The Totalitarian Tiptoe

Žaš er svo merkilegt aš žaš hefur enginn žingmašur getaš bent į hver įvinningurinn fyrir žjóšina er meš žvķ aš samžykkja 3. orkupakkann. Žęr skošanakannanir sem geršar hafa veriš benda til žess aš yfirgnęfandi meirihluti žjóšarinnar telji orkupakkann vondan, en rįšamenn žykjast vita betur og fara gegn žjóšarvilja.

Einna helst er į žingmönnum aš skilja aš hendur žeirra séu bundnar vegna įkvöršunar sameiginlegu EES-nefndarinnar, nr. 93/2017, frį 5. maķ 2017, žar sem įtta geršir eru teknar upp ķ EES-samninginn og samžykkt af ķslenskum embęttismönnum meš fyrirvara um samžykki alžingis.

Nśverandi rķkisstjórn tók viš völdum žann 30. nóvember 2017 eftir aš nżtt alžingi hafši veriš kjöriš. Framsóknarmenn og VG lišar voru ekki ķ rķkisstjórn žegar embęttismenn samžykktu įkvöršun sameiginlegu EES-nefndarinnar meš fyrirvara um samžykki alžingis.

Til hvers er lżšręšiš og til hvers eru kosningar, ef fara į eftir žvķ sem embęttismenn rķkisins skrifušu undir, fyrir stjórnarskipti sem komu til eftir lżšręšislegar kosningar?

Eru žaš kannski svona ašferšir, sem notašar eru til aš hundsa lżšręšislegan vilja kjósenda, sem flokkast undir djśprķkiš?

Žaš er engu lķkara en blessašur sakleysinginn, sem situr į stólum feršamįla-, išnašar og nżsköpunarrįšherra auk žess starfandi dómsmįlarįšherra, viti hreinlega ekki hvaš mįltękiš "aš lęša tįnni inn fyrir žröskuldinn" merkir.

Og ętli aš lįta nęgja aš vęna žį sem į žaš benda um aš afvegaleiša umręšuna. Žegar skildan bżšur aš skżra žaš śt fyrir almenningi hvaša hag hann hefur af 3. orkupakkanum. 


mbl.is Viljandi veriš aš afvegaleiša umręšuna
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Er Orkupakkinn Geysis-Glęsir genginn aftur?

Žaš er til er žjóšsaga sem segir frį draugnum Sandvķkur-Glęsi. Žessi draugur gekk ljósum logum austur į fjöršum, nįnar tiltekiš į svęšinu į milli Noršfjaršarflóa og Reyšarfjaršar. Hann var, eins og nafniš bendir til, kenndur viš Sandvķk.

Getgįtur voru uppi um aš Glęsir žessi ętti sér erlendan uppruna, vęri sjórekinn kapteinn af erlendu skipi. Tvennum sögum fer af žvķ hvort hann var bęši meš lķfsmarki og peningakistil žegar hann fannst. Kistillinn var talin mikilsvirši eftir aš kapteinninn hafši geispaš golunni og peningar voru einnig įstęša žess aš draugurinn var uppvakinn. Glęsis nafnbótina fékk hann fyrir aš vera uppį bśinn meš pķpuhatt. Hann įtti žaš til afturgenginn aš taka ofan žegar hann mętti sveitavarginum į förnum vegi og fylgdi žį yfirleitt höfušiš hattinum.

Hvort Glęsir įtti sök į žvķ aš landsvęšiš žar sem hann gekk ljósum logum lagšist ķ aušn er ekki gott aš segja. En ógęfunnar varš vart frį upphafi į nęsta leiti viš peningakistilinn og vissulega var Glęsir talin ein af įstęšum žess aš ekki žótti žarna lengur bśandi, žrįtt fyrir bśdrżgindi til lands og sjįvar sem engin hafši efast um allt frį landnįmi fram į 20. öld.

Nś til dags fara erlend glęsimenni meš himinskautum og kaupa heilu sveitirnar fyrir klink ķ skottśrum į einkažotum. Er žar skemmst aš minnast Grķmstaša-Glęsis, sem hefur auk žess keypt mest allan Vopnafjörš og hefur nś hafiš fjįrfestingar sķnar į heišum noršan Vatnajökuls sem helst hafa veriš žekktar fyrir aš vera sögusviš Bjarts, ķ Sumarhśsum sjįlfstęšs fólks.

Grķmsstaša-Glęsir er žekkur orkugrósser sem hefur aušgast grķšarlega į žvķ sem kallaš er „fracking“. Žaš er aš sprengja jaršskorpuna meš efnamešferš sem gerir grunnvatniš ódrykkjarhęft, en gefur af sér žeim mun veršmętara gas. Hvort sį Glęsir į eftir aš fara žannig aš rįši sķnu į ķslenskum öręfum er ósennilegt, ef eitthvaš er aš marka hans eigin orš.

Hann segist kaupa upp land til aš vernda upptök vatnasvęšis villta laxins ķ Vopnafjaršarįnum og hęttir žvķ vęntanlega ekki landakaupum į Ķslandi fyrr en hann veršur kominn meš fullt eignarhald į Vatnajökli. Grķmstaša-Glęsir hóf reyndar svona landakaup ķ Skotlandi fyrir nokkrum įrum įn žess aš įtta sig į aš žar var engin villtur lax lengur. Hefur hann frį žeirri uppgötvun įtt ķ mįlaferlum vegna skerts nżtingaréttar sķns į Skotlandi sem hann vill fį aš breyta ķ Gasland.

Einnig er skemmst aš minnast Magma draugagangsins sem upp vaktist skömmu eftir hiš svokallaša hrun og hefur gengiš ljósum logum noršur į ströndum sķšustu misserin undir nafninu HS orka. Engin viršist vita meš vissu hverra manna Magma er en ķ alla staši er hann einstaklega byggša- og umhverfisvęnn. Žeir Glęsir sem žar fara um byggšir er sennilega dugandi dreggjar žeirrar geispandi golu sem skottašist til Tortóla eftir aš Geysir Green Energy rauf skarš ķ eignarhald almennings į orkuaušlindum landsins, korteri fyrir hiš svokallaš hrun.

Nś stendur yfir draugagangur žjóškjörinna fulltrśa į alžingi. Mį allt eins segja aš Geysis-Glęsir gangi žar aftur. Enda žeir mórar og skottur sem nś rķša röftum ķ hśsum žjóšarinnar aš mestu leiti sama hyskiš og samanstóš af gamla landslišinu ķ kślu sem nįši žeim einstaka įrangri aš kepp til heimsmeistaratignar ķ žjóšargjaldžroti.

Nś viršist žaš ętla aš hafa sama hįttinn į og Sandvķkur-Glęsir į įrum įšur, taka höfušiš ofan og hverfa svo meš eldglęringum eftir aš hafa plataš inn į sveitavarginn neytendavernd ęttašri frį Brussel og koma į stofn sjįlfu sér til sjįlftöku žjóšarsjóš.  Allt kemur žetta til meš aš losa žjóšina viš allt umstang og įhyggjur af orkuaušlindinni til langra frambśšar en hvort unga fólkiš yfirgefur athafnasvęši Glęsis og skilur eftir draugabyggšir į svo eftir aš koma ķ ljós.


mbl.is Kśnstir aš baki orkupakka
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Popślismi sjįlftökunnar

Nś stendur yfir leiftursókn žjóškjörinna fulltrśar į alžingi gegn almenningi, gengur undir nafninu 3.orkupakkinn meš "fyrirvara". Žar stendur til aš markašsvęša raforku til žjóšar sem į hana. Žar er žrįstagast į žvķ aš ekkert breytist į mešan ekki er lagšur strengur frį landinu til annarra landa, įkvöršunin um žaš verši įfram ķ höndum alžingis. Eins og oršum žeirra sem hafa "kjararįšssópaš" ofan ķ eigin vasa meš oršhengilshętti og śtśrsnśningum sé treystandi.

Fyrir nokkrum įrum bjó ég ķ Noregi, en žar er raforkukerfiš tengt Evrópu. Žar kom fyrir 30% hękkun į rafmagni viš žaš eitt aš hitastigiš śti fór nišur fyrir frostmark ķ nokkra daga. Jafnvel žó svo aš ķ Noregi sé framleidd meiri raforku en Norskur almenningur getur torgaš. Kvörtunum var svaraš meš; markašurinn ręšur og hann er ekki bara ķ Noregi.

Ķ fimmta töluliš forsendna reglugeršarinnar um žrišja orkupakkann kemur fram aš ašildarrķkin geti ķ raun ekki gert neina fyrirvara eša sett ašrar lagalegar hindranir: "Ašildarrķkin skulu vinna nįiš saman og fjarlęgja hindranir ķ vegi višskipta meš raforku og jaršgas yfir landamęri ķ žvķ skyni aš nį fram markmišum Bandalagsins į sviši orku."

Žessi oršanna hljóman er nęg įstęša til žess aš rétt sé hafna 3.orkupakkanum žvķ aš žeir fyrirvarar sem er sagt aš eigi aš tryggja hagsmuni Ķslands koma ekki til meš aš halda. Ég hvet alla til aš fara inn į www.orkanokkar.is žar sem er aš finna undirskriftasöfnun žar sem skoraš er į alžingismenn aš hafna Orkupakka žrjś.


mbl.is Beiti synjunarvaldi gegn orkupakka
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Į fallegum degi

IMG_2203

Žaš eru ekki allir svo heppnir aš hafa tekiš fleiri réttar įkvaršanir en rangar. En ég hygg ęskufélagi minn eigi žvķ lįni aš fagna. Hann hętti ķ skóla viš fyrsta tękifęri og hóf sķna atvinnužįtttöku. Viš vorum skólabręšur ķ barnęsku og unnum saman sem unglingar žar sem skilin uršu aldrei skķr į milli leiks og starfs. Hann hélt sig viš sitt, en ég sérhęfši mig ķ tómri steypu.

Į unglingsįrum skildu leišir um stund, en viš vissum žó nokkuš vel af hvor öšrum. Fyrir nokkrum įrum sķšan högušu örlögin žvķ žannig aš viš lentum į sama vinnustaš ķ steypunnar leik. Žessi félagi minn į flest žaš sem hugurinn girnist, s.s. einbżlishśs, bķl og einkaflugvél, svo ekki sé minnst į góša konum.

Undanfarin įr hef ég notiš góšs af réttum įkvöršunum félaga mķns. Į góšum dögum į hann žaš til aš spyrja ertu ekki til ķ aš koma meš ķ smį flugferš, žaš er aš birta ķ sušri. Žaš er sama hvernig į stendur kostabošum og sólskinstundum sleppir mašur einfaldlega ekki. Ķ dag flugum viš į milla fjalls og fjöru, skošušum fjallasali Austurlands og merlandi haf viš vogskorna strönd.

Žaš eru ekki allir jafn heppnir aš eiga kost į śtsżnisflugi yfir falleg fjöll og fagra firši žegar vešriš er best. Žęr eru aš verš nokkrar flugferširnar sem ég hef fariš meš félaga mķnu, žar sem žrętt er į milli fjallstoppa og meš sólgiltum ströndum. Žaš fer aš verša svo aš mér finnst voriš varla vera komiš fyrr en til žess sést śr lofti. 

Ég set hér inn nokkrar myndir frį deginum ķ dag. Hęgt er aš smella į myndirnar til aš stękka žęr.

IMG_1969

Tekiš į loft frį Egilsstöšum og haldiš į vit heišrķkjunnar

 

IMG_2001

žrętt į milli fjallanna "nišur ķ nešra"

 

IMG_2023

Djśpivogur, gamli heimabęrinn

 

IMG_2038

Eystra-horn, Hvalnes kśrir ķ króknum

 

IMG_2046

Vestara-horn; Papaós, Horn, Stokksnes fjęrst

 

IMG_2058

Höfn ķ Hornafirši

 

IMG_2066

Flogiš viš Flįajökul žar sem hann skrķšur nišur af Vatnajökli

 

IMG_2075

 Yfir Vatnajökli

 

IMG_2113

Frjįls į fjöllum

 

IMG_2180

Fellabęr t.v., Lagarfljótsbrś, Egilsstašaflugvöllur t.h.


Gjaldžrota lķfskjarasamningar

Žaš er varla aš mašur žori aš leggja orš ķ belg į žessum helga degi žegar hver mįlsmetandi mašurinn um annan žveran keppist viš aš męra nżgerša "lķfskjarasamninga". Ég hygg žó aš verkalżšsforinginn af skaganum fari nokkuš nęrri žvķ aš hitta naglann į höfušiš žegar hann fer fram į afsökunarbeišni frį hyskinu.

Žaš var hįtt reitt til höggs gegn sjįlftökulišinu, sem sópar ķ sķna eigin vasa, žegar kom aš kröfugerš, sem žó veršur aš teljast hafa veriš hógvęr hvaš varšar lęgstu laun. Nś liggur žaš fyrir aš lęgstu laun hękka um 17.000 kr og 26.000 kr eingreišsla kemur til ķ formi orlofsuppbótar.

Rśsķnan ķ pilsuendanum varšandi lįglaunafólkiš er svo 10.000 kr skattalękkun sem kemur til framkvęmda ķ fyrsta lagi į nęsta įri. Žangaš til mį lįglaunafólk greiša 40-50% af sautjįnžusundkallinum og orlofseingreišslunni ķ skatta og gjöld.

Varšandi vexti og verštryggingu er oršalagiš svo lošiš aš finna mį mun meira afgerandi oršalag um bętta tķš hśsnęšislįnžega ķ stefnuskrįm žeirra stjórnmįlaflokka sem setiš hafa ķ rķkisstjórn sķšustu 10 įr. Rķkisstjórnin ętlar aš "skoša", "huga aš", "athuga ķ samrįši viš sérfręšinga", "skoša aukna hagręna hvata" osfv. frį įrinu 2020.

Ķ upphafi skildi endirinn skoša. Žaš var lagt af staš meš aš lęgstu laun nęšu 425.000 kr, nś er komiš ķ ljós aš žau verša 368.000 eftir fjögur įr. Hękka strax um heil 30% eša sautjįn žśsund sem gerir tęp tķužśsund eftir skatt og gjöld, žannig aš sjįlftökulišiš og verkalżšsfélögin fį strax sķnar hękkanir aš moša śr į mešan lįlaunafólkiš mį bķša eftir rśsķnunni ķ pilsuendanum aš minnstakosti fram į nęsta įr.

Hvorki sjįlftökulišiš, meš sķnar mörghundrušžśsunda launahękkanir hviss bang, né verklżšsforingjar hafa haft hugmyndaflug til aš taka śt sķn laun į jafn varkįran hįtt og žeir ętla umbjóšendum sķnum, žar hefur eingreišslurnar jafnvel veriš hafšar aftur ķ tķmann. Žaš viršist ętla aš nęgja sjįlftökulišinu aš lękka laun tveggja kvenmanna ķ bankastjórastöšum til aš fleyta sér ķ gegnum brotsjóinn meš fenginn hlut.

Žaš kęmi mér ekki į óvart ķ ljósi gjaldžrots WOW, sem į aš hafa vakiš įbyrgš og hógvęrš allra viš lķfskjarasamningaboršiš, fólks į margföldum lįgmarkslaununum, hafi markaš upphafiš aš endanlegu gjaldžroti verkalżšshreyfingarinnar.


mbl.is „Ęttu aš bišja okkur afsökunar“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Loftbóla veršur aš vindhana

Hver hefši trśaš žvķ fyrir nokkrum įrum sķšan aš žaš ętti eftir aš setja stofn Loftslagsrįš rķkisins. 

"Ķ frum­varp­inu er ķ fyrsta skipti kvešiš į um lofts­lags­rįš ķ lög­um og tekiš fram aš rįšiš sé sjįlf­stętt og óhlut­dręgt ķ störf­um sķn­um." Og žaš į vegum rķkisins.

Ja hérna hér er oršiš eintómt loft į milli eyrnanna į fólki? 


mbl.is Kvešiš į um loftslagsrįš ķ fyrsta sinn
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Orkupakkinn meš fyrirvara andskotans

"Žaš sem var kynnt hér fyr­ir helgi snżst ķ raun og veru um žaš aš į mešan Ķsland er ekki tengt inn į žetta orku­kerfi Evr­ópu, eigi ekki viš įkvęši žrišja orkupakk­ans", sagši forsętisrįšherra sem jafn­framt benti į aš teng­ing viš orku­kerfi Evr­ópu yrši ekki komiš į nema meš samžykki alžing­is. Meš žesshįttar śtśrsnśningi sleppa stjórnmįlamenn ęvinlega viš aš svara spurningunni, til hvers į alžingi Ķslendinga aš samžykkja framsal į orkuaušlindum landsins, og žį sérstaklega ef samžykktin skiptir engu mįli.

Žaš er žrįstagast į žvķ aš ekkert breytist į mešan ekki er lagšur strengur frį landinu til annarra landa, įkvöršunin um žaš verši įfram ķ höndum alžingis. Eins og oršum žeirra sem hafa "kjararįšssópaš" ofan ķ eigin vasa meš oršhengilshętti og śtśrsnśningum sé treystandi. Fólki sem einna helst verši trśaš til aš ganga fyrir mśtum žegar žaš andskotast viš aš koma orkuaušlindum landsins į markaš.

Stašreyndin er aš nś stendur til leiftursókn žjóškjörinna fulltrśar į alžingi gegn almenningi, gengur nś undir nafninu 3.orkupakkinn meš "fyrirvara". Žar stendur til aš markašsvęša raforku til žjóšar sem į hana. Eftir aš ACER regluverk ESB hefur veriš samžykkt žį žurfa žjóškjörnir fulltrśar ekki einu sinni aš svara fyrir žaš hvers vegna sérvaldir gęšingar fį aš sópa til sķn veršmętum śr sameiginlegri aušlind. 

Fyrir nokkrum įrum bjó ég ķ Noregi, en žar er raforkukerfiš tengt Evrópu. Žar kom fyrir 30% hękkun į rafmagni viš žaš eitt aš hitastigiš śti fór nišur fyrir frostmark ķ nokkra daga. Jafnvel žó svo aš ķ Noregi sé framleidd meiri raforku en Norskur almenningur getur torgaš.  Kvörtunum var svaraš meš; markašurinn ręšur og hann er ekki bara ķ Noregi.

Žegar aušlindir eru teknar frį žeim sem ķ žeim bśa žį er žaš kallaš markašsvęšing og į aš vera til žess aš finna śt svokallaš markašsverš. Ef 3.orkupakkinn veršur samžykktur žį er ekki einu sinni vķst aš žaš žurfi alvöru "kapal" til aš finna śt "markašsverš" žaš verši nóg aš vitna til ACER. 

Žeirra tilskipanir gilda. Innlendir višskiptajöfrar, svipašir žeim sem fóru fyrir Geysir Green Energy korter fyrir "hiš svokallaša hrun", śtbśa svo markašsveršiš samkvęmt "Sterling uppskriftinni". Og geta meš žvķ aš vķsa ķ ACER regluverkiš komiš sęstreng ķ gegnum dómstóla žegar žeim sżnist, svona rétt eins og hverjir ašrir kvótakóngar.

Ef einhver įttar sig ekki į žvķ hvernig "kapallinn" veršur lagšur svo hann gangi upp, žį er ekkert nżtt undir sólinni. Svona markašsvęšing meš "fyrirvara rķkis" hefur veriš framkvęmd įšur og var į sķnum tķma kölluš ENRON svindliš. Žar var raforka almennings snarhękkuš meš sżndarvišskiptum og "fyrirvara samžykki" annašhvort fįbjįna eša gjörspilltra andskota, nema hvoru tveggja hafi veriš.

Ķ bréfi sem orkumįlastofnunin (FERC) sendi segja rannsóknarmenn stofnunarinnar aš skjölin lżsi hvernig undir svokallašri Helstirnisįętlun hafi fjįrfestar Enron „skapaš, og sķšan „létt af“, ķmyndašri vöntun“ į orkuneti rķkisins. Samkvęmt New York Times lżsa skjölin einnig ķ smįatrišum žvķ sem rannsóknarmenn lżstu sem „megavattažvętti“ žar sem Enron keypti rafmagn ķ Kalifornķu – į lęgra verši – seldi rafmagniš śt śr rķkinu og keypti žaš sķšan aftur til aš selja žaš til baka til Kalifornķu į uppsprengdu verši. Meš žvķ aš selja Kalifornķurķki rafmagn frį öšru rķki gat Enron fariš ķ kringum verš,,,,,

Į bloggsķšu Jónasar Gunnlaugssonar mį lesa nįnari lżsingu į žvķ hvernig raforka Kalifornķubśa var markašsvędd meš svindli, sjį hér


Žeir litu blóšs ķ pollinn

IMG_2639

Um Hvķtasunnuleitiš įriš 1784 var ógešfellt morš framiš ķ grennd viš syšsta bę ķ Breišdalshreppi, Streiti į Berufjaršarströnd, eftir aš žrķr ungir menn lögšust śt og hugšust lifa ķ félagi sem śtilegumenn, inn ķ atburšarįsina blandašist sķšar fjórši austfirski  unglingurinn. Örlögin högušu žvķ žannig aš allir žessir ungu menn tķndu lķfinu ķ framhaldi žessa Hvķtasunnumoršs. Sķšasta opinbera aftakan į Austurlandi var lokakaflinn ķ žeirri atburšarįs, žegar einn žessara ungu manna var aflķfašur į hrošalegan hįtt į Eskifirši rśmum tveimur įrum seinna. Sagan hefur ekki fariš fögrum oršum um ęvi og örlög žessara drengja, en spyrja mį hverjir voru valkostirnir.

Įrferšiš 1784 var eitt žaš versta sem į Ķslandi hefur duniš, móšuharšindin voru žį ķ öllu sķnu veldi. Ķ annįlum mį lesa hrikalegar lżsingar į lķfskjörum fólksins ķ landinu. En įriš 1783 hófust eldsumbrot į Sķšumannaafrétti ķ Lakagķgum sem sagan kallar Móšuharšindin. Öskufall og brennisteinsgufa lagšist yfir landiš žannig aš gróšur visnaši um mitt sumar, hraunflóš vall fram milli Sķšu og Skaftįrtungu meš žeim afleišingu aš tugir bęja eyddust og flókiš śr flestum sveitum V-Skaftafellssżslu įtti žann einn kost aš flżja įtthaga sķna, ekki bętti śr skįk aš veturinn į undan hafši veriš óvenju haršur og hafķs legiš fyrir noršan land. Um haustiš 1783 var įstandiš žannig ķ flestum landshlutum aš fénašur kom magur af fjalli ef ekki horašur og vķša var bśpeningur sjśkur af gaddi og beinabrigslum. Ķ grennd viš gosstöšvarnar var margt bśpenings žegar fallinn.

Eftir heylausan haršinda vetur 1783-84 meš frosti og eiturgufum, svo höršum aš ašeins žrjįr kżr voru taldar hafa lifaš veturinn af į Melarakkasléttu, reikaši bjargarlaust fólk og skepnur uppflosnaš um allar sveitir, mįttvana af hor og hungri. Innyflin ķ skepnunum żmist žrśtnušu eša visnušu, bein urši meyr, rif brotnušu undan žunga skepnunnar žegar hśn lagšist śt af, fótleggir klofnušu og beinhnśtar gengu śt śr skinninu. Mannfólkiš var svipaš leikiš um vorkomuna 1784, žar sem mikill fjöldi fólks žjįšist skyrbjśg og sinakreppu, brisi ķ beinum og lišamótum. Hįr rotnaši af ungum sem öldnum, gómar og tannhold bólgnaši auk blóškreppusóttar og annarra kauna. Fjöldi fólks lét lķfiš į vķšavangi viš flękingi į milli sveita og bęja. Žetta sumar gengu menn vķša um land fram į lķk į förnum vegi, oft žaš mörg aš ekki reyndist unnt sökum magnleysis aš greftra žau öšruvķsi en ķ fjöldagröfum, enda vķša frost ķ jöršu langt fram eftir sumri.

Ofan į žessar hörmungar bętast svo ęgilegir jaršskjįlftar į Sušurlandi, 14. og 16. įgśst sumariš 1784, žegar fjöllin hristu af sér jaršveginn svo gróšurtorfurnar lįgu ķ dyngjum og hrönnum viš rętur žeirra. Ķ Rangįrvalla- og Įrnessżslum einum, er tališ aš um 100 bóndabęir og 1900 byggingar hafi hruniš til grunna meš tilheyrandi skjólleysi fyrir fólk og fénaš, jók žetta enn į vesöld og vergang fólksins ķ landinu. Žrįtt fyrir vilja danskra yfirvalda til aš ašstoša Ķslendinga ķ žessum hörmungum, sem m.a. mį sjį į žvķ aš kannaš var hvort hęgt vęri aš flytja hundruš landsmanna af verst leiknu svęšunum til Danmerkur, žį skorti menn og hesta burši til aš feršast ķ kaupstaš svo nįlgast mętti ašstoš. Žó greina annįlar frį žvķ aš embęttismenn ķ höfušstašnum hafi tališ įstandiš hvaš skįst į Austurlandi og žar mętti hugsanlega enn finna nothęfa hross til flutninga į naušžurftum.

Djśpivogur

Djśpivogur

Žann 10. jśnķ 1784 var Jón Sveinsson sżslumašur Sunnmżlinga staddur į Djśpavogi, en hann var bśsettur į Eskifirši. Žar sem hann var ķ kaupmannshśsinu hjį Grönvolt ritaši hann bréf til dönsku stjórnarinnar sem įtti aš fara meš verslunarskipinu sem lį viš ból śti į voginum, feršbśiš til Kaupmannhafnar. Gripiš er hér nišur ķ bréf sżslumanns; , .. tel ég žaš mķna embęttisskyldu aš skżra hinu hįa stjórnarrįši stuttlega frį óheyrilegu eymdarįstandi žessarar sżslu, sem orsakast ekki ašeins af feiknarlegum haršindum tveggja undangenginna įra, heldur hefur dęmalaus ofsi sķšastlišins vetrar žreifanlega į žvķ hert; žvķ eftir aš napur kuldi įsamt višvarandi öskufalli og móšu af völdum eldgosa höfšu kippt vexti śr gróšri, žį žegar örmagnaš bśpeninginn sem fitna įtti į sumarbeitinni, skall hér į strax um Mikjįlsmessu (ž.e. 29. sept) svo haršur vetur, aš hann gerist sjaldan bitrari ķ marsmįnuši. Hlóš žegar miklum snjó ķ fjöll og dali, svo aš fé fennti vķša į svipstundu.

Menn uršu aš hętta heyskap ķ mišjum klķšum. Heyiš lį undir snjó og spilltist. Lestir į leiš aš höndlunarstöšum komust ekki leišar sinnar, en uršu aš lįta žar nótt sem nam. Žeir sem voru į heišum uppi misstu ekki ašeins hesta sķna śr hungri, heldur skammkól žį sjįlfa ķ frostinu. Vešurfar žetta hélst fram ķ mišjan nóvember, er heldur brį til hins betra. Meš nżįri hófst miskunnarlaus vetrarharka meš langvinnum stormum og fannfergi og svo óstjórnlegu frosti, aš um 20. febrśar hafši alla firši lagt innan śr botni til ystu nesja, en slķks minnast menn ekki nęstlišiš 38 įr. Hér viš bętist hafķsinn, sem hinn 7. mars žakti svo langt sem augaš eygši af hęstu fjallstindum, og hélst žessi ótķš fram į ofanveršan aprķl, aš heldur hlżnaši ķ lofti, žó ekki nóg til žess aš fjaršarķsinn žišnaši eša hafķsinn hyrfi frį landi fyrr en ķ maķmįnašarlok.

Saušfé og hross, sem hjaraš höfšu af haršęrin tvö nęst į undan og fram į žennan ódęma harša vetur féll nś vķšast hvar ķ sżslunni... Bśendur į hinu kunna Fljótsdalshéraši, sem įšur voru fjįšir og gįtu sent 5-8 eša 10 hesta lestir ķ kaupstaš, verša nś aš fara fótgangandi um fjöll og heišar og bera į sjįlfum sér eina skeppu korns ķ hverri ferš... Engin žinghį ķ allri sżslunni viršist svo vel sett, aš hungursneyš verši žar umflśin jafnvel ķ sumar. Ķ flestum sóknum eru fleiri eša fęrri żmist flśnir af jöršum eša fallnir śr sulti, flakk og žjófnašur įgerist svo, aš ég hef sķšan manntalsžing hófst haft auk annarra, sem refsaš hefur veriš, tvo sakamenn ķ haldi, sem dęma veršur til Brimarhólmsžręlkunar, af žvķ hesta er hvergi aš fį til aš flytja žį ķ fangahśs landsins...

Landsbóndinn hefur misst bśfjįreign sķna, og missir hrossanna gerir honum meš öllu ókleift aš stunda atvinnu sķna eša afla sér braušs, žótt ķ boši vęri. Sjóarbóndinn svonefndi, sem um mörg undanfarin įr hefur eins og hinn aš mestu lifaš af landsins gęšum, er engu betur settur...; verša žvķ allir aš deyja įn undantekningar, sęlir sem fįtękir. Nema Yšar Konunglega Hįtign allra mildilegast af landsföšurlegri umhyggju lķta vildi ķ nįš til žessara Yšar žrautpķndu fįtęku undirsįta į eftirfarandi hįtt.

1. Aš kaupmenn konungsverslunarinnar hér ķ sżslu fengju meš fyrsta skipi skżlaus fyrirmęli um aš lįna öllum bęndum sżslunnar undantekningalaust naušsynjavörur, žó ķ hlutfalli viš žarfir og fjölda heimilisfólks.

2. Aš Yšur nįšarsamlegast žóknašist aš gefa fįtęklingunum ķ hreppunum, žeim sem annars féllu, tiltekinn skammt matvęla, žar sem lįn sżnist ekki mundu verša til annars en sökkva žeim ķ skuldir, sem aldrei yrši hęgt aš borga

3. Eša, aš Yšur allramildilegast žóknašist aš flytja héšan žaš fólk, sem komiš er į vergang og vinnufęrt teldist, annaš hvort til Danmerkur eša annarra staša hérlendis, žar sem betur kynni aš horfa, til aš létta žį byrši sem žaš er į örsnaušum fjölskyldum, sem žreyja į bżlum sķnum, og bjarga žannig dżrmętu lķfi margrar óhamingjusamrar manneskju, er ella hlyti aš hnķga ķ valinn rķkinu til tjóns...“

Žaš er ķ žessu įrferši, į uppstigningardag, sem žrķr ungu menn hittast į Hvalnesi viš sunnan veršan Stöšvarfjörš og eru sagšir hafa gert meš sér félag um aš leggjast śt. Sį elsti žeirra hét Eirķkur Žorlįksson fęddur į Žorgrķmsstöšum ķ Breišdal įriš 1763 og vistašur hjį séra Gķsla Siguršssyni į Eydölum. Umsögn séra Gķsla um Eirķk var į žann veg; aš hann vęri latur, įhugalaus um kristin fręši, hneigšur til strįksskapar, žjófnašar og brotthlaups śr vistum. Eirķkur hafši, žegar hér kemur sögu, hrökklast śr vist viš noršanveršan Reyšarfjörš į śtmįnušum. Hann hafši veriš hjį Marteini Jónssyni śtvegsbónda ķ Litlu-Breišuvķk ķ Helgustašahreppi, sem var sagšur „valinkunnur mašur“, og sjósóknari ķ betra lagi, ekki er ólķklegt aš Eirķkur hafi róiš meš Marteini og hafi žvķ hrakist til neyddur śr góšri vist.

IMG_2706

Sį yngsti žeirra žriggja var Gunnsteinn Įrnason, fęddur 1766, frį Geldingi (sem heitir Hlķšarendi eftir 1897) ķ Breišdal. Hann hafši dvalist meš foreldrum sķnum framan af ęfi en žau annašhvort flosnaš upp eša fyrirvinnan lįtist, var honum fyrirkomiš sem nišursetningi į Žverhamri ķ Breišdal um 12 įra aldurinn. En sķšast settur nišur į Einarstöšum viš noršanveršan Stöšvarfjörš (žar sem žorpiš į Stöšvarfirši stendur nś) og hafši žašan hrakist ķ aprķl byrjun. Eftir žaš hafši hann dregiš fram lķfiš į flakki į milli bęja allt frį Breišdal ķ Fįskrśšsfjörš. Umsögn séra Gķsla į Eydölum um Gunnstein er į žann veg aš hann teljist lęs en latur og kęrulaus um kristin fręši.

Žrišji ungi mašurinn sem kom žennan uppstigningadag ķ Hvalnes var Jón Sveinsson frį Snęhvammi ķ Breišdal sennilega fęddur 1764. Sagšur į sveitarframfęri eftir aš hafa misst föšur sinn sem fór nišur um ķs į Breišdalsį 1772. Hann er žó skrįšur sį eini af fjölskyldu sinni hjį föšurbręšrum sķnum ķ Snęhvammi 1771, svo ef til vill hefur fjölskyldunni veriš tvķstraš įšur en fašir hans fórst. Bręšur hans eru sķšar skrįšir nišursetningar vķša um Breišdal, en hann nišursettur aš Įnastöšum 10 įra gamall og sķšar ķ Flögu og Eyjum, en eftir žaš hjį Birni föšurbróšir sķnum ķ Snęhvammi. Žennan uppstigningardag į Hvalnesi leikur grunur į aš Jón hafi veriš oršinn sjśkur og mįttlķtill. Haft var eftir Jóni Įrnasyni ķ Fagradal sem hafši hitt nafna sinn skömmu įšur, aš hann hafi veriš magur, en žó gangfęr, og ekki kvartaš um veikindi.

Eins og greina mį af opinberum lżsingunum höfšu žeir félagar ekki įtt sjö dagana sęla. Enda hafa žeir sem minna mega sķn, allt frį fyrstu hallęrum Ķslandssögunar, įtt verulega undir högg aš sękja. Sagnir herma aš fyrsta hungursneišin eftir aš land byggšist hafi veriš kölluš „óöld“ (975) „Žį įtu menn hrafna og melrakka og mörg óįtan ill var žį étin, en sumir létu drepa gamalmenni og ómaga og hrinda fyrir hamra. Žį sultu margir menn til bana, en sumir lögšust śt aš stela og uršu fyrir žaš sekir drepnir.“ Ķ Flateyjarbók segir aš įriš 990 hafi veriš svo mikiš hallęri į Ķslandi, aš fjöldi manna hafi dįiš śr sulti. Žį var samžykkt į hérašsfundi ķ Skagafirši, aš reka śt į gaddinn öll gamalmenni og vanheila, og banna aš veita žeim hjįlp. (En Arnór kerlinganef, sem kannski var kallašur svo vegna afstöšu sinnar, kom ķ veg fyrir aš žetta vęri gert). Žvķ žarf kannski ekki aš koma į óvart, mišaš viš įrferšiš žetta vor, aš žessir žrķr ungu menn hafi lįtiš sig dreyma um betra lķf sem śtilegumenn.

UntitledŽeir félagar Eirķkur, Gunnsteinn og Jón lögšu upp frį Hvalnesi viš Stöšvarfjörš aš kvöldi uppstigningardags žann 20 maķ 1784, sennilega įn žess aš nokkur sakanaši žeirra, enda vafalaust lķtiš til skiptana handa gestum og gangandi ķ žvķ įrferši sem rķkti, hvaš žį handa ómögum. Fóru žeir fyrir Hvalnesskrišur(nś er algengara aš kalla bróšurpart lands Hvalness viš Stöšvarfjörš, Kambanes, og hluti fyrrum Hvalnesskriša er kallašur Kambaskrišur). Žar hefur hafķsinn lónaš śti fyrir ef marka mį bréf Jóns sżslumanns. Žeir fóru yfir ķ Snęhvamm ķ Breišdal og eru sagšir hafa gist žar hjį fręndum Jóns. Sķšan fara žeir yfir ķ Žverhamar og sagši Gunnsteinn žį hafa gist ķ fjósinu, hafa kannski ekki gert vart viš sig hjį Höskuldi hreppstjóra Breišdęlinga žar sem Gunnsteinn hafši veriš nišursettur nokkru fyrr. Į žrišja degi fluttu žeir sig sušur ķ Krossdal gegnt Breišdalseyjum žar sem žeir hafast viš ķ kofa eina nótt og žašan fara žeir upp ķ mišja kletta ķ fjallinu Naphorni į Berufjaršarströnd, viš Streiti syšsta bę ķ Breišdalshreppi. Žar geršu žeir sér sér byrgi og bjuggu um sig upp ķ klettarįk. Žegar žarna var komiš var Jóni Sveinssyni ekki fariš aš lķtast į blikuna og vildi draga sig śr félagskapnum. Enda oršin žaš sjśkur aš hann taldi sig betur kominn ķ byggš. Eirķkur aftók žaš meš öllu.

IMG_2674

Nešst į myndinni mį greina bęinn Streiti žar sem hann kśrir undir Naphorninu

Ķ fyrstu reyndu žeir aš sešja hungriš meš žvķ aš grafa upp hvannarętu ofan viš klettana viš Streiti, žar sem Stigi heitir, en fóru fljótlega heim aš Streiti, rufu žar žak į śtihśsi og stįlu fiski og kjöti. Jón stóš įlengdar en tók ekki žįtt vegna sjśkleika og mįttleysis. Vildi hann fara heim aš bę og leita žar hjįlpar. En félagar hans vantreystu honum og tóku hann aftur meš sér upp ķ klettana ķ Naphorninu, žar sem žeir lįgu fyrir nęstu daga. Jón fór žar śr öllum fötunum og fór aš leit į sér lśsa. Žaš, og vegna žess hvaš hann var oršin veikur og vęlgjarn, viršist hafa oršiš til žess aš Eirķkur stekkur aš honum, kannski ķ bręšikasti, hefur hann undir, sker śr honum tunguna og stingur hann sķšan meš hnķfnum ķ brjóstiš. Gunnsteinn segist hafa lįtiš sem hann svęfi og ekki hafa séš svo gjörla hvaš fram hafi fariš į milli žeirra Eirķks og Jóns. En žarna var samt enn óljóst hvort Jón var lķfs eša lišin, žegar žeir félagar yfirgįfu hann eftir aš hafa hent fötum hans yfir hann.

Héldu žeir Eirķkur og Gunnsteinn sķšan af staš inn Berufjörš og fengu sig ferjaša yfir fjöršinn viš žiljuvelli. Segir lķtiš af feršum žeirra fyrr en sušur ķ Įlftafirši, žar sem žeir voru fljótlega handteknir vegna sušažjófnašar į Melrakkanesi. Į Geithellum, žann 12. Jśnķ, dęmir Jón Sveinson sżslumašur žį Eirķk og Gunnstein til hśšstrżkingar fyrir sušažjófnaš, en um žetta leiti hefur hann veriš į ferš viš Djśpavog eins og bréf hans til Stjórnarinnar ķ Kaupmannahöfn žann 10. jśnķ ber meš sér hér aš ofan. Kannski hafa žeir tveir veriš sakamennirnir sem hann telur ķ bréfinu aš verši aš dęma til Brimarhólmsvistar en endirinn į veriš hśšstrżking žar sem engir hestar hafi veriš tiltękir til flutninga į föngum.

Žegar žaš svo fréttist ķ Breišdal aš žeir félagar hafi veriš handteknir ķ Įlftafirši vekur žaš undrun aš Jón skuli ekki hafa veriš meš žeim. Gunnsteinn sagši frį žvķ ķ Įlftafirši aš Jón hafi veriš meš žeim ķ upphafi śtilegunnar en žeir hafi skiliš viš hann į milli Streitis og Nśps žar sem hann hafši viljaš leita sér hjįpar vegna lasleika. Žegar Gunnsteinn kom svo aftur ķ Breišdal aš įlišnu sumri jįtaši hann fyrir séra Gķsla ķ Eydölum og Höskuldi hreppstjóra į Žverhamri, hvar lķk Jóns myndi vera aš finna. Voru tveir menn į Streiti fengnir meš žeim Gķsla, Höskuldi og Gunnsteini til aš sękja lķkiš eftir leišsögn Gunnsteins. Aškoman var ekki gešsleg, lķkiš var kvikt af maški og lyktin óbęrileg. Samt bįru žeir žaš nišur śr illfęrum klettunum og létu žaš ķ stokk sem žeir höfšu haft mešferšis. En ekki fóru žeir meš lķkiš strax heim aš Streiti vegna myrkurs, og dróst žaš ķ tvęr vikur aš vitja um stokkinn. Žegar žaš var svo loksins gert var ekki lengur hęgt aš sjį neina įverka į lķkinu, žvķ maškurinn hafši ekkert annaš skiliš eftir en beinin og sinarnar sem tengdu žau saman.

Eskifjöršur

Eskifjöršur

Samt sem įšur gekkst Eirķkur viš verknašnum eftir aš Gunnsteinn hafši greint frį višskiptum žeirra Jóns. Žeir félagar voru žį fluttir til Eskifjaršar žar sem Jón Sveinsson sżslumašur Sunnmżlinga fékk mįliš til frekari mešferšar. Aš rannsókn lokinni dęmdi sżslumašur Eirķk til dauša sem moršingja, en Gunnsteinn ķ ęvilanga žręlkun sem vitoršsmann. Žar til dómur yrši stašfestur įtti aš geyma žį ķ dżflissu sżslumanns į Eskifirši. Meš žeim žar ķ haldi var Siguršur Jónsson 18 įra unglingur śr Mjóafirši, sagšur ólęs og skrifandi, sem hafši nįšst į flakki og veriš dęmdur vegna žjófnašar ķ Helgustašahreppi.

Žessi ungi Mjófiršingur er ekki talin hafa veriš neinn venjulegur žjófur eša hreppsómagi, žvķ žjóšsagan telur hann hafa legiš śti ķ nokkur įr, og skżrir žaš kannski hvers vegna hann var fangelsašur meš žeim Eirķki og Gunnsteini en ekki hżddur og sendur heim ķ sķna sveit. Ķ Žjóšsögum Jóns Įrnasonar mį lesa žetta um Sigurš; „gjöršist hann śtilegužjófur og hafšist viš ķ żmsum stöšum ķ Sušurfjaršafjöllum, helst žó ķ kringum Reyšarfjörš; var oft reynt aš höndla hann, en varš ekki, žvķ žó aš vart yrši viš bśstaš hans ķ einhverjum staš og žar ętti aš grķpa hann, žį var hann allur ķ burt er žangaš kom, en vķša fundust hans menjar; til aš mynda ķ skśtum žar ķ fjalli einu sem kölluš eru Glįmsaugu fundust įtjįn kindagęrur, enda var haldiš aš hann hefši žar dvališ einna lengst. En er hann hafši haldiš žessu tvö eša žrjś įr kom haršur vetur og varš hann žį bjargžrota og oršinn mjög klęšlaus, leitaši žvķ ofan til byggša og fór aš stela sjófangi śt hjöllum žeirra Reyšfiršinga; og žį gįtu žeir tekiš hann og fęršu hann fanginn til sżslumanns,,,“ Žeir žremenningar struku śr dżflissunni eina nóvember nótt, og stįlu sér til matar frį sżslumanni. Félagarnir lögšu svo af staš ķ glórulausum hrķšarbyl, daginn eftir voru žeir handteknir śti ķ Helgustašahreppi eftir aš bóndinn ķ Sigmundarhśsum hafši oršiš žeirra var ķ śtihśsum og bošiš žeim heim meš sér ķ mat um morguninn, en lét senda skilaboš til Jóns sżslumanns ķ laumi.

Eftir žetta voru žeir fluttir į nżjan staš, til vetursetu ķ byrgi sem sżslumašur lét gera viš bęinn Borgir sem var sunnan Eskifjaršarįr gegnt Eskifjaršarbęnum. Fangageymslan var lķtiš annaš en hola žar sem var hęgt aš lįta mati nišur um gat ķ žakinu. Žar tókst ekki betur til en svo aš žeir Gunnsteinn og Siguršur dóu bįšir śr hungri, en Eirķkur var žeirra hraustastur og įt žann mat sem kom ķ byrgiš. Tališ er aš hann hafi setiš viš gatiš, žegar von var matar og félagar hans ašeins fengiš naumar leifar žess sem hann ekki įt. Sagt var aš sżslumannsfrśin hafi séš um matarskammtinn og var haft eftir Eirķki aš svo naumt hafi frśin skammtaš, aš maturinn hefši rétt dugaš handa sér einum.

Fremur hljótt var um žennan atburš og sżslumašur var ķ slęmum mįlum vegna žessa, er jafnvel tališ aš hann hafi lįtiš dysja hina horföllnu fanga meš leynd undir steini skammt frį byrginu um leiš og uppgötvašist hve slysalega hafši tekist til viš fangavörsluna. Žjóšsagan segir vandręši sżslumanns hafa veriš mikil vegna žessa hungurmoršs: „En eftir žaš brį svo viš aš Siguršur fór aš įsękja sżslumann į nóttunni svo hann gat ekki sofiš. Var žį tekiš žaš rįš sem algengt var viš žį er menn hugšu mundu aftur ganga, aš lķk Siguršar var tekiš og pjakkaš af höfušiš meš pįli og gengu svo sżslumašur og kona hans milli bols og höfušs į honum og höfušiš aš žvķ bśnu sett viš žjóin – og bar ekki į Sigurši eftir žaš.“ Sagt er aš skriša śr Hólmatindinum hafi rótaš ofan af beinagrindum žeirra Siguršar og Gunnsteins į 19. öld og hafi mįtt sjį žar tvęr hauskśpur og mannabein į stangli, liggja fyrir hunda og manna fótum allt fram undir 1940.

Um sumariš (18. jślķ 1785) var kallašur saman hérašsdómur til aš stašfesta dóm sżslumanns yfir Eirķki, var žar stašfest aš Eirķkur skildi klipinn fimm sinnum meš glóandi töngum į leiš į aftökustaš, žį handarhöggvinn og sķšan hįlshöggvinn. Hönd og höfuš skildu sett į stjaka, öšrum vandręša mönnum til eftirminnilegrar ašvörunar. Aš réttum landslögum hefši Eirķkur įtt aš koma fyrir Öxarįržing til aš stašfesta dóminn. En žar sem kostnašur sżslumanns af föngunum var nįnast allar tekjur hans af sżslunni fékk hann žvķ breytt og dómurinn var stašfestur heima ķ héraši, enda tvķsżnt aš nothęfir hestar hefšu fengist til aš flytja fanga žvert yfir landiš. En žetta var žó gert meš žeirri višbót aš aftakan mętti ekki fara fram fyrr en fyrir lęgi konungleg tilskipun. Žann 20. janśar 1786 stašfesti konungurinn ķ Kristjįnsborg dóminn endanlega meš žeirri mildun aš Eirķkur yrši ekki klipinn meš glóandi töngum en dómurinn skildi standa aš öšru leiti. Svo viršist sem sżslumašur hafi ekki fengiš tilkynningu um śrskurš konungs fyrr en undir haust og viršist žvķ sem sżslumašur hafi setiš uppi meš Eirķk įri lengur en hann hugšist gera meš žvķ aš óska eftir aš dómurinn yrši stašfestur ķ héraši.

Žann 30. september 1786 var Eirķkur Žorlįksson tekin af lķfi į Mjóeyri viš Eskifjörš žį 23 įra gamall. Erfišlega hafši gengiš aš fį mann ķ böšulsverkiš, en seint og um sķšir hafši veriš fenginn mašur aš nafni Björn frį Tandrastöšum ķ Noršfirši og fékk hann 4 rķkisdali og 48 skildinga aš launum. Hann var kallašur eftir žetta Björn Tandri eša Karkur, sagšur hrikalegur į velli og hranalegur ķ orši. Eftir munnmęlum var hann bśinn aš drekka talsvert įšur en embęttisverkiš hófst. Eins segja sumar sagnir aš žaš hafi veriš eldhśs saxiš ķ Eskifjaršarbęnum sem notaš var til aftökunnar. Björn Tandri lagšist ķ flakk sķšari hluta ęvi sinnar og eiga börn aš hafa veriš hrędd viš hann žvķ aš sś saga fylgdi honum aš hann hefši drepiš mann, enda sķšasti böšullinn į Austurlandi.

Fįtt er til ķ opinberum plöggum um aftökuna sjįlfa, eša hversu fjölmennt žar var. Til sišs var aš višstaddir vęru aftökur į Ķslandi annaš hvort biskup eša prestur, séra Jón Högnason į Hólmum viš Reyšarfjörš uppfyllti žetta įkvęši og var žar allavega višstaddur įsamt Jóni Sveinssyni sżslumanni. Varla žarf aš efast um aš hönd Eirķks og höfuš hafa veriš fest į stangir til sżnis aš aftökunni lokinni almenningi til višvörunar. Sżslumašur hafši sett mann sem umsjónarmann verksins sem hét Oddur, og var sagšur hreppstjóri frį Krossanesi viš Reyšarfjörš.

Til er handrit eftir Einžór Stefįnsson frį Mżrum ķ Skrišdal sem hann skrįši nišur eftir munnmęlasögum um atburši žessa. Žó svo margt ķ žeim sögum sé ekki samkvęmt žvķ sem fram kemur ķ opinberum heimildum hvaš sum nöfn og atburši varšar, er žó greinilegt viš hvaš er įtt. En ķ handriti Einžórs stendur žetta um žaš sem geršist Eskifirši žennan haustdag.

IMG_4730

Mjóeyri

Hófst nś Oddur handa um undirbśning aftökunnar. Skyldi hśn fara fram į Mjóeyri viš Eskifjörš. Böšull sżslumanns var til kvaddur, en hann fęršist undan aš vinna į Eirķki og kvaš sig skorta hug til žess. Böšull žessi nefndist Bergžór og bjó į Bleiksį, bżli viš Eskifjörš. Žorsteinn hét mašur śr Noršfirši, er hafši flakkaš vķša og var nokkuš viš aldur, er žetta geršist. Bauš hann sżslumanni aš vinna böšulsverkiš, og var žaš boš žegiš. Öxi var fengin aš lįni hjį kaupmanni į Eskifirši.

Žegar lokiš var öllum undirbśningi aftökunnar, fór Oddur hreppstjóri meš tilkvadda menn aš Borgum til aš sękja fangann. Voru žeir allir mjög viš vķn. Er žangaš kom, sat Eirķkur ķ fangelsinu og uggši ekki aš sér, enda hafši honum ekki veriš birtur dómurinn. Lét Oddur binda hendur hans, kvaš hann eiga aš skipta um verustaš og lét gefa honum vķn. Hresstist žį Eirķkur og varš brįtt kįtur mjög; žótti honum sem sinn hagur mundi nś fara batnandi. Var svo haldiš af staš įleišis til Mjóeyrar, en žaš er ęšispöl aš fara.

Gekk feršin greitt, uns komiš var ķ svonefnda Mjóeyrarvķk. Žį mun Eirķk hafa fariš aš gruna margt, enda hefur hann lķklega séš višbśnašinn į Mjóeyri og menn žį, er žar bišu. Sleit hann sig žį lausan og tók į rįs, en Oddur og menn hans nįšu honum žegar ķ staš. Beittu žeir hann haršneskju og hrintu honum įleišis til aftökustašarins. Eggjaši Oddur menn sķna meš žessum oršum: „Lįtum žann djöful hlżša oss og landslögum.”

Var Eirķkur sķšan hrakinn śt į eyrina, žar sem bišu hans höggstokkurinn og öxin. Allmargt manna var žar saman komiš, mešal žeirra skipstjóri og einhverjir skipverja af dönsku kaupfari, sem lį į firšinum. Er Eirķkur var leiddur aš höggstokknum, trylltist hann og baš sér lķfs meš miklum fjįlgleik. En Oddur og menn hans létu hann kenna aflsmunar og lögšu hann į stokkinn. Eirķkur hafši hįr mikiš į höfši; tók Oddur žar ķ bįšum höndum og hélt höfšinu nišri. Skipaši hann sķšan Žorsteini śr Noršfirši aš vinna sitt verk. Žorsteinn brį viš hart, en svo illa tókst til, aš fyrsta höggiš kom į heršar Eirķki og sakaši hann lķtt. Žį reiš af annaš höggiš og hiš žrišja, og enn var fanginn meš lķfsmarki.

Oddur hreppstjóri skipaši nś böšlinum aš lįta hér stašar numiš, „eša hvaš skal nś gera,” męlti hann, „samkvęmt lögum mį ekki höggva oftar en žrisvar.” Žį gekk fram skipstjórinn danski, leit į fangann, sem var aš dauša kominn, og skipaši aš binda skyldi endi į kvalir hans įn frekari tafar. Hjó žį Žorsteinn ótt og tķtt, og fór af höfušiš ķ sjöunda höggi. Skipstjórinn leit žį til Odds og męlti: „Drottinn einn veit, hvor ykkar hefur fremur įtt žessa mešferš skiliš, žś eša fanginn. Ef ég hefši rįšiš, skyldir žś hafa fylgt honum eftir.” Lķk Eirķks var sķšan grafiš į Mjóeyri.

Um žennan atburš varš til vķsan;

Aftaka

Öxin sem Eirķkur var höggvin meš er sögš hafa veriš til ķ verslun į Eskifirši fram til 1925 og į aš hafa veriš notuš žar sem kjötöxi. Ķ óvešrinu sem gekk yfir Austurland žann 30. desember 2015 uršu miklar skemmdir vegna sjįvargangs į Eskifirši. Sjór braut žį į leiši Eirķks Žorlįkssonar sem hefur veriš į Mjóeyri allt frį žvķ aš žessir atburšir geršust. Vitaš var meš vissu alla tķš hvar hann hvķlir, žó svo aš menn hafi tališ sig žurft aš stašfesta žaš meš žvķ aš grafa ķ leišiš. Var žaš gert ķ upphafi 20. aldar aš višstöddum žįverandi hérašslękni į Eskifirši. Žį var komiš nišur į kassa śr óheflušum boršum sem innhélt beinagrind af manni sem hefur veriš meira en ķ mešallagi. Hauskśpa lį viš hliš beinagrindarinnar og var hśn meš rautt alskegg.

Frįsagnir af atburšum žessum bera žaš meš sér aš Eirķkur Žorlįksson hefur veriš hraustmenni sem komst lengur af en félagar hans, viš ömurlegar ašstęšur. Lokaorš Einars Braga rithöfundar, sem gerir žessum atburšum mun gleggri skil ķ I. bindi Eskju, eiga hér vel viš sem lokaorš. „Hinn dauši hefur sinn dóm meš sér. Viš nśtķmamenn įfellumst ekki žessa ógęfusömu drengi. Kannski hefšu žeir viš hlišhollar ašstęšur allir oršiš nżtir menn. En žeir uršu fórnarlömb grimmilegrar aldar, sem ekkert okkar mundi vilja lifa. Meinleg forlög sendu žį ķ žessa byggš til žess eins aš žjįst og deyja.“

IMG_4726

 Leiši Eirķks Žorlįkssonar į Mjóeyri viš Eskifjörš

 

 

Efniš ķ žessa frįsögn er fengiš śr; Öldin įtjįnda, Eskja I. bindi, Žjóšsögum Jóns Įrnasonar, Landnįmiš fyrir landnįm - eftir Įrna Óla, handriti Einžórs Stefįnssonar sem hefur birst vķša og žętti Žórhalls Žorvaldssonar af sķšustu aftökunni į Austurlandi.


Óupplżst morš viš Hafnarnes

Žetta mįtti lesa ķ Žjóšólfi 11. jślķ 1878; Moršfréttir eystra. Um fardagaleytiš fóru fjórir menn į, bįti śr Fįskrśšsfirši til Djśpavogs aš sękja veislukost ofl.; žeir tóku śt vöruna og sneru 3 heimleišis meš bįtnum en 1 varš eftir. Skömmu sķšar kom inn į Djśpavog frönsk jakt og hafši meš sér nefndan bįt og nakin lķk hinna žriggja manna, og höfšu žeir sżnst myrtir (kyrktir), og sést meišsl į, žeim öllum. Allt annaš sem ķ bįtnum įtti aš vera, var horfiš, er Frakkar skilušu honum, höfšu žeir sagt, aš einhver dugga hefši veriš aš leggja frį bįtnum, er žeir sįu fyrst til hans, en ekki höfšu žeir getaš séš nafn į žvķ skipinu fyrir fokku sem hékk fyrir, og ekki kannast viš, aš žaš hefši veriš franskt. Kaupmašur Weywadt į Berufirši hafši žegar sent orš hinu franska herskipi, er lį žar eystra, og hafši Žį žegar lagt af staš til aš leita moršingjanna.

Viku seinna var žetta ķ Ķsafold; Moršsagan af Austfjöršum, er hér hefur gengiš staflaus um hrķš og komist ķ Žjóšólf, er eintómur tilbśningur, eftir žvķ sem frést hefur meš öšru herskipinu frakkneska (Beaumanoir), sem nś er nżkomiš aš austan, enda var saga žessi ķ sjįlfu sér nęsta ósennileg (moršingjarnir t. d. Lįtnir skilja lķkin nakin ertir ķ bįtnum ķ staš žess aš kasta žeim ķ sjóinn o.s.f.v.). Sannleikurinn er sį, aš bįtur meš žrem mönnum śr Fįskrśšsfirši hefur farist ķ kaupstašarferš til Eskifjaršar (ekki Berufjaršar), og fundu Frakkar į herskipinu bįtinn meš mönnunum daušum rekinn viš eyna Skrśšinn, og fęršu žeir lķkin, sem voru alklędd og ómeidd aš öllu leyti aš vottorši lęknisins į skipinu, til hreppstjórans į Fįskrśšsfirši.

Hafnarnes

Hafnarnes um 1952, Andey og Skrśšur fyrir fjaršarmynni (mynd;Žjóšminjasafniš - Gušni Žóršarson)

Viš minni Fįskrśšsfjaršar aš sunnanveršu er Hafnarnes, žar var žorp langt fram eftir 20. öldinni. Mestur mun fólksfjöldin hafa veriš įriš 1907 eša 105 manns. Hafnarnes byggšist um 1850 og er ķ landi Gvendarness sem var bęr į milli Fįskrśšsfjaršar og Stöšvarfjaršar. Žetta žorp byggši afkomu sķna į sjósókn og sjįlfsžurftarbśskap. Stutt var aš róa til fiskjar į fengsęl miš ķ įlunum į milli Andeyjar og Skrśšs. Ķ Hafnarnes komu sjómenn vķša aš af landinu, jafnvel frį Fęreyjum til aš róa žašan yfir sumartķmann, aflinn var saltašur. Innan viš tangann nešst į nesinu var höfnin og hefur žar veriš steinsteyptur hafnarkantur sem nś er lķtiš eftir af annaš en einstaka brot.

Fyrstu ķbśarnir į Hafnarnesi vor Gušmundur Einarsson og Žurķšur Einarsdóttir. Žau komu frį Gvendarnesi og Vķk. Gušmundur var annįlašur sjósóknari į austfjöršum og hraustmenni. Afkomendur Gušmundar og Žurķšar settust margir aš į Hafnarnesi og byggšin óx hratt. Įriš 1918 voru žar 12 ķbśšarhśs, og 1939 var Franski spķtalinn, sem byggšur var inn į Fįskrśšsfirši fyrir franska sjómenn įriš 1900, rifin og fluttur śt ķ Hafnarnes.

Žar breyttist hlutverk Franska spķtalans ķ žaš aš verša eitt fyrsta fjölbżlishśsiš į Austurlandi, auk žess sem hann var notašur sem skóli. Žegar leiš į 20. öldina tók byggšinni aš hnigna og var svo komiš įriš 1973 aš engin bjó lengur ķ Hafnarnesi. Stęrsta kennileiti byggšarinnar, Franski spķtalinn, var svo fluttur žašan aftur inn į Fįskrśšsfjörš 2010. Žar žjónar hann nś sem Fosshótel og safn um sögu franskra sjómanna viš Ķslandsstrendur.

Į fyrstu įratugum byggšarinnar var mikiš um aš franskar fiskiskśtur vęru višlošandi Fįskrśšsfjörš og höfšu žęr bękistöšvar inn viš žorpiš Bśšir ķ botni Fįskrśšsfjaršar žar sem nś kallast ķ daglegu tali Fįskrśšsfjöršur. Žó svo aš Fransmenn hafi yfirleitt komiš vel fram viš heimamenn gat kastast ķ kekki, og ekki er vķst aš Fransmenn hafi alltaf komiš eins vel fram viš Hafnarnesmenn eins og fólkiš inn į Bśšum žar sem žeir voru hįšari žvķ aš fį žjónustu.

Minjavernd Franski spķtalinn fra.pdf - Adobe Reader

Franskir sjómenn į Fįskrśšsfirši (mynd; Minjavernd)

Eitt sinn hafši Dugga legiš viš ból į Įrnageršisbótinni og ekki gengiš aš innheimta hafnartoll. Fór Žorsteinn hreppstjóri ķ Höfšahśsum įsamt Gušmundi ķ Hafnarnesi og hįsetum hans um borš. Žeir voru snarrįšir, rįku frönsku hįsetana og lokušu ofanķ lest. Fóru svo meš skipstjórann og stżrimanninn ofanķ kįetu og kröfšu žį um hafnargjöldin. Žaš stóš ekki į žvķ aš žau vęru greidd žegar svo var komiš. Žaš sama skipti fundu žeir ķ lest skśtunnar mann, sem horfiš hafši śr landi nokkru įšur, bundinn og žjakašan, en ómeiddan.

Annaš sinn var Gušmundur įsamt įhöfn sinni aš vitja um lķnu śt ķ įlunum, žar sem Fransmenn voru komnir aš meš fęri sķn flękt ķ lóšin. Gušmundur baš žį aš gefa eftir og lįta laus lóšin, en žvķ sinntu žeir engu. Hann lét žį įhöfn sķna róa mešfram duggunni og greip fęrin meš annarri hendinni en skar į žau meš hinni. Hafši til žess franska sleddu. Frönsku sjómennirnir uršu ęfir og eltu bįt žeirra Hafnarnesmanna en Gušmundur stżrši į grynningar og skildi žar meš žeim. Žetta sżnir vel hversu óragur og skjótur til įkvaršana Gušmundur var.

Žaš voru Hafnarnes menn sem voru fréttaefni stórblašanna ķ höfušstašnum žessa jślķdaga 1878 žar sem metingur var um žaš hvaš vęri satt og rétt varšandi moršin sem frétts hafši af frį Austfjöršum. Žaš sannasta mį sennilega finna ķ sagnažįttum Vigfśsar Kristjįnssonar en hann hefur gert rśmlega hundraš įra sögu Hafnarnesbyggšar hvaš gleggst skil į prenti. Kristinn fašir Vigfśsar var sonur Gušmundar hins hrausta frumbyggja ķ Hafnarnesi og var 16 įra žegar atburšir žessir geršust er rötušu svona misvķsandi ķ fréttir sunnanblašanna.

Samkvęmt sagnažįttum Vigfśsar er hiš rétta aš ķ maķ 1878 fóru tveir bįtar meš mönnum śr Hafnarnesi ķ verslunarferš til Eskifjaršar. Gušmundur var formašur ķ öšrum sem į voru fjórir. Mašur sem hét Frišrik Finnbogason formašur į hinum bįtnum, sem į voru žrķr menn. Fljótlega eftir aš bįtarnir  yfirgįfu Hafnarnes sigldu žeir fram hjį skśtu, sem Frišrik vildi fara um borš ķ, en Gušmundur ekki ķ žaš skipti, og var talaš um aš heimsękja skśtuna frekar ķ bakaleišinni.

Žeir sinntu kaupstašarerindum sķnum į Eskifirši og fengu sér brennivķn aš žeim loknum. Vildi Frišrik aš žeir fęru heim strax um kvöldiš. Gušmundur vildi lįta heimferšin bķša morguns. Žegar bįtur Gušmundar kom ķ Hafnarnesiš daginn eftir voru Frišrik og félagar ókomnir. Fariš var aš leita og fannst bįturinn į reki milli Andeyjar og Skrśšs og mennirnir ķ honum lįtnir. Öllu hafši veriš stoliš śr bįtnum ekki skilin eftir ein laus spżta. Mennirnir voru bundnir viš žófturnar, illa śtleiknir, naktir, stungnir og kyrktir. Giskaš var į aš žeir hefšu ętlaš um borš ķ skśtuna į heimleišinni, en hśn var horfin af žeim mišum sem hśn hafši veriš daginn įšur.

Ķ kirkjubókum Kolfreyjustašar er sagt frį žvķ aš žessir menn hafi veriš jaršsungnir žann 25. maķ 1878; „Frišrik Finnbogason, 33 įra, frį Garšsį ķ Hafnarnesi, Žóršur Einarsson, 22 įra, frį Gvendarnesi, Oddur Jónsson, 27 įra, sama stašar. Žeir fundust öreindir ķ bįti milli Andeyjar og Skrśšs.“ Žar sem Vigfśs Kristinsson getur žessa atburšar ķ saganažįttum sķnum um Hafnarnes telur hann fullvķst aš mennirnir hafi veriš myrtir og fęrir rök fyrir žvķ sem ekki verša uppi höfš hér.

 

Ps. Hafnarnes hefur lengi heillaš feršamenn og mį sjį žį žar meš myndavélar į lofti įriš um kring. Žaš er aš verša fįtt sem minnir į fyrri fręgš eftir aš helsta kennileitiš Franski spķtalinn var fluttur inn į Fįskrśšsfjörš. Į žessari sķšu hefur įšur birst mynda blogg um Hafnarnes, sjį hér. Einnig lęt ég fljóta meš nokkrar myndir hér fyrir nešan.

 

Sólarupprįs

Nżi og gamli vitinn ķ Hafnarnesi viš sólarupprįs

 

Skrśšur

 Skrśšur

 

Kolfreyjustašur

 Kirkjan į Kolfreyjustaš, Hafnarnes handan fjaršar

 

Nżbęr

 Frį Hafnarnesi 2009

 

Franski spķtalinn austur

 Franski spķtalinn į Hafnarnesi 2009

 

FossEast-33

 Franski spķtalinn oršinn aš Fosshóteli į Fįskrśšsfirši


Višsjįlvert hįskakvendi, eša fróm dandikvinna?

Augun

Augun eru eins og stampar,

ķ žeim sorgarvatniš skvampar,

ofan meš nefi kippast kampar,

kjafturinn er eins og į dreka,

mér kemur til hugar kindin mķn,

aš koma žér nišur hjį Leka.

Žannig segir sagan aš gušsmašurinn hafi kvešiš vögguvķsuna fyrir barnunga dóttur sķna. Meir aš segja greinir žjóšsagan svo frį aš dótturinni hafi veriš komiš ķ lęri hjį Leka žegar hśn hafši aldur til, og hafi numiš žar fjölkynngi. Hśn varš sķšar fręg žjóšsagnapersóna, gekk undir nafninu Galdra-Imba. Sigfśs Sigfśsson, hinn austfirski žjóšsagnaritari, segir Imbu hafa veriš stórgerša og blandna (višrjįlverša, undirförula) en žó höfšingja ķ lund. Ķ žjóšsögum Sigfśsar eru margar frįsagnir af göldrum hennar, enda um austfirska žjósagnapersónu aš ręša og gott betur en žaš, eina af ęttmęšrum austfiršinga.

Žjóšasagan segir aš Imba hafi elt mann sinn austur į land, séra Įrna Jónsson, eftir aš hann hafši flśiš hana. Žar hafi presturinn į Skorrastaš gengist fram ķ žvķ aš bjarga kolleika sķnum undan Imbu meš žvķ aš sękja hann į bįti til Lošmundafjaršar, flutt hann žašan sjóleišina į Noršfjörš. Žegar žeir voru staddir įsamt föruneyti į móts viš Dalatanga gerši Imba žeim galdur, sendi žeim svo mikinn mótvind aš žeim mišaši ekkert, auk žess sem žaš sóttu aš žeim nokkrir hrafnar meš jįrnklęr. Žessu įttu gušsmennirnir mótleik viš, meš bęn į almęttiš, žannig aš til varš lognrönd sem žeir gįtu róiš frį Dalatanga ķ Noršfjörš. Eftir aš žeir komu į Skorrastaš į Imba aš hafa sent žeim fimm drauga en žeir prestarnir, įsamt Galdra-Rafni į Hreimsstöšum, eiga aš hafa komiš žeim fyrir žar sem sķšan heitir Draugadż eša Djöfladż. Aš endingu eiga žeir félagar aš hafa foršaš séra Įrna į enska duggu sem flutti hann til Englands.

Margar žjóšsagnirnar af Imbu eru um samlindi žeirra męšgnanna ķ Lošmundarfirši, Imbu og Žurķšar dóttur žeirra Įrna. Samband žeirra į aš hafa veriš eldfimt og į Imba aš hafa drepiš tvo eiginmenn fyrir Žurķši meš göldrum į mešan žęr męšgur bjuggu į Nesi ķ Lošmundarfirši. Žurķšur tók viš sem hśsfreyja į Nesi, en Imba flutt sig um tķma inn į Seljamżri, nęstu jörš innan viš Nes. Sķšar žegar Imba kemur aftur ķ Nes, eiga Žurķšur og mašur hennar, Gušmundur Oddson, aš hafa komiš Imbu fyrir ķ kofa viš tśnjašarinn sem kallašur var Imbukvķar, vegna ósamlyndis Imbu og Gušmundar, sem endaši meš žvķ aš Imba fyrirfór honum. Sķšustu įrin flutti Imba aš Dallandi ķ Hśsavķk fyrir tilstilli dóttur sinnar, en žį jörš höfšu žau įtt Žurķšur og Gušmundur. Žar dvaldi Imba sķšustu įrin, eša žar til Žurķšur kom henni fyrir kattarnef meš eitrušu slįtri, samkvęmt žjóšsögunni.

Nokkrar sögur eru til af Imbu žegar hśn į aš hafa bśiš aš Huršarbaki viš Hreimsstaši ķ Hjaltastašažinghį en ekki er vitaš hvort žęr eiga aš gerast į fyrstu įrum hennar į Austurlandi eša sķšar. Žó veršur lķklegt aš teljast aš žar hafi hśn bśiš einhvern tķma į milli žess sem hśn var ķ Lošmundarfirši og Hśsavķk, ef eitthvaš er hęgt aš rįša ķ söguna af žvķ žegar hśn seldi smįfęttu saušina į Eskifirši og Žurķšur dóttir hennar mętti henni meš saušareksturinn ķ Eyvindarįrdölum og hafši į orši "smįfęttir eru saušir žķnir móšir" en žeir reyndust vera mżs žegar Imba hafši fengiš žį greidda.

En hver var Galdra-Imba? Į žvķ hef ég haft įhuga frį žvķ ég sį ęttartölu afa mķns og nafna fyrir rśmum 30 įrum sķšan. Žvķ žjóšsagna persónan Ingibjörg Jónsdóttir (Galdra-Imba) var formóšir okkar nafnanna, eins og svo margra austfiršinga. Nś į dögum netsins er aušvelt aš fletta Galdra-Imbu upp og fį um hana fleiri upplżsingar en finna mį ķ žjóšsagnasöfnunum.

Ingibjörg Jónsdóttir mun hafa veriš fędd įriš 1630, dóttir įbśendanna į Žverį ķ Skagafirši, žeirra Helgu Erlendsdóttir, sem var prestdóttir, og séra Jóns Gunnarssonar prests ķ Hofstašažingum ķ Skagafirši og sķšar į Tjörn ķ Svarfašardal. Žaš rann žvķ ómengaš prestablóš um ęšar Imbu. Litlar heimildir eru af uppvaxtarįrum Ingibjargar ašrar en žęr aš hśn į aš hafa veriš ķ lęri hjį Leodegarķusi, sem mun hafa bśiš ķ Eyjafjaršarsżslu og var annaš hvort enskur eša žżskur, almennt kallašur Leki. Allavega er ekki vitaš til aš ķslendingur hafi boriš žetta nafn. Eiginmašur Ingibjargar varš séra Įrni Jónsson, fęddur sama įr og hśn, prestsonur śr Svarfašardal. Įrni hafši gengiš ķ Hólaskóla og veriš ķ nokkur įr ķ lęri hjį Gķsla Magnśssyni sżslumanni (Vķsa-Gķsla). Ingibjörg er sögš seinni kona Įrna (samkv. einstaka heimildum) en fyrri kona hans hét Žórlaug og įttu žau 4 börn. Af žvķ hjónabandi eru engar sagnir.

Įrni var prestur ķ Višvķk įriš 1658. Žurķšur dóttir Įrna og Ingibjargar er fędd 1660, en įriš 1661 flytja žau ķ Fagranes, undir Tindastóli utan viš Saušįrkrók, og eru žar presthjón ķ tólf įr. Įrni veršur svo prestur aš Hofi į Skagaströnd įriš 1673. Žau Ingibjörg eru sögš hafa eignast saman 5 börn, Žurķši, Jón, Margréti, Gķsla og Gunnar. Athygli vekur aš žrjś af elstu börnum žeirra eru sögš fędd 1660 žegar žau hjón standa į žrķtugu. Gķsli og Gunnar eru svo fęddir 1661 og 1664. Žegar žau eru aš Hofi į Skagaströnd er Įrni sakašur um galdur og mįlferlin gegn honum dómtekin įriš 1679. Žeir sem sóttu aš Įrna voru ekki nein smįmenni, žvķ žar fóru fyrirmenni og lögréttumenn, sem höfšu undirbśiš ašförina vel og vandlega eftir lögformlegum leišum žess tķma. Strax voriš 1678 hafši prófasturinn ķ Hśnavatnssżslu, séra Žorlįkur Halldórsson, tilkynnt Gķsla biskupi Žorlįkssyni um galdraiškun Įrna. 

Séra Įrni var aš lokum kallašur fyrir prestastefnu aš Spįkonufell 5. maķ 1679. Jón Egilsson lögréttumašur ķ Hśnavatnssżslu bar žaš į Įrna aš hann hefši ónżtt fyrir sér kś og hafši 12 vitni sem svöršu fyrir aš hann fęri meš rétt mįl. Žegar Įrni var spuršur hvaš hann hefši sér til varnar kvašst hann engar varnir hafa ašrar en vitnisburš nokkurra góšra manna um kynni žeirra af sér, sem prestastefnan komst aš nišurtöšu um aš vęru gagnslausar žar sem žęr kęmu mįlinu ekki viš.

Nęstur sakaši Halldór Jónsson, einnig lögréttumašur Hśnvetninga, Įrna um "aš djöfuls įsókn og ónįšun hafi į sitt heimili komiš, meš ógn og ofboši į sér og sķnu heimilisfólki, aš Gunnsteinsstöšum ķ Laugadal,,," og lagši fram vitnisburš 3 manna, sem höfšu stašfest žį į manntalsžingi ķ Bólstašahlķš um voriš, og auk žessa lagši hann fram yfirlżsingu 21 manns um žaš, aš Halldór "segi satt ķ sķnum įburši upp į prestinn sķra Įrna". Įrni kvašst ašspuršur engin gögn hafa gegn žessum įburši Halldórs en lżsti sig sem fyrr saklausan.

Žrišja įkęrandinn, sem fram kom ķ réttinum, var bóndinn Ķvar Ormsson. Hann kvaš séra Įrna vera valdan „aš kvinnu sinnar, Ólafar Jónsdóttur, ósjįlfręši, veikleika og vitfirringu," og vķsaši hann um žetta til žingvitna, sem hefšu veriš tekin og eišfest žessu til sönnunar. Įrni neitaši į sömu forsemdum og įšur.

Fjórši og sķšasti įkęrandinn var Siguršur Jónsson rķkur bóndi ķ Skagafirši og lögréttumašur ķ Hegranesžingi. Lagši hann fram svohljóšandi įkęru į séra Įrna: „Ég, Siguršur Jónsson eftir minni fremstu hyggju, lżsi žvķ, aš žś, Įrni prestur Jónsson, sért valdur aš žeirri neyš, kvöl og pķnu, sem sonur minn, Jón, nś 10 vetra aš aldri, hefur af žjįšur veriš, sķšan fyrir nęstumlišin jól, og nś til žessa tķma. Sömuleišis lżsi ég žig valdan af vera žeirri veiki, kvöl og pķnu, er dóttir mķn, Žurķšur, hefur af žjįšst, sķšan fimmtudaginn ķ 3. viku góu. Held ég og hygg žś hafir žį neyš, kvöl og pķnu mķnum bįšum įšur nefndum börnum gjört ešur gjöra lįtiš meš fullkominni galdrabrśkun ešur öšrum óleyfilegum Djöfulsins mešulum. Segi ég og ber žig, Įrni prestur Jónsson, aš ofanskrifašri hér nefndra minna barna kvöl valdan."

Lagši Siguršur svo fram vottašan vitnisburš fjögurra hemilsmanna aš hann hefši žrisvar sinnum synjaš Įrna bónar sem hann baš įšur en veikindi barna hans hófust. Žessi veikindi žeirra hafi sķšan "aukist, meš kvölum og ofboši ķ żmislegan mįta", einkum ef gušsorš var lesiš eša haft um hönd. Loks var žrišja įsökun Siguršar į hendur Įrna einkennileg. Hann hafši veriš ķ fiskiróšri, lenti ķ hrakningum, og fékk erfiša lendingu "framar öšrum" sem róiš höfšu žennan dag, svo aš bįtur hans hafši laskast. Žetta hafši skeš sama daginn og kona hans hafši synjaš séra Įrna bónar. Sannsögli sķnu til stašfestu lagši lögréttumašurinn fram vottorš frį Benedikt Halldórssyni sżslumanni ķ Hegranesžingi og fimmta lögréttumanns, auk fleiri frómra manna.

Žegar hér var komiš snéri biskup sér aš Įrna og skoraši į hann aš leggja fram mįlsbętur sér til varnar gegn įburši Siguršar, en prestur kvašst eins og įšur, vera saklaus af öllum galdra įburši og engar vottfestar varnir hafa fram aš fęra, og myndi hlķta dómi stéttarbręšra sinna, hvort sem hann yrši haršur eša vęgur. Sumir hafa tališ séra Įrna hafa veriš veikan į geši, jafnvel vitfirrtan, hvaš žessa mįlsvörn varšar. En sennilegra er aš hann hafi treyst į réttsżni kolleika sinna. Žaš žarf ekki aš oršlengja žaš frekar, réttarhöld prestastefnunnar aš Spįkonufelli komust aš žeirri nišurstöšu aš séra Įrni Jónsson skildi brenndur į bįli. Įrni įtti žó einn möguleika į undankomu meš svoköllušum tylftareiši, en žaš er eišur 12 mįlsmetandi manna um sakleysi hans į žvķ sem į hann var borši. 

Įrni viršist hafa įkvešiš žegar ķ staš eftir dóminn aš flżja austur į land, enda vandséš hverjir hefšu veriš tilbśnir aš sverja honum eiš gegn žeim höfšingjum sem eftir lķfi hans sóttust. Žjóšsagan segir aš Įrni hafi flśiš einn, en ašrar sagnir segja aš hann hafi fariš meš fjölskylduna alla og žau Ingibjörg hafi sett sig nišur į Nesi viš Lošmundarfjörš. Austurland hafši įšur veriš grišastašur žeirra sem sęttu galdraofsóknum į Ķslandi og er saga Jóns "lęrša" Gušmundssonar um žaš eitt gleggsta dęmiš. 

Sumariš 1680 var lżst eftir Įrna sem óbótamanni į Alžingi. Lżsingin hljóšaši svo; „Lįgur mašur, heršamikill, dökkhęršur, brśnasķšur, dapureygšur, svo sem teprandi augun, meš ódjarfIegt yfirbragš, hraustlega śtlimi, mundi vera um fimmtugsaldur". Žetta įr fer Įrni til Englands, sennilega vegna žess aš žar hafši bróšir hans, Žorsteinn, sest aš og hefur hann sjįlfsagt ętlaš aš leita įsjįr hjį honum, en óvķst er hvort fundum bręšranna hefur boriš saman. Hann į aš hafa skrifaš heim, žvķ ķ Męlifellsannįl er ömurlegum įrum Įrna ķ Englandi lżst meš žessum oršum: "Įriš eftir skrifaši séra Įrni til Ķslands og segist eiga öršugt aš fį sér kost og klęši ķ Englandi, žvķ žaš tķškanlega erfiši sé sér ótamt, og andašist hann žar įri sķšar (ž.e.1861)."

Žegar žessar hörmungar dynja į presthjónunum į Hofi standa žau į fimmtugu og börnin eru fimm, öll innan viš tvķtugt. Žaš mį ljóst vera aš hjónin hafa veriš dugmikil og hafa įtt talsvert undir sér efnalega, žvķ žaš hefur ekki veriš heglum hent aš taka sig upp, flytjast žvert yfir landiš meš stóra fjölskyldu, og koma upp nżju heimili. Hafi einhverjum dottiš ķ hug aš Įrni hafi veriš veikur į geši eša sżnt af sér heigulshįtt žegar hann flśši til Englands, žį mį benda į hvernig fór fyrir Stefįni Grķmssyni, sem fór į bįliš 1678, įri įšur en Įrni hlaut sinn dóm, gefiš aš sök aš hafa boriš glķmustaf ķ skó sķnum įsamt žvķ aš eyšileggja nit ķ kś. Var sérstaklega til žess tekiš viš žau réttarhöld aš Stefįn og Įrni žekktust, enda mįlatilbśnašurinn gegn Stefįni m.a, komin frį Jóni Egilssyni, sama lögréttumanni og fór fyrir mįltilbśnaši į hendur Įrna. Hver rótin var aš ašförinni aš séra Įrna er ekki gott aš geta til um, en ekki er ólķklegt aš hśn hafi veriš fjįrhagslegs ešlis.

Ingibjörg viršist hafa haft bolmagn til aš koma sér og börnum sķnum vel fyrir į Austurlandi og mį žvķ ętla aš žau hjón hafi veriš vel stęš žegar žau flżšu Noršurland. Žurķšur dóttir hennar bjó į Nesi ķ Lošmundarfirši. "Haldin ekki sķšur göldrótt en móšir hennar", segir Espólķn. "Žótti vęn kona og kvenskörungur", segir Einar prófastur. Synir hennar voru Jón og Oddur, sį sem Galdra Imbu ętt er viš kennd. Um žau Jón og Margréti er fįtt vitaš, bęši sögš fędd 1660 eins og Žurķšur. Gķsli varš bóndi ķ Geitavķkurhjįleigu, Borgarfirši. "Žótti undarlegur, fįskiptin og dulfróšur", segir Einar prófastur. Žjóšsögur Sigfśsar greina frį Jóni "Geiti" Jónssyni sem var galdramašur ķ Geitavķk og į aš hafa veriš sonarsonur Ingibjargar og Įrna gęti žess vegna veriš aš žeir bręšur Gķsli og Jón hafi bįšir ališ manninn ķ Geitavķk, žvķ ekki er vitaš til aš Gķsli hafi įtt afkomendur. Gunnar varš prestur į Stafafelli ķ Lóni, sķšar į Austari-Lyngum ķ V-Skaftfellssżslu. Gunnar var borinn galdri lķkt og fašir hans, en bar žaš af sér meš eiši 3. jśnķ įriš 1700. Hafši hann žį misst hempuna um tķma bęši vegna žessa og barneignar. Žegar hann hafši hreinsaš sig af galdraįburšinum, var honum veitt uppreisn og voru honum veitt Mešallandsžing įriš 1700.

Galdra oršiš fylgdi Ingibjörgu og afkomendum śt yfir gröf og dauša, og lifir enn ķ žjóšsögunni. Samt er ekki vitaš til aš Ingibjörg Jónsdóttir hafi nokkru sinni veriš įkęrš fyrir galdur og fįar žjóšsögur sem greinir frį göldrum hennar į Noršurlandi. Hśn leitašist samt viš aš hreinsa sig af galdraįburši lķkt og sjį mį ķ Alžingisbókum įriš 1687. Žar er pistill; "Um frelsiseiš Ingibjargar Jónsdóttur śr Mślažingi. Var upp lesin erleg kynning žeirrar frómu og gušhręddu dandikvinnu Ingibjargar Jónsdóttur, sem henni hefur veriš af mörgum góšum manni, bęši noršan og austan lands, śt gefin um hennar erlegt framferši. Og eftir žvķ aš trśanlega er undirréttaš af valdsmanninum Bessa Gušmundssyni, aš hér nefnd kvinna beri žunga angursemi, sökum žess henni hafi ei leyft veriš aš nį frelsiseiši mót žvķ galdraryktis hneykslunar aškasti, er hśn žykist merkt hafa višvķkjandi fjölkżnngisrykti, žar fyrir, svo sem rįša mį af hennar vitnisburša inntaki, aš stór naušsyn til dragi, samžykkja lögžingismenn, aš velnefndur sżslumašurinn Bessi Gušmundsson henni frelsiseišsins unni, svo sem hann meš góšra manna rįši og naušsynlegu fortaki fyrirsetjandi veršur." (Alžingisbękur Ķslands, 1912-90: VIII, 154-55).

Dylgjurnar um galdrakukl Ingibjargar viršast ekki eiga sér ašra stoš ķ opinberum gögnum en ķ žeim frelsiseiš sem hśn fęr tekin fyrir į Alžingi. Žį er Ingibjörg 57 įra gömul, ekki hef ég rekist į hversu gömul hśn varš, og viršist frelsiseišur hennar vera sķšustu opinberu heimildir um hana.

Žjóšsagan segir aš žegar Galdra-Imba lį banaleguna, baš hśn aš taka kistil undan höfšalagi sķnu og kasta honum ķ sjóinn, en lagši blįtt bann viš žvķ aš hann vęri opnašur. Mašur var sendur meš hann og var lykillinn ķ skrįnni. Hann langaši mikiš til žess aš forvitnast um hvaš vęri ķ kistlinum, og gat ekki į sér setiš, og lauk honum upp. En žį kom ķ ljós, aš ķ honum var selshaus, sem geispaši įmįtlega framan ķ manninn, sem žį varš hręddur og fleygši kistlinum ķ sjóinn eins fljótt og hann gat. Nokkru sķšar dó maddaman.

Samkvęmt žjóšsögunum er žvķ nokkuš ljóst aš žaš hefur gustaš af Ingibjörgu og afkomendum hennar į Austurlandi. Sigfśs Sigfśsson getur žess, aš eftir aš Imba var öll žį hafi Žurķšur lįtiš flytja hana frį Dallandi ķ Hśsavķk yfir į kirkjustašinn Klippstaš ķ Lošmundarfirši. Hann segir aš gamlir menn hafi lengju vitaš af leiši Galdra-Imbu meš hellu ofan į, sem hśn sagši fyrir um aš žar skildi lįtin žegar hśn andašist. Sigfśs endar galdražįtt sinn um Imbu į oršunum "Margt og myndarlegt fólk er komiš af žeim męšgum į Austurlandi".

 

Selshaus 2

 

Heimildir;

Žjóšsagnasafn Sigfśsar Sigfśssonar

Žjóšsögur Ólafs Davķšssonar

Ķslendingabók

Prestasögur 4 / Oscar Clausen

Galdra-Imba / Indriši Helgason

Galdra-Imba / Wikipedia

Žjóšfręši 

Ps. žessi samantekt birtist hér į sķšunni fyrir rśmu įri sķšan.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband