar įkvešin fjöldi tekur upp nżja hįttu, žį veršur žaš žvķ sem nęst algilt. En žaš er ķ ferlinu stig žar sem ašeins žarf einn til svo verši til nż vitund.

Vķsindamašurinn vinur minn sagši mér frį žvķ aš sögur um įlfa og huldufólk hefši veriš kennsla móšur til barna sinna ķ genum aldirnar um žaš hvernig hęgt vęri aš bśa til bjartari og betri heim į erfišum og myrkum tķmum. Žaš var ekki fyrr en ég las bókina Skyggna konan aš ég skyldi įlfasögur vķsindamannsins til fulls.

Skyggna konan var Margrét frį Öxnafelli, sem segir frį žvķ hvernig gįfan gerši vart viš sig ķ bernsku. Hśn sagši aš móšir hennar hefši reynst henni mikil hjįlparhella meš žvķ aš trśa sżnum hennar žó svo aš engir ašrir sęju žęr, žį ręddi móšir hennar um žęr viš hana strax ķ bernsku. Hśn segir ķ bókinni frį huldufólki og ljósum žess;",,,sį ég snemma ljós ķ fjallinu ofan viš bęinn. Žegar dimmt var oršiš į kvöldin, fór ég oft upp ķ glugga, sem sneri upp aš fjallinu. Mér žótti svo gaman aš sjį ljósin til og frį um fjalliš. Žau bįru blįleitari birtu en olķu ljósin heima. Žį žekkti ég ekki rafljós. En eitt sinn sį ég ljós kveikt meš žvķ aš snśa snerli. Nś tel ég, aš žetta hafi veriš rafljós ķ hśsum huldufólksins"

Um mišja 20. öldina flutti Margrét įsamt manni sķnum śr Reykjavķk til Akureyrar og bjuggu žau  žar ķ 10 įr. Žar varš hśn vör viš huldufólk viš Glerįna; "Ofan viš gömlu rafstöšina  okkar, žar sem kletturinn er hęstur noršan viš įna, er rafstöš huldufólksins. Var hśn byggš į undan okkar rafstöš. Ég įlķt, aš huldufólkiš hafi notaš rafmagn til ljósa į undan okkur." Meš žessar skżringar aš leišarljósi tel ég fullvķst aš huldufólk megi finna į hverju byggšu bóli og ég sjįlfur sé ķ raun og veru raflżstur įlfur.

Hundraš apar og huldufólk eru enn žann dag ķ dag aš breyta heiminum. Žaš mį nś um stundir best sjį į žvķ hve margir velja sér vegan lķfstķl. Sį dagur mun sennilega vera nęr en nokkurn grunar aš fólk lķtur tilveru dżra allt öšrum augum en nś til dags ķ heimi verksmišjubśskaparins. Um vitundarvakningu ungs vegan fólks mį lesa žetta;

Vitundavakning fólks um dżravernd, umhverfisvernd og heilsuvernd hefur oršiš til žess aš fleiri velja aš vera vegan. Markmiš veganisma er aš śtiloka eša minnka eftir bestu getu dżraafuršir ķ fęšunni, fatnaši og neyslu almennt. Fyrir flesta er veganismi stór lķfstķlsbreyting og fęstir śtiloka dżraafuršir alveg til aš byrja meš. Žaš er žvķ mikilvęgt aš lengra komnir veganismar męti nżbyrjendum žar sem žeir eru. Aukin mešvitund um kosti vegan lķfstķls og minnkandi notkun dżraafurša almennt er jįkvęš breyting. Veganismi er sögš vera stęrsta réttlętisbarįttuhreyfingin ķ heiminum ķ dag.

Žaš er reyndar svo komiš hjį sķšuhöfundi aš um stórhįtķšar meš nįnustu fjölskyldumešlimum žį žarf hann aš hafa kjöt į kantinum lķkt og hżena śt ķ horni. En rétt eins og hjį gömlu öpunum žį tekur žvķ varla fyrir upplżstan įlf aš byrja į žvķ žvo sandašar kartöflur žegar žetta langt er lišiš į ęvina. En hugmyndir unga fólksins ganga ķ allt ašra įtt og žar styttist óšfluga ķ hundrašasta apann.

Svo er hér ķ lokin ein draugasaga ķ björtu.


Hręvareldar

Hręvareldur

Eru hręvareldar sem loga um nętur villuljós, sem eiga sér enga samsvörun ķ upplżstum heimi nśtķmans og eiga žar meš žaš sameiginlegt meš įlfum og huldufólki žjóštrśarinnar aš hafa horfiš af sjónarsvišinu žegar raflżsingin hélt innreiš sķna?

Eša eru hręvareldar kannski til? og gęti žį lķka veriš aš žaš mętti sjį įlfa viš rétt skilyrši?

Ég fór aš velta žessu fyrir mér viš lesturs bókar Halldórs Pįlssonar um Knśtsbyl, sem gekk yfir Austurland 7. janśar 1886, en žar er aš finna žessa frįsögn frį Ósi ķ Breišdal; Fašir minn Jón Einarsson įtti lķka heima į Ósi, žegar žetta skeši, og var aš gęta fulloršna fjįrins, sem var śti meš sjónum, um klukkustundar gangs frį bęnum. Fašir minn hafši veriš meš allt féš utan viš staš žann er Kleifarrétt heitir. Žaš er ekki fjįrrétt heldur klettahlein, er nęr langt til frį fjalli nišur aš sjó. Hann kom fénu ķ gott skjól utan viš Kleifarrétt nišur viš sjóinn og stóš yfir žvķ til kvölds og žaš lengi nętur, aš hann treysti žvķ, aš žaš fęri ekki śr žessum staš, mešan į bylnum stęši. Žį yfirgaf hann žaš og hélt ķ įttina heim til fjįrborgarinnar er var höfš stuttu innar en Kleifarréttin er. Fjįrborgin var nęturstašur Ósfjįrins framan af vetri, mešan svo haglétt var, aš fulloršnu fé var ekki gefiš hey. Žar var meira skjól en hjį fénu žar śti viš Kleifarrétt. Ķ fjįrborginni hélst hann ekki viš nema ķ stutta stund sökum hręvarelda, er žar var mikiš af. Innan um elda žessa undi hann sér ekki, žó saklausir vęru. Hann hélt žvķ brįtt žašan heim į leiš inn meš fjallinu, žótt stormurinn og kófiš vęri svo mikiš aš hvergi sęist.

Žarna er sagt žannig frį hręvareldum, lķkt og žeir ęttu aš vera hverju mannsbarni žekktir ekki sķšur en noršurljósin, sem hafa heillaš ljósmyndara nś į tķmum. Žegar ég las frįsögnina hugsaši ég meš mér "jį, žaš er mżri žarna fyrir innan fjįrborgina" en ķ votlendi grunaši mig aš gęti veriš von hręvarelda, žó svo aš ég hafi žį aldrei séš og viti varla hvernig žessari hugmynd skaut nišur ķ kollinn. En eitthvaš truflaši hugmyndina um mżrarljósiš, žvķ Knśtsbylur var fįrvišri og žvķ ekki lķklegt aš logi lifši ķ žeim vešraham, hvaš žį aš Jón hafi séš frį sér į móti dimmvišrinu. Žvķ fór ég aš grennslast fyrir um ešli Hręvarelda sem žjótrś fyrri alda į margar frįsagnir af, en fįir viršast hafa séš nś į tķmum.

Kleifarrétt

Kleifarrétt, žar sem Jón gętti fjįrins nišur viš sjó ķ Knśtsbyl, skarš hefur veriš gert fyrir žjóšveginn ķ gegnum klettinn

Strax ķ fornsögunum er hręvarelda getiš. Ķ Grettissögu segir frį žvķ žegar Grettir kom til Hįramarsey į Sušur Męri ķ Noregi og sį elda į haug Kįrs gamla og gekk ķ hauginn, ręndi gulli Kįrs og afhöfšaši draug hans meš sveršinu Jökulnaut. Gulliš fęrši Grettir syni Kįrs, Žorfinni bónda į Hįramarsey. Samkvęmt frįsögninni mį ętla aš žaš hafi veriš hręvareldar eša mżrarljós, sem logušu į haug Kįrs og vķsaši Grettri į grafhauginn. Žvķ ķ vķsu um žennan gjörning talar hann um "Fįfnis mżri" eftir aš hafa įšur haft į orši aš "margt er smįtt žaš er til ber į sķškveldum".

Žjóšsaga segir aš sjį hafi mįtt bjarma frį landi viš Djśpavog, sem loga įtti "į haug" Melsander Raben śti ķ Papey. En engin vissi fyrir vķst hvar Melsander hafši boriš beinin né hvaš af aušęfum hans varš, žvķ hvoru tveggja hvarf vofaginlega žar śti ķ eynni. Samt grunar mönnum aš gull Melsanders kunni aš vera grafiš undir kirkjugólfinu. Žessi hręvarelda bjarmi sem menn töldu sig įšur fyrr verša vara viš śt ķ Papey gętu žvķ veriš af sama toga og greint er frį ķ öllum žeim žjóšsögum, sem til eru um gull į įlagablettum en žegar reynt var aš grafa žaš upp žį sżndist kirkjan loga.

Eftir aš hręvareldar hafa komiš viš sögu ķ žjóštrśnni ķ žśsund įr, višurkenna vķsindi nśtķmans aš stundum sé nokkur sannleikskorn ķ alžżšutrśnni. Samkvęmt Vķsindavef Hįskólans er skżringin į fyrirbęrinu; "hręvareldar eru flöktandi ljós sem sjįst aš nęturlagi yfir mżrum. Yfirleitt er žį metangas aš brenna en žaš myndast viš sundrun jurtaleifa ķ mżrum. Engin įstęša er til aš ętla annaš en aš fyrirbęriš hafi veriš žekkt frį alda öšli. Žaš er nefnt ķ gömlum ķslenskum textum og til aš mynda eru ensku oršin um fyrirbęriš gömul ķ ensku ritmįli".

Žó veršur žaš aš teljast undarlegt aš um leiš og vķsindavefurinn višurkennir hręvarelda sem ešlilegan bruna metangass, žį er žetta einnig tekiš fram; "hręvareldar eru flöktandi ljós sem sjįst aš nęturlagi yfir mżrum en fęrast undan mönnum ef reynt er aš nįlgast žau". Žaš undarlega er aš ef gengiš er aš metangasloga śr prķmus, žį fęrist hann ekki undan. Žaš mį žvķ segja aš vķsindin komist aš svipašri nišurstöšu og žjóštrśin gerši, ž.e. aš hręvareldar séu mżrarljós eša villuljós. 

Ķ athyglisveršri grein Ólafs Hanssonar ķ Mįnudagsblašinu 5. október 1959 segir; "Oft eru hręvareldar settir ķ samband viš haugaelda og žeir taldir loga yfir gröfum, žar sem gull er fólgiš. Stundum loga žeir į leišum, žó aš ekkert gull eša fé sé žar. Žetta mun ekki vera eintóm hjįtrś, žaš er talin stašreynd, aš hręvareldar sjįist mjög oft ķ kirkjugöršum, og mun rotnun lķkanna valda žeim meš einhverjum hętti. Žaš er ekki aš furša, žótt žetta fyrirbęri ķ reit hinna daušu hafi komiš margvķslegri hjįtrś af staš. Sś skošun er talsvert algeng, aš eldarnir séu sįlir framlišinna. Einna almennust er sś skošun, aš hér séu į feršinni sįlir sjįlfsmoršingja, sem séu į sķfelldu reiki og finni engan friš. Lķka žekkist sś trś, aš hér séu andar manna, sem hafi lįtizt af slysförum, og reiki ę sķšan um ķ nįmunda viš slysstašinn. Sś trś, aš slķkir andar séu į sveimi ķ nįmd viš slysstaši er mjög algeng į Ķslandi".

Fjįrborg

Gamla fjįrborgin į Ósi hęgra megin viš žjóšveg 1, mżrin vinstra megin

Samt sem įšur getur žetta varla veriš skżringin į žeim hręvareldum sem getiš er um aš Jón hafi séš viš fjįrborgina į Ósi ķ Knśtsbyl, žó svo mżrin sé nįlęg, žvķ varla hafa veriš vešurskilyrši fyrir slķkan loga ķ žvķ aftaka vešri sem tališ er hafa fariš yfir meš fellibylsstyrk.

Į heimasķšu Vešurstofunnar segir frį hręvareldum af öšrum toga, žeim sem fylgja vešrabrigšum s.s. eldingarvešri. Žar er lżsing žriggja manneskja sem telja sig hafa upplifaš hręvarelda į Eirķksjökli 20 įgśst 2011, žó svo engin hafi veriš žar eldurinn. Žar segir m.a.; "Stundum er hręvareldum ruglaš saman viš mżraljós (will-o“-the-wisp į ensku), en žau gefa dauf ljós viš bruna mżragass (metans). Įšur geršu menn sér stundum ekki grein fyrir aš um ólķk nįttśrufyrirbęri vęri aš ręša, en mżraljós eru bruna-fyrirbęri į mešan hręvareldar eru raf-fyrirbęri". Frįsögnin į Eirķksjökli segir af hagléli og réttum višbrögšum viš eldingahęttu, žegar umhverfiš er oršiš žaš rafmagnaš aš hįrin rķsa. Žessi réttu višbrögš stemma viš žau rįš sem gefin voru ķ žjóštrśnni, sem sagši aš ekki mętti benda į eša berja hręvarloga žvķ žį gętu žeir rįšist į menn og brennt og ef reynt vęri aš slökkva hręvareld af vopni dytti mašur daušur nišur.

Ķ Sturlungu segir frį ferš Odds Žórarinssonar Svķnvellings frį Valžjófsstaš ķ Fljótsdal sušur ķ Haukadal um veturinn 1254-55. Gissur Žorvaldsson jarl hafši sett hann yfir rķki sitt ķ Skagafirši žegar hann fór af landi brott eftir Flugumżrarbrennu. Oddur fór meš žrjįtķu vopnaša menn yfir Kjalveg og lentu žeir ķ mannskaša hrķšarvešri 31. desember. Voru žeir žį skammt sunnan viš Vinverjadal eša Hvinverjadal sem tališ er hafa veriš nafngift žeirra tķma į Hveravöllum. Voru žeir žar um nóttina og héldu svo įfram daginn eftir 1. janśar. Žį segir Sturlunga; "og er žeir voru skammt komnir frį Vinverjadal žį kom hręljós į spjót allra žeirra og var žaš lengi dags"Feršalags Odds įtti sér ekki farsęlan endi en hann var drepin žann 14. janśar ķ Skagafirši af mönnum Eyjólfs ofsa. Oddur var talin fimastur bardagamanna į Ķslandi - žótti öllum mönnum mestur skaši um hann er hann var kunnastur - segir Sturlunga.

Ķ feršabók Eggerts Ólafssonar og Bjarna Pįlssonar įriš 1772 er lżsingu śr Kjósarsżslu žar sem segir: "Žrumur, eldingar og önnur óvenjuleg loftfyrirbęri eru sjaldgęf hér. Helst veršur žeirra vart į vetrum. Žegar dimmvišri er meš stormi og hrķš į vetrum, veršur vart leiftra ķ nešstu loftlögunum. Žau kalla menn snęljós. Eins konar Ignis fatuus, sem į ķslenzku kallast hręvareldur og lķkt og hangir utan į mönnum, er sjaldgęfur į žessum slóšum". Žess konar rafmögnun į žaš til aš hlašast um flugvélar og eru stundum kölluš St Elmo“s Fire.

St.-Elmos-Fire-BA9-780x405

Lķklegast er žvķ aš hręfareldarnir sem Jón Einarsson frį Ósi sį viš fjįrborgina ķ Knśtsbyl hafi stafaš af völdum rafmagnašra vešurskilyrša, svipašra og greint er frį į sķšu Vešurstofunnar aš fólkiš į Eirķksjökli hafi upplifaš sumariš 2011. Sennileg į žaš sama viš um hręljósin į spjótsoddunum viš Hveravelli į ferš Odds ķ Sturlungu og hafi žetta einnig veriš sś tegund hręvarelda sem getiš er ķ feršabók Eggerts Ólafssonar og Bjarna Pįlssonar frį 1772, og sagt er žar aš menn kalli snęljós. En greinilegt er aš hręvareldar hafa veriš fólki kunnuglegra fyrirbęri hér įšur fyrr en žeir eru nś til dags. Nema žį sem hrekkjavöku fyrirbrygši og viršast vķsindin ekki skżra til fulls žį tegund hręvarelda sem żmist voru kallašir mżrarljós, villuljós eša haugeldar.

Ps. fęrsla žessi hefur įšur veriš birt hér į sķšunni 8. mars 2017 og er nś endurbirt lķtiš breytt. Žaš var sagan um hręljós į spjótsoddum ķ Sturlungu sem vöktu upp hręvareldinn aš žessu sinni. Žegar ég fór aš grśska ķ gśggśl žį kom upp žessi athyglisverši bloggpistill hér.


Svišinn akur sameiningar

Žaš mętti ętla sem svo aš flestir fögnušu žvķ aš komast aftur heim meš žvķ aš vera įfram heima, lķkast žvķ aš komast ķ himnarķki įn žess aš aš geispa golunni. En nś stendur til aš sameina minn fyrrum heimabę Djśpavog viš minn nśverandi heimabę, Egilsstaši. Reyndar į aš kjósa um sameiningu fjögurra sveitarfélaga žann 26. október nęstkomandi, Borgafjörš-eystri, Seyšisgjörš, Fljótsdalshéraš og Djśpavog. Sveitarfélagiš veršur žaš langstęrsta į landinu aš flatarmįli verši sameining samžykkt. Reyndar hefur Fljótsdalshéraš veriš žaš vķšfešmasta til skamms tķma og hin eru vķšfešm lķka nema žį helst Seyšisfjöršur.

Ég hef ekki hugsaš mér aš kjósa um žessa sameiningu af žeirri einföldu įstęšu aš mér er hlżtt til minna nįgranna. Sjįlfur bż ég į Fljótsdalshéraši sem er lang fjölmennast, og žykist žar aš auki vita aš žar munu völdin verša. Mér hefur reyndar ašeins dottiš ķ huga aš flytja į Djśpavog til aš geta greitt atkvęši gegn sameiningu, svo hlżtt er mér til Djśpavogsbśa. Žaš hefur einfaldlega allstašar sżnt sig aš minni sveitarfélögin hafa lķtiš upp śr sameiningu og hingaš til hefur žeim mörgum hverjum nįnast blętt śt og žaš į ekki sķšur viš um žau sem hafa sameinast ķ Fljótsdalshéraš.

Nś er žaš svo aš markmiš allra sveitarfélaga sem hafa sameinast undanfarin 30 įr er aš efla bśsetu og helst auka ķbśafjölda į svęši sveitarfélagsins og efla samfélag svęšisins ķ heild. Fį markmiš hafa misfarist eins hrapalega og ķ sameiningum į Austurlandi undanfarna įratugi. Žaš mį segja aš žessi sameininga bylgja hefjist upp śr 1990. Įriš 1992 sameinast syšstu hreppar S-Mślasżslu, Geithellahreppur, Bślandshreppur og Beruneshreppur. Upp śr žeirri sameiningu varš til Djśpavogshreppur. Ķ fyrstu tveimur sveitarstjórnum Djśpavogshrepps įtti ég sęti.

Žess er skemmst aš minnast aš sveitahrepparnir tveir Geithellna- og Beruneshreppur fóru fljótlega mjög svo halloka viš žessa sameiningu. Skólar voru lagšir nišur og samkomuhśs seld. Fólksfjöldi ķ sameinušu sveitarfélagi var žį um 600 manns, sķšan žį hefur oršiš um 20% fękkun og žį mest ķ sveitahreppunum. Djśpavogshreppur fór reyndar allur halloka fyrsta įratuginn eftir sameiningu sem best mį sjį į žvķ aš börnum į grunnskóla aldri fękkaši frį žvķ aš vera yfir 100 ķ tęp 50.

Įriš 1992 skrifaši ég tvęr greinar ķ Austra um fólksfjölda- og sameiningamįl. Žar var m.a. žetta um ķbśažróun; "Ef litiš er til sķšustu 20 įra hefur fólki fjölgaš um 12% į Austurlandi į mešan fólksfjölgun į Ķslandi hefur veriš um 20% į sama tķmabili. Žegar sama tķmabil er skošaš mį sjį aš į Austurlandi eru nokkrir bęir sem hafa hlutfallslega vaxiš hvaš örast į landsbyggšinni og jafnvel žó litiš sé til landsins alls. Höfn meš fólksfjölgun upp į um 55%, Djśpivogur 35%, Egilsstašir 78% og Fellabęr 98%."

Séu žetta 20 įra tķmabil boršiš saman viš žau 27 įr sem į eftir hafa komiš er śtkoman skelfileg. Fólki į Austurlandi hefur fękkaš u.ž.b. 20% į mešan fjölgaš hefur um u.ž.b. 30% į Ķslandi. Žetta hefur gerst žrįtt fyrir "stęrstu framkvęmd Ķslandssögunnar". Austurland er ķ raun ekki lengur til sem heild eins og žaš var fyrir 30 įrum.

Hornfiršingar hafa foršaš sér sušur og Vopnfiršingar eru leišinni noršur. Austurlandskjördęmi hefur veriš sameinaš Sušurkjördęmi og Noršurlandskjördęmi-eystra. Fjóršungurinn er nįnast rjśkandi rśst žrįtt fyrir endalausar sameiningar. Og nśna tala menn fjįlglega um heimastjórnir ķ stóru sameinušu sveitarfélagi fyrir minni sveitarfélögin, į svipašan hįtt og lofaš var aš halda śti skólum og annarri grunnžjónustu ķ žeim minni ķ upphafi sameiningaęšisins.

Svo skżtur annaš slagiš upp hugmyndum um aš sameina bara allt Austurland ķ eitt sveitarfélag. Sś hugmynd er ķ raun ekki nż, žetta er žaš sem vališ stóš um įšur en sameininga ósköpin rišu yfir. Byggšahreyfingin Śtvöršur benti į žessa leiš og uršu nokkrar umręšur um hana nķunda įrtugnum, viš lķtinn fögnuš sveitarstjórnarmanna. Ég benti į žessa leiš ķ Austragrein 1992 žegar mér var mikiš nišri fyrir vegna sameiningarinnar į Djśpavogi. 

"Til er önnur leiš sem sveitarstjórnarmenn og stjórnvöld viršast hafa komiš sér saman um aš žegja ķ hel. Žaš er žrķskipting valdsins og hérašastjórnir. Žessa leiš hefur byggšahreyfingin Śtvöršur śtfęrt mjög nįkvęmlega. Ef hśn yrši farin myndi hśn fęra vald og fjįrrįš śt ķ landshlutana įn žess aš stórkostleg sameining sveitarfélaga žyrfti aš koma til. Einnig myndi ef žessi leiš yrši farin, hęgt aš verša viš óskum stęrsta hluta žjóšarinnar um sjįlfsögš mannréttindi, žaš er jöfnun atkvęšisréttar."

Nś er svo komiš aš Egilsstašir sem tilheyra Fljótsdalshéraši hefur verš til skamms tķma eitt skuldugasta sveitarfélag landsins, af er sem įšur var žegar Hérašs-hreppar voru meš žeim betur reknu į landinu. Djśpivogur er meš tiltölulega litlar skuldir į hvern ķbśa ķ stóra samhenginu og meira en helmingi minni en eru į Fljótsdalshéraši. Skuldir į hvern Djśpavogsbśa munu meira en tvöfaldast viš sameiningu. Žį er žvķ haldiš fram sem rökum fyrir sameiningu aš Djśpivogur skuldi innvišum sķnum višhald sem hafi fariš fram ķ öšrum sveitarfélögum meš skuldsetningu. 

Sennileg er žar įtt viš fimleikahöll og körfuboltavöll sem hafist var handa viš į Egilsstöšum žegar ljóst var aš sameining stęši fyrir dyrum. Žessum framkvęmdum hefši žvķ sem nęst veriš hęgt aš sleppa ef ķžróttamannvirkin į Egilsstöšum vęru notuš eins og til stóš žegar žau voru byggš fyrir börn ķ upphafi. En ekki til aš halda śti körfuboltališi rķgfulloršinna manna sem er žar aš auki oft mannaš fjórum śtlendingum af žeim fimm sem eru į samtķmis inn į vellinum. Žessi mannvirki blasa öll viš fyrir utan stofugluggann minn og kįrungarnir segja aš annaš varamannaskżliš viš nżja körfuboltavöllinn sé fyrir Seyšfiršinga hitt er vęntanleg fyrir Borgfiršinga og Djśpavogsbśa.

Samgöngu- og sveitarstjórnarįšherra hefur lagt śt sķn tromp varšandi sameininguna. Žau eru aš mestu leiti veggjöld ķ anda Vašlaheišarvitleysunnar. Hann viršist halda aš  fjallvegurinn yfir Öxi styttist viš žaš eitt aš malbika hann og leggja į veggjöld. Veršur fólk tilbśiš til aš greiša 3000 krónur aukalega ķ hvert skipti sem fariš er yfir Öxi ķ mišbęinn ķ skiptum fyrir žaš aš losna viš aš žvo bķlinn ķ rigningatķš? 

Žó hver mógśllinn į fętur öšrum męri sameiningu sveitarfélaga hefur įratuga reynsla einungis skiliš eftir svišinn akur. Žó svo aš hvert grįsprengda sveitarstjórnarsénķiš į fętur öšru komi nś fram meš gamla frasa į viš aš sameining gefi "at­vinnu­lķf­i og ķbśažró­un­ grķšarleg tękifęri og  meš žvķ gęt­um viš oršiš raun­veru­leg­ur val­kost­ur viš höfušborg­ar­svęšiš". Žetta eru ķ raun frasar sem žessir gömlu menn lęršu um svipaš leiti og žeir gengu til fermingafręšslu fyrir 50 įrum sķšan. Stingandi nś sem fyrr höfšinu ķ sandinn žegar viš blasir svišinn akur.

Ég skora į mķna fyrr um heimabyggš aš treysta į sjįlfa sig sem hingaš til og sameinast ekki minni heimabyggš žvķ žį gęti oršiš um bónbjargarleiš aš fara meš veggjöldum ķ varamannaskżliš.


Ķ upphafi skildi endirinn skoša

Žaš veršur aš segjast hreint śt aš manni er fariš aš gruna aš til sveitarstjórna veljist eintómir fįvitar. Nś er dįsömuš sameining sveitarfélaga sem byggir į bęttum samgöngum meš sérstökum veggjöldum ofan į allt annaš. Žaš er eins og žeir hafi ekki kynnt sér aš ķ Noregi er oršin mikil andstaša viš žį leiš sem ķslenskir rįšamenn ętla nś aš žröngva upp į žjóšina og sveitastjórnarmenn hafa tekiš aš sér aš dįsama. 

Žegar ég bjó ķ Harstad ķ Troms N-Noregi var kosiš um žaš ķ bęjarstjórnarkosningum įriš 2011 hvort ķbśarnir vildu flżta samgöngubótum meš gjaldtöku, žaš var samžykkt naumlega, eins og ķ svo mörgum byggšum N-Noregs. Nokkrum įrum seinna fóru aš renna į fólk tvęr grķmur og heyrast fréttir af įrangri gjaldtökunnar, m.a. frį Alta stęrstu borgar Finnmerkur. Žó svo aš ętla mętti aš um brandara vęri aš ręša žį var svo ekki. Žaš kostaši nefnilega 1,30 kr aš innheimta hverja krónu.

Nś keppast bęjarfulltrśar og sveitarstjórnarmenn į Ķslandi viš žaš aš męra gjaldtökuleišina įn žess aš hafa hugmynd um hvaš hśn muni kosta. En ęttu kannski heldur aš spyrja aš žvķ meš ķbśum hvaš rįšamenn geršu viš gjöldin sem voru eyrnamerkt vegaframkvęmdum en hafa af einhverjum orsökum rżrnaš um allt aš helming ķ mešförum stjórnmįlamanna.

Halda žeir virkilega aš veggjöldin hverfi ekki lķka ofan ķ valda vasa?


mbl.is „Erum aš horfa į nżja framtķš“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ég legg metnaš minn ķ žaš aš mķga śti

og ķ mannskašanum varš ég undir vegg; sungu Stušmenn um įriš. Nś fer mörg mannvitsbrekkan hamförum vegna loftslagsins, fólki er rįšlagt aš mķga ķ sturtu og tefla viš pįfann annan hvern dag. En stutt er sķšan forseti Brasilķu rįšlegši fólki aš hafa hęgšir ašeins annan hvern dag til aš sporna viš mengun og hlżnun jaršar. Žaš kemur reyndar ekki fram hjį hinum norska Fróša hvort žaš sé ęskilegt aš fara ķ sturtu hvert skipti sem pissaš er eša hvort žaš eigi aš halda ķ sér fram aš nęstu sturtuferš.

Žaš kannast flestir išnašarmenn viš hvaš ašstöšuleysi til aš létta į sér getur veriš bagalegt. Žó svo aš sumir veriš sér śti um fęranlegan kamar žį er sjaldnast gert rįš fyrir slķkum kostanaši žegar unniš er fyrir Pétur og Pįl śt um borg og bż, hvaš žį sturtu. Eitt sinn žegar ég vann utanhśss mśrverk viš ķbśšarhśs vķšlesins spekings kom til umręšu lögmįl sem leitaši į hugann įrum saman žegar mér varš mįl utandyra. Meira en 30 įr lišu žar til aš rįšgįtan upplżstist.

Eins og oft vill verša į vinnustaš žar sem er ekkert klósett žį hafši ég fariš bak viš hśs til aš mķga og vonašist til aš ekki sęist til mķn. Žegar ég var rétt byrjašur žį kom hśseigandinn fyrir horniš. Hann sagši įbśšarfullur „bölvašur sé sį sem mķgur upp viš vegg“. Um afleišingar žessa gęti ég lesiš mig til um ķ Biblķunni.

Ég var snöggur aš svara honum aš žvķ lygi hann, ég vęri bśin aš lesa Biblķuna spjaldanna į milli og žetta stęši hvergi ķ henni. Hann žagši ķ smįstund en sagši svo ķbygginn į svip aš žetta stęši kannski ekki ķ allra nżjustu śtgįfu hennar. Aušvita laug ég žvķ aš hafa lesiš Biblķuna spjaldanna į milli. En žetta samtal varš til žess žegar ég lét verša af žvķ hafši ég žaš ķ huga hvort žaš gęti virkilega veriš aš žetta stęši ķ hinni helgu bók.

Eftir lestur nęst nżjustu śtgįfu Biblķunnar gat ég hvergi greint aš ķgildi žessarar bölbęnar vęri žar finna. Svo var žaš žegar ég las bók Stefįns Jónssonar, Ljós ķ róunni, aš mįliš var upplżst. Žar er įhugaverš śttekt į žessari biblķutilvitnun og žaš sem meira er Stefįn hafši rannsakaš, gjörsamlega śt ķ hörgul, sannleiksgildi žess aš hana mętti finna ķ hinni helgu bók. Žvķ rétt eins og ég trśši hann žvķ ekki aš óséšu.

Rannsókn Stefįns leiddi žaš ķ ljós aš žessi tilvķsun ķ bölvunina fyrir aš mķga upp viš vegg vęri ķ erlendum śtgįfum Biblķunnar, en hefši af einhverju undarlegum įstęšum ęvinlega veriš sleppt viš žżšingu hinnar helgu bókar yfir į ķslensku. Tilvitnunina mętti finna ķ annarri konungabók žar sem Guš talaši ķ gegnum Elķsa spįmann um Jeróbam konung.

Komst Stefįn helst aš žvķ aš įstęša žess aš žetta vantaši ķ ķslensku śtgįfur Biblķunnar vęri af svipušum toga og žaš aš austfiršingar eru öšruvķsi en annaš fólk. En austfiršingurinn lętur segja sér žaš žrisvar sem nęgir aš ljśga einu sinni ķ suma ašra. Og sumu trśir hann aldrei hvaš oft sem hann heyrir žvķ logiš. Svo mį spyrja hvort ekki sé réttara aš tękla hamfarhlżnunina meš Stušmönnum.


mbl.is Bišur Noršmenn aš pissa ķ sturtu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Er allt af fyllast af fįbjįnum meš sķma?

Žaš kemur fyrir į mķnum vinnustaš, žegar viš vinnufélagarnir sitjum į andaktinni rétt fyrir kl 8 į morgnanna, aš žaš er hringt. Žó svo aš viš störfum hjį fyrirtęki ķ byggingarišnaši žį snśast žessar sķmhringingar af og til um óskyld mįl, jafnvel veriš aš falast eftir meiraprófsbķlstjórum. Enda žeir oršnir vandfundinn fénašur vegna vesęlla launa, endurmenntunarkostnašar og žrśgandi sekta. Sumir viršast gruna žį um aš hafa fališ sig viš aš naglhreinsa og skafa spżtur. Stöku sinnum er veriš aš falast eftir mśrarameistara enda žannig meistarar sjaldgęfir fuglar sem fara meš veggjum.

Žegar Mannvirkjastofnun rķkisins var sett į laggirnar um įriš svipti hśn ķ reynd alla byggingameistara réttindunum nema ef žeir vildu halda įnęgjunni viš aš įbyrgjast hśsbyggingar. Žeir mįttu svo sem vera fegnir réttindamissinum, enda hefši žurft aš kosta til hundruš žśsunda gęšavottunarkerfi til žess eins aš fį aš įrita įbyrgšaryfirlżsingar fyrir byggingastjóra. Žį taldi ég mig vera jafn hólpinn og um įriš žegar bankarnir hęttu aš senda vini į vandamenn meš vķxilinn.

Ég hékk žó af einhverjum undarlegum įstęšum į skrį hjį Mannvirkjastofnun sem fullgildur meistari en var svo strikašur śt vegna skorts į gęšakerfi og varš hvķldinni feginn. Žį voru bara ašrir tilbśnir til aš kosta gęšavottunina, žannig aš ég er įfram eltur heim į eldhśsgólf ef ekki nęst ķ mig į morgunnandaktinni. Aftur taldi ég mig heppinn žegar ekki var tekiš mark į įbyrgšaryfirlżsingu nema ég vottaši hana rafręnt meš skilrķkum svo byggingafulltrśinn žyrfti ekki aš lķta af sķmanum, enda gęti hann allt eins veriš staddur meš snjallsķmanum sķnum ķ fjarvinnsluferš į Old Trafford.

Rafręn skilrķki hef ég ekki oršiš mér śt um frekar en gęšavottun og snjallsķma, žvķ alveg sįrsaukalaust af minni hįlfu žó ekkert mark sé tekiš į undirskriftinni. Ekkert hefur samt losaš mig viš įbyrgšaryfirlżsinga eltingaleikinn og ķ framhaldinu sķmhringingar frį ungum lögfręšing sem heldur aš įbyrgšaryfirlżsing mśrarameistara nįi jafnvel yfir val į ljótum flķsum og telur žaš hortugheit aš neita aš męta fyrir rétt śt af svoleišis smekkleysi. Įšur fyrr var įlitiš aš įbyrgšayfirlżsingar byggingameistara nęšu einungis śt yfir gröf og dauša. Žeir sem rżna ķ nżju reglugerširnar sjį žó aš žęr geta allt eins nįš ķ hina įttina lķka.

Fyrir skömmu var ég bešinn um aš skrifa upp į įbyrgšaryfirlżsingu vegna fjįrhśsa sem höfšu fyrir 30 įrum tekiš upp į žvķ hżsa gamla bķla og stóš loks til aš fį tengd viš hitaveitu. Ég skrifaši upp į fyrir samborgara mķna enda angistin hjį žeim yfir žvķ hvernig heita vatniš var heft meš reglugeršinni einni meiri en hjį mér viš sķmhringingar lögfręšinga. Allir sem komu aš žvķ aš byggja žessi įbyrgšalausu fjįrhśs į sķnum tķma voru komnir yfir móšuna miklu og žau byggš nokkrum įrum įšur en ég fęddist, en pappķrinn veršur aš vera til upp ķ hillu reglugeršarinnar vegna.

Ķ haust var mér sagt frį žvķ aš kvöldlagi aš keyrt hafši veriš į saušfé į žjóšvegi eitt, rollu meš tvö lömb. Rollan hafši splundrast į mišjan veginn svo ekki varš framhjį komist, auk žess sem partar śr bķlnum lįgu tvist og bast en bķlstjórinn hafši įkvešiš aš forša sér į leifunum af bķlnum. Hįlfum sólahring seinna įttum viš hjónin ferš um žjóšveginn og žį lįgu lömbin  enn dauš ķ kantinum, annaš hįlft inn į veginum en hitt hangandi ķ vķravegrišinu. Mér datt augnablik ķ hug aš draga hręin śt af veginum en sį žį aš gulur borši lögreglunnar var vafin um horn lambanna.

Žegar var fariš aš grennslast fyrir hverju sętti žį kom ķ ljós aš žaš er ekki ķ verkahring lögreglu aš draga dautt saušfé af žjóšveginum nema ekki sé hęgt aš komast meš einhverju  móti fram hjį, žaš er bóndinn sem į aš sjį um rollurnar. Lögregla į aš fletta markaskrįnni upp ķ sķmanum sķnum og hringja ķ bóndann auk žess aš tryggja vettvanginn meš gulum borša svo engin gramsi ķ annarra eign og finna sökudólginn.

Hvort lögreglužjónar rķkisins taki aš sér aš draga hortuga gemlinga į viš byggingameistara fyrir dómstóla rķkisins frekar en rolluhrę af žjóšveginum eša lįti bara gula boršann nęgja hlżtur aš fara eftir ešli mįlsins og eitthvaš um žaš aš standa standa ķ reglugeršinni, annars žyrfti aš fį śr žvķ skoriš fyrir dómi.

Žó sumum finnist draslaralegt aš sjį hrafnager į rolluhręi žegar fariš er um žjóšveginn, eša hįlfbyggša bragga innan um puntstrį, žį žarf alls ekki aš vera svo aš ekki sé bśiš aš leggja mikla vinnu ķ mįliš, bęši fé og fyrirhöfn. Žaš viršist samt vera svo aš fleiri séu oršnir betur til žess bęrir aš möndla keisiš meš eftirliti, reglugeršalestri og skżrslugerš. Žaš sé einmitt žesskonar snjallsķmavinna sem žjóšfélag žrķfst į, įsamt himinhįum gjöldum į žį fįu sem finnast ķ verklega framkvęmd. Er žaš nema von aš okkur vinnufélagana gruni aš til séu fleiri fįbjįnar meš lausar skrśfur eša sķma en viš į andaktinni.

Žaš hefur samt ekki gerst enn į morgunnandaktinni aš hringt sé til aš bišja um bęjarstjóra svipaš og geršist į sķšustu öld, žegar nżsameinaš sveitafélag auglżst eftir sveitarstjóra og réši bķlstjóra. Žegar einn skašmenntaši umsękjandinn óskaši eftir rökstušningi fyrir rįšningu žess er starfiš hlaut t.d. prófgrįšum śr ęšri menntastofnunum, žį svaraši oddvitin galvaskur "hann er meš meiraprófiš góša mķn".


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband