Fęrsluflokkur: Feršalög

Grķmsey 66°N

Grķmsey

Žaš žarf oft ekki langan ašdraganda aš góšu feršalagi. Reyndar eru bestu feršalögin sjaldnast plönuš žau bara verša til į leišinni. Ķ sķšustu viku var ég spuršur hvort viš hjónin vildum śt ķ Grķmsey, svariš varš aš liggja fyrir 1, 2 og 3 žvķ sį sem spurši var meš tvo sķma ķ takinu og ķ hinum var veriš aš ganga frį bókun ķ bįt og gistingu. Aušvitaš varš svariš jį, og žó svo spįin vęri ekki góš žį kom aldrei annaš til greina en aš feršaplaniš vęri gott. Aš vķsu hafši ég lofaš mér ķ steypuvinnu ķ vikunni, og samkvęmt plani vešurfręšinganna var steypudagur ekki fyrr en į fimmtudag, en žaš var akkśrat dagurinn sem planiš var aš sigla śt ķ Grķmsey. Svo klikkaši vešurspįin og steypt var s.l. į žrišjudag žannig aš ég hafši ekki lofaš neinu upp ķ ermina.

Fimmtudagsmorgunninn rann svo upp bjartur og fagur į Dalvķk žvert ofan ķ nokkurra daga vešurspįna, en žaš er frį Dalvķk sem Grķmseyjarferjan Sęfari gengur. Žaš tekur um 3 tķma aš sigla śt ķ Grķmsey og var śtsżniš af dekkinu magnaš į svona björtum degi. Žegar komiš er śt fyrir Hrķsey blasti Lįtraströndin viš til hęgri og Ólafsfjaršamślinn til vinstri og eftir aš komiš er śt śr Eyjafiršinum sįst inn ķ Fjöršu į milli Skjįlfanda og Eyjafjaršar, austur meš landinu allt austur į Melrakkasléttu og vestur meš žvķ eins og augaš eygši. Og žó svo aš mašur hafi ekki upplifaš glampandi kveldsólareld žį var gott aš sleikja morgunnsólina į Grķmseyjarsundi.

IMG_9852

Į Grķmseyjarsundi Ólafsfjaršarmśli og Ólafsfjöršur fyrir mišri mynd

Žegar śt eyju var komiš žį fóru ęvintżrin aš gerast. Óvęnt var tekiš į móti okkur af Göggu eiganda gistihśssins į Bįsum og okkur keyrt ķ gegnum žorpiš śt ķ išandi krķugeriš, en ef einhver man ekki hvernig krķa lķtur śt žį ętti hann aš fara til Grķmseyjar og žį mun hann aldrei gleyma hvernig krķa er śtlits. Gagga gaf okkur ótal heilręši varšandi hvaš vęri įhugvert ķ eynni s.s. gönguleišir śt og sušur, hvar Emilķuklappir vęru, baušst til aš lįna okkur bķl ef fęturnir vęri lśnir ofl. ofl.. Eins gaf hśn okkur örstutta innsżn ķ lķf fólksins og sagši "žaš er gott aš žiš komuš į mešan žetta er ennžį eins og žaš er" en žeim fękkar "originölunum" sem eru ķ Grķmsey įriš um kring.

Žó svo plönuš hafi veriš ķ Sęfara stutt hvķld žegar komiš yrši į gistihśsiš aš Bįsum, varš ekkert śr žvķ enda upplżsingar Göggu žess ešlis aš betra vęri aš sitja ekki heima og lesa. Ég varš višskila viš samferšafólkiš ķ žorpinu žar sem er verslun, veitingastašur, mynjagripaverslun og kaffihśs, auk žess sem žennan dag voru hundruš feršamanna į götunum śr erlendu skemmtiferšaskipi sem lį rétt utan viš höfnina. Ég tók strikiš austur ķ krķugeriš og įkvaš aš komast į Emilķuklappir. Eftir aš hafa fundiš žessa nįttśrusmķš nešan viš stušlabergsstapann og mįtaš mig į gólfiš meš rituna gaggandi upp į hamraveggjunum, įttaši ég mig į žvķ aš samferšafólkiš myndi ekki hafa hugmynd um hvaš um mig hefši oršiš.

IMG_0178

Krķan er įberandi ķ Grķmsey į sumrin, sumir innfęddir segjast vera bśnir aš fį nóg af söngvunum hennar

Eftir svolķtinn tķma birtist félagi minn į rölti eftir bakkanum, um sama leiti renndi aš okkur pickup ķ hįu grasinu og mikilśšlegur mašur spurši hvaša erindi viš ęttum hér. Hann vęri kominn ķ umboši eigenda landsins til aš rukka okkur um skošunargjald. Svo hló hann tröllahlįtri og spurši hvort ekki mętti bjóša okkur ķ siglingu ķ kringum eyjuna, vešriš vęri ekki til aš spilla śtsżninu af sjó, upp ķ björgin. Viš žįšum žaš, en sögšumst žurfa aš finna samferšafólkiš og koma žvķ meš okkur ķ siglinguna. Eftir aš hópurinn hafši sameinast göngulśinn og fótafśinn var skakklappast af staš en hvķldarpįsa tekinn į kirkjugaršsveggnum.

Siggi, sį sem til siglingarinnar hafši bošiš, kom žį keyrandi og selflutti hópinn nišur į bryggju žar sem klöngrast var um borš ķ Sóma hrašfiskibįt. Sķšan var allt gefiš ķ botn śt śr höfninni, skemmtiferšaskipiš hringsiglt, og haldiš ausur meš Grķmsey, tekin salķbuna meš mannskapinn sśpandi hveljur į milli skerja, gónt upp ķ himinhį björgin žar sem Bjarni fašir Sigga hįfaši lundann, oršinn 88 įra gamall. Rollurnar feršušust um bjargbrśnirnar eins og žar vęru engar lundaholurnar, en sį fugl rašar sér ķ hvert barš allt ķ kringum eyjuna. Žessi sigling tók öllum sólarlandaferšum fram žó svo aš fariš hafi veriš noršur yfir heimskautsbaug.

IMG_0033

Undir fuglabjörgunum

Žegar ķ land var komiš žökkušum viš Sigga fyrir siglinguna meš handabandi og kossi, eftir žvķ hvort var višeygandi, žvķ ekki var viš žaš komandi aš koma į hann aurum. Į eftir var fariš į veitingahśsiš, sem ber žaš frumlega nafn Krķan en ekki The Arctic Tern eins og er ķ móš į meginlandinu. Žar var snęddur listilega steiktur lundi, nżlega hįfašur og snśinn, eftir žvķ sem matseljan upplżsti ašspurš. Eftir matinn var skakklappast śt ķ gistihśsiš aš Bįsum enda višburšarķkur dagur gjörsamlega aš nišurlotum kominn.

Morguninn eftir vaknaši ég fyrir allar aldir til aš taka sólarhęšina ķ krķuskżinu. Viš morgunnveršar boršiš spurši Gagga hvort fótafśinn hópurinn vildi ekki bķl til aš komast langleišina noršur į eyjuna aš kślunni sem markar hvar 66°N liggur. Žaš var žegiš og žį var farin sś ferš sem flestir sem koma til Grķmseyjar telja tilgang feršarinnar, ž.e. aš eiga mynd af sér į heimskautsbaug og skjal sem stašfestir komuna žangaš.

IMG_9933

Horft til lands frį kirkjugaršinum

Flestum dugar žeir örfįu klukkutķmar sem Sęfari stoppar ķ hverri ferš śt ķ Grķmsey til aš skottast śt aš heimskautsbaug. En ekki var žaš svo meš okkur fótafśnu vesalingana frekar en meš danska pariš sem var į gistihśsinu um leiš og viš. Žau höfšu komiš ķ fyrra og fattaš aš ekki vęri žess virši aš leggja į sig žriggja tķma ferš til Grķmseyjar fyrir heimskautsbauginn einann, jafnvel žó žvķ fylgi skjal og selfķ. Žvķ höfšu žau komiš aftur žetta sumariš til upplifa eyjuna ķ eina viku. Enda,,, ef žessu vęri snśiš viš,,, hver leggur į sig žriggja tķma flug til Kaupmannhafnar fyrir selfķ į Rįšhśstorginu, og svo spretthlaup ķ nęstu flugvél til baka.

Žó svo aš ķ upphafi viku hafi ekkert feršalag stašiš til žį breyttust planiš meš hverjum degi žar til komiš var noršur fyrir 66°N. Įšur en Grķmsey var kvödd, eftir  örstutta heimsókn, žį fengum viš enn frekar aš njóta höfšinglegra móttöku heimafólks, okkur var bošiš ķ kaffi og kökur į Grķmseysku heimili, žvķ smį tķmi gafst žar til Sęfari sigldi til lands. Žegar eyjan var kvödd rann ķ gegnum hugann hversu original gamla ķslenska gestrisnin er, og hversu vel hśn lifir śt ķ Grķmsey, žaš er engu lķkara en eyjaskeggjar séu ósnortnir af feršamannaišnaši nśtķmans, gangi žaš eitt til aš sżna įhugasömum eyjuna sķna fögru meš vęntumžykju og stolti. 

 IMG_9881

Höfnin ķ Grķmsey

 IMG_0165

Vitinn śti viš nyrsta haf

IMG_9918

Ritubjargiš og Emilķuklappir

 66°N

Į noršur- og austurströnd Grķmseyjar eru hį björg, en sušur- og vesturströndin er lęgri  

IMG_0112

Įšur fyrr voru 10 bżli ķ Grķmsey, hvert bżli įtti sitt fuglabjarg. Nś hafa veriš settir staurar sem afmarka björgin žvķ engin vissi nįkvęmlega hvar mörkinn lįgu, nema hinn 88 įra gamli öldungur sem enn hįfar lundann ķ sķnu bjargi 

 Lundar

Lundinn rašar sér į allar bjargbrśnir

 Krummi

Krummi krśnkaši į Bįsabjargi, Grķmsey er hęst 105 m 

IMG_0104

Ó jś, vķst komumst viš noršur fyrir kślu


Śt į landi ķ svörtum sandi

Žó aš feršlög séu oft tengt sumarfrķi žį žarf svo alls ekki aš vera. žetta sumariš hefur veriš žannig vešurfarslega vaxiš aš ekki hefur veriš įstęša til aš feršast um langan veg innanlands hvaš žį til śtlanda. Eins og svo oft įšur hefur sumarfrķinu veriš variš austanlands. Žį er gott aš eiga ašgang aš ęvintżralandinu Śtlandi, eigra um svört sundin į milli eyja žar sem aldan blį blikaši įšur fyrr. Sund sem nś eru full af svörtum sandi og melgresishólum.

IMG_1431

Djśpivogur viš enda regnbogans

Undanfarna įratugi hef ég notiš ęvitżralandsins sumar sem vetur, og mešan ég bjó į Djśpavogi žurfti ég ekki annaš en fara rétt śt fyrir dyrnar. Nś ķ seinni tķš hafa feršamenn uppgötvaš žetta undraland, og ég aš ęvin endist ekki til aš fullkanna žaš. Ég ętla reyna aš segja ķ örstuttu mįli og meš fįeinum myndum frį ęvintżralandinu sem kallaš er Śtland, en aš fara "śt į land" af innfęddum, žaš eru eyjar ķ svörtum sandi syšst į Bślandinu žar sem žorpiš į Djśpavogi stendur.

Ķ žessum sandeyjaklasa mį finna Orkneyjar, Hrķsey, Ślfsey, Hvaley, Sandey, Hafnarey, Kįlk og Kišhólma svo einhverjar séu nefndar į nafn. Žessar fyrr um eyjar hafa sennileg veriš taldar til Žvottįreyja į öldum įšur. En eru nś oršnar landfastar viš Bślandiš sem gengur į milli Hamarsfjaršar og Berufjaršar. Ekki eru nema 100-150 įr sķšan aš žaš žurfti aš sigla į milli flestra žessara eyja.

Stękka mį myndirnar meš žvķ aš klikka į žęr.

Śt į landi

Į flugi meš Stefįni Scheving um borš ķ TF-KHB ķ mars s.l.

Nś nęr sandrif sunnan śr Įlftafjaršarfjörum žvert fyrir Įlftafjörš og eru hinar eiginlegu Žvottįreyjar oršnar örfįar ķ minni Hamarsfjaršar, s.s. Eskey, śti ķ hafinu eru svo ašrar eyjar, Ketilbošaflis og Papey, sem veršur sennilega langt ķ aš verši sandinum aš brįš. Eyjarnar Stórey, Kjįlki, Hróšmundarey og Hundshólmi eru nś oršnar landfastar sandrifinu Įlftafjaršar megin en Hamarsfjaršar megin į Bślandinu eru flestar eyjar landfastar, einungis blį sund eftir į milli skerja og boša. 

Žaš er ekki lengra sķšan en um 1600 sem ašalhöfnin į Bślandinu var Fślivogur sem Brimar kaupmenn höfšu į sķnum vegum. Siglt var inn ķ Fślavog śr minni Hamarsfjaršar į milli innri og ytri Selabryggja. Įriš 1589 fengu Hamaborgarkaupmenn kónginn ķ Kaupannahöfn til aš veita sér verslunarleyfi į Djśpavogi viš Berufjörš. Tališ er aš rentukameriš ķ Kaupmannhöfn hafi ekki įttaš sig į aš žarna var um sama stašinn aš ręša og bjuggu žvķ ķbśar ķ nįgrenni Djśpavogs viš fįgęta samkeppni ķ verslun um žaš leiti sem einokunarverslun hófst į Ķslandi.

IMG_9360

Selabryggjuhólmar séšir frį flugvellinum

 

IMG_9341

Žar sem įšur voru blį blikandi sund į milli eyja

 

IMG_9313

Svartur sandur, blikandi haf og Ketilbošaflis

 

IMG_9319

Stólpar į milli Sandeyjar og Kįlks, Kįlkur ķ baksżn

 

IMG_1467

Gengiš upp į Sandey, greina mį klettótta strönd Ślfseyjar ķ baksżn, og Strandafjöllin viš noršanveršan Berufjörš

 

IMG_6723

Žaš skiptir ekki mįli hvort ęvintżralandiš, śt į landi, er skošaš sumar eša vetur; ķ žoku eša krapaéljum, alltaf er eitthvaš skemmtilegt aš sjį s.s. hreindżr viš hśstóft ķ Hrķsey

 

Ķ minni Hamarsfjaršar į milli örfįrra nśverandi Žvottįreyja fer śtfalliš śr Įlftafirši og Hamarsfirši, į fallaskiptum flóšs og fjöru. Straumurinn į fallaskiptum er lķkur stórfljóti svo vķšfešmir eru žessir firšir.  Vegna žessa straumžunga hafa Įlftafjöršur og Hamarsfjöršu ekki enn oršiš aš stöšuvatni. Į myndbrotinu hér į eftir mį sjį ęšarkollurnar skemmta ungunum sķnum ķ straumžungu śtfallinu ķ Holusundi viš Kišhólmann.

 

ornefni_utland_small

Hér mį nįlgast kort af Śtlandi. 


Hjaltastašažinghį

IMG_6491

Žó žaš sé kannski fullmikiš sagt aš Hjaltastašažinghį sé falinn fjįrsjóšur, žį leynist žar margt žegar grannt er skošaš og kannski įstęša fyrir "tśrista" aš hęgja į sér į hrašferš sinni til Borgarfjaršar. Žegar ég dvaldi ķ minni Noregs śtlegš žį einsetti ég mér žaš aš fara sunnudagsrśnt um hlišarvegi Hjaltastašažinghįr og skoša žaš af sveitinni sem ekki sęist frį veginum. En eins og flestir vita žį liggur žjóšvegurinn til Borgarfjaršar um hana mišja og er vķšsżnt frį honum, svo sunnudagsrśntur įtti ekki aš verša mikiš mįl. En nś er komiš langt į fjórša įr og ég enn aš hringla um Hjaltastašažinghįna stöšugt uppgötvandi leyndadóma hennar.

Eitt žaš fyrsta sem mašur tekur eftir eru hinar endalausu mżrar sem kallast blįr į austfirsku. Reyndar skrifaši Stefįn Jónsson fréttamašur um žaš ķ bókinni Gaddaskötu hverskonar votlendi mętti kalla blį. Žvķ mżri mętti finna ķ hverju krummaskuši en undir blįr žurfi heilu sveitirnar. Mżrin sé ķ mesta lagi dż viš tśnfótinn į mešan blįin umkringi tśniš. Sumarlangri rannsókn Stefįns į blįm lauk ķ Hjaltastašablįnni, žvķ engin veit hvaš blį er fyrr en hann hefur komiš ķ Hjaltastašažinghį.

IMG_6512

Viš gömlu hreppamörkin į milli Eišažinghįr og Hjaltastašažinghįr er Kjarvalshvammur, ķ honum stendur hśs sem var eina fasteignin meistarans ķ lifanda lķfi. Bóndinn į Ketilsstöšum gaf honum skikann og lét byggja kofann į Trésmķšaverkstęši KHB. Žarna dvaldi Kjarval oft og mįlaši žar margar af sķnum fręgustu myndum. Ķ hvamminum er lķka bįtaskżli yfir Gullmįvinn, bįt sem Kjarval įtti, į honum sigldi hann nišur Selfljót til sjįvar og žašan seglum žöndum śt Hérašsflóann, fyrir Brimnes, og yfir til ęskustöšvanna ķ Borgarfirši. Žessa siglingu meš vind og įrar einar aš vopni, fór Kjarval einsamall kominn vel yfir sjötugt og lżsir žaš vel hversu hugašur Kjarval var žegar kom aš žvķ aš lįta drauma rętast.

Kjarval

 

Hjaltastašažinghį er svo dularfull aš žaš er meir aš segja tilgįta um žaš aš śr henni hafi komiš hershöfšingi, sem var sagšur "réttsżnn mašur og mannśšlegur" öfugt viš žann ribbaldaflokk sem hann fór fyrir og samanstóš m.a. af žżskum mįlališum til varnar furstadęminu ķ Hyéres, sem sķšar sameinašist furstadęminu ķ Provance ķ S-Frakklandi. Žetta rifjašist upp fyrir mér nśna vikunni žegar fréttir voru af mannskęšu žyrluslysi viš St. Tropez ķ Sušur-Frakklandi. Hershöfšinginn śr Hjaltastašažinghįnni į aš hafa veriš Gušmundur Gušmundsson sonur séra Gušmundar į Hjaltastaš, sonar Jóns "lęrša".

Jón lęrši, sį mikli galdramašur, bar beinin ķ Hjaltastašažinghį. En hann hafši, eins og fleira fjölfrótt fólk į Ķslandi, hrakist austur į land og žannig foršaš sér frį bįlinu. Um komu sķna austur į Héraš segir Jón žetta ķ Fjöldęgru sinni "Hitti žar męta menn og milda fyrir, Bjarna sżslumann og blķšan prófast, sķra Ólaf vorn, sęlan meš guši; umbuni guš žeim allar velgeršir".

IMG_1032Žó svo aš gefin hafi veriš śt fleiri hundruš blašsķšna bók af ritsmķšum Jóns og göldrum, įsamt flótta hans undan réttvķsinni, žį hafa skįld og rithöfundar gert lķtiš meš dvöl žessa merka sautjįndu aldar manns ķ Hjaltastašažinghįnni. En hann dvaldi sķšustu įrin į Hjaltastaš. Įrin įšur hafši hann leynst įsamt konu sinni śti ķ Bjarnarey viš minni Hérašsflóa, eftir aš austfirskir höfšingjar töldu sig ekki lengur geta variš hann fyrir Bessastašavaldinu.

Meira fer fyrir žvķ ķ fręširitum žegar Jón hélt til Kaupmannhafnar į mešan hann bjó ķ Bjarnarey. Hann fór įsamt Gušmundi syni sķnum sem einnig žurfti aš fį réttan sinn hlut fyrir Ķslensku valdi. Leitušu žeir fešgar įsjįr Konungsvaldsins til aš fį Jón nįšašan frį galdrabrennunni. Nįšunina fékk hann ķ Kaupmannahöfn en žurfti aš stašfesta hana į Alžingi. Höfšingjar landsins voru ófįanlegir til aš samžykkja nįšun Jóns en létu óįtališ aš hann fęri aftur austur į land. Um žaš segir Jón ķ Fjöldęgru sinni "En aš skilnaši įlyktušu Jens og junkur aš ég frķ skyldi ķ Mślasżslu mķna reisa og hjį kerlingu kśra sķšan." Žau hjónin dvöldu sķšan į Hjaltastaš hjį séra Gušmundi syni sķnum sem einnig fékk friš austan-lands fyrir Ķslenskum valdsmönnum.

Landnįm Hjaltastašažinghįr er svo enn ein rįšgįtan. Sagt er aš Uni "Danski" hafi fyrstur numiš žar land. Hann var sonur žess Garšars Svavarssonar sem fyrstur fann Ķsland, žó įn žess aš nema žaš, en gaf landinu žess ķ staš nafniš Garšarshólmi. Landnįma getur žess aš Uni hafi oršiš aš flżja landnįm sitt žar sem innfęddir vildu ekki lįta honum ķ té bśstofn, en Landnįma getur žess ekki hverjir žeir bęndur voru. Žrįfaldur oršrómur hefur veriš uppi um aš ekki sé allt sem sżnist viš landnįm Hjaltastašažinghįr og hafa Keltneskir draugar veriš žar fyrirferšamestir.

Ķ dag fór ég svo enn einn "sunnudagsbķltśrinn" meš frśnni og var žį ekki žessa fķna gljį ķ Bóndastašablį. Žar rétt fyrir utan er sjįlfsafgreišslu sjoppan hans Kidda vķdeóflugu, sem gengur fyrir draumum, sól og vindi rétt eins og Gullmįvurinn hans Kjarvals.

IMG_6435

 

IMG_6495

 


Skessugaršurinn; į sér enga lķka

IMG_4294

Gamli vegurinn um Jökuldalsheiši og Möšrudalsfjallgarša liggur um ęvintżraleg hrjóstur. Hann var įšur žjóšvegur nr. 1, eša allt fram undir įrslok 2000 žegar Hįrekstašaleiš leysti hann af hólmi. Žessi vegur hefur nśna sķšustu įrin komist inn į gps punkta erlendra feršamann.

IMG 7217

Feršamenn į Möšrudalsfjallgarši-vestari virša fyrir sér Möšrudal

Žó svo aš ég hafi fariš žennan veg oftar en tölu veršur į komiš frį žvķ fyrst ég man eftir, žį eru žau undur, sem viš veginn liggja enn aš koma į óvart. Sum žeirra hafa fariš fram hjį mér alla tķš vegna žess aš žarna er um öręfi aš fara, sem žurfti aš komast yfir į  skemmstum tķma.

Eitt af žeim undrum, sem ég uppgötvaši ekki fyrr en fyrir 5 įrum sķšan, vegna žess aš mér var žį bent į žaš er Skessugaršurinn, sem er į Grjótgaršahįlsi 2 km innan viš veginn žar sem hann žverar hįlsinn. Skessugaršurinn sést vel frį veginum en einhverra hluta vegna hefur hann ekki gripiš athyglina umfram ašra urš og grjót viš veginn ķ gegnum tķšina. En eftir aš ég vissi af honum hefur hann dregiš mig til sķn hvaš eftir annaš.

IMG 4956

Gamli žjóšvegur nr 1 um Geitasand, sem er į milli Möšrudalsfjallgarša

Žaš hefur veriš fįmennt viš Skessugaršinn ķ žau skipti sem ég hef komiš og viršist hann ekki hafa vakiš eftirtekt feršamanna frekar en mķna ķ hįlfa öld. En žetta gęti nś fariš aš breytast og er žį eins vķst aš Grjótgaršahįls gęti oršiš eins og hver önnur Reynisfjara žar sem feršafólk mįtar sig ķ umhverfi sem einna helst mį lķkja viš tungliš.

Vķsindalega skżringin į Skessugaršinum er aš žarna hafi Brśarjökull skrišiš fram og skiliš eftir sig rušning. En hvernig žaš stendur į žvķ aš ašeins risasteinar eru ķ žessum rušningsgarši er erfišara aš skżra. Telja vķsindamenn einn helst aš hamfara flóš hafi skolaš öllum fķnefnum og smęrri steinum śr garšinum žó svo aš erfitt sé aš ķmynda sér hvernig. En jökulrušnings skżringuna mį sjį hér į Vķsundavefnum og segir žar aš hér sé um aš ręša fyrirbęri, sem į fįa eša enga sķna lķka ķ heiminum.

IMG_4003

Heljardalur viš Möšrudalsfjallgarš-eystri

Önnur skķring er sś aš tvęr tröllskessur hafi hlašiš garšinn og veršur žaš alveg aš segjast eins og er aš sś skżring er mun sennilegri. Ķ žjóšsögum Sigfśsar Sigfśssonar mį finna skessu skżringuna į fyrirbęrinu:

IMG_4985

"Žaš er gömul tķska į Austurlandi aš kalla Möšrudals- og Tungnaheiši Noršurheišina en Fljótsdalsheišina Austurheiši. Mun žaš runniš upp į Jökuldal žvķ hann gengur sem kunnugt er inn į milli žessara heiša.

Svo er sagt aš til forna bjó sķn skessan ķ hvorri heiši og voru žęr systur; er viš Fljótsdalsheišarskessuna kenndur Skessustķgur ķ Fljótsdal. Skessurnar lifšu mest į silungsveiši og fjallagrösum er hvort tveggja var nęgilegt ķ heišum žessum en žrįtt fyrir žaš nęgši hvorugri sitt hlutskipti og stal hvor frį annarri; gengu žęr yfir Jökulsįna į steinbrś ofarlega į Dalnum.

Einu sinni hittust žęr og slóst žegar ķ heitingar meš žeim og įlög. Noršanskessan męlti žį: "Žaš legg ég į og męli um aš allur silungur hverfi śr Austurheišarvötnunum ķ Noršurheišavötnin og séršu žį hvern įbata žś hefur." Austanskessan greip žegar oršiš og męlti: "En veišist treglega og komi jafnan į sporšinn og žaš legg ég į enn fremur aš öll fjallagrös hverfi śr Noršurheiši ķ Austurheiši og mun žetta žį jafna sig."

"Haldist žį hvorugt," sagši noršanskessan. "Jś haldist hvoru tveggja," męlti hin og hefur af žessu eigi brugšiš sķšan aš nęgur žykir silungur ķ Noršurheišinni en veišitregur og kemur jafnan öfugur upp en ķ Austurheiši skortir eigi fjallagrös.

Žegar stundir lišu fram undi hvorug  žeirra sķnum hlut aš heldur og stįlu hvor enn frį annarri į mis og žó austanskessan enn meir. Reiddist noršanskessan žvķ og brį žį fęti į steinbogann og braut hann af įnni. Systir hennar varš samt ekki rįšalaus og annašhvort stökk yfir įna eša óš hana žegar henni sżndist. Lögšu žęr žį enn mót meš sér og sömdu mįl sķn į žann hįtt aš žęr skyldu bįšar bśa ķ Noršurheišinni og skipta landi meš sér til helminga.

Tóku žęr žį til starfa og ruddu sķšan stórbjörgum og hlóšu merkisgarš žann er ę sķšan heitir" Skessugaršur (tröllkonugaršur)..... og er žess eigi getiš aš žeim hafi boriš sķšan neitt į milli."

IMG_4980

Nś hefur erlendur feršabloggari uppgötvaš Skessugaršinn og birt žašan myndir į bloggsķšu sinni auk žess aš birta video į youtube žannig aš ekki er vķst aš eins frišsęlt verši viš Skessugaršinn og hefur veriš frį žvķ skessurnar sömdu um frišinn.

 

 

 


Hérašssandur

IMG 5097

Žaš hefur ekki fariš framhjį neinum hvaš svartur sandur er "inn" žessi misserin. Svartir sandar, hrjóstur og örfoka land eru heimsótt af fólki śr öllum heimshlutum ķ von um aš upplifa ęvintżriš undir skini mišnętursólar eša noršurljósa. Ķ stęrstum hluta heimsins svipar nśtķma landslagi meira til afžreyingar en ęvintżris. Žess vegna žykja svartir sandar og hrjóstur Ķslands ęvintżralega óbeisluš žó svo į hafi gengiš meš sįningu Alaska lśpķnu, Beringspunts og gróšursetningu Sķberķu lerkis ķ boši rķkisins. Svo hefur nįttśran sumstašar fengiš aš sjį um sig sjįlf lķkt og į Skeišarįrsandi žar sem óvęnt er aš vaxa upp einn fallegasti birkiskógur landsins.

Žaš er svo sem ekkert skrķtiš aš óžolinmęši hafi veriš fariš aš gęta vegna žess hvaš nįttśrunni gengi hęgt aš gręša upp sandaušnir Ķslands og ekki datt nokkrum heilvita manni ķ hug fyrir nokkrum įrum aš hęgt vęri aš byggja feršamannaišnaš į örfoka landi. Nśtķminn er hrašans og neyslunnar, žar af leišandi allt mišaš viš getu mešalmannsins til aš kaupa sér afžreyingu. Žannig hefur feršažjónusta oršiš af skiptimynnt til žeirra sem hafa efni į aš feršast. Žess vegna hefur nįttśran vķšast hvar ķ heiminum veriš markašsvędd og hśn mótuš ķ manngerša landslagspakka. Nema į stöšum eins og į Ķslandi žar sem enn mį finna vķšįttur svartra sandaušna, žó svo flestir erlendir feršamenn lįti sér nęgja valda śtsżnistaši į viš Reynisfjöru, Skógasand og Dyrhólaey.

Fyrir ekki svo löngu sķšan įtti ég tal viš Amerķsk hjón sem voru į ferš um landiš. Eftir aš hafa komist aš žvķ aš žau voru ekki "mešaltals" feršamenn sem bruna hringinn į 3-4 dögum, heldur höfšu tekiš sér 4 vikur til aš skoša Ķsland, sperrtust eyrun. Žau sögšu ķ stuttu mįli aš viš ķbśarnir virtumst ekki gera okkur grein fyrir ķ hverskonar ęvintżri viš lifšum, milli svartra sanda, hįrra fjalla og frišsęlla aušna. Sjįlfsagt ęttum viš okkar vandamįl eins og ašrir ķbśar heimsins, en guš minn góšur dagar žeirra ķ žessu landi vęri į viš andlega heilun; - žessi hjón voru reyndar frį New York.

Viš sem höfum fariš ķ gegnum tķšina meš verštryggšu vistarbandi, vešrabrigšum vetrarins og hamförum ķslenskrar nįttśru vitum aš žaš er ekki alveg svo, žrįtt fyrir svarta sanda. En samt sem įšur męttum viš vekja okkur oftar til vitundar um kostina viš aš bśa ķ örfoka landi, sem sumir segja aš minni į tungliš, staš sem fįir hafa į komiš. Hvaš mig varšar žį hafa svörtu sandarnir veriš hluti af mķnu lifibrauši ķ gegnum įrin, sem mśrari hef ég notaš žį ķ byggingarefni, žaš er aš segja ķ steypu og pśssningarsand. Samt hafa aušnir og kyrrš sandanna alltaf heillaš, svo ekki sé talaš um žar sem śthafshaldan brotnar į žeim ķ fjörunni.

Žrįtt fyrir allan tśrismann mį vķša finna staši į Ķslandi žar sem hęgt er aš njóta frišsęldar, jafnvel andlegrar heilunar og yfirleitt žarf ekki aš leita langt yfir skammt. Nśna ķ vešurblķšu sķšustu daga sporušum viš hjónin berfętt um sand sem er žvķ sem nęst viš śtidyrnar. Fyrir botni Hérašsflóa breišir śr sér um 25 km löng svört sandströnd sem kölluš er Hérašssandur eša Hérašssandar. Žau er žrjś stórfljótin sem falla ķ Hérašsflóann. Selfljót er austast meš ós undir Vatnsskarši, Lagarfljót og Jökulsį į Dal sem hafa sameiginlegan ós fyrir mišjum flóanum, svo fellur Kaldį vestast meš ós undir Hellisheiši.

Sandurinn er aš mestu komin śr meira en 120 km fjarlęgš frį Brśarjökli sem er skrišjökull ķ noršanveršum Vatnajökli. žaš stórfljót sem bar mest af sandi ķ Hérašsflóann var Jökulsį į Dal įšur en hśn myndaši Hįlslón Kįrahnjśkavirkjunar en į nś aš mestu sameiginlegan farveg meš Lagarfljóti stęrstan hluta įrsins. Hvort sś stašreynd aš Jökulsį į Dal er ekki lengur til sem stórfljót muni hęgja į sandburši fram ķ Hérašsflóann į eftir aš koma ķ ljós. En ekki er ósennilegt aš eitthvaš af žeim framburši sem hśn hefur séš um aš flytja ķ gegnum tķšina sitji hér eftir į botni Hįlslóns og Lagarfljóts. Hvar eiginlegur Hérašssandur byrjar og hvar hann endar afmarkast af fjallgöršunum aš austan og vestan, en hvaš hann nęr langt inn į Héraš er ekki eins aušséš.

Žegar gengiš er śt aš sjįvarmįli er svartur sandur um 2 km leišarinnar, en žar fyrir innan gróiš land, seftjarnir, grasmóar og mżrar į flatlendinu. Žar sem landiš fer aš hękka ķ sušri er Jórvķk, žašan eru 7,5 km noršur til sjįvar. Skammt frį Jórvķk er Arnarbęli sem hefur aš geyma fornar rśstir sem sumir vilja meina aš gęti hafa veriš hafnabęr į fyrri tķmum. Ef Jórvķk hefur nįnast stašiš viš sjó į landnįmsöld žį skżrir žaš vel hversvegna ysti hluti flatlendisins į Héraši nefnist Eyjar. Žvķ hefur framburšur stórfljótanna veriš grķšarlegur ķ gegnum aldirnar og mį žį segja aš Hérašssandar žeki nś um 200 ferkķlómetra og umlykja žęr eyjar sem voru ķ minni Hérašsflóans viš landnįm.

Hęgt er aš stękka myndirnar meš žvķ aš smella į žęr;

IMG_3786

Horft yfir Hérašsflóa aš austan frį Vatnskarši. Ljósgrżti er ķ fjöllum beggja megin flóans

 

img_7916

Horft yfir Hérašsflóa aš vestan, frį Hellisheiši. Framburšur Lagarfljóts litar sjóinn marga km śt frį ströndinni

 

IMG_5249

Žegar fariš er śt į Hérašssand er fyrst komiš į flatlendis móum meš mżrum og tjörnum. Gönguleišin śt aš sjįvarmįli er 3 - 5 km

 

IMG_5056

Rétt innan viš sandinn eru haršbalar meš hrossnįl og sandblautum sefi vöxnum mżrum į milli

 

IMG_5068

Žaš žarf vķša aš vaša įšur en komiš er śt ķ sandhólana sem varša sķšasta spölinn

 

IMG_5226

Žegar ströndin nįlgast er eins km kafli žar sem er gengiš į milli hįrra sandhóla, grónum melgresi

 

IMG_5174

Til aš hafa sig af staš er gott aš gera sér erindi, žvķ ferš į Hérašssand er nįnast dagsferš. Ķ žetta sinn var erindiš aš safna melkorni

 

IMG_5140

Śti viš Atlantshafiš blasa viš, žvķ sem nęst, óendanlegir svartir sandar til beggja įtta

 

IMG_0604

Uppruna Hérašssands er aš finna 120 km innar ķ landinu viš Vatnajökul. Myndin sżnir hvernig umhorfs er viš sporš Brśarjökuls seinnipart sumars

 

IMG_6461

Af setinu, sem vel sést į įrbökkunum į žessari mynd, mį sjį hvaš framburšur jökulsins er afgerandi. Myndin er af Töfrafossi, sem var einn af fimm stęrstu fossum landsins, en er nś į botni Hįlslóns og kemur ašeins ķ ljós fyrripart sumars žegar lķtiš er ķ lóninu

 

IMG_0623

Kįrahnjśkastķfla viš Fremri-Kįrahnjśk. Stķflan myndar Hįlslón sem er um 57 ferkķlómetrar. Fremst į myndinni, viš hliš stķflunnar, mį sjį yfirfallsrennu lónsins 

 

IMG_5010

Hįlslón į yfirfalli, brįšnun Brśarjökuls streymir um rennuna nišur ķ farveg Jökulsįr į Dal

 

IMG_5029

Į Kįrahnjśkastķflu, yfirfall Hįlslóns myndar einn af stęrri fossum landsins, žar sem žaš fellur nišur ķ Dimmugljśfur ķ fyrrum farvegi Jökulsįr į Dal

 

 Hérašsflói

Hérašsflói, į loftmyndinni mį vel greina sameiginlegan ós Lagarfljóts og Jökulsįr į Dal og žann grķšarlega framburš af sandi sem Jökla ber meš sér žann tķma sem hśn rennur ķ öllu sķnu veldi, žrįtt fyrir Kįrahnjśkavirkjun

 

20170903_225059


Himnarķki eša helvķti sjįlfstęšs fólks

Allt fram į nķtjįndu öld žótti ķslendķngum fjöllin ljót. Ekki var lįtiš viš sitja aš Bślandstindur vęri „furšu ljótur“, heldur žótti Mżvatsveitin meš fjallahrķng sķnum og vatni višurstyggilegt plįss. Varla eru eftir hafandi nśna žęr samlķkķngar sem žjóšleg bķlķfa okkar, žjóšsögur Jóns Įrnasonar, velja žvķ. Rómantķkin žżska gaf okkur fjöllin og gerši žau okkur kęr og kendi Jónas Hallgrķmssyni bęši aš rannsaka žau sem fręšimašur og unna žeim ķ ljóši; og eftir hann kom Steingrķmur og kvaš Ég elska yšur žér Ķslands fjöll; og hefur sį skįldaskóli aušsżnt žeim tignun fullkomna fram į žennan dag. Į okkar öld hefur žaš žótt hęfa kaupstašarfólki, sem var eitthvaš aš manni, aš eignast vįngamyndir af eftirlętisfjöllum sķnum aš hengja upp yfir sóffanum og hafa slķkir eftirlętis gripir veriš nefndir sóffastykki aš dönskum siš. Fólkiš horfši svo lengi į žessi landslög uppį veggjum hjį sér aš marga fór aš lįnga žįngaš. Svona mynd veitti įhorfana ķ rauninni sömu lķfsreynnslu og horfa śt um glugga uppķ sveit.

Žennan texta mį finna ķ bókinni "Reginfjöll aš haustnóttum" eftir Kjartan Jślķusson frį Skįldastöšum efri, og er ķ formįla bókarinnar, sem Nóbelskįldiš skrifaši. Žaš mį segja aš eins hafi fariš fyrir mér framan af ęvi og fyrri alda ķslendingum, aš hafa ekki žótt mikiš til feguršar fjallana koma frekar en annarra faratįlma. 

Į seinni įrum hefur komist ķ tķsku aš kalla stóran hluta heiša, fjalla og óbyggša Austurlands, vķšernin noršan Vatnajökuls. Hluti žessara vķšerna er svęši sem oft er kallaš Jökuldalsheišin og er jafnvel tališ aš Nóbelskįldiš hafi sótt žangaš efnivišinn ķ sķna žekktustu bók Sjįlfstętt fólk. Žar hafi Bjartur ķ Sumarhśsum hįš sķna sjįlfstęšisbarįttu.

Žaš mį segja aš žaš hafi ekki veriš fyrr en ķ fyrrasumar aš ég fór aš gefa Jökuldalsheišinni gaum žó svo aš hśn hafi allt mitt lķf veriš ķ nęsta nįgrenni og ég hafi fariš hana žvera oftar en tölu veršur į komiš, žó svo aš ég hafi ekki fyrr en fyrir nokkrum įrum įttaš mig į helgi hennar. En eftir aš hśn fangaši athygli mķna mį segja aš hśn hafi haft hana óskipta eins og Hjaltastašažinghįin hefur fengiš aš finna fyrir sķšustu įrin.

IMG_3865

Sęnautasel stendur viš sušurenda Sęnautavatns

Ķ sķšustu viku keyrši ég, įsamt Matthildi minni og Helga fręnda mķnum sem var ķ Ķslandsheimsókn frį Įstralķu, heišina žvera og endilanga. Sś leiš lį frį Kįrahnjśkum śt į mišheišina viš Sęnautavatn fyrsta daginn, žar sem drukkiš var kaffi og kakó įsamt lummum ķ rafmagnslausu torfbęnum ķ Sęnautaseli.

Nęsta dag var fariš ķ Vopnafjörš og upp į heišina ķ Möšrudal og gamla žjóšveginn žašan yfir hana žvera austur meš viškomu į Grjótgaršahįlsi ķ Skessugaršinum. Um žetta stórmerkilega nįttśrufyrirbrigši mį fręšast į Vķsindavefnum. Einnig er žjóšsaga ķ safni Sigfśsar Sigfśssonar, sem ekki er sķšur sennileg, sem greinir frį žvķ aš žarna sé um fornan landamerkjagarš aš ręša sem tvęr skessusystur geršu ķ illindum sķn į milli.

IMG_4022

Į Grjótgaršahįlsi, noršan viš Skessugaršinn

Nśna į sunnudaginn hófum viš svo žrišja heišar daginn ķ morgunnkaffi og lummum ķ Sęnautaseli. Žennan dag žręddum viš slóšana mešfram vötnunum sušur heišina ķ sólskini og 24°C hita. Fórum svo vestur yfir ķ Möšrudal fyrir sunnan Žrķhyrningafjallgaršinn og žašan śt į gamla žjóšveg eitt noršur ķ Möšrudal, ęvintżralega hrjóstruga leiš.

Ķ žessum sunnudagsbķltśr heimsóttum viš žau heišarbżli sem viš vegslóšana voru. En alls uršu heišarbżlin 16 sem byggšust af sjįlfstęšu fólki um og mišja 19. öldina. Um žessa heišarbyggš ķ meira en 500 m hęš mį lesa ķ I bindi Austurland safn austfirskra fręša. Žar segir Halldór Stefįnsson žetta um tilurš žessarar heišarbyggšar. Bygging žessarar hįlendu heišarbyggšar, hinnar langhęstu į landinu, lķkist žannig - nęr aš kalla- ęvintżri. Į žessum sunnudegi nįšum viš aš heimsękja 5 bżlanna.

Halldór Laxness gerši kröpp kjör žessara heišarbśa heimsfręg ķ bókinni Sjįlfstętt fólk. Žaš er erfitt aš ķmynda sér annaš į góšvišrisdögum sumarsins en aš heišarlķfiš hafi veriš himnarķki į jörš. Allt viš höndina, mokveiši silungs ķ blįum vötnunum, gęsavarp ķ mżrunum, hreindżr, tśnręktun óžörf žvķ laufengi og mżrar eru grasmikil og bśsmalinn į beit heima viš bę. Žó svo veturinn vęri haršur žį komiš sumariš yfirleitt eins og hendi vęri veifaš.

IMG_4014

Ķ Skessugaršinum

En žaš gat lķka veriš hart aš bśa į heišinni af fleiri orsökum en Nóbelsskįldiš tilgreindi. Ķ byrjun įrs 1875 hófst eldgos ķ Dyngjufjöllum. Į pįskadag hófust grķšarlegar sprengingar ķ Öskju, sem sendu vikurmökk śt yfir Miš-Austurland. Vilborg Kjerślf, sem žį var įtta įra gömul stślka į Kleif ķ Fljótsdal, lżsir morgni žessa pįskadags svo ķ Tķmanum 1961.

Mamma vaknaši um morguninn įšur en fólk fór aš klęša sig, og sį eldglęringarnar, sem komu hvaš eftir annaš. Žaš var hlżtt og gott vešur og féš lįtiš vera śti um morgunninn, en žaš tolldi ekki viš og rįsaši fram og aftur. Žaš fann į sér gosiš. Klukkan 10 kom žaš. Žaš voru nś meiri ósköpin žegar žaš dundi yfir. Myrkriš varš alveg biksvart, og mašur sį ekki handa sinna skil. Žaš var alveg vošalegt žegar žrumurnar rišu yfir og hįvašin óskaplegur. Žaš glumdi svo mikiš ķ hamrabeltinu fyrir ofan bęinn. Svo lżstu eldingarnar upp bęinn žegar dynkirnir rišu yfir. Žaš var eins og snjóbyljir kęmu yfir žegar askan dundi į hśsinu. Jį žaš voru nś meiri ósköpin.

Kleif ķ Fljótsdal er ķ rśmlega 70 km fjarlęgš frį Öskju. Um žaš hvernig umhorfs var eftir aš sprengingunum lauk, segir Vilborg žetta; askan lį yfir öllu, og ég man aš ég sópaši henni saman meš höndunum og lék mér aš henni, og hśn var glóšvolg ķ höndunum į mér. Mér fannst žetta vera hnoss og hafši gaman aš leika mér aš henni. Hśn var svona ķ ökkla ķ dęldunum. Žaš var svo einkennilegt, aš žykkasti mökkurinn fór ašallega śt Jökuldalinn, og lenti meira žar en hjį okkur.

IMG_3968

Tóftir Heišarsels viš sušurenda Įnavatns

Öskulagiš var vķša 20 cm į Jökuldalnum og heišinni, enda lagšist byggš žvķ sem nęst af um tķma ķ heišinni, og bar ekki sitt barr eftir Öskjugosiš. Mikiš af heišafólkinu flutti til Amerķku og sķšasti bęrinn Heišarsel fór ķ eyši 1946. Žaš var undir lok  byggšarinnar sem Halldór Laxness fór um heišina.

Ķ tķmaritinu Glettingi 11. įrg. 1.tbl. segir Hallveig Gušjónsdóttir Dratthalastöšum į śthéraši m.a. frį kynnum af sķnum nįgrönnunum ķ Sęnautaseli en hśn er fędd ķ Heišarseli; Sögufręgt er, žegar Halldór Laxness gisti eina skammdegisnótt ķ heišarbżlinu Sęnautaseli. Žį hafši stašiš óvenju illa į hjį hjónunum ķ Seli og Gušmundur varla nógu birgur af heyjum žetta haust, og tók žaš rįš aš fella kśna, til žess aš vera öruggur meš féš, en kżrin var oršin geld, gömul og kįlflaus. Mér finnst Laxness fara ómaklega meš žetta litla heimili, sem veitti žó allt žaš besta sem handbęrt var.

En nś er svo komiš fyrir mér eins Höllu hans Eyvindar, aš mig dregur žrį. En žau Eyvindur og Halla dvöldu lengi vel į öręfunum sušur af heišinni og austur af Öskju, og um žessa žrį hafši Nóbelsskįldiš žetta aš segja ķ formįla bókarinnar Reginfjöll aš haustnóttum

Reynslan er sambęrileg viš žaš sem žeim manni veršur, sem svo leingi hefur skošaš mynd af Parķsarborg aš hann stenst ekki leingur mįtiš og fer žįngaš. Žegar hann kemur heim til sķn aftur veit hann ekki fyr til en Parķsarborg er oršin mišpśnktur ķ lķfi hans. Hugur hans heldur įfram aš snśast ķ tilhlökkun til endurfunda viš žessa borg meš undrum sķnum og uppįkomum, stórum og smįum furšum, og smįhlutum sķst lķtifjörlegri en žeir stóru; ekkert ķ heiminum jafnast į viš aš hafa fundiš žessa borg. Hversu marga landa höfum viš ekki žekt sem hafa nįkvęmlega af žessari reynslu aš segja um Parķs, og margir skrifaš um žaš ķ bókum hvernig žeir lifšu ķ stöšugri heimžrį žįngaš, jafnvel eftir aš žeir eru komnir aš fótum fram. Sį sem skilur žetta skilur sęludali žjóšsögunnar; og hann skilur lķka śtilegukonuna Höllu sem sat farlama į leiši ķ kirkjugaršinum į Staš ķ Grunnavķk, og tautaši: "fagurt er į fjöllum nśna".

IMG_3974

Lautarferš į laufengi ķ heišanna ró

 


Fjalliš og Mśahameš

IMG_3500

Žegar fjalliš kemur ekki til Mśhamešs mį segja sem svo aš Mśhameš verši aš fara til fjallsins. Eitthvaš į žennan veg hefur sjįlfsagt margur landinn hugsaš žegar utanlandsferšin ķ sólina hefur veriš versluš žetta sumariš. Žó svo sumariš sem af er hafi veriš meš betri sumrum hvaš gróanda jaršar varšar og langt frį žvķ aš vera meš meirihįttar śrkomusumrum, hvaš žį kalt, žį hefur sólina vantaš. Og žegar gengi krónunnar er sterkt žį bķšur landinn ekki eftir sólinni aš sumarlagi heldur fer žangaš sem hśn skķn.

Žaš er fjall hérna rétt innan viš hśs, sem ķ skyggni gęrdagsins var žrjóskara en fjalliš sem kom til Mśhamešs, žannig aš viš hjónakornin įkvįšum aš fara til fjallsins. Fjalliš, sem er hęsta fjall landsins utan jökla og trśaš var fram eftir öldum aš vęri hęsta fjall Ķslands. Žetta fjall blasir viš śr stofuglugganum flesta daga en ķ gęr morgunn voru skśrir og žokubólstrar į vķš og dreif sem skyggšu sżn į Snęfelliš.

Žaš var žvķ ekki um annaš aš ręša en lįta sig hafa žaš aš panta sólarlandaferš ķ 16 stiga hita og skśrasömu blķšvišri, eša leggja upp ķ óvissuferš til fjallsins og sjį hvernig višraši žar um slóšir. Sķšan Kįrahnjśkavirkjun varš aš veruleika er aušvelt aš skjótast inn aš Snęfelli, feršlag sem tók jafnvel einhverja daga fyrir nokkrum įrum tekur nś fįar klukkustundir. Og žó svo aš ekki sé hęgt aš hringkeyra Snęfelliš žį er hęgt aš fara žvķ sem nęst inn aš rótum Vatnajökuls bęši aš austan- og vestanveršu um śtilegumannaslóšir žjóšsagnanna.

IMG_3521

Viš Laugafell, horft meš austanveršu Snęfelli inn aš Eyjabakkajökli

Viš byrjušum į žvķ aš fari inn meš žvķ aš austan ķ sólskini og sunnan blę, žó svo hitastigiš vęri ekki nema 12 – 14 grįšur žį mįtti vel bśast viš meiru žegar liši į daginn enda enn bara mišur morgunn. Žarna er hęgt aš keyra į malbikušum vegum Landsvirkjunar langleišina innį Eyjabakka, ž.e.a.s. aš uppistöšulónum Ufsaveitu. Žarna er meš góšum vilja hęgt aš hęla Landsvirkjun fyrir fleira en veginn, žvķ žar hefur nokkurn veginn tekist varšveitt sżnishorn af fyrrum Vatnajökulsblįa lit Lagarfljóts ķ lónunum nešan viš Eyjabakkana sem nįttśrverndarfólki tókst aš fį žyrmt ķ stęrstu framkvęmd ķslandssögunnar.

Žegar viš fórum žarna um kom lķtil saga upp ķ hugann sem ég rakst óvęnt į ķ bókinni "Syndir fešranna" og hef hvergi rekist į annarsstašar hvorki heyrt į skotspónum né séš ķ žjóšsaganasöfnum. Žar segir frį žvķ žegar Žóršur ķ Dżjakoti var myrtur žarna ķ nįgreninu, nįnar tiltekiš viš Hornbrynju. Dżjakot, sem ég minnist ekki aš hafa heyrt getiš um, gęti hafa stašiš į žessum slóšum mišaš viš stašarlżsingar ķ sögunni, eša rétt austan viš Laugarfell. Žaš er reyndar żmislegt ķ sögunni sem passar ekki alveg viš žęr hugmyndir sem sagnfręšin hefur komiš inn hjį manni ķ gegnum tķšina.

Žessir atburširnir er sagšir gerast įriš 1701 ķ verslunarferš Žóršar nišur ķ Berufjörš, nįnar tiltekiš til Gautavķkur. Samkvęmt mķnum hugmyndum var verslun ķ Gautavķk aflögš į žeim tķma žvķ ekki hef ég heyrt Gautavķkur getiš sem verslunarstašar eftir aš einokunarverslun var komiš į, sem varaši frį 1602 – 1787. Įriš 1589 er Djśpivogur geršur aš löggiltum verslunarstaš og hafši Fślivogur sem er žvķ sem nęst į sama staš veriš verslunarstašur žar į undan og einmitt žangaš hafši hin forna verslun ķ Gautavķk flust. Sagan gęti samt sem įšur veriš sönn žvķ vel gęti hafa veriš verslaš į laun viš Gautavķk fram hjį einokurversluninni, įn žess aš getiš sé ķ sögubókum.

IMG_3473

Noršur af Ufsaveitu, žar sem Dżjakot gęti hafa stašiš. Laugarfell ber hęšst vinstra megin

En saga žessi greinir ķ stuttu mįli frį sex daga verslunarferš Žóršar ķ Dżjakoti til Gautavķkur. Hann fer sunnan viš Hornbrynju nišur ķ Fossįrdal og sķšan inn Berufjörš aš sunnanveršu og śt aš noršan til Gautavķkur, sem bendir til aš Dżjakot hafi veriš talsvert innarlega į öręfunum, annars hefši veriš styttra aš fara noršan viš Hornbrynju og nišur Öxi ķ botn Berufjaršar.

Ķ sem stystu mįli lendir hann ķ śtistöšum viš žżskan kaupmann vegna ullar sem hann vildi fį sérstaklega viktaša žvķ žaš voru hagalagšar barnanna hans žriggja, en kaupmanninum žótti svoleišis lķtilręši óžarft. Žeir lenda ķ įflogum og pakkar Žóršur honum saman. Eftir aš kaupmanninum hafši veriš bjargaš viš illan leik, įkvešur Žóršur aš halda strax heim meš hest og varning. En žį sér kaupmašurinn fęri į aš rįšast aftan aš honum og enn pakkar Žóršur honum saman.

Žóršur į aš hafa fariš sömu leiš heim, um žriggja daga feršalag. Einhverjir ķslendingar sįu til žżska kaupmannsins morguninn eftir žar sem hann fór rķšandi inn Berufjörš. Žess er skemmst aš geta aš ekki skilaši Žóršur sér heim, en hestur hans įsamt varningi skilaši sér ķ Dżjakot. Žremur vikum eftir žessa atburši komu kona hans og žrjś börn til byggša aš innsta bę ķ Fljótsdal. Lķk Žóršar fannst sķšan ķ göngum um haustiš, sitjandi vestan undan Hornbrynju ķ, illa fariš og žegar aš var gętt var gat eins og eftir byssukślu į höfšinu.

IMG_3577

Vestan viš Snęfell į bökkum Hįlslóns, fremri Kįrahnjśkur fyrir mišri mynd

Eftir aš hafa feršast um ķ kyrršinni austan viš Snęfelliš, žar sem einungis uršu tvenn žżsk hjón į vegi okkar fórum viš vestur fyrir fjalliš į hin margrómušu Vesturöręfi. žar sem hreindżraskyttur og gangnamenn einir kunnu įšur fyrr aš greina frį undrum Svörtugljśfra, Kringilsįrrana, Töfrafoss o.fl., sem nś er į botni Hįlslóns. Į leišinni noršan viš Snęfell tókum viš ungt par frį Frakklandi uppķ, en žau voru į leiš ķ Kįrahnjśka og svo žašan vestur ķ Öskju, meš engan farangur, en full eftirvęntingar og bjartsżni. Žau höfšu veriš viš vinnu į Héraši frį žvķ ķ maķ og ętlušu aš nota tķmann žar til ķ September til gönguferša um hįlendiš noršan Vatnajökuls.

IMG_3570

Saušfé, sem lengi var tališ mesti skašvaldur ķslenskrar nįttśru, į fyrrum Vesturöręfum nś uppgręddum bökkum Hįlslóns. Snęfell ķ baksżn 

Viš keyršum svo vestan viš Snęfelliš inn meš Hįlslóni Kįrahnśkastķflu eins langt og viš komumst į vegi Landsvirkjunar. Žarna var allt annaš skyggni en ķ tęra fjallaloftinu austan viš Snęfell žvķ žaš rauk af leirum Hįlslóns ķ sušvestan golunni og byrgši sżn. Ķ sušvestan įtt getur žaš veriš fleira en žoka, skż og skśrir sem byrgja śtsżniš į Snęfelliš śr stofuglugganum heima. Žaš eru nefnilega lķka dagar sem fokiš af leirunum kemur ķ veg fyrir skyggni, jökulryk sem hefur sama lit og Lagarfljótiš hefur nśoršiš.

En ekki er vķst aš mögulegt hefši veriš aš skoša stóran hluta vķšernanna noršan Vatnajökuls į dagsstund įn afleišinga Kįrahnjśka.

 

IMG_5689

Viš Kįrahnjśkastķflu į góšvišrisdegi, Snęfell ķ fjarska hęgra megin 

 

IMG_5734

Laugafellsskįli, rétt austan viš Snęfell

 

 IMG_6457

Horft ķ įttina aš Hįlslóni og Vesturöręfum śr lofti ķ sušvestan golu, Snęfell ķ baksżn


Undir gręnni torfu tżndist tķminn

IMG 1455

Žaš er stundum sagt um tķmaskin Fęreyinga aš žar sé įvalt nęgur tķmi og ef žeir verši dagžrota žį komi bara meiri tķmi į morgun. Dagskrį landans er öllu strekktari žó svo aš Bjartmar hafi fyrir skemmstu sungiš um "flótta undan framtķšinni sem fętur toga burt eitthvaš til baka, aftur fyrir upphafiš žar sem af tżndum tķma er af nęgu aš taka" um leiš og hann bauš landann "velkomin į bķsan", žegar allt virtist stefna ķ aš leita žyrfti ķ reynslubanka Bjarts ķ Sumarhśsum.

Eftirminnilegt er aš Fęreyingar hikušu ekki viš aš lįna Ķslendingum stórfé į mešan hinar fręndžjóširnar veltu vöngum įsamt alžjóša gjaldeyrissjóšnum yfir žvķ hvernig mętti koma böndum į fjįrmįlaverkfręši sem kennd var viš śtrįsarvķking. Śti ķ hinum stóra heimi žótti žetta nįttśrulega ekki gįfulega fariš meš fé hjį fręndum vorum ķ Fęreyjum, en žeir sögšu žį bara aš gįfur og gęska žyrftu ekki endilega aš fara saman. Skilyršislaust bęri aš hjįlpa sķnum bróšir ķ neyš.

Ķ sķšustu viku fórum viš Matthildur mķn loksins ķ langžrįša Fęreyjaferš og vorum yfir Hvķtasunnuhelgina. Žetta var nokkurskonar systraferš žar sem viš tengdasynir Sólhóls fengum aš fljóta meš sem bķlstjórar į Norręnu frį Seyšisfirši til Žórshafnar. Žessi ferš hafši veriš į dagskrį ķ mörg įr og mį segja aš viš skipulag hennar hafi lķfsspeki Fęreyinga veriš höfš aš leišarljósi, um aš į morgun komi meiri tķmi.

Daginn fyrir brottför baš góšur Borgfiršingur mig um aš skila kvešju til allra sem ég hitti ķ Fęreyjum, žvķ žar byggi besta fólk ķ heimi, svo vel fann hann ķ hjarta sķnu gęsku Fęreyinga. Aušvitaš reyndi ég aš koma kvešju hans til skila žegar gafst til žess tķmi. Žessi Hvķtasunnuhelgi er samt ekki sś fyrsta sem ég dvel ķ Fęreyjum žvķ fyrir 33 įrum sķšan įtti ég žvķ lįni aš fagna sem ungur mašur aš kynnst žessum fręndfólki okkar, žį hafši ég rįšiš mig ķ vinnu hjį dönskum mśrarameistara ķ Žórshöfn og var žar fram eftir sumri.

Eftir Hvķtasunnuhelgina ķ denn žurfti ég aš tķna saman tómu bjórflöskurnar śr herberginu og koma žeim ķ verš hjį kaupmanninum nišur į horni. Žvķ viš félagarnir sem leigšum žį į farfuglaheimili Verkakvennafélags Žórshafnar höfšum tżnt śtborgununum okkar ķ miklum glešskap undir gręnu torfžaki farfuglaheimilisins og įttum ekki fyrir mat, en nóg af tómum bjórflöskum. Žegar ég hafši sett flöskurnar ķ svartan ruslapoka reyndust žęr allt of žungar til aš bera og stśtarnir stungust śt śr skósķšum pokanum, sem ég var aš sligast undan. Žvķ varš aš ég hnupla hjólbörum rogast meš flöskupokann upp ķ žęr.

Žó ekki vęri torfęrunum fyrir aš fara og leišin greiš nišur į viš ķ hverfisbśšina į horninu, žį var hjóliš į börunum ryšgaš fast. Žvķ žurfti ótrśleg įtök ķ aš żta žeim nišur brekkuna og halda um leiš jafnvęgi meš dżrmętan farminn. Ég veit ekki enn ķ dag rśmum 30 įrum seinna hvort žaš var fyrir aš hafa fjarlęgt flöskurnar af gistiheimili Verkakvennafélagsins eša liška hjólbörurnar fyrir žęr,sem varš til žess aš okkur var ekki vķsaš į dyr, en žaš hafši mér veriš tilkynnt aš stęši til ķ upphafi feršar, en var aldrei minnst meira į eftir aš hjólbörunum var skilaš.

IMG_1928

Kirkjubęr; Mśrinn til vinstri, Reykstofan fyrir mišju og kirkja Ólafs helga til hęgri.

Žann stutta tķma, sem ég vann viš mśrverk ķ Fęreyjum fékk ég aš taka žįtt ķ skemmtilegum verkefnum. Eitt af žeim var aš gera viš vegghlešslur kirkju Ólafs helga ķ Kirkjubę og endurkalka hvķta veggi hennar. Žį vann ég meš dönskum og fęreyskum mśrurum og hafši ekki gręnan grun um hvaš merkilegt verkefniš var, hvaš žį žolinmęši fyrir svona fornminja gaufi. Enda leiš ekki į lögnu žar til ég var settur ķ nżbyggingar verkefni žar sem ungur athafnamašur, Jakub A Dul, byggši sinn fyrsta Rśmfatalager, ef ég man rétt. Auk žessa vann ég viš aš banka steinhellur nišur ķ stéttar og bķlastęši tryggingafélags.

Žaš var ekki fyrr en mörgum įrum seinna sem ég uppgötvaši hversu sérstakt verkefniš var ķ Kirkjubę. Žar eru tvęr eldgamlar kirkjubyggingar, žaš er kirkja Ólafs helga sem er sögš byggš į 12. öld og dómkirkja Magnśsar sem er ķ daglegu tali kölluš Mśrinn byggš um 1300, en sś bygging komst aldrei undir žak. Sķšustu įr hefur veriš unniš aš višgeršum į hlešslum ķ Mśrsins. Einnig er Reykstofan ķ Kirkjubę, sem er byggš ķ kringum 1100 og talin eitt elsta timburhśs ķ heimi sem enn er ķ notkun.

IMG_1915

Žegar steinar losna ķ hlöšnum veggjum Mśrsins, Ólafskirkju og Reykstofunnar ķ Kirkjubę, er gert viš žį meš žvķ aš raša flötum smįsteinum į milli žeirra ķ kalk-mśrblöndu til aš festa žį į sķnum staš. Žetta er mikiš žolinmęšisverk og hefur višgerš veggja Magnśsar kirkju tekiš mörg įr.

Aušvitaš voru gömlu staširnir mķnir skošašir ķ feršinni. Kirkjurnar ķ Kirkjubę voru į sķnum staš, meir aš segja voru hellurnar ennžį ķ stéttunum og bķlastęšunum ķ Žórshöfn. En žegar komiš var ķ gömlu götuna mķna reiknaši ég meš aš hjólbörurnar vęru undir skrifstofuglugga verkakvennafélagsins, en žar brį mér heldur betur ķ brśn. Gamla notalega svarta timburhśsiš meš torfžakinu, žar sem hęgt var aš opna kvistgluggann śt į gręna grasžekjuna til aš reykręsta herbergiš, var horfiš. Žess ķ staš var komiš nżtķsku ķbśšarhśs og engin merki sįust um hjólbörur, ekki einu sinni svört hjólförin ķ malbikinu, hvaš žį glerbrot eša tęgjur af svörtum ruslapoka. Og litla bśšin nišur į horni oršin aš ķbśš.

Annars er žaš heilt yfir svo ķ Fęreyjum aš engu lķkara er, en aš žegar jaršżtan var flutt til Ķslands um įriš, og hér notuš į įrangursrķkan hįtt viš aš jafna byggingasöguna viš jöršu, žį hafi hśn algerlega fariš fram hjį Fęreyjum og į žaš helvķti er varla hęgt aš minnast ógrįtandi. Žar mį finna heilu žorpin ennžį śr torfi og grjóti, meir aš segja er bśiš ķ mörgum žessara hśsa.

Hvernig myndi t.d. Žórshöfn lķta śt ef hśn hefši fariš ķ gegnum sama Dubai drauminn og Reykjavķk? Žį vęru gręnu torfžökin nś komin undir malbik og žar vęru svartir turnar klęddir ķ gler og innfluttar flķsar, sem teygšu sig upp ķ žokuna. Žaš vęru dapurleg skipti mišaš viš lķflegan gamla bęinn, sem geymir söguna til dagsins ķ dag. Viš skulum žvķ rétt vona aš žaš sé ekki bara vegna žess aš Fęreyingar vita aš į morgun komi meiri tķmi, sem žeir hafa ekki ennžį ręst jaršżtuna eins og tķmatrekktir fręndur žeirra į sögueyjunni.

 

IMG_1922

Mśrinn, eša dómkirkja Magnśsar ķ Kirkjubę

 

IMG 1893

Götumynd frį Žórshöfn

 

IMG_1884

Götumynd frį Žórshöfn

 

IMG_1861

Žinganes ķ Žórshöfn, stjórnarrįš Fęreyja

 

IMG_1968

Žorp ķ Hśsavķk į Sandey

 

IMG 1835

Fęreyskt hśs ķ Kśney

 

IMG_1634

Saksun

 

IMG_1590

Bęr į Vogey

 

IMG_1737

Stéttar ķ Žórshöfn

 

IMG_1908

Höfundur į fornum slóšum 


Feršin į Font

Nś žegar skuggarnir eru farnir aš lengjast og daginn tekiš aš stytta fer feršalögunum fękkandi. Sķšast lišinn vetur fjįrfesti ég ķ gömlum Cherokee sem įtti aš nota til 4X4 ferša žetta sumariš. Einn af žeim stöšum sem voru į dagskrįnni var Fontur į Langanesi, eša réttara sagt allt Langanesiš žvķ žaš er einu sinnu svo aš žaš er feršalagiš sem sem skiptir mįli en ekki įfangastašurinn. Žess vegna förum viš Matthildur allra okkar ferša įn landakorts, hvaš žį aš GPS sé haft meš ķ för, sólin er eina leišsögutękiš. Ķ gęr var svo feršin farin į Font meš sólina ķ sigtinu allan tķmann. 

IMG_0166

Žegar komiš er aš Langanesinu aš austan blasir Gunnólfsvķkurfjall viš

Žetta var ekki ķ fyrsta sinn sem ég kemst ķ nįmunda viš Langanesiš žó svo aš aldrei hafi veriš fariš į Font. Į įrunum 1988-1993 var ég mįnušum saman viš vinnu į Žórshöfn viš Žistilfjörš, en Langanesiš nęr 50 km śt ķ haf noršaustur af Žórshöfn. Žegar komiš er aš Langanesinu Bakkaflóa megin žį rifjašist upp ķ kollinum aš sumariš og haustiš 1988 vorum viš steypu-félagarnir viš störf į Gunnólfsvķkurfjalli žar sem veriš var aš byggja ratsjįrstöš fyrir NATO. Mér fannst viš hęfi aš bjóša Matthildi upp į Gunnólfsvķkurfjall į svona heišskķrum sólardegi žvķ žį myndum viš rata betur śt Langanesiš. En vegurinn upp į fjalliš var lokašur meš kešju og žó viš vęrum į fjallabķl žį žoršum viš ekki ķ gegnum kešju Landhelgisgęslunnar sem hefur ķ seinni tķš tekiš upp į žvķ aš loka hlutum landsins fyrir ķbśum žess meš žvķ aš bera fyrir sig "valdstjórninni".

IMG_0173

Į Žórshöfn rifjašist upp hvar lunganu śr sumrinu 1993 var variš 

Blessuš sólin sį um aš lżsa okkur śt allt Langanes žar sem sjórinn er blįrri en blįtt en į žaš til aš sjįst ekki fyrir rekaviš sem žekur alla fjörukamba, žess į milli eru žverhnķpt fuglabjörgin ķ sjó fram. Undirlendiš į śtnesinu er urš og grjót en žó eru grasbali ķ fjöru hér og žar sem hafa stašiš bęir į įrum įšur, žekktastir eru Skoruvķk og Skįlar. Vķša eru rśstir gamalla torfbęja sem litlar sögur fara af, saga fólksins sem byggši žetta nes fer ekki hįtt enda hefur žaš veriš alžżšufólk. Žaš tók tķmann aš keyra žessa 50 km leiš enda žurfti aš stoppa og skoša margt. Ķ Skoruvķkur fjörunni var félagslyndur mśsarindill sem žurfti aš spjalla viš ķ góša stund og į Fonti var žaš Fįlki sżndi feršalöngum įhuga. 

IMG_0260

Fontur er ysti hluti Langaness žar er 50-70 m hįtt bjarg į žvķ stendur viti byggšur įriš 1950. Viš Font hafa oršiš skipskašar sķšast hausti 1907. Žį fórst žar norskt skip,sem var aš koma frį Jan Mayen meš 17 menn ķ įhöfn allir fórust nema einn. Ķ bjarginu stutt frį vitanum er rauf sem kölluš er Engelskagjį. Sagan segir aš įhöfn af ensku skipi, sem strandaši endur fyrir löngu undir Fontinum, hafi komist ķ land og upp gjįna. Į leišinni til bęja varš įhöfnin śti, nema skipstjórinn einn sem komst lķfs af. Stendur kross į mišju nesinu milli bęjanna Skoruvķkur og Skįla, žar sem lķk Englendinganna eru heygš.  

IMG_0282

Į krossinum stendur "Hér hvķla 11 enskir menn" 

Skįlar eru stórmerkilegt eyšižorp į austanveršu nesinu. Žar var vķsir aš kauptśni og töluvert śtręši į fyrri hluta 20.aldar. Įriš 1910 hófst śtgerš fyrir alvöru meš hafnarbótum, byggingu verbśša, frystihśss( eitt af fyrstu vélfrystihśsum landsins), saltverkunarhśss og bręšslu auk verslunarhśsa. Voru 117 manns heimilisfastir žar 1924 auk lausafólks. Leitušu menn žangaš śr żmsum landshlutum til sjóróšra og jafnvel frį Fęreyjum. Munu 50-60 įraskip hafa róiš žašan er flest var.

Skįlar

Į įrum sķšari heimstyrjaldarinnar rįku į land tundurdufl sem höfšu losnaš śr tundurduflagiršingu bandamanna viš Austfirši. Tvö dufl sprungu ķ fjörunni į Skįlum veturinn 1941-42 og eyšilögšu tvö hśs. Sumariš eftir fluttu sķšustu fjölskyldurnar, veturinn 1943 var žvķ engin bśsettur į Skįlum. Žį kom hópur bandarķskra hermanna sem dvöldu žar til strķšsloka. Flestar minjar verstöšvarinnar į Skįlum eru nś horfnar nema helst hśsgrunnar og gamall grafreitur. Sunnan viš Skįla er Skįlabjarg, fuglabjarg, rśmlega 130 m hįtt.

IMG_0332

Ofan viš fjöruna į Skįlum eru björgunarskżli og kamar

Į skįlum hittum viš einn "lonely rider" į mótorhjóli, vinalegan ķslending į sjötugs aldri, sem sagši okkur aš hann hefši veriš hjį gęslunni įriš 1969 og hefši žį tekiš žįtt ķ aš ferja giršingastaura klofna śr rekaviši śr fjörunni ķ Skoruvķk. Žetta hefši veriš mikiš ęvintżri žvķ gśmmķbįtnum sem notašur var til flutninganna śt ķ varšskipiš hefši hvolft og höfšu žeir žurft aš synda ķ land įšur en žeir hefšu getaš haldiš įfram aš koma rekanum fyrir Skoruvķkurbóndann um borš ķ Žór. Žaš var sama sagan meš žennan fyrrverandi sjóliša Landhelgisgęslunnar og okkur, hann hafši ekki treyst sér til aš keyra ķ gegnum kešju valdstjórnarinnar viš Gunnólfsvķkurfjall til aš njóta śtsżnisins yfir Langanes.

IMG_0261

Eins og ęvinlega uršum viš Matthildur dagžrota į Langanesi enda kannski ekki skrżtiš žegar daginn er tekiš aš stytta. Žaš veršur žvķ aš bķša betri tķma aš keyra upp į Heišarfjall žar sem Amerķski herinn hafši ašsetur um įrabil, en žar mį vķst njóta góšs śtsżnis yfir Langanes žó aš ekki sé žaš jafn hįstemmt og af Gunnólfsvķkurfjalli.

 

IMG_0324

 

IMG_0243

 

IMG_0237

 

IMG_0348

 

IMG_0191

 

IMG_0227

 

IMG_0169

 

IMG_0230

 

IMG_0258


Streiti

Žau eru mörg annesin į Austfjöršunum sem vert er aš skoša žó svo stundum umlyki žau dulśšleg žoka. Hérna į sķšunni hefur tveimur annesjum veriš gerš fįtękleg skil ķ mįli og myndum en žaš eru Hafnarnes viš Fįskrśšsfjörš og Kambanes viš Stöšvarfjörš. Ķ vetur lét ég ķ fyrsta skipti verša af žvķ aš stoppa viš Streiti en žaš er strönd annessins kölluš sem skiptir Breišdalsvķk og Berufirši. Žarna hafši ég fariš framhjį ótal sinnum ķ gegnum tķšina įn žess aš stoppa. Ķ mars s.l. var farin sérferš til aš virša fyrir sér fjalliš Naphorn sem gnęfir yfir Streitisbęnum en uppi ķ žvķ höfšust śtigangsdrengir viš ķ Móšuharšindunum, og leiddi sś nöturlega vist til manndrįps, hungurmorša og aš lokum sķšustu opinberu aftökunnar į Austurlandi.

IMG_8181

Eyšibżliš Streiti, fjalliš Naphorn

Jöršin Streiti telst landfręšilega vera į Berufjaršarströnd en tilheyrir Breišdalshreppi. Žar, örlķtiš austar, er ysti skaginn į milli Breišdalsvķkur og Berufjaršar sem nefnist Streitishvarf. Ķ sumar fór ég svo aftur į Streiti, en žį til aš skoša žaš sem ég hafši tekiš eftir ķ vetur, aš nišur viš ströndina mį greina leifar af mannabyggš. Ég hafši ķ millitķšinni kynnt mér mįliš ķ bókunum Breišdęlu, Bśkollu (Sveitir og jaršir ķ Mślažingi) og Žjóšsögunum.

žjóšsagan segir frį bżlinu Vafrastöšum og žaš var žaš bęjarstęši sem ég vonašist eftir aš finna ķ sumar, žvķ ég gat vel gert mér grein fyrir hvar ašrir bęir į Streiti hefšu stašiš. Žaš er skemmst frį žvķ aš segja aš eftir aš hafa vafraš um ströndina góša morgunnstund komst ég ekki į žann staš sem mér žótti lķklegast aš Vafrastašir hefšu stašiš, vegna rafmagnsgiršinga og nautgripa.  

IMG_8112

Skrśšskambur sem er austast į Streitishvarfi og Breišdalseyjar ķ baksżn

Žaš var margt aš skoša ķ žessari fjögurra stunda gönguför. Svokallaš tröllahlaš er sunnan į Streitishvarfi sem nefnist Skrśšskambur. Sunnan viš hvarfiš tekur svo Berufjaršarströndin viš meš landnįmsjöršinni Streiti, sem nefnt var Stręti ķ žremur Landnįmuhandritum. Ķ Landnįmu segir; „Skjöldólfur hét mašur, er nam Stręti allt fyrir utan Gnśp og inn öšrum megin til Óss og til Skjöldólfsness hjį Fagradalsį ķ Breišdali. Hans son var Hįleygur, er žar bjó sķšan; frį honum er Hįleygjaętt komin.“ Žaš er žvķ ekki vitaš hvašan žessi Skjöldólfur kom eša hver žessi Hįleygaętt er, en ķ Breišdęlu mį finna vangaveltur um hvort Hįleygar nafniš hafi haft tengingu til Hįlogalands ķ Noregi.

Einnig mį finna vangaveltur ķ bók Įrna Óla, Landnįmiš fyrir landnįm, žar sem žvķ er velt upp aš žeir landnįmsmenn austanlands sem ekki er nįkvęmlega getiš hvašan komu hafi ķ reynd veriš af keltneskum uppruna, en gefin norręn nöfn ķ landnįmu til aš fela upprunann. Žetta mį vel ķmynda sér žegar stašiš er į ströndinni Streiti og viš blasir eyja meš keltneskri nafngift ķ sušri, Papey.

IMG_8123

Vitinn į Streitishvarfi

Žó svo aš Streiti hafi žótt vęnleg bśskaparjörš viš landnįm žį er hśn nś ķ eyši. Vitaš er aš fram eftir öldum voru mörg bżli ķ Streitislandi, ž.e.a.s. į Berufjaršarströndinni frį Streitishvarfi aš Nśpi. Žar var austast Hvarf eša Streitishvarf sem fór ķ eyši 1850. Streitisstekkur var austan og nešan viš Streiti, sem fór ķ eyši 1883 eftir aš bęrinn brann žann 7. Desember. Žar brunni inni žau hjónin Siguršur Torfason og Sigrķšur Stefįnsdóttir eftir aš hafa bjargaš śt börnum sķnum sem heima voru, en įttu ekki afturkvęmt frį žvķ aš reyna aš bjarga kśnni śr brennandi bęnum. Reistur hefur veriš minnisvarši um atburš žennan viš Žjóšveginn rétt fyrir ofan bęjarstęšiš, enn mį vel greina hvar bęrinn stóš.

IMG_8135

Streitisstekkur, sjį mį móta fyrir bęjarrśstunum į mišri mynd til vinstri

Vafrastašir var svo bżli sem stóš sunnan viš Streiti, į milli Streitis og Nśps, sem sumar sagnir segja aš hafi stašiš svo nįlęgt fjallinu aš žeir hafi horfiš undir skrišu. Žeirra er fyrst getiš 1367 og sķšast eftir heimild frį žvķ 1760. Vafrastašir hefur veriš žjóšsagnakenndur bęr löngu eftir aš žeirra var sķšast getiš, sögu žeim tengdum mį bęši finna ķ Žjóšsögum Sigfśsar Sigfśssonar(I bindi bls 288) og Jóns Įrnasonar (III bindi bls 435). Einhverstašar mį samt finna žį žjóšsögu heimfęrša į Nśp en žaš er ekki lķklegt aš sögusvišiš sé žar, vegna žess aš flęšiskerin sem sagan greinir frį eru žaš langt frį bęnum į Nśpi aš žau eru ekki ķ sjónlķnu.

IMG_8170

Hugsanlega eru skerin sem fjęrst eru žar sem Vafrastašir hafa stašiš

Žjóšsagan frį Vafrastöšum segir frį eineygu Mórukollu. Bóndinn hafši žann siš aš fį fóstru sķna hruma af elli en fjölvķsa til aš segja sér hvaša fé vęri feigt aš hausti og slįtraši svo žvķ fé sem hśn valdi. Žegar kerlingin var žvķ sem nęst blind oršin leiddi hann hana aš réttarveggnum eitt haustiš. Žar stendur hśn žegjandi um stund en bendir svo į eineyga mórukollótta kind, rytjulega, og segir allt fé žitt er feigt sonur sęll nema Mórukolla.

Žetta haust tók Vafrastašabóndinn ekkert mark į fóstru sinni og lógaši žvķ fé sem honum sjįlfum sżndist. Veturinn varš snjóžungur og stormasamur meš tilheyrandi hagaleysi. Seint į ašfangadag brį til betra vešurs og skipar žį bóndinn smalanum aš beita fénu ķ žara į rifi sem stóš uppi į fjöru. Į mešan sat hann inn ķ bę og tįlgaši ķ sig hangikjöt af rifi śr saušasķšu.

Smalinn kom į gluggann heima į bę og segir; Žykkt er nś į rifi bóndi“. „Hvaš kemur žér žaš viš“ svarar bóndinn og heldur įfram aš sneiša af rifjunum. Žį segir smalinn „žynnast fer nś į rifinu bóndi“. Bóndinn svarar ekki en heldur įfram aš gęša sér į į hangikjötinu žar til allt er bśiš. Žį segir smalinn "allt er nś af rifinu". Žį heyrir bóndinn fyrst ķ briminu og įttar sig į žvķ aš smalinn į viš féš sem var ķ fjörubeitinni į rifinu. Žegar hann kom śt var allt fé hans komiš ķ sjóinn og ašeins rak eina kind aš landi śr briminu, en sś var eineyga rytjulega Mórukolla.

Bóndinn varš svo reišur yfir missi sķnum aš hann henti henni umsvifalaust ķ brimgaršinn, en aftur skreiš eineyga Mórukolla į land. Eftir aš hafa hent henni žrķvegis ķ sjóinn og hana įfalt rekiš ķ land, gafst hann upp. En um voriš var Mórukolla tvķlembd af gimbrum og allar žęr gimbrar sem śt af henni komu uršu tvķlembdar žannig aš śt af eineygu Mórukollu varš fljótleg mikill fjįrstofn. Bóndanum į aš hafa veriš svo mikiš um žetta aš hann flutti frį Vafrastöšum og hafa žeir veriš ķ eyši alla tķš sķšan.

žęr eru til margar žjóšsögurnar frį žessu annesi. Ein sagan seigir frį bóndanum ķ Skrśšskambi sem į aš hafa veriš bróšir Skrśšsbóndans sem bjó ķ Skrśši. Žeir bręšur voru hįlftröll sem mįtti heyra kallast į žegar kyrrt var į morgnana. Eins hef ég heyrt aš žrišji bróširinn hafi bśiš į Hellisbjarginu ķ Papey og hafi tekiš žįtt ķ samręšum bręšra sinna. Sjónlķna er į milli žessara staša en mikiš hafa žeir bręšur veriš raddmiklir ef žeir hafa heyrt hvorir ķ öšrum.

Einnig eru til sögur frį Tyrkjarįninu įriš 1627, žar sem segir frį hetjudįšum bóndans į Streiti. Tyrkjarįnssaga segir frį žvķ žegar Streitisbóndinn foršaši fólki sķnu undan Tyrkjum frį Streiti yfir ķ Breišdal, en žį höfšu ręningjarnir žegar hneppt fólkiš į Ósi ķ bönd og sett yfir žaš gęslumenn sem flżšu til fjalls žegar Streitisfólkiš bar aš garši.

Žjóšsagnaritaranum Sigfśsi Sigfśssyni finnst hins vegar Tyrkjarįnssaga segja undarlega frį, žvķ mišaš viš hvernig landiš liggur sé mun lķklegra aš Tyrkir hafi fariš Berufjaršaströndina į leiš sinni ķ Breišdal og žį fariš fyrir Streiti į leiš sinni ķ Ós. Žetta hefur Sigfśs aš segja um Tyrkjarįnssögu "er žvķ einkennilegt er žaš aš żmsar sagnir hafa geymst eša myndast utan viš söguna sem eru einskonar višbętur viš hana og uppfylling. Žęr sagnir lżsa varnartilraunum manna er sagan segir frį en sleppir žó žeim atrišum.

Eitt af žeim atrišum sem Tyrkjarįnssaga sleppir er munnmęlasagan um bóndann į Streiti sem sagšur er hafa veriš į leiš meš timbur śr Breišdal yfir ķ Streiti žegar hann mętti 18 Tyrkjunum rétt noršan viš Skrśšskamb į leiš frį Streiti austur aš Ósi ķ Breišdal. Žar į žröngum stķg grandaš hann žeim 18 talsins. Um žann atburš vitna m.a. örnefnin Tyrkjaurš, Timburklettur og Tyrkjahamar.

Munnmęlin segja żmist aš Streitisbóndinn hafi nįš į slį Tyrkina meš planka fram af klettinum ofan ķ uršina eša slegiš žį ķ rot meš ķstaši. Ķ Tyrkjarįnssögu sjįlfri er sagt frį timburflutningamanni sem var į leiš śr Breišdal upp ķ Héraš en žegar hann varš Tyrkjann var aftan viš sig var hann svo nķskur į timbriš aš frekar en aš forša sjįlfum sér timburlaus žį lét hann Tyrkina nį sér.

Hvort sem Streiti hefur upphaflega heitiš Stręti eins og Landnįma gefur til kynna og žį veriš landkosta jörš ķ alfaraleiš, žį breytir žaš žvķ ekki aš hśn hefur veriš ķ eyši ķ įratugi. Mišaš viš žann mįlskilning sem lagšur er ķ nafniš Streiti nś į dögum žį er žaš dregiš af žvķ aš streitast eša strita og gęti žvķ veriš hiš rétta nafn mišaš viš žjóšsögurnar. Enda var ekki laust viš aš hendingin śr texta Bubba, Vonir og žrįr, fylgdu mér į žessu eyšistrandar rölti.

Žar sem skrišan féll skśrar stóšu

minningar um hendur sem veggina hlóšu.

Myndir af fólki sem lifši hér um stund

meš kindur og kött, beljur og hund. 

IMG_8128

Minnisvarši um hjónin sem brunnu inni viš aš bjarka kśnni į Streitisstekk


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband