Fęrsluflokkur: Feršalög

Öldin er önnur en žokan sś sama

Žaš veršur seint sagt um suma staši aš žeir megi muni sinn fķfil fegurri. Žeir eru einfaldlega eins og fķflarnir sem žrķfast betur eftir žvķ sem haršar er aš žeim sótt. Einn af žessum stöšum er Djśpivogur sem er į Bślandsnesinu į milli Berufjaršar og Hamarsfjaršar. Žaš er ekki nóg meš aš stašnum hafi fleytt fram, heldur hefur Bślandsnesiš stękkaš svo um munar. Žar hafa hafstraumar sópaš upp sandi og bśiš til nżjar landfyllingar į milli eyja sem įšur voru śti fyrir landi.

IMG_2945

Bślandsnesiš, žar sem Djśpivogur sker sig inn ķ landiš, hefur žį sérstöšu aš vera kristfjįrjörš, ž.e. aš hafa veriš arfleitt Jesś Kristi en hvorki rķki né kirkju. Ķ bók sinni Aš Breyta fjalli fer Stefįn Jónsson fréttamašur yfir žau vandkvęši sem felast ķ žvķ žegar kristfjįrjaršir eru annarsvegar og engir pappķrar finnast um gjörninginn. Hann segir m.a.; „hitt er ljóst aš einhver eigandi jaršarinnar til forna gaf hana fįtękum ķ Geithellnahreppi fyrir sįlu sinni“ og rekur sķšan vandręši sveitarstjórnarmanna ķ hinum forna Geithellnahreppi.

Žaš er ekki vķša į Ķslandi sem fólk bżr bókstaflega ķ landi Jesś Krists; viš ęvintżr, sem innihalda leyndardómsfullt landslag, heimsins hęsta pķramķda og sannar sjóręningja sögur. Og žaš sem dularfyllst er af öllu, hina óendanlegu Austfjaršažoku. Nikólķna Weywadt, sem fyrst tók vešurathuganir fyrir Vešurstofuna viš Berufjörš og fyrsti ljósmyndari į Austurlandi, taldi į žrišja hundraš žoku daga um margra įra skeiš ķ vešurathugum sķnum į sķšustu įrtugum 19. aldar. Žeir sem vilja gera lķtiš śr Austfjaršažokunni hafa haldiš žvķ fram aš ekki hafi žokubólstur mįtt bera ķ Bślandstindinn svo Nikólķna hafi ekki tališ žokudag.

Eftir aš hafa bśiš į Djśpavogi hįtt į annan įratug, ķ lok sķšustu aldar, dettur mér ekki ķ hug aš rengja vešurathuganir Nikólķnu Weywadt, og er ég ekki frį žvķ aš hafa upplifaš į žrišjahundraš daga į įri umlukinn žoku. Eins bera fjölmargar ljósmyndir Nikólķnu frį Djśpavogi žess merki aš žokan hafi veriš venju fremur įgeng į hennar tķš. Žokan į sér mun fleiri hlišar en dulśšina, aš śr henni żrist śši og ķ henni geti leynst įlfabyggšir og falleg fjöll. Stefį Jónsson fréttamašur sagši um hana m.a.ķ bók sinni Gaddaskata aš žokan gęti oršiš svo žykk ķ Djśpavogsblįnum aš lķtiš hefši žżtt aš leita žar aš belju fyrr en andardrįttur hennar hefši fundist viš eyraš.

IMG_2921

Sķšustu helgi var variš į Djśpavogi og naut ég žess aš upplifši sólskinsbjarta Jónsmessunótta ķ eitt skiptiš enn. Byrjaši į aš fara upp į Bóndavöršu žar sem śtsżniš yfir bęinn er best. Žokan kom yfir Bślandsnesiš og byrgši fljótlega sżn. Drunur sem ég gat mér til aš vęru frį skipsvélum heyršust śt śr žokunni ķ gegnum nęturkyrršina, skreytta fuglasöng. Ég hugsaši meš mér hvaš ef Hundtyrkinn vęri nś aftur į ferš um žennan bjarta tķma. Žaš var fyrir hįtt ķ 400 įrum sem žokan bjargaši žeim fįu sem žį uršu eftir viš žennan fjörš.

Um žį nótt var sumarblķša į Djśpavogi, bjart en žoka ķ mišjum hlķšum. Sjóręningjaskipin sigldu inn Berufjörš aš Djśpavogi og vörpušu akkerum į móts viš Berunes. Um morguninn og nęstu tvo daga į eftir fóru sjóręningjarnir meš rįnum og manndrįpum um verslunarstašin viš Djśpavog, Hįlsžinghį, en svo nefndist ķbśabyggšin žį, Berufjaršarströnd og Breišdal. Hundtyrkinn drap fjölda fólks og tóku į annaš hundraš manns til fanga er žeir seldu ķ Barbarķinu ķ Alsķr.

Žeir fįu ķbśar sem sluppu undan Tyrkjunum, sem voru ekki Tyrkir, komust inn ķ žokuna til aš leynast žangaš til sjóręningjaskipin léttu akkerum og hęgt var aš snśa heim į nż. Jón Helgason segir ķ bók sinni um Tyrkjarįniš; „Ömurlegastir voru žó ķ umkomuleysi sķnu žeir bęir, er enginn vitjaši, žótt skipin vęru horfin į braut og žeir voru margir um Berufjaršarströnd og Hįlsžinghį: Allt fólkiš hertekiš. Börnin sem žar höfši signt sig į bęjarhlašinu hvern morgun, tóku ekki gleši sķna į nż viš leik į hóli eša fjörusandi, žau grétu ķ dimmum og fślum lestum vķkingaskipanna.“

IMG_2993

Svalbaršstanginn sem ašskilur Glešivķkurnar, faržegaskip stefnir inn į žį innri žar sem höfnin er meš heimsfręgu eggjunum hans Siguršar ķ "Himnarķki". Śt į firši liggur annaš faržegaskip viš akkeri og ber ķ žokuna, sem ferjaši faržegana ķ land meš skipsbįtunum.

Žegar ég rżndi śt ķ žokuna, žašan sem drunurnar heyršust, sį ég grilla ķ stórt skip koma śt śr žokunni. Fljótlega koma annaš og stemmdu žau inn Berufjöršinn. Žaš fyrra kastaši akkerum śt af Djśpavogi į móts viš Berunes rétt eins og sjóręningja skipin foršum. Seinna skipiš sigldi fullri ferš fram hjį žvķ fyrra inn į höfnina ķ Innri-Glešivķk. En ķ žetta sinn voru žaš skemmtiferšaskip og viš Matthildur mķn stödd į Djśpavogi sem barnapķur dótturdóttir okkar, sólargeislans Ęvi, en foreldrar hennar žjónustušu feršamenn žessa Jónsmessuhelgi.

Undanfarin įr hefur į Djśpavogi veriš gert grķšarlegt įttak ķ feršažjónustu og varšveislu gamalla hśsa, bęrinn bókstaflega blómstrar hjį öllu žvķ unga fólki sem žar lętur drauma sķna rętast. Ég notaši nóttina til aš rölta um og skoša fyrrum heimabę okkar Matthildar og minntist góšra daga okkar bestu įra. Žį voru farin aš sjįst merki žess ķ hvaš stefndi. Žį gengu hśsin Geysir og Langabśš ķ endurnżjun lķfdaga eftir erfiš įr. Žį voru žau hśs sem mķn kynslóš byggši nż og glęsileg en mörg gömlu hśsin ķ lakar įstandi. Nś mį segja aš öldin sé önnur. Žegar ég skošaši hśsin sį ég aš rétt var aš nota žokuna til aš fara meš veggjum, eša réttara sagt klettum. Žvķ žaš sama į viš um mig og verkin mķn, aš eldast illa.

Viš Matthildur yfirgįfum Djśpavog um aldamótin. Žaš voru erfišir tķmar. Hśn sjómannsdóttirin fędd og uppalin ķ einu af fallegu hśsum bęjarins. Stuttu įšur höfšu fjögur stór fiskiskip veriš seld frį stašnum į nokkrum mįnušum. Ķbśum fękkaši, nemendum ķ skólanum fękkaši um helming į örfįum įrum. Aflaheimildir og fiskvinnsla var vistuš hjį Vķsi ķ Grindavķk sem hélt uppi skertri vinnslu į Djśpavogi, žar til fyrir skemmstu aš žeir léttu akkerum hurfu į braut.

IMG_3022

 Gamli góši Djśpivogur, verslunarhöfn ķ 430 įr og fiskihöfn frį ómunatķš.

Žó svo aš įfalliš hafi veriš stórt žegar fleiri žśsund tonna kvóti fór frį stašnum į svo til einni nóttu žį hefur unga fólkiš į Djśpavogi aldrei misst móšinn, žaš žrķfst lķkt og fķflarnir sem vonlaust er aš slį, žvķ žeir spretta bara enn fleiri blómstrandi upp aftur morgunnin eftir. Stašurinn sem stendur ķ kristfjįrjöršinni hefur sennilega alla tķš įtt žvķ lįni aš fagna aš žar fęr unga fólkiš tękifęri til aš lįta drauma sķna rętast, rétt eins og sį mašur sem stal sjįlfum sér foršum -Hans Jónatan; fyrsti blökkumašurinn er sögur fara af į Ķslandi.

Į mķnum manndómsįrum į Djśpavogi varš ég žess heišurs ašnjótandi aš vera ķ hreppsnefnd ķ žvķ sem nęst tvö kjörtķmabil, žaš fyrra var styttra vegna sameiningar sveitarfélaganna, Bślands-, Berunes- og Geithellna-hreppa. Oft var tekist į um mįlefni dagsins į minni tķš en aldrei um varšveislu žess gamla. Žaš er helst aš ég minnist žess aš viš höfum jagast um stašsetningu Geysis. Ég vildi ekki fęra Geysi um sentķmetra, en viš hśsiš var ķ žį daga eitt helsta blindhorn bęjarins. Žar varš ég undir ķ argvķtugum minnihluta eins og vanalega.

Ég sį žaš, žegar žokunni létti svo undursamlega į žessu Jónsmessunętur rölti, aš aušvitaš hef ég hagaš mér eins og hįlfviti mest alla tķš, en lęt mig samt dreyma um aš žokan hafi byrgt mér sķn og öldin veriš önnur.

Ps. set hér inn nokkrar myndir af misjafnlega gömlum hśsum ķ bęnum.

IMG_2959

Geysir var byggšur sem hótel rétt fyrir aldamótin 1900 og žjónaši sem slķkur fyrstu įrin. Hśsiš var lengist af notaš sem ķbśšarhśs, og fyrir verslunina Djśpiš žegar ég kom į Djśpavog. Hżsir nś skrifstofur Djśpavogshrepps. Hśsiš gekk ķ endurnżjun lķfdaga um aldamótin 2000. 

 

IMG_0657

Nżja Lögberg, fjölbżlishśs meš fjórum ķbśšum, byggt einhvertķma ķ kringum 1940.

 

IMG_0659

Gamla Lögberg sagt byggt 1914. Mig minnir aš bakhlišar žess hafi veriš torfveggir įšur en žaš fékk yfirhalningu, sem gęti bent til žess aš žaš hafi veriš byggt ķ eldri tóft.

 

IMG_0680

Björk, var įšur meš "kastala brjóstvörn" og torfžaki. Sennilega byggt fleirum en einum įfanga eftir brjóstvitinu. Nżtur sķn vel nś sem fyrr, žó svo "brjótsvörn kastalans" sjįist ekki lengur, oršiš aš hśsi funky stķl.

 

IMG_0718

Įsbyrgi byggt 1947 gekk ķ endurnżjun lķfdaga 1989.

 

IMG_0710

Langabśš t.v. er ķ reynd röš gamalla sambyggšra hśsa frį įrunum 1758-1850, endurgerš 1989-1997 - Faktorshśs t.h. byggt 1848. Bęši hśsin tilheyršu versluninni į Djśpavogi um aldir og fór verslun Kaupfélags Berufjaršar žar fram til įrsins 1985.

 

IMG_0741

Bęjarstęšiš į Djśpavogi séš frį Bóndavöršu. Hann er óvķša fegurri sjóndeildarhringurinn en į žessum góša śtsżnisstaš, heyrst hefur fagnašar klišur frį feršamönnum sem koma ķ žoku og sjį henni létta. Hįlsžinghį og Hamarsfjöršur fjęrst t.h., Berufjöršur t.v.,,,,jś ég sé aš žaš leynir sér ekki aš Geysir hefši įtt aš fį aš standa įfram į sķnum staš į blįhorninu ķ Hótelhęšinni.


Hvar er gimsteinninn ķ augum žķnum ljśfan?

Žaš kemur fyrir aš viš hjónin setjumst upp ķ okkar gamla Cherokee frį žvķ į sķšustu öld. Žį hlustum viš į žjóšskįldiš syngja um žaš žegar žaš hlustaši į Zeppelin og feršašist aftur ķ tķmann. Sjaldnast verša śr žessum Cherokee setum undur og stórmerki ķ fjašrasófum gręnum, en kemur žó fyrir.

Um sķšustu helgi skein t.d. skyndilega viš sólu Skagafjöršur, eša kannski réttara sagt sólin og Skagafjöršurinn skinust į. Reyndar hafši blundaš ķ mér pķlagrķmsför ķ Skagafjöršinn, žó žar megi finna margar helstu perlur ķslenskrar byggingalistar er žar ein slķk sem hefur glitraš lengur og skęrar en allar žęr hįu svörtu turnlögušu meš skśržökunum, og jafnvel skęrar en sjįlft Sólfariš viš Sębraut. 

Žaš var semsagt sķšastlišinn föstudag sem tekin var skyndiįkvöršun um aš bruna ķ Skagafjöršinn meš gömlu fermingar svefnpokana og lįta endanlega verša af žvķ aš skoša Vķšimżrarkirkju. Ķ leišinni var litiš į fleiri perlur ķslenskrar byggingalistar, m.a. Grenjašarstaš ķ Ašaldal, Glaumbę ķ Skagafirši, Hólakirkju ķ Hjaltadal, Grafarkirkju viš Hofsós og Saurbęjarkirkju inn ķ Eyjafirši.

IMG_2728

Jį skrķtiš, ašallega torf, sprek og grjót og žaš hjį steypu kalli. Žaš mį segja sem svo aš ég hafi veriš oršin hundleišur į aš horfa śt undan rofabaršinu į kólgugrįtt Urrišavatniš og skrapa steypugólfiš ķ nišurgröfnum moldarhaug sem mér var komiš fyrir ķ vor, svo aš ég gat ekki lengur į mér setiš. Enda minnir mig Nóbelskįldiš hafi einhversstašar komist svo aš orši aš sementiš vęri byggingarefni djöfulsins og getur žaš svo sem veriš rétt ef žaš nęr til aš haršan sem ómótašur óskapnašur.

En um Vķšimżrarkirkju hafši Nóbelskįldiš žetta aš segja; „Tveggja ķslenskra bygginga er oft getiš erlendis og fluttar af žeim myndir ķ sérritum um žjóšlega byggingalist. Önnur er Vķšimżrarkirkja. Ég held aš žaš sé ekki of djśpt tekiš ķ įrinni žótt sagt sé aš ašrar kirkjur į Ķslandi séu tiltölulega langt frį žvķ aš geta talist veršmętar frį sjónarmiši byggingarlistar. Vķšimżrarkirkjan litla er okkar Péturskirkja – žar sem hver rśmmetri ber ķ sér innihald žannig aš viršuleiki hinnar litlu frumstęšu byggingar er ķ ętt viš sjįlfar heimskirkjurnar, žótt sjįlft kirkjuinniš sé ekki stęrra um sig en lķtil setustofa og veršgildi byggingarinnar komist ekki til jafns viš mešal hesthśs.“

Žegar viš hjónin komum aš Vķšimżrarkirkju ķ glampandi sól og sumarhita žį var hśn lęst. Viš vorum varla farin aš hugleiša žaš aš naga žröskuldinn žegar stašarhaldarinn Einar Örn kom askvašandi yfir tśniš į ensku. Viš heilsušum į ķslensku og tókum tvisvar fram aš hśn vęri okkar móšurmįl. Hann baš afsökunar į margķtrekušu athugunarleysinu en sagšist hafa žaš sér til mįlsbóta aš sjaldséšir vęru hvķtir hrafnar. Žetta var reyndar ekki eini stašurinn ķ žessari ferš sem žetta kom upp, žetta var viškvęšiš į öllum žeim stöšum sem höfšu aš geyma žjóšlega menningu og byggingalist sem viš skošušum ķ žessari ferš.

Einar Örn bętti heldur betur fyrir óžrifalega enskuslettuna meš žvķ aš segja skemmtilegar  sögur śr kirkjunni. Žaš į t.d. aš hafa tekiš 6 tķma aš ferma Stefįn G Stefįnsson Klettafjallaskįld samkvęmt žvķ sem skįldiš sagši sjįlft eftir aš hann var fluttur til Amerķku. Presturinn sofnaši žrisvar og žurfti jafn oft śt žegar hann vaknaši til aš fį sér ferskt loft og hressingu en hafši alltaf gleymt hvar ķ athöfninni hann var staddur žegar hann kom inn aftur og byrjaši žvķ upp į nżtt. Žessi langdregna fermingarmessa fór illa ķ suma Skagfirska bęndur žvķ žaš var brakandi heyskaparžurrkur.

IMG_2736

Altaristafla Vķšimżrarkirkju er frį kažólskum siš žvķ ekki žótti taka žvķ aš skipta henni śt viš sišaskiptin. Eins fengum viš aš heyra aš kirkjan vęri vinsęl til hjónavķgslna, og žį oft um erlend pör aš ręša, ekki vęri óalgengt aš žau bókušu meš margra mįnaša, jafnvel įra fyrirvara. Fyrir nokkru hafši samt veriš gefiš saman ķ skyndingu par, žar sem hann var gyšingur en hśn kažólikki. Žau hefšu veriš spurš hvernig žau ętlušu aš skżra śt fyrir sķnum nįnustu vališ į gušshśsinu. Gyšingurinn svaraši fyrir žau bęši og sagši aš žaš vęri seinna tķma vandįmįl sem biši žar til heim vęri komiš.

Žó svo litla listaverkiš sem kostaš var minna til en mešal hesthśss, aš mati Nóbelskįldsins, hafi ekki stašiš ķ Vķšimżri nema frį 1864 žį eru margir munir hennar mun eldri, lķkt og altaristaflan. Ķ Vķšimżri hefur veriš bęndakirkja frį fornu fari, eša allt frį kristnitöku į Ķslandi. Hśn var samt ekki talin til sóknarkirkna fyrr en įriš 1096. Žaš er ekki vitaš hver lét reisa upphaflegu kirkjuna. En sś hefur veriš rśm mišaš viš nśverandi kirkju, žvķ aš ķ henni voru sögš vera 4 altari, eitt hįaltari og žrjś utar ķ kirkjunni. Vķšimżrarkirkja var helguš Marķu mey og Pétri postula.

Žaš hafa margir merkir prestar žjónaš stašnum, ž.į.m. Gušmundur góši Arason, sem varš sķšar biskup į Hólum 1203-1237. Kolbeinn Tumason var žį hérašshöfšingi ķ Skagafirši og kom Gušmundi góša į biskupsstól og hugsaši sér meš žvķ gott til glóšarinnar. En öšruvķsi fór meš sjóferš žį žvķ Gušmundur lét ekki aš stjórn og endaši Kolbeinn lķf sitt ķ Vķšinesbardaga viš Hóla žegar einn af mönnum Gušmundar góša kastaši grjóti ķ hausinn į honum. 

IMG_2732

Žį var öldin kennd viš Sturlunga og menn ortu sįlma į milli manndrįpa. Kolbeinn Tumason var af ętt Įsbirninga og hafši lagt margt į sig til aš halda höfšingja tign m.a. viš Lönguhlķšarbrennu, žar sem Gušmundur dżri Žorvaldsson og Kolbeinn fóru aš Lönguhlķš ķ Hörgįrdal og brenndu inni Önund Žorkelsson įsamt Žorfinni syni hans og fjóra ašra en mörgum öšrum heimamönnum voru gefin griš. Žeir Önundur og Gušmundur höfšu įtt ķ deilum og brennan var talin nķšingsverk.

Sįlmurinn Heyr himna smišur er eftir Kolbein Tumason ķ Vķšimżri, hvort hann hefur fengiš hugmyndina af honum kirkjunni eftir Lönguhlķšarbrennu skal ósagt lįtiš, en tališ er aš hann hafi samiš hann rétt fyrir andlįt sitt žegar hann fór fylktu liši ķ Hóla til aš tukta Gušmund góša biskup Arason, er svo slysalega vildi til aš einn af lišsmönnum biskups kastaši steini ķ höfušiš į Kolbeini. Eins og Sturlunga fer greinilega meš heimildir og nafngreinir žį sem aš manndrįpum koma žį upplżsir hśn ekki hver var grjótkastarinn.

Kolbeinn kvaš; „Heyr, himna smišur, hvers skįldiš bišur, komi mjśk til mķn miskunnin žķn. Žvķ heit eg į žig, žś hefur skaptan mig, ég er žręllinn žinn, žś ert Drottinn minn.“ Žessi sįlmur er ein af gersemum ķslenskrar tungu sem fer stórum į youtube meš yfir 7 milljón įhorf. Eftir pķlagrķmsferš ķ Mekka ķslenskrar byggingalistar er žį nema von aš sonur žjóšar, sem  žarf aš kynna sķn helstu menningarveršmęti į ensku į eigin heimavelli til žess aš hafa įheyrendur, spyrji lķkt og Bubbi; Hvar er gimsteinninn ķ augum žķnum ljśfan?

 


Į fallegum degi

IMG_2203

Žaš eru ekki allir svo heppnir aš hafa tekiš fleiri réttar įkvaršanir en rangar. En ég hygg ęskufélagi minn eigi žvķ lįni aš fagna. Hann hętti ķ skóla viš fyrsta tękifęri og hóf sķna atvinnužįtttöku. Viš vorum skólabręšur ķ barnęsku og unnum saman sem unglingar žar sem skilin uršu aldrei skķr į milli leiks og starfs. Hann hélt sig viš sitt, en ég sérhęfši mig ķ tómri steypu.

Į unglingsįrum skildu leišir um stund, en viš vissum žó nokkuš vel af hvor öšrum. Fyrir nokkrum įrum sķšan högušu örlögin žvķ žannig aš viš lentum į sama vinnustaš ķ steypunnar leik. Žessi félagi minn į flest žaš sem hugurinn girnist, s.s. einbżlishśs, bķl og einkaflugvél, svo ekki sé minnst į góša konum.

Undanfarin įr hef ég notiš góšs af réttum įkvöršunum félaga mķns. Į góšum dögum į hann žaš til aš spyrja ertu ekki til ķ aš koma meš ķ smį flugferš, žaš er aš birta ķ sušri. Žaš er sama hvernig į stendur kostabošum og sólskinstundum sleppir mašur einfaldlega ekki. Ķ dag flugum viš į milla fjalls og fjöru, skošušum fjallasali Austurlands og merlandi haf viš vogskorna strönd.

Žaš eru ekki allir jafn heppnir aš eiga kost į śtsżnisflugi yfir falleg fjöll og fagra firši žegar vešriš er best. Žęr eru aš verš nokkrar flugferširnar sem ég hef fariš meš félaga mķnu, žar sem žrętt er į milli fjallstoppa og meš sólgiltum ströndum. Žaš fer aš verša svo aš mér finnst voriš varla vera komiš fyrr en til žess sést śr lofti. 

Ég set hér inn nokkrar myndir frį deginum ķ dag. Hęgt er aš smella į myndirnar til aš stękka žęr.

IMG_1969

Tekiš į loft frį Egilsstöšum og haldiš į vit heišrķkjunnar

 

IMG_2001

žrętt į milli fjallanna "nišur ķ nešra"

 

IMG_2023

Djśpivogur, gamli heimabęrinn

 

IMG_2038

Eystra-horn, Hvalnes kśrir ķ króknum

 

IMG_2046

Vestara-horn; Papaós, Horn, Stokksnes fjęrst

 

IMG_2058

Höfn ķ Hornafirši

 

IMG_2066

Flogiš viš Flįajökul žar sem hann skrķšur nišur af Vatnajökli

 

IMG_2075

 Yfir Vatnajökli

 

IMG_2113

Frjįls į fjöllum

 

IMG_2180

Fellabęr t.v., Lagarfljótsbrś, Egilsstašaflugvöllur t.h.


Sęnautasel og heimsmašurinn į heišinni

IMG_3862

Nóbelskįldiš taldi sig vera nokkuš vissan um aš til vęri ašeins einn ķslenskur heimsborgari, mašur sem talist gęti alžjóšavęddur. Žaš hefši margsannast aš hann vęri eini ķslendingurinn sem allt fólk, hvar sem žaš vęri ķ heiminum, myndi skilja. Žessi mašur var Bjartur ķ Sumarhśsum, hetja sjįlfs sķn. Žaš er fįtt sem hefur glatt hverślanta samtķmans meira en geta atyrt Bjart ķ Sumarhśsum meš oršsnilli sinni viš aš upplżsa aš ķ honum bśi allt žaš verstau sem finna megi ķ fólki. Flestir Ķslendingar og margir erlendir ašdįendur Halldórs Kiljan Laxness žekkja söguna sem lżsir lķfsbarįttu žessa sjįlfstęša kotbónda ķ afskekktri heiši. Margir telja aš fyrirmynd sögunnar hafi veriš aš finna Sęnautaseli.

Undanfarin sumur höfum viš hjónin žvęlst margann góšvišrisdaginn um Jökuldalsheišina til aš kynna okkur undur hennar. Oftast var komiš viš ķ Sęnautaseli, enda rekur fyrr um vinnufélagi minn žar feršažjónustu įsamt konu sinni og žar er hęgt aš fį bestu lummur į landinu. Eftir aš mašur var komin į bragšiš fór feršunum fjölgand meš ęttingjum og vinum til aš sżna žeim undur Sęnautasels og gęša sér į gómsętum lummum og kakói. Sęnautasel var endurbyggt 1992 og hafa žau Lilja og Hallur veriš žar gestgjafar sķšan žį, en auk žess er bęrinn til sżnis, og er eftirsótt af erlendum feršamönnum sem lesiš hafa Sjįlfstętt fólk, aš setja sig inn ķ sögusvišiš meš dvöl ķ bęnum.

IMG_3927

Tķmarnir breytast og mennirnir meš. Žar sem draugar įšur rišu röftum ķ ęrhśsinu er nś gestum og gangandi gefnar lummur į garšann og brynnt meš kakói og kaffi innan um lopapeysur

Įstęša žessara mörgu ferša okkar var auk žess saga allra heišarbżlanna og gętu ferširnar žess vegna įtt eftir aš verša enn fleiri į nęstu įrum. Enda voru žessi heišabżli 16 žegar best lét og viš ķ mesta lagi bśin aš heimsękja helminginn. Til aš fį sögu heišarinnar beint ķ ęš las ég samantekt Halldórs Stefįnssonar ķ bókinni Austurland um heišabyggšina, sem var ķ į milli 5-600 m hęš. Halldór Stefįnsson segir m.a.; "Byggš žessarar hįlendu heišarbyggšar, hinnar langhęstu į landinu, lķkist žannig - nęr aš kalla- ęvintżri." Eins las ég Sjįlfstętt fólk Halldórs Laxness og Heišarharm Gunnars Gunnarssonar auk fjölda annarra frįsagna af lķfinu ķ heišinni. Hér į eftir fer hluti žess sem ég tel mig hafa oršiš įskynja um Sjįlfstętt fólk.

IMG_8593

Horft heim aš rśstum Fögrukinnar sem var eitt af heišarbżlunum. Gunnar Gunnarsson rithöfundur skrifaši bękur um bśsetuna į heišinni. Ein af žeim er Heišarharmur sem fjallar um heimsfólkiš ķ heišinni meš annarri nįlgun en Halldór ķ Sjįlfstęšu fólki. Gunnar segir frį žvķ hvernig bśsetan į heišinni eyddist bę fyrir bę m.a. vegna uppblįsturs. Sagt hefur veriš aš Gunnar hafi komiš til įlita sem Nóbelshafi į sama tķma og Halldór. Žaš sem į aš hafa stašiš Gunnari ašallega fyrir žrifum var ašdįun nasismans į verkum hans. Hann er t.d. eini Ķslendingurinn sem vitaš er til aš hafi hitt Hitler. Žó Halldór hafi opinberaši skošanir sķnar į "gślags" kommśnisma Sovétsins, sem var žį mešal sigurvegara strķšsins, varš žaš ekki tališ honum til hnjóšs. Eftir aš ryk moldvišranna er sest gęgist žaš upp śr rykföllnu hugskotinu, aš Nasistar hafi ekki veriš žeir sem töpušu strķšinu, Žaš hafi fyrst og fremst veriš žjóšverjar og svo sjįlfstętt fólk. 

Žaš fer framhjį fįum sem setja sig inn ķ stašhętti aš hin žekkta ķslenska skįldasaga, sem žżdd hefur veriš į fjórša tug tungumįla, gerist į Jökuldalsheišinni. Fleira en feršlag Bjarts ķ Sumarhśsum į hreindżrstarfi yfir Jökulsį į heiši stašfestir tengsl sögunnar jafnt viš stašhętti sem og žjóšsöguna. Ķ sögubyrjun mį meš góšum vilja sjį glitta ķ Hjaltastašafjandann og žegar į lķšur veršur ekki betur séš aš Eyjaselsmóri rķši röftum į ęrhśsinu ķ Sumarhśsum, žannig aš Halldór hefur veriš bśin aš kynna sér mögnušustu žjóšsagnir į Héraši og flytja žęr upp į Jökuldalsheiši. Žó eru sennilega fįir bókmenntafręšingar  tilbśnir til aš kvitta undir žaš aš Sjįlfstętt fólk sé ķ reynd sannsöguleg skįldsaga sem gerist į heiši austur į landi. Žeir hafa flestir hverjir kappkostaš aš slķta söguna upp meš rótum til aš lyfta henni į ęšra plani, meir aš segja tališ sögusviš hennar hafa allt eins oršiš til ķ Kalifornķu. En ķ žessu sem og öšru, er sannleikurinn  oft lyginni lķkastur um žaš hvar heimsborgarana er aš finna.

Halldór Laxness feršašist um Austurland haustiš 1926 og fór žį mešal annars um Jökuldalsheišina og gisti ķ Sęnautaseli. Halldór skrifar af žessu tilefni greinina „Skammdegisnótt ķ Jökuldalsheišinni“, sem birtist fyrst ķ Alžżšublašinu ķ mars 1927. Žar segir m.a.; "Žaš var ekki sjónarmunur į kotinu og jöklinum; samferšamenn mķnir hittu į žaš meš žvķ aš aš fylgja sérstökum mišum. Viš geingum mörg žrep nišurķ jökulinn til aš komast innķ bęardyrnar. Bašstofukytran var į loftinu, nišri var hey og fénašur. Hér bjó karl og kerlķng, sonur žeirra og móšir bónda, farlama gamalmenni. Bóndinn įtti nokkrar kindur, en hafši slįtraš einu kśnni til žess aš hafa nóg handa kindunum. Hann sagši aš žaš gerši minna til žótt fólkiš vęri mjólkurlaust og matarlķtiš, ašalatrišiš vęri aš hafa nóg handa kindunum. -Fólkiš ķ heišinni dró fram allt žaš besta handa feršalöngunum: Viš fengum sošiš beljukjöt um kvöldiš og sošiš beljukjöt morguninn eftir, kaffi og grjótharšar kleinur". Einnig žótti Halldóri žaš kindugt aš hśsbóndinn hafši helst įhuga į aš vita hvort góšar afréttir fyrir saušfé vęru į Ķtalķu, žegar til tals kom aš vķšförull heimshornaflakkari var į ferš ķ Sęnautaseli. „Ég var žvķ mišur ekki nógu menntašur til aš svara žessari spurningu eins og vert hefši veriš“, eru lokaorš skįldsins ķ greininni.

IMG_1811

Sęnautasel viš Sęnautavatn; bęrinn var byggšur 1843 ķ honum var bśiš til 1943, ef frį eru talin 5 įr vegna Dyngjufjallagoss

Žaš eru reyndar til munnmęlasögur žess efnis aš Halldór hafi dvališ lengur ķ Sęnautaseli en žessa einu skammdegisnótt og žegar saga heišarbżlanna er skošuš mį finna marga atburši ķ sjįlfstęšu fólki sem geršust į öšrum heišarkotum. Sumariš 1929 skrifaši Halldór uppkast aš sögu um ķslenskan bónda sem bżr į afskekktri heiši. Žetta er fyrsta gerš skįldsögunnar Sjįlfstętt fólk. Halldór las śr žessari frumgerš sinni fyrir vin sinn, Jóhann Jónsson, ķ Leipzig voriš 1931 og žóttist ętla aš fleygja henni. Jóhann haršbannaši honum žaš og sagši aš žetta vęri žaš besta sem hann hefši skrifaš. Svo merkilega vill til aš bóndinn og ašalpersónan ķ žessari frumgerš Sjįlfstęšs fólks hét einmitt Gušmundur Gušmundsson, eins og gestgjafinn ķ Sęnautaseli sem bauš Halldóri upp į beljukjöt „Skammdegisnótt ķ Jökuldalsheišinni“.

Hvernig Nóbelskįldiš lętur „Sjįlfstętt fólk“ lķta śt samkvęmt sinni heimsmynd hefur sjįlfsagt mörgum svišiš sem upp ólust ķ „Sumarhśsum“ Jökuldalsheišarinnar. Skśli Gušmundsson sonur Gušmundar Gušmundssonar ķ Sęnautaseli, af seinna hjónabandi og žvķ ekki fęddur žegar Halldór var į ferš, hefur gert heišinni ķtarleg skil ķ ręšu og riti. Um mismunandi įhuga föšur sķns og heimshornaflakkara į bśskaparhįttum śti ķ hinum stóra heimi hefur Skśli žetta aš segja.

"Žaš mun lįta aš lķkum aš bęndur žeir sem bjuggu į Jökuldalsheišinni, eins og bęndur annars stašar į landinu, muni jafnan hafa skeggrętt um tķšarfariš og fénašarhöldin er žeir hittust. Einnig eru til heimildir um aš žeir muni jafnvel hafa leitaš tķšinda varšandi žetta įhugamįl sitt, ef svo bar viš aš til žeirra komu menn lengra aš, og jafnvel frį fjarlęgari löndum. Hins vegar er žaš öldungis óljóst hvort svoleišis feršagarpar hafi haft svör į reišum höndum varšandi afkomu bęnda ķ öšrum heimshlutum. Trślega mun žeim hafa veriš żmislegt annaš hugstęšara heldur en hvort einhverjir bęndur skrimtu į kotum sķnum žar eša hér. Undantekning mun žó e.t.v. hafa veriš į žessu, og hugsanlega munu żmsir hafa haft įhuga į basli žessara manna – a.m.k. ef žeir eygšu möguleika į aš notfęra sér nęgjusemi žeirra sjįlfra sér til fręgšar og framdrįttar." (Mślažing 20 įrg bls. 185-186)

 IMG_4022

Afréttalönd heišarinnar eru hvoru tveggja, hrjóstrug og grasgefin, snjóžung og köld į vetrum, en hitinn getur aušveldlega fariš ķ 20-25°C margann sumardaginn eins og svo vķša į heišum austanlands

Hverślantar samtķmans lįta oftar en ekki ljós sitt skķna viš aš atyrša persónu Bjarts ķ Sumarhśsum, meš speki sinni upplżsa žeir aš ķ honum sé allt žaš versta aš finna. Honum er lżst sem einyrkja sem žverskallast viš aš halda sjįlfstęši, sem megi myndgera ķ heimsku heillar smįžjóšar, kvennaböšli sem hélt konu og börnum ķ įnauš. Jafnvel hefur veriš svo langt gengiš aš ętla honum barnanķš aš hętti nśtķmans. En žó veršur ekki annaš skiliš af skrifum žeirra sem ólust upp į mešal sjįlfstęšs fólks ķ Jökuldalsheišinni, en aš žar hafi ęskan įtt sér góšar minningar. Margir seinni tķma menntamenn hafa lagt žetta śt į allt annan hįtt. Meir aš segja veriš haldin mįlžing um barnanķšinginn Bjart ķ Sumarhśsum og finna mį hjartnęmar greinar frį gušfręšingum um ofbeldisfaširinn Bjart.

Žann 19. nóvember 2014 var fjölmenni ķ Stśdentakjallaranum žar sem fram fór mįlžing um Sjįlfstętt fólk sem var jólasżning Žjóšleikhśssins žaš įriš. Žar var Bjartur ķ Sumarhśsum geršur aš barnanķšing, sem hafši haldiš konum sķnum ķ stofufangelsi, af hverjum sérfręšingnum į fętur öšrum. En til žess aš finna barnanķš Bjarts staš žurfti aš vķsu aš draga söguna inn ķ hugarheim hįmenntašra greininga nśtķmans žvķ hvergi er minnst į barnanķš Bjarts ķ sögunni sjįlfri, nema žį hve samfélagiš var haršneskjulegt ķ fįtękt žess tķma sem sagan gerist. Aš vķsu upplżsti Illugi Jökulsson į mįlžinginu aš hann hefši įtt blašavištal viš Nóbelsskįldiš į sķnum tķma žar sem hann hefši nęstum žvķ upplżst žetta leyndarmįl ašalsögupersónunnar, en hann hefši bara ekki žoraš aš hafa žaš eftir skįldinu ķ blašinu į sķnum tķma.

Sr. Jóna Hrönn Bolladóttir og Bjarni Karlsson skrifa sameiginlega jólapostillu ķ vefritinu Trśin og lķfiš žar sem žau feršast 2000 įr aftur ķ tķmann og bera Bjart ķ Sumarhśsum saman viš Jósef fósturföšur Jesś Krists, og finnst žar ólķku saman aš jafna, žar sem žau segja aš Jósef hafi flśiš til Egiptalands meš konu og barn undan ranglęti Heródesar en Bjartur žrjóskast viš ķ heišinni meš fjölskyldu sķna og var varla ęrlegur viš neinn nem tķkina sem var honum algjörlega undirgefin. Žau segja; „Sjįlfstętt fólk er saga um óhlżšni viš lķfslögmįliš, saga af hörmung žess ranglįta hugarfars žegar hundsaugun eru valin umfram augu barnsins“. Ekkert fer fyrir vangaveltum, ķ postillu žeirra prestanna, um žaš hvar Jósef hélt sig į mešan fóstursonurinn hékk į krossinum. Hvaš žį endalokum bókarinnar, Sjįlfstętt fólk, žar sem Bjartur brżtur odd af oflęti sķnu, eftir aš hafa misst Sumarhśs į naušungaruppboši įsamt aleigunni, og bjargar Įstu Sóllilju, žar sem hśn var komin aš žvķ aš geispa golunni ķ heilsuspillandi greni ķ nįbżli sišferšilegs hugarfars, til žess aš byggja henni og börnum hennar lķf ķ draumalandi žeirra į heišinni.

IMG_3908

Ķ sumarhśsum heišarinnar eru ęvintżri aš finna fyrir börn į öllum aldri

Björn Jóhannsson fyrrum skólastjóri į Vopnafirši gerir bśsetu sinni į Jökuldalsheišinn skil ķ bókinni frį Valastöšum til Veturhśsa. En ķ Veturhśs koma Nóbelsskįldiš og gętu žau einmitt veriš kveikjan aš Sumarhśsa nafngift sögunnar, mišaš viš stašhętti. Björn bjó į Veturhśsum um tķma, nęsta bę viš Sęnautasel, samt eftir aš Halldór var žar į ferš. Björn hefur žetta aš segja; „Į yfirboršinu yrši žó saga Heišarbśana lķk, en hśn yrši jöfnum höndum saga andstreymis og erfišleika, bśsęldar og bęttra kjara. Margsinnis hafa veriš lagšar fyrir mig eftirfarandi spurningar: -Var ekki voša leišinlegt aš vera ķ Heišinni? Kom nokkurntķma mašur til ykkar. –Žessum spurningum og öšrum slķkum hef ég svaraš sannleikanum samkvęmt. En sannleikurinn var sį, aš žó okkur vęri ljóst aš stašurinn vęri ekki til frambśšar, hvorki vegna barnanna né heldur vegna einangrunar, ef veikindi bęri aš höndum, held ég žó aš hvorugt okkar hafi fundiš til leišinda. Hitt er svo annaš mįl, og kemur ekki leišindum viš, aš viš fórum žašan strax og önnur betri atvinna baušst, enda hafši ég aldrei ętlaš mér aš leggja kennarastarfiš algerlega į hilluna.“

IMG_3968

 Rśstir Heišarsels viš Įnavatn en žar var Hallveig Gušjónsdóttir fędd og uppalin. Hśn bjó sķšar Dratthalastöšum į Śthéraši. Hallveig segir žetta af sķnum grönnum ķ Sęnautaseli ķ vištali viš Gletting 1995. "Sögufręgt er, žegar Halldór Laxness gisti eina skammdegisnótt ķ heišarbżlinu Sęnautaseli. Žį hafši stašiš óvenju illa į hjį hjónunum ķ Seli og Gušmundur varla nógu birgur af heyjum žetta haust, og tók žaš rįš aš fella kśna, til žess aš vera öruggur meš féš, en kżrin var oršin geld, gömul og kįlflaus. Mér finnst Laxness fara ómaklega meš žetta litla heimili, sem veitti žó allt žaš besta sem handbęrt var".

Žaš sem hefur komiš okkur Matthildi minni mest į óvart er aš ķ frišsęld heišarinnar höfum viš fundiš mišpunkt alheimsins, okkur hefur meir aš segja ekki komiš til hugar aš fara til sólarlanda eftir aš viš uppgötvušum sumarhśsin rétt viš bęjardyrnar, ekki einu sinni séš įstęšu til aš fara ķ Žjóšleikhśsiš ķ sjįlfum höfušstašnum til aš uppfęra okkur smįvegis ķ  borgaralegri heimsmenningu. Enda hefur ekki žurft aš fara langt til aš njóta sólar og hitta auk žess afkomendur heimsmannsins, hennar hefur mįtt njóta og žį hitta ókrossfesta į götum heimabęjarins.

Žaš hefur löngum veriš einkenni ķslensku hópsįlarinnar aš atyrša žį sem sjįlfum sér eru nógir. Upp į sķškastiš hefur žess sést staš ķ žvķ hverjir teljast nęgilega menntašir fyrir flóknar ašstęšur, jafnvel er svo langt seilst aš ungt minna menntaš fólk hefur ekki mįtt hafa uppi einföld skilaboš um hvaš til gagns megi verša fyrir žeirra jafnaldra. En ķ žvķ sambandi mį segja aš heimsmašurinn ķ Sumarhśsum hafi veriš į undan sinni samtķš, og af žeirri gerš sem benti į žaš aldeilis ókeypis, meš žögninni ķ kyrrš heišarinnar, aš "žś ert nóg".

IMG_3974

Aš endingu selfķ og pikknikk


Grķmsey 66°N

Grķmsey

Žaš žarf oft ekki langan ašdraganda aš góšu feršalagi. Reyndar eru bestu feršalögin sjaldnast plönuš žau bara verša til į leišinni. Ķ sķšustu viku var ég spuršur hvort viš hjónin vildum śt ķ Grķmsey, svariš varš aš liggja fyrir 1, 2 og 3 žvķ sį sem spurši var meš tvo sķma ķ takinu og ķ hinum var veriš aš ganga frį bókun ķ bįt og gistingu. Aušvitaš varš svariš jį, og žó svo spįin vęri ekki góš žį kom aldrei annaš til greina en aš feršaplaniš vęri gott. Aš vķsu hafši ég lofaš mér ķ steypuvinnu ķ vikunni, og samkvęmt plani vešurfręšinganna var steypudagur ekki fyrr en į fimmtudag, en žaš var akkśrat dagurinn sem planiš var aš sigla śt ķ Grķmsey. Svo klikkaši vešurspįin og steypt var s.l. į žrišjudag žannig aš ég hafši ekki lofaš neinu upp ķ ermina.

Fimmtudagsmorgunninn rann svo upp bjartur og fagur į Dalvķk žvert ofan ķ nokkurra daga vešurspįna, en žaš er frį Dalvķk sem Grķmseyjarferjan Sęfari gengur. Žaš tekur um 3 tķma aš sigla śt ķ Grķmsey og var śtsżniš af dekkinu magnaš į svona björtum degi. Žegar komiš er śt fyrir Hrķsey blasti Lįtraströndin viš til hęgri og Ólafsfjaršamślinn til vinstri og eftir aš komiš er śt śr Eyjafiršinum sįst inn ķ Fjöršu į milli Skjįlfanda og Eyjafjaršar, austur meš landinu allt austur į Melrakkasléttu og vestur meš žvķ eins og augaš eygši. Og žó svo aš mašur hafi ekki upplifaš glampandi kveldsólareld žį var gott aš sleikja morgunnsólina į Grķmseyjarsundi.

IMG_9852

Į Grķmseyjarsundi Ólafsfjaršarmśli og Ólafsfjöršur fyrir mišri mynd

Žegar śt eyju var komiš žį fóru ęvintżrin aš gerast. Óvęnt var tekiš į móti okkur af Göggu eiganda gistihśssins į Bįsum og okkur keyrt ķ gegnum žorpiš śt ķ išandi krķugeriš, en ef einhver man ekki hvernig krķa lķtur śt žį ętti hann aš fara til Grķmseyjar og žį mun hann aldrei gleyma hvernig krķa er śtlits. Gagga gaf okkur ótal heilręši varšandi hvaš vęri įhugvert ķ eynni s.s. gönguleišir śt og sušur, hvar Emilķuklappir vęru, baušst til aš lįna okkur bķl ef fęturnir vęri lśnir ofl. ofl.. Eins gaf hśn okkur örstutta innsżn ķ lķf fólksins og sagši "žaš er gott aš žiš komuš į mešan žetta er ennžį eins og žaš er" en žeim fękkar "originölunum" sem eru ķ Grķmsey įriš um kring.

Žó svo plönuš hafi veriš ķ Sęfara stutt hvķld žegar komiš yrši į gistihśsiš aš Bįsum, varš ekkert śr žvķ enda upplżsingar Göggu žess ešlis aš betra vęri aš sitja ekki heima og lesa. Ég varš višskila viš samferšafólkiš ķ žorpinu žar sem er verslun, veitingastašur, mynjagripaverslun og kaffihśs, auk žess sem žennan dag voru hundruš feršamanna į götunum śr erlendu skemmtiferšaskipi sem lį rétt utan viš höfnina. Ég tók strikiš austur ķ krķugeriš og įkvaš aš komast į Emilķuklappir. Eftir aš hafa fundiš žessa nįttśrusmķš nešan viš stušlabergsstapann og mįtaš mig į gólfiš meš rituna gaggandi upp į hamraveggjunum, įttaši ég mig į žvķ aš samferšafólkiš myndi ekki hafa hugmynd um hvaš um mig hefši oršiš.

IMG_0178

Krķan er įberandi ķ Grķmsey į sumrin, sumir innfęddir segjast vera bśnir aš fį nóg af söngvunum hennar

Eftir svolķtinn tķma birtist félagi minn į rölti eftir bakkanum, um sama leiti renndi aš okkur pickup ķ hįu grasinu og mikilśšlegur mašur spurši hvaša erindi viš ęttum hér. Hann vęri kominn ķ umboši eigenda landsins til aš rukka okkur um skošunargjald. Svo hló hann tröllahlįtri og spurši hvort ekki mętti bjóša okkur ķ siglingu ķ kringum eyjuna, vešriš vęri ekki til aš spilla śtsżninu af sjó, upp ķ björgin. Viš žįšum žaš, en sögšumst žurfa aš finna samferšafólkiš og koma žvķ meš okkur ķ siglinguna. Eftir aš hópurinn hafši sameinast göngulśinn og fótafśinn var skakklappast af staš en hvķldarpįsa tekinn į kirkjugaršsveggnum.

Siggi, sį sem til siglingarinnar hafši bošiš, kom žį keyrandi og selflutti hópinn nišur į bryggju žar sem klöngrast var um borš ķ Sóma hrašfiskibįt. Sķšan var allt gefiš ķ botn śt śr höfninni, skemmtiferšaskipiš hringsiglt, og haldiš ausur meš Grķmsey, tekin salķbuna meš mannskapinn sśpandi hveljur į milli skerja, gónt upp ķ himinhį björgin žar sem Bjarni fašir Sigga hįfaši lundann, oršinn 88 įra gamall. Rollurnar feršušust um bjargbrśnirnar eins og žar vęru engar lundaholurnar, en sį fugl rašar sér ķ hvert barš allt ķ kringum eyjuna. Žessi sigling tók öllum sólarlandaferšum fram žó svo aš fariš hafi veriš noršur yfir heimskautsbaug.

IMG_0033

Undir fuglabjörgunum

Žegar ķ land var komiš žökkušum viš Sigga fyrir siglinguna meš handabandi og kossi, eftir žvķ hvort var višeygandi, žvķ ekki var viš žaš komandi aš koma į hann aurum. Į eftir var fariš į veitingahśsiš, sem ber žaš frumlega nafn Krķan en ekki The Arctic Tern eins og er ķ móš į meginlandinu. Žar var snęddur listilega steiktur lundi, nżlega hįfašur og snśinn, eftir žvķ sem matseljan upplżsti ašspurš. Eftir matinn var skakklappast śt ķ gistihśsiš aš Bįsum enda višburšarķkur dagur gjörsamlega aš nišurlotum kominn.

Morguninn eftir vaknaši ég fyrir allar aldir til aš taka sólarhęšina ķ krķuskżinu. Viš morgunnveršar boršiš spurši Gagga hvort fótafśinn hópurinn vildi ekki bķl til aš komast langleišina noršur į eyjuna aš kślunni sem markar hvar 66°N liggur. Žaš var žegiš og žį var farin sś ferš sem flestir sem koma til Grķmseyjar telja tilgang feršarinnar, ž.e. aš eiga mynd af sér į heimskautsbaug og skjal sem stašfestir komuna žangaš.

IMG_9933

Horft til lands frį kirkjugaršinum

Flestum dugar žeir örfįu klukkutķmar sem Sęfari stoppar ķ hverri ferš śt ķ Grķmsey til aš skottast śt aš heimskautsbaug. En ekki var žaš svo meš okkur fótafśnu vesalingana frekar en meš danska pariš sem var į gistihśsinu um leiš og viš. Žau höfšu komiš ķ fyrra og fattaš aš ekki vęri žess virši aš leggja į sig žriggja tķma ferš til Grķmseyjar fyrir heimskautsbauginn einann, jafnvel žó žvķ fylgi skjal og selfķ. Žvķ höfšu žau komiš aftur žetta sumariš til upplifa eyjuna ķ eina viku. Enda,,, ef žessu vęri snśiš viš,,, hver leggur į sig žriggja tķma flug til Kaupmannhafnar fyrir selfķ į Rįšhśstorginu, og svo spretthlaup ķ nęstu flugvél til baka.

Žó svo aš ķ upphafi viku hafi ekkert feršalag stašiš til žį breyttust planiš meš hverjum degi žar til komiš var noršur fyrir 66°N. Įšur en Grķmsey var kvödd, eftir  örstutta heimsókn, žį fengum viš enn frekar aš njóta höfšinglegra móttöku heimafólks, okkur var bošiš ķ kaffi og kökur į Grķmseysku heimili, žvķ smį tķmi gafst žar til Sęfari sigldi til lands. Žegar eyjan var kvödd rann ķ gegnum hugann hversu original gamla ķslenska gestrisnin er, og hversu vel hśn lifir śt ķ Grķmsey, žaš er engu lķkara en eyjaskeggjar séu ósnortnir af feršamannaišnaši nśtķmans, gangi žaš eitt til aš sżna įhugasömum eyjuna sķna fögru meš vęntumžykju og stolti. 

 IMG_9881

Höfnin ķ Grķmsey

 IMG_0165

Vitinn śti viš nyrsta haf

IMG_9918

Ritubjargiš og Emilķuklappir

 66°N

Į noršur- og austurströnd Grķmseyjar eru hį björg, en sušur- og vesturströndin er lęgri  

IMG_0112

Įšur fyrr voru 10 bżli ķ Grķmsey, hvert bżli įtti sitt fuglabjarg. Nś hafa veriš settir staurar sem afmarka björgin žvķ engin vissi nįkvęmlega hvar mörkinn lįgu, nema hinn 88 įra gamli öldungur sem enn hįfar lundann ķ sķnu bjargi 

 Lundar

Lundinn rašar sér į allar bjargbrśnir

 Krummi

Krummi krśnkaši į Bįsabjargi, Grķmsey er hęst 105 m 

IMG_0104

Ó jś, vķst komumst viš noršur fyrir kślu


Śt į landi ķ svörtum sandi

Žó aš feršlög séu oft tengt sumarfrķi žį žarf svo alls ekki aš vera. žetta sumariš hefur veriš žannig vešurfarslega vaxiš aš ekki hefur veriš įstęša til aš feršast um langan veg innanlands hvaš žį til śtlanda. Eins og svo oft įšur hefur sumarfrķinu veriš variš austanlands. Žį er gott aš eiga ašgang aš ęvintżralandinu Śtlandi, eigra um svört sundin į milli eyja žar sem aldan blį blikaši įšur fyrr. Sund sem nś eru full af svörtum sandi og melgresishólum.

IMG_1431

Djśpivogur viš enda regnbogans

Undanfarna įratugi hef ég notiš ęvitżralandsins sumar sem vetur, og mešan ég bjó į Djśpavogi žurfti ég ekki annaš en fara rétt śt fyrir dyrnar. Nś ķ seinni tķš hafa feršamenn uppgötvaš žetta undraland, og ég aš ęvin endist ekki til aš fullkanna žaš. Ég ętla reyna aš segja ķ örstuttu mįli og meš fįeinum myndum frį ęvintżralandinu sem kallaš er Śtland, en aš fara "śt į land" af innfęddum, žaš eru eyjar ķ svörtum sandi syšst į Bślandinu žar sem žorpiš į Djśpavogi stendur.

Ķ žessum sandeyjaklasa mį finna Orkneyjar, Hrķsey, Ślfsey, Hvaley, Sandey, Hafnarey, Kįlk og Kišhólma svo einhverjar séu nefndar į nafn. Žessar fyrr um eyjar hafa sennileg veriš taldar til Žvottįreyja į öldum įšur. En eru nś oršnar landfastar viš Bślandiš sem gengur į milli Hamarsfjaršar og Berufjaršar. Ekki eru nema 100-150 įr sķšan aš žaš žurfti aš sigla į milli flestra žessara eyja.

Stękka mį myndirnar meš žvķ aš klikka į žęr.

Śt į landi

Į flugi meš Stefįni Scheving um borš ķ TF-KHB ķ mars s.l.

Nś nęr sandrif sunnan śr Įlftafjaršarfjörum žvert fyrir Įlftafjörš og eru hinar eiginlegu Žvottįreyjar oršnar örfįar ķ minni Hamarsfjaršar, s.s. Eskey, śti ķ hafinu eru svo ašrar eyjar, Ketilbošaflis og Papey, sem veršur sennilega langt ķ aš verši sandinum aš brįš. Eyjarnar Stórey, Kjįlki, Hróšmundarey og Hundshólmi eru nś oršnar landfastar sandrifinu Įlftafjaršar megin en Hamarsfjaršar megin į Bślandinu eru flestar eyjar landfastar, einungis blį sund eftir į milli skerja og boša. 

Žaš er ekki lengra sķšan en um 1600 sem ašalhöfnin į Bślandinu var Fślivogur sem Brimar kaupmenn höfšu į sķnum vegum. Siglt var inn ķ Fślavog śr minni Hamarsfjaršar į milli innri og ytri Selabryggja. Įriš 1589 fengu Hamaborgarkaupmenn kónginn ķ Kaupannahöfn til aš veita sér verslunarleyfi į Djśpavogi viš Berufjörš. Tališ er aš rentukameriš ķ Kaupmannhöfn hafi ekki įttaš sig į aš žarna var um sama stašinn aš ręša og bjuggu žvķ ķbśar ķ nįgrenni Djśpavogs viš fįgęta samkeppni ķ verslun um žaš leiti sem einokunarverslun hófst į Ķslandi.

IMG_9360

Selabryggjuhólmar séšir frį flugvellinum

 

IMG_9341

Žar sem įšur voru blį blikandi sund į milli eyja

 

IMG_9313

Svartur sandur, blikandi haf og Ketilbošaflis

 

IMG_9319

Stólpar į milli Sandeyjar og Kįlks, Kįlkur ķ baksżn

 

IMG_1467

Gengiš upp į Sandey, greina mį klettótta strönd Ślfseyjar ķ baksżn, og Strandafjöllin viš noršanveršan Berufjörš

 

IMG_6723

Žaš skiptir ekki mįli hvort ęvintżralandiš, śt į landi, er skošaš sumar eša vetur; ķ žoku eša krapaéljum, alltaf er eitthvaš skemmtilegt aš sjį s.s. hreindżr viš hśstóft ķ Hrķsey

 

Ķ minni Hamarsfjaršar į milli örfįrra nśverandi Žvottįreyja fer śtfalliš śr Įlftafirši og Hamarsfirši, į fallaskiptum flóšs og fjöru. Straumurinn į fallaskiptum er lķkur stórfljóti svo vķšfešmir eru žessir firšir.  Vegna žessa straumžunga hafa Įlftafjöršur og Hamarsfjöršu ekki enn oršiš aš stöšuvatni. Į myndbrotinu hér į eftir mį sjį ęšarkollurnar skemmta ungunum sķnum ķ straumžungu śtfallinu ķ Holusundi viš Kišhólmann.

 

ornefni_utland_small

Hér mį nįlgast kort af Śtlandi. 


Hjaltastašažinghį

IMG_6491

Žó žaš sé kannski fullmikiš sagt aš Hjaltastašažinghį sé falinn fjįrsjóšur, žį leynist žar margt žegar grannt er skošaš og kannski įstęša fyrir "tśrista" aš hęgja į sér į hrašferš sinni til Borgarfjaršar. Žegar ég dvaldi ķ minni Noregs śtlegš žį einsetti ég mér žaš aš fara sunnudagsrśnt um hlišarvegi Hjaltastašažinghįr og skoša žaš af sveitinni sem ekki sęist frį veginum. En eins og flestir vita žį liggur žjóšvegurinn til Borgarfjaršar um hana mišja og er vķšsżnt frį honum, svo sunnudagsrśntur įtti ekki aš verša mikiš mįl. En nś er komiš langt į fjórša įr og ég enn aš hringla um Hjaltastašažinghįna stöšugt uppgötvandi leyndadóma hennar.

Eitt žaš fyrsta sem mašur tekur eftir eru hinar endalausu mżrar sem kallast blįr į austfirsku. Reyndar skrifaši Stefįn Jónsson fréttamašur um žaš ķ bókinni Gaddaskötu hverskonar votlendi mętti kalla blį. Žvķ mżri mętti finna ķ hverju krummaskuši en undir blįr žurfi heilu sveitirnar. Mżrin sé ķ mesta lagi dż viš tśnfótinn į mešan blįin umkringi tśniš. Sumarlangri rannsókn Stefįns į blįm lauk ķ Hjaltastašablįnni, žvķ engin veit hvaš blį er fyrr en hann hefur komiš ķ Hjaltastašažinghį.

IMG_6512

Viš gömlu hreppamörkin į milli Eišažinghįr og Hjaltastašažinghįr er Kjarvalshvammur, ķ honum stendur hśs sem var eina fasteignin meistarans ķ lifanda lķfi. Bóndinn į Ketilsstöšum gaf honum skikann og lét byggja kofann į Trésmķšaverkstęši KHB. Žarna dvaldi Kjarval oft og mįlaši žar margar af sķnum fręgustu myndum. Ķ hvamminum er lķka bįtaskżli yfir Gullmįvinn, bįt sem Kjarval įtti, į honum sigldi hann nišur Selfljót til sjįvar og žašan seglum žöndum śt Hérašsflóann, fyrir Brimnes, og yfir til ęskustöšvanna ķ Borgarfirši. Žessa siglingu meš vind og įrar einar aš vopni, fór Kjarval einsamall kominn vel yfir sjötugt og lżsir žaš vel hversu hugašur Kjarval var žegar kom aš žvķ aš lįta drauma rętast.

Kjarval

 

Hjaltastašažinghį er svo dularfull aš žaš er meir aš segja tilgįta um žaš aš śr henni hafi komiš hershöfšingi, sem var sagšur "réttsżnn mašur og mannśšlegur" öfugt viš žann ribbaldaflokk sem hann fór fyrir og samanstóš m.a. af žżskum mįlališum til varnar furstadęminu ķ Hyéres, sem sķšar sameinašist furstadęminu ķ Provance ķ S-Frakklandi. Žetta rifjašist upp fyrir mér nśna vikunni žegar fréttir voru af mannskęšu žyrluslysi viš St. Tropez ķ Sušur-Frakklandi. Hershöfšinginn śr Hjaltastašažinghįnni į aš hafa veriš Gušmundur Gušmundsson sonur séra Gušmundar į Hjaltastaš, sonar Jóns "lęrša".

Jón lęrši, sį mikli galdramašur, bar beinin ķ Hjaltastašažinghį. En hann hafši, eins og fleira fjölfrótt fólk į Ķslandi, hrakist austur į land og žannig foršaš sér frį bįlinu. Um komu sķna austur į Héraš segir Jón žetta ķ Fjöldęgru sinni "Hitti žar męta menn og milda fyrir, Bjarna sżslumann og blķšan prófast, sķra Ólaf vorn, sęlan meš guši; umbuni guš žeim allar velgeršir".

IMG_1032Žó svo aš gefin hafi veriš śt fleiri hundruš blašsķšna bók af ritsmķšum Jóns og göldrum, įsamt flótta hans undan réttvķsinni, žį hafa skįld og rithöfundar gert lķtiš meš dvöl žessa merka sautjįndu aldar manns ķ Hjaltastašažinghįnni. En hann dvaldi sķšustu įrin į Hjaltastaš. Įrin įšur hafši hann leynst įsamt konu sinni śti ķ Bjarnarey viš minni Hérašsflóa, eftir aš austfirskir höfšingjar töldu sig ekki lengur geta variš hann fyrir Bessastašavaldinu.

Meira fer fyrir žvķ ķ fręširitum žegar Jón hélt til Kaupmannhafnar į mešan hann bjó ķ Bjarnarey. Hann fór įsamt Gušmundi syni sķnum sem einnig žurfti aš fį réttan sinn hlut fyrir Ķslensku valdi. Leitušu žeir fešgar įsjįr Konungsvaldsins til aš fį Jón nįšašan frį galdrabrennunni. Nįšunina fékk hann ķ Kaupmannahöfn en žurfti aš stašfesta hana į Alžingi. Höfšingjar landsins voru ófįanlegir til aš samžykkja nįšun Jóns en létu óįtališ aš hann fęri aftur austur į land. Um žaš segir Jón ķ Fjöldęgru sinni "En aš skilnaši įlyktušu Jens og junkur aš ég frķ skyldi ķ Mślasżslu mķna reisa og hjį kerlingu kśra sķšan." Žau hjónin dvöldu sķšan į Hjaltastaš hjį séra Gušmundi syni sķnum sem einnig fékk friš austan-lands fyrir Ķslenskum valdsmönnum.

Landnįm Hjaltastašažinghįr er svo enn ein rįšgįtan. Sagt er aš Uni "Danski" hafi fyrstur numiš žar land. Hann var sonur žess Garšars Svavarssonar sem fyrstur fann Ķsland, žó įn žess aš nema žaš, en gaf landinu žess ķ staš nafniš Garšarshólmi. Landnįma getur žess aš Uni hafi oršiš aš flżja landnįm sitt žar sem innfęddir vildu ekki lįta honum ķ té bśstofn, en Landnįma getur žess ekki hverjir žeir bęndur voru. Žrįfaldur oršrómur hefur veriš uppi um aš ekki sé allt sem sżnist viš landnįm Hjaltastašažinghįr og hafa Keltneskir draugar veriš žar fyrirferšamestir.

Ķ dag fór ég svo enn einn "sunnudagsbķltśrinn" meš frśnni og var žį ekki žessa fķna gljį ķ Bóndastašablį. Žar rétt fyrir utan er sjįlfsafgreišslu sjoppan hans Kidda vķdeóflugu, sem gengur fyrir draumum, sól og vindi rétt eins og Gullmįvurinn hans Kjarvals.

IMG_6435

 

IMG_6495

 


Skessugaršurinn; į sér enga lķka

IMG_4294

Gamli vegurinn um Jökuldalsheiši og Möšrudalsfjallgarša liggur um ęvintżraleg hrjóstur. Hann var įšur žjóšvegur nr. 1, eša allt fram undir įrslok 2000 žegar Hįrekstašaleiš leysti hann af hólmi. Žessi vegur hefur nśna sķšustu įrin komist inn į gps punkta erlendra feršamann.

IMG 7217

Feršamenn į Möšrudalsfjallgarši-vestari virša fyrir sér Möšrudal

Žó svo aš ég hafi fariš žennan veg oftar en tölu veršur į komiš frį žvķ fyrst ég man eftir, žį eru žau undur, sem viš veginn liggja enn aš koma į óvart. Sum žeirra hafa fariš fram hjį mér alla tķš vegna žess aš žarna er um öręfi aš fara, sem žurfti aš komast yfir į  skemmstum tķma.

Eitt af žeim undrum, sem ég uppgötvaši ekki fyrr en fyrir 5 įrum sķšan, vegna žess aš mér var žį bent į žaš er Skessugaršurinn, sem er į Grjótgaršahįlsi 2 km innan viš veginn žar sem hann žverar hįlsinn. Skessugaršurinn sést vel frį veginum en einhverra hluta vegna hefur hann ekki gripiš athyglina umfram ašra urš og grjót viš veginn ķ gegnum tķšina. En eftir aš ég vissi af honum hefur hann dregiš mig til sķn hvaš eftir annaš.

IMG 4956

Gamli žjóšvegur nr 1 um Geitasand, sem er į milli Möšrudalsfjallgarša

Žaš hefur veriš fįmennt viš Skessugaršinn ķ žau skipti sem ég hef komiš og viršist hann ekki hafa vakiš eftirtekt feršamanna frekar en mķna ķ hįlfa öld. En žetta gęti nś fariš aš breytast og er žį eins vķst aš Grjótgaršahįls gęti oršiš eins og hver önnur Reynisfjara žar sem feršafólk mįtar sig ķ umhverfi sem einna helst mį lķkja viš tungliš.

Vķsindalega skżringin į Skessugaršinum er aš žarna hafi Brśarjökull skrišiš fram og skiliš eftir sig rušning. En hvernig žaš stendur į žvķ aš ašeins risasteinar eru ķ žessum rušningsgarši er erfišara aš skżra. Telja vķsindamenn einn helst aš hamfara flóš hafi skolaš öllum fķnefnum og smęrri steinum śr garšinum žó svo aš erfitt sé aš ķmynda sér hvernig. En jökulrušnings skżringuna mį sjį hér į Vķsundavefnum og segir žar aš hér sé um aš ręša fyrirbęri, sem į fįa eša enga sķna lķka ķ heiminum.

IMG_4003

Heljardalur viš Möšrudalsfjallgarš-eystri

Önnur skķring er sś aš tvęr tröllskessur hafi hlašiš garšinn og veršur žaš alveg aš segjast eins og er aš sś skżring er mun sennilegri. Ķ žjóšsögum Sigfśsar Sigfśssonar mį finna skessu skżringuna į fyrirbęrinu:

IMG_4985

"Žaš er gömul tķska į Austurlandi aš kalla Möšrudals- og Tungnaheiši Noršurheišina en Fljótsdalsheišina Austurheiši. Mun žaš runniš upp į Jökuldal žvķ hann gengur sem kunnugt er inn į milli žessara heiša.

Svo er sagt aš til forna bjó sķn skessan ķ hvorri heiši og voru žęr systur; er viš Fljótsdalsheišarskessuna kenndur Skessustķgur ķ Fljótsdal. Skessurnar lifšu mest į silungsveiši og fjallagrösum er hvort tveggja var nęgilegt ķ heišum žessum en žrįtt fyrir žaš nęgši hvorugri sitt hlutskipti og stal hvor frį annarri; gengu žęr yfir Jökulsįna į steinbrś ofarlega į Dalnum.

Einu sinni hittust žęr og slóst žegar ķ heitingar meš žeim og įlög. Noršanskessan męlti žį: "Žaš legg ég į og męli um aš allur silungur hverfi śr Austurheišarvötnunum ķ Noršurheišavötnin og séršu žį hvern įbata žś hefur." Austanskessan greip žegar oršiš og męlti: "En veišist treglega og komi jafnan į sporšinn og žaš legg ég į enn fremur aš öll fjallagrös hverfi śr Noršurheiši ķ Austurheiši og mun žetta žį jafna sig."

"Haldist žį hvorugt," sagši noršanskessan. "Jś haldist hvoru tveggja," męlti hin og hefur af žessu eigi brugšiš sķšan aš nęgur žykir silungur ķ Noršurheišinni en veišitregur og kemur jafnan öfugur upp en ķ Austurheiši skortir eigi fjallagrös.

Žegar stundir lišu fram undi hvorug  žeirra sķnum hlut aš heldur og stįlu hvor enn frį annarri į mis og žó austanskessan enn meir. Reiddist noršanskessan žvķ og brį žį fęti į steinbogann og braut hann af įnni. Systir hennar varš samt ekki rįšalaus og annašhvort stökk yfir įna eša óš hana žegar henni sżndist. Lögšu žęr žį enn mót meš sér og sömdu mįl sķn į žann hįtt aš žęr skyldu bįšar bśa ķ Noršurheišinni og skipta landi meš sér til helminga.

Tóku žęr žį til starfa og ruddu sķšan stórbjörgum og hlóšu merkisgarš žann er ę sķšan heitir" Skessugaršur (tröllkonugaršur)..... og er žess eigi getiš aš žeim hafi boriš sķšan neitt į milli."

IMG_4980

Nś hefur erlendur feršabloggari uppgötvaš Skessugaršinn og birt žašan myndir į bloggsķšu sinni auk žess aš birta video į youtube žannig aš ekki er vķst aš eins frišsęlt verši viš Skessugaršinn og hefur veriš frį žvķ skessurnar sömdu um frišinn.

 

 

 


Hérašssandur

IMG 5097

Žaš hefur ekki fariš framhjį neinum hvaš svartur sandur er "inn" žessi misserin. Svartir sandar, hrjóstur og örfoka land eru heimsótt af fólki śr öllum heimshlutum ķ von um aš upplifa ęvintżriš undir skini mišnętursólar eša noršurljósa. Ķ stęrstum hluta heimsins svipar nśtķma landslagi meira til afžreyingar en ęvintżris. Žess vegna žykja svartir sandar og hrjóstur Ķslands ęvintżralega óbeisluš žó svo į hafi gengiš meš sįningu Alaska lśpķnu, Beringspunts og gróšursetningu Sķberķu lerkis ķ boši rķkisins. Svo hefur nįttśran sumstašar fengiš aš sjį um sig sjįlf lķkt og į Skeišarįrsandi žar sem óvęnt er aš vaxa upp einn fallegasti birkiskógur landsins.

Žaš er svo sem ekkert skrķtiš aš óžolinmęši hafi veriš fariš aš gęta vegna žess hvaš nįttśrunni gengi hęgt aš gręša upp sandaušnir Ķslands og ekki datt nokkrum heilvita manni ķ hug fyrir nokkrum įrum aš hęgt vęri aš byggja feršamannaišnaš į örfoka landi. Nśtķminn er hrašans og neyslunnar, žar af leišandi allt mišaš viš getu mešalmannsins til aš kaupa sér afžreyingu. Žannig hefur feršažjónusta oršiš af skiptimynnt til žeirra sem hafa efni į aš feršast. Žess vegna hefur nįttśran vķšast hvar ķ heiminum veriš markašsvędd og hśn mótuš ķ manngerša landslagspakka. Nema į stöšum eins og į Ķslandi žar sem enn mį finna vķšįttur svartra sandaušna, žó svo flestir erlendir feršamenn lįti sér nęgja valda śtsżnistaši į viš Reynisfjöru, Skógasand og Dyrhólaey.

Fyrir ekki svo löngu sķšan įtti ég tal viš Amerķsk hjón sem voru į ferš um landiš. Eftir aš hafa komist aš žvķ aš žau voru ekki "mešaltals" feršamenn sem bruna hringinn į 3-4 dögum, heldur höfšu tekiš sér 4 vikur til aš skoša Ķsland, sperrtust eyrun. Žau sögšu ķ stuttu mįli aš viš ķbśarnir virtumst ekki gera okkur grein fyrir ķ hverskonar ęvintżri viš lifšum, milli svartra sanda, hįrra fjalla og frišsęlla aušna. Sjįlfsagt ęttum viš okkar vandamįl eins og ašrir ķbśar heimsins, en guš minn góšur dagar žeirra ķ žessu landi vęri į viš andlega heilun; - žessi hjón voru reyndar frį New York.

Viš sem höfum fariš ķ gegnum tķšina meš verštryggšu vistarbandi, vešrabrigšum vetrarins og hamförum ķslenskrar nįttśru vitum aš žaš er ekki alveg svo, žrįtt fyrir svarta sanda. En samt sem įšur męttum viš vekja okkur oftar til vitundar um kostina viš aš bśa ķ örfoka landi, sem sumir segja aš minni į tungliš, staš sem fįir hafa į komiš. Hvaš mig varšar žį hafa svörtu sandarnir veriš hluti af mķnu lifibrauši ķ gegnum įrin, sem mśrari hef ég notaš žį ķ byggingarefni, žaš er aš segja ķ steypu og pśssningarsand. Samt hafa aušnir og kyrrš sandanna alltaf heillaš, svo ekki sé talaš um žar sem śthafshaldan brotnar į žeim ķ fjörunni.

Žrįtt fyrir allan tśrismann mį vķša finna staši į Ķslandi žar sem hęgt er aš njóta frišsęldar, jafnvel andlegrar heilunar og yfirleitt žarf ekki aš leita langt yfir skammt. Nśna ķ vešurblķšu sķšustu daga sporušum viš hjónin berfętt um sand sem er žvķ sem nęst viš śtidyrnar. Fyrir botni Hérašsflóa breišir śr sér um 25 km löng svört sandströnd sem kölluš er Hérašssandur eša Hérašssandar. Žau er žrjś stórfljótin sem falla ķ Hérašsflóann. Selfljót er austast meš ós undir Vatnsskarši, Lagarfljót og Jökulsį į Dal sem hafa sameiginlegan ós fyrir mišjum flóanum, svo fellur Kaldį vestast meš ós undir Hellisheiši.

Sandurinn er aš mestu komin śr meira en 120 km fjarlęgš frį Brśarjökli sem er skrišjökull ķ noršanveršum Vatnajökli. žaš stórfljót sem bar mest af sandi ķ Hérašsflóann var Jökulsį į Dal įšur en hśn myndaši Hįlslón Kįrahnjśkavirkjunar en į nś aš mestu sameiginlegan farveg meš Lagarfljóti stęrstan hluta įrsins. Hvort sś stašreynd aš Jökulsį į Dal er ekki lengur til sem stórfljót muni hęgja į sandburši fram ķ Hérašsflóann į eftir aš koma ķ ljós. En ekki er ósennilegt aš eitthvaš af žeim framburši sem hśn hefur séš um aš flytja ķ gegnum tķšina sitji hér eftir į botni Hįlslóns og Lagarfljóts. Hvar eiginlegur Hérašssandur byrjar og hvar hann endar afmarkast af fjallgöršunum aš austan og vestan, en hvaš hann nęr langt inn į Héraš er ekki eins aušséš.

Žegar gengiš er śt aš sjįvarmįli er svartur sandur um 2 km leišarinnar, en žar fyrir innan gróiš land, seftjarnir, grasmóar og mżrar į flatlendinu. Žar sem landiš fer aš hękka ķ sušri er Jórvķk, žašan eru 7,5 km noršur til sjįvar. Skammt frį Jórvķk er Arnarbęli sem hefur aš geyma fornar rśstir sem sumir vilja meina aš gęti hafa veriš hafnabęr į fyrri tķmum. Ef Jórvķk hefur nįnast stašiš viš sjó į landnįmsöld žį skżrir žaš vel hversvegna ysti hluti flatlendisins į Héraši nefnist Eyjar. Žvķ hefur framburšur stórfljótanna veriš grķšarlegur ķ gegnum aldirnar og mį žį segja aš Hérašssandar žeki nś um 200 ferkķlómetra og umlykja žęr eyjar sem voru ķ minni Hérašsflóans viš landnįm.

Hęgt er aš stękka myndirnar meš žvķ aš smella į žęr;

IMG_3786

Horft yfir Hérašsflóa aš austan frį Vatnskarši. Ljósgrżti er ķ fjöllum beggja megin flóans

 

img_7916

Horft yfir Hérašsflóa aš vestan, frį Hellisheiši. Framburšur Lagarfljóts litar sjóinn marga km śt frį ströndinni

 

IMG_5249

Žegar fariš er śt į Hérašssand er fyrst komiš į flatlendis móum meš mżrum og tjörnum. Gönguleišin śt aš sjįvarmįli er 3 - 5 km

 

IMG_5056

Rétt innan viš sandinn eru haršbalar meš hrossnįl og sandblautum sefi vöxnum mżrum į milli

 

IMG_5068

Žaš žarf vķša aš vaša įšur en komiš er śt ķ sandhólana sem varša sķšasta spölinn

 

IMG_5226

Žegar ströndin nįlgast er eins km kafli žar sem er gengiš į milli hįrra sandhóla, grónum melgresi

 

IMG_5174

Til aš hafa sig af staš er gott aš gera sér erindi, žvķ ferš į Hérašssand er nįnast dagsferš. Ķ žetta sinn var erindiš aš safna melkorni

 

IMG_5140

Śti viš Atlantshafiš blasa viš, žvķ sem nęst, óendanlegir svartir sandar til beggja įtta

 

IMG_0604

Uppruna Hérašssands er aš finna 120 km innar ķ landinu viš Vatnajökul. Myndin sżnir hvernig umhorfs er viš sporš Brśarjökuls seinnipart sumars

 

IMG_6461

Af setinu, sem vel sést į įrbökkunum į žessari mynd, mį sjį hvaš framburšur jökulsins er afgerandi. Myndin er af Töfrafossi, sem var einn af fimm stęrstu fossum landsins, en er nś į botni Hįlslóns og kemur ašeins ķ ljós fyrripart sumars žegar lķtiš er ķ lóninu

 

IMG_0623

Kįrahnjśkastķfla viš Fremri-Kįrahnjśk. Stķflan myndar Hįlslón sem er um 57 ferkķlómetrar. Fremst į myndinni, viš hliš stķflunnar, mį sjį yfirfallsrennu lónsins 

 

IMG_5010

Hįlslón į yfirfalli, brįšnun Brśarjökuls streymir um rennuna nišur ķ farveg Jökulsįr į Dal

 

IMG_5029

Į Kįrahnjśkastķflu, yfirfall Hįlslóns myndar einn af stęrri fossum landsins, žar sem žaš fellur nišur ķ Dimmugljśfur ķ fyrrum farvegi Jökulsįr į Dal

 

 Hérašsflói

Hérašsflói, į loftmyndinni mį vel greina sameiginlegan ós Lagarfljóts og Jökulsįr į Dal og žann grķšarlega framburš af sandi sem Jökla ber meš sér žann tķma sem hśn rennur ķ öllu sķnu veldi, žrįtt fyrir Kįrahnjśkavirkjun

 

20170903_225059


Himnarķki eša helvķti sjįlfstęšs fólks

Allt fram į nķtjįndu öld žótti ķslendķngum fjöllin ljót. Ekki var lįtiš viš sitja aš Bślandstindur vęri „furšu ljótur“, heldur žótti Mżvatsveitin meš fjallahrķng sķnum og vatni višurstyggilegt plįss. Varla eru eftir hafandi nśna žęr samlķkķngar sem žjóšleg bķlķfa okkar, žjóšsögur Jóns Įrnasonar, velja žvķ. Rómantķkin žżska gaf okkur fjöllin og gerši žau okkur kęr og kendi Jónas Hallgrķmssyni bęši aš rannsaka žau sem fręšimašur og unna žeim ķ ljóši; og eftir hann kom Steingrķmur og kvaš Ég elska yšur žér Ķslands fjöll; og hefur sį skįldaskóli aušsżnt žeim tignun fullkomna fram į žennan dag. Į okkar öld hefur žaš žótt hęfa kaupstašarfólki, sem var eitthvaš aš manni, aš eignast vįngamyndir af eftirlętisfjöllum sķnum aš hengja upp yfir sóffanum og hafa slķkir eftirlętis gripir veriš nefndir sóffastykki aš dönskum siš. Fólkiš horfši svo lengi į žessi landslög uppį veggjum hjį sér aš marga fór aš lįnga žįngaš. Svona mynd veitti įhorfana ķ rauninni sömu lķfsreynnslu og horfa śt um glugga uppķ sveit.

Žennan texta mį finna ķ bókinni "Reginfjöll aš haustnóttum" eftir Kjartan Jślķusson frį Skįldastöšum efri, og er ķ formįla bókarinnar, sem Nóbelskįldiš skrifaši. Žaš mį segja aš eins hafi fariš fyrir mér framan af ęvi og fyrri alda ķslendingum, aš hafa ekki žótt mikiš til feguršar fjallana koma frekar en annarra faratįlma. 

Į seinni įrum hefur komist ķ tķsku aš kalla stóran hluta heiša, fjalla og óbyggša Austurlands, vķšernin noršan Vatnajökuls. Hluti žessara vķšerna er svęši sem oft er kallaš Jökuldalsheišin og er jafnvel tališ aš Nóbelskįldiš hafi sótt žangaš efnivišinn ķ sķna žekktustu bók Sjįlfstętt fólk. Žar hafi Bjartur ķ Sumarhśsum hįš sķna sjįlfstęšisbarįttu.

Žaš mį segja aš žaš hafi ekki veriš fyrr en ķ fyrrasumar aš ég fór aš gefa Jökuldalsheišinni gaum žó svo aš hśn hafi allt mitt lķf veriš ķ nęsta nįgrenni og ég hafi fariš hana žvera oftar en tölu veršur į komiš, žó svo aš ég hafi ekki fyrr en fyrir nokkrum įrum įttaš mig į helgi hennar. En eftir aš hśn fangaši athygli mķna mį segja aš hśn hafi haft hana óskipta eins og Hjaltastašažinghįin hefur fengiš aš finna fyrir sķšustu įrin.

IMG_3865

Sęnautasel stendur viš sušurenda Sęnautavatns

Ķ sķšustu viku keyrši ég, įsamt Matthildi minni og Helga fręnda mķnum sem var ķ Ķslandsheimsókn frį Įstralķu, heišina žvera og endilanga. Sś leiš lį frį Kįrahnjśkum śt į mišheišina viš Sęnautavatn fyrsta daginn, žar sem drukkiš var kaffi og kakó įsamt lummum ķ rafmagnslausu torfbęnum ķ Sęnautaseli.

Nęsta dag var fariš ķ Vopnafjörš og upp į heišina ķ Möšrudal og gamla žjóšveginn žašan yfir hana žvera austur meš viškomu į Grjótgaršahįlsi ķ Skessugaršinum. Um žetta stórmerkilega nįttśrufyrirbrigši mį fręšast į Vķsindavefnum. Einnig er žjóšsaga ķ safni Sigfśsar Sigfśssonar, sem ekki er sķšur sennileg, sem greinir frį žvķ aš žarna sé um fornan landamerkjagarš aš ręša sem tvęr skessusystur geršu ķ illindum sķn į milli.

IMG_4022

Į Grjótgaršahįlsi, noršan viš Skessugaršinn

Nśna į sunnudaginn hófum viš svo žrišja heišar daginn ķ morgunnkaffi og lummum ķ Sęnautaseli. Žennan dag žręddum viš slóšana mešfram vötnunum sušur heišina ķ sólskini og 24°C hita. Fórum svo vestur yfir ķ Möšrudal fyrir sunnan Žrķhyrningafjallgaršinn og žašan śt į gamla žjóšveg eitt noršur ķ Möšrudal, ęvintżralega hrjóstruga leiš.

Ķ žessum sunnudagsbķltśr heimsóttum viš žau heišarbżli sem viš vegslóšana voru. En alls uršu heišarbżlin 16 sem byggšust af sjįlfstęšu fólki um og mišja 19. öldina. Um žessa heišarbyggš ķ meira en 500 m hęš mį lesa ķ I bindi Austurland safn austfirskra fręša. Žar segir Halldór Stefįnsson žetta um tilurš žessarar heišarbyggšar. Bygging žessarar hįlendu heišarbyggšar, hinnar langhęstu į landinu, lķkist žannig - nęr aš kalla- ęvintżri. Į žessum sunnudegi nįšum viš aš heimsękja 5 bżlanna.

Halldór Laxness gerši kröpp kjör žessara heišarbśa heimsfręg ķ bókinni Sjįlfstętt fólk. Žaš er erfitt aš ķmynda sér annaš į góšvišrisdögum sumarsins en aš heišarlķfiš hafi veriš himnarķki į jörš. Allt viš höndina, mokveiši silungs ķ blįum vötnunum, gęsavarp ķ mżrunum, hreindżr, tśnręktun óžörf žvķ laufengi og mżrar eru grasmikil og bśsmalinn į beit heima viš bę. Žó svo veturinn vęri haršur žį komiš sumariš yfirleitt eins og hendi vęri veifaš.

IMG_4014

Ķ Skessugaršinum

En žaš gat lķka veriš hart aš bśa į heišinni af fleiri orsökum en Nóbelsskįldiš tilgreindi. Ķ byrjun įrs 1875 hófst eldgos ķ Dyngjufjöllum. Į pįskadag hófust grķšarlegar sprengingar ķ Öskju, sem sendu vikurmökk śt yfir Miš-Austurland. Vilborg Kjerślf, sem žį var įtta įra gömul stślka į Kleif ķ Fljótsdal, lżsir morgni žessa pįskadags svo ķ Tķmanum 1961.

Mamma vaknaši um morguninn įšur en fólk fór aš klęša sig, og sį eldglęringarnar, sem komu hvaš eftir annaš. Žaš var hlżtt og gott vešur og féš lįtiš vera śti um morgunninn, en žaš tolldi ekki viš og rįsaši fram og aftur. Žaš fann į sér gosiš. Klukkan 10 kom žaš. Žaš voru nś meiri ósköpin žegar žaš dundi yfir. Myrkriš varš alveg biksvart, og mašur sį ekki handa sinna skil. Žaš var alveg vošalegt žegar žrumurnar rišu yfir og hįvašin óskaplegur. Žaš glumdi svo mikiš ķ hamrabeltinu fyrir ofan bęinn. Svo lżstu eldingarnar upp bęinn žegar dynkirnir rišu yfir. Žaš var eins og snjóbyljir kęmu yfir žegar askan dundi į hśsinu. Jį žaš voru nś meiri ósköpin.

Kleif ķ Fljótsdal er ķ rśmlega 70 km fjarlęgš frį Öskju. Um žaš hvernig umhorfs var eftir aš sprengingunum lauk, segir Vilborg žetta; askan lį yfir öllu, og ég man aš ég sópaši henni saman meš höndunum og lék mér aš henni, og hśn var glóšvolg ķ höndunum į mér. Mér fannst žetta vera hnoss og hafši gaman aš leika mér aš henni. Hśn var svona ķ ökkla ķ dęldunum. Žaš var svo einkennilegt, aš žykkasti mökkurinn fór ašallega śt Jökuldalinn, og lenti meira žar en hjį okkur.

IMG_3968

Tóftir Heišarsels viš sušurenda Įnavatns

Öskulagiš var vķša 20 cm į Jökuldalnum og heišinni, enda lagšist byggš žvķ sem nęst af um tķma ķ heišinni, og bar ekki sitt barr eftir Öskjugosiš. Mikiš af heišafólkinu flutti til Amerķku og sķšasti bęrinn Heišarsel fór ķ eyši 1946. Žaš var undir lok  byggšarinnar sem Halldór Laxness fór um heišina.

Ķ tķmaritinu Glettingi 11. įrg. 1.tbl. segir Hallveig Gušjónsdóttir Dratthalastöšum į śthéraši m.a. frį kynnum af sķnum nįgrönnunum ķ Sęnautaseli en hśn er fędd ķ Heišarseli; Sögufręgt er, žegar Halldór Laxness gisti eina skammdegisnótt ķ heišarbżlinu Sęnautaseli. Žį hafši stašiš óvenju illa į hjį hjónunum ķ Seli og Gušmundur varla nógu birgur af heyjum žetta haust, og tók žaš rįš aš fella kśna, til žess aš vera öruggur meš féš, en kżrin var oršin geld, gömul og kįlflaus. Mér finnst Laxness fara ómaklega meš žetta litla heimili, sem veitti žó allt žaš besta sem handbęrt var.

En nś er svo komiš fyrir mér eins Höllu hans Eyvindar, aš mig dregur žrį. En žau Eyvindur og Halla dvöldu lengi vel į öręfunum sušur af heišinni og austur af Öskju, og um žessa žrį hafši Nóbelsskįldiš žetta aš segja ķ formįla bókarinnar Reginfjöll aš haustnóttum

Reynslan er sambęrileg viš žaš sem žeim manni veršur, sem svo leingi hefur skošaš mynd af Parķsarborg aš hann stenst ekki leingur mįtiš og fer žįngaš. Žegar hann kemur heim til sķn aftur veit hann ekki fyr til en Parķsarborg er oršin mišpśnktur ķ lķfi hans. Hugur hans heldur įfram aš snśast ķ tilhlökkun til endurfunda viš žessa borg meš undrum sķnum og uppįkomum, stórum og smįum furšum, og smįhlutum sķst lķtifjörlegri en žeir stóru; ekkert ķ heiminum jafnast į viš aš hafa fundiš žessa borg. Hversu marga landa höfum viš ekki žekt sem hafa nįkvęmlega af žessari reynslu aš segja um Parķs, og margir skrifaš um žaš ķ bókum hvernig žeir lifšu ķ stöšugri heimžrį žįngaš, jafnvel eftir aš žeir eru komnir aš fótum fram. Sį sem skilur žetta skilur sęludali žjóšsögunnar; og hann skilur lķka śtilegukonuna Höllu sem sat farlama į leiši ķ kirkjugaršinum į Staš ķ Grunnavķk, og tautaši: "fagurt er į fjöllum nśna".

IMG_3974

Lautarferš į laufengi ķ heišanna ró

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband