Fęrsluflokkur: Feršalög

Fagurt er į fjöllum

IMG_4748

Ķ dag er dagur ķslenskrar nįttśru. Žaš var viš hęfi aš velja dag sem ber upp į fęšingardag Ómars Ragnarssonar, žess ķslendings sem hefur įtt stęrstan žįtt ķ aš fęra nįttśru landsins ķbśum žess ķ sófann. Ómar er nįnast gošsögn ķ lifanda lķfi og ef eitthvaš vantar žar upp į, žį veršur hann žaš ķ Ķslandssögunni. Hann var įberandi talsmašur varšveislu vķšernanna noršan Vatnajökuls og lagši žar allt undir.

Žegar sś barįtta stóš yfir žį žekkti ég įhrifasvęši Kįrahnjśkavirkjunar ekkert af eigin raun, og taldi Ómar jafnvel fara offari. En žó grunaši mig innst inni aš eitthvaš byggi undir. Žvķ Völundur fręndi minn, sjįlfur gošinn ķ Grįgęsadal, hafši horfiš inn į žessi vķšerni hvert sumar frį žvķ ég man, en undir leišsögn Völundar byrjaši ég mķna starfsęvi ķ byggingaišnaši 12 įra gamall.

IMG_4773

Pilthśs gošans ķ Grįgęsadal var įšur kallaš Safnašarheimiliš, en innan viš hśsiš er önnur burst sem ķ er bęnhśs. Žó Völundur sé ekki višlįtinn ķ Grįgęsadal er bęnhśsiš įvalt opiš, en žar er ętlast til aš bešiš sé fyrir landinu 

Svo var žaš fyrir fjórum įrum, žegar ég var nżlega kominn śr fjörbaugsgaršinum ķ Noregi, aš viš Matthildur mķn įkvįšu aš kaupa okkur fjórhjóladrifinn fjašrasófa til aš skoša vķšernin og höfum gert žaš į hverju sumri sķšan. Žessar fjallaferšir hafa veriš einstök upplifun ķ kyrrš aušnarinnar. Jafnvel hending ef mašur rekst į landann og žį hefur komiš fyrir aš hvįš sé „guši sé lof aš hitta ķslendinga“. Žį į ég ekki viš žį nįttśru upplifun sem fęst viš sportveišar en žaš er nś einu sinni žannig aš sumir finna sig ekki ķ ķslenskri nįttśru nema viš veiši. En eftir aš skotveišitķmabilin hefjast er allt morandi af landanum į fjöllum austanlands.

Seinnipart sumars höfum viš foršast fjöllin aš mestu. Hreindżraveišitķmabiliš er žį į fullu og stigmagnast skothrķšin viš gęsaveišar sem stundašar eru af kappi. Į žessum tķma hefur veriš hitt į rįšvilltan og hrķnandi hreindżrskįlf ķ sólbjartri morgunnkyrršinni og séš til strķšsklęddra śtivistarkappa į nęsta leit meš milljóna gręjur viš aš taka af sér selfķ meš daušri móšurinni. Seinnipart sumars rķs jafnframt margt fótboltafaniš upp śr sófunum og dustar af sér kartöfluflögurnar til aš njóta ķslenskrar nįttśru viš aš salla nišur illa fleyga gęsarunga svo hęgt sé aš slķta śr žeim bringurnar.

Žaš sem mig hefur undraš viš sportveišarnar er aš žį hverfa öll sišferšileg višmiš  yfir utanvegaakstur śr fjölmišlum. Žaš viršist vera fullkomlega góškennt aš aka utanvegar svo framarlega sem žaš er gert ķ žeim tilgangi aš drepa ašrar lķfverur įnęgjunnar vegna. Enda hafa kapparnir varla burši né tķma til aš bera brįšina hvaš žį til aš reita og svķša gęsina eftir aš heim er komiš meš fótboltann į fullu ķ sjónvarpinu og tungusófann tilbśinn. Og ef einhver er hugsanlega talin getaš hafa fariš sér aš voša fótgangandi viš njóta nįttśrunnar į veišum, žį eru sendar heilu vélaherdeildirnar utanvegar til leitar. Žaš stóš samt ekki til aš fara meš žennan pistil śt um žśfur meš leišinda langlokum um hvernig ķslenskrar nįttśru er notiš į annan hįtt en ég hef geš og getu til, hvaš žį į fjallabaksleiš viš gošsagnir.

Gošinn

Völundur er 89 įra gamall og mį žvķ segja aš hann hafi slitiš barnskónum ķ įrdaga Zeppelķn loftfaranna. Hér fer hann yfir ręktunar skilyrši rabarbara ķ meira en 600 m hęš. Hann segist senda rabarbara śr Grįgęsadal einu sinni į sumri į heimaslóšir Eyvindar og Höllu, til skįlavaršanna ķ Hvannlindum meš fyrirmęlum um hvernig skuli elda grautinn įn sykurs, og bera hann fram meš rabarbarablöšunum undir diskunum "žvķ allt veršur aš hafa sķna serķmonķu sjįšu"

Sumariš 2016 žeystum viš Matthildur mķn semsagt ķ fyrsta sinn į fjöll og heimsóttum tvo bernsku nįgranna mķna af hęšinni. Žį Völund Jóhannesson og Jóhann Stefįnsson, en žeir eru jafnaldrar. Jói hafši žį haldiš til viš Žrķhyrningsvatn einn į öręfunum sumrum saman og Völundur frį ómunatķš inn viš Grįgęsavatn. Žaš var mjög sértök upplifun aš heimsękja žessa öldnu nįgranna žar sem žeir dvöldu einir viš sitthvort vatniš śti ķ sandaušninni.

Žetta koma til tals milli okkar Völundar žegar viš heimsóttum hann į öręfin nśna ķ sumar. Hann segir žį Jóa heyrast ķ sķma į hverjum morgni kl. 9 til aš kanna hvort žeir séu bįšir lifandi. Ef annar hvor žeirra svarar ekki og hinn er vant viš lįtin į aš hafa samband viš Dag Kristmundsson, sem į žį aš fara ķ aš athuga mįliš, enda Dagur ekki nema rétt aš slį ķ įttrętt og enn į žönum viš dagleg störf.

Heimsóknin ķ Grįgęsadal ķ sumar bar upp į verslunarmannahelgi og var létt yfir Völundi aš vanda. Rétt eins og fyrir žremur įrum var bešiš fyrir landinu og ekki ónżtt aš hafa meš ķ för til žeirrar bęnagjöršar jaršvinnuverktaka inn ķ helgi bęnahśssins ķ Grįgęsadal. En žaš hśs sem Völundur kallaši safnašarheimili fyrir žremur įrum hefur nś fengiš nafniš Pilthśs. Į degi Ķslenskrar nįttśru 2016 skrifaši ég pistilinn Völundarhśs um önnur hśs Völundar į hįlendinu hann mį sjį hér.

IMG_4755

Handan nęsta leitis vestan viš Grįgęsadal eiga jökulfljótin Kreppa og Jökulsį į Fjöllum upptök sķn ķ Vatnajökli. Hvort örlög Grįgęsadals eiga eftir aš verša žau sömu og dalsins austan viš hann, sem geymdi Jöklu foršum og fór undir Hįlslón, mun tķminn leiša ķ ljós 

Völundur gaf sér góšan tķma til aš spjalla ķ heimsókninni um verslunarmannahelgina. Hann var meš stórfjölskyldu śr Reykjavķk ķ įrlegri heimsókn viš garšyrkjustörf, en ķ Grįgęsadal er hęsti skrśšgaršur landsins ķ yfir 600 metra hęš og hefur Lįra Ómarsdóttir gert Feršastiklu žįtt um garšinn, sem mį sjį hér.

Žaš kom til tals hvort dętur hans hefšu komiš ķ dalinn žetta sumariš. Hann sagši aš žaš stęši til; „en žaš er nś bara žannig meš žetta unga fólk ķ dag aš žaš er meira aš flękjast erlendis en į landinu sjįlfu og er jafnvel erlendis hįlft įriš“. Systurnar ungu eru į svipušum aldri og ég, ekki nema rétt svo sitt hvoru megin viš sextugt.

Įšur en viš fórum bauš Völundur okkur inn ķ bę og vildi sżna mér eldhólf į eldavél sem hann hafši ętlaš aš fóšra meš eldföstum steini sem ég hafši klofiš fyrir hann ķ fyrravor. Vegna žess aš hann lét mig hafa akkśrat jafn marga steina og hann žurfti, og aš sama dag og ég hugšist kljśfa žį įętlaši Völundur aš fara į fjöll, žį greip ég til varśšarrįšstafana. Aš morgni žess dags var ég viš aš steypa gólfplötu sem jįrnagrindin hafši veriš stóluš upp meš eldföstum steini sem var akkśrat ķ žykktinni sem vantaši žvķ fékk ég mér steina ef eitthvaš misfęrist.

Ég baš svo vinnufélaga minn um aš koma klofnu steinunum įsamt varasteinunum til Völundar, en sį hafši veriš milligöngumašur. Vinnufélaginn sagši mér aš Völundur hefši veriš farinn į fjöll og hann hefši skiliš alla steinana eftir žar sem hann gęti nįlgast žį og vališ um hverja hann notaši. Žarna viš eldavélina sagšist Völundur ekki vera bśin aš koma žessu ķ verk, steinarnir vęru allir nišur ķ kjallara, hann spurši hvora sortina vęri betra aš nota. Žį létti af mér žungu fargi.

Ég sagši honum aš nota steinanna sem hann kom meš, sem voru gamlir og snjįšir eldhólfsteinar śr aflagšri bręšslu, žó svo hinir sem ég lét fylgja vęru splunku nżir. Žeir vęru nefnilega śr Alcoa, „ja žaš var eins gott aš žś komst mašur“ sagši Völundur. Ég sagši aš ég hefši gert mér žessa ferš žvķ žetta hefši legiš žungt į mér ķ meira en įr, ég hefši nefnilega ekki veriš viss um aš uppruni steinanna hefši komist til skila. „Žaš eru ekki allar feršir til einskżrs, žaš mį nś segja“ sagši Völundur.

IMG_4784

Utan viš skrśšgaršinn stendur ķbśšarhśsiš ķ Grįgęsadal. Žar mį sjį grasbalann sem skrżšir hluta dalsins ķ vķšfešmri aušninni

Fyrir skemmstu kom Völundur til byggša og leit viš hjį okkur "hęšarstrįkunum". Erindiš til byggša var aš kippa upp nokkrum kartöflum. Annars dvelur žessi aldni höfšingi vanalega sumarlangt ķ fašmi fjallanna. Hann ķtrekaši hversu heppilegt žaš hefši veriš aš fį ķ heimsókninni ķ sumar vitneskjuna um uppruna Alcoa steinanna og sagši aš nś vęru žeir réttu komnir ķ eldavélarofninn. Svona ķ tilefni tķšarandans žį spurši ég hann aš žvķ hvort hann héldi aš žęr 8 milljarša raflķnuframkvęmdir sem nś fęru fram į hįlendinu norš-austanlands vęru undirbśningur undir annaš og meira t.d. sęstreng.

Hann sagšist ekki vita til hvers žęr vęru frekar en ašrir, en sjįlfsagt žętti žaš gįfulegt aš hafa sem fjölžęttasta tengingu į milli tveggja stęrstu orkuvera svęšisins ž.e. Kįrahnjśka og Kröflu. Eldri lķna sem reyst var į fyrsta įratug aldarinnar yrši svo nokkurskonar vara lķna į eftir, žó svo aš hśn vęri ekki nema rétt rśmleg 10 įra gömul. Annars vęri žaš nś bara žannig aš almennt vęri fólk oršiš svo hugfangiš af hagvextinum aš alltaf žyrfti eitthvaš aš vera um aš vera. Flest venjulegt fólk gęfi sér ekki tķma til aš vera til hvaš žį aš spį ķ hvaša erindi nżjar loftlķnur ęttu į fjöllum. 

Viš endušum svo samtališ į aš minnast löngu gengins verslunareigenda sem var vanur aš hengja upp auglżsingu ķ bśšargluggann žegar vešriš var gott og berin blį, sem į stóš "farinn ķ berjamó". Ķ žį tķš gaf fólk sér tķma til aš fara til fjalla enda alltaf hęgt aš nįlgast žaš seinna sem vantaši śr bśš.

Kreppa

Kreppa rennur śr Brśarjökli inn viš Kverkfjöllum rétt fyrir vestan Grįgęsadal, og er Kverkį žverį hennar sem rennur fyrir mynni Grįgęsadals ķ sušri og er stöšuvatniš ķ dalnum ęttaš śr Kverkį. Ef fariš er upp į felliš milli Kreppu og Grįgęsadals blasa viš Hvannalindir, Heršubreiš, Snęfell og Kverkfjöll auk žess sem sjį mį yfir mest allt Noršur og Austurland

Nóbelsskįldiš skżrši eitt sinn śt hvert gildi fjallanna hefši almennt veriš fyrir ķslendinga ķ gegnum tķšina og kom oršum aš žvķ undir rós eins og hans var von og vķsa. 

„Allt fram į nķtjįndu öld žótti ķslendķngum fjöllin ljót. Ekki var lįtiš viš sitja aš Bślandstindur vęri „furšu ljótur“, heldur žótti Mżvatnsveitin meš fjallahrķng sķnum og vatni višurstyggilegt plįss. Varla eru eftir hafandi nśna žęr samlķkķngar sem žjóšleg bķlķfa okkar, žjóšsögur Jóns Įrnasonar, velja žvķ.

Rómantķkin žżska gaf okkur fjöllin og gerši žau okkur kęr og kenndi Jónasi Hallgrķmssyni bęši aš rannsaka žau sem fręšimašur og unna žeim ķ ljóši; og eftir hann kom Steingrķmur og kvaš Ég elska yšur žér Ķslands fjöll; og hefur sį skįldaskóli aušsżnt žeim tignun fullkomna fram į žennan dag.

Į okkar öld hefur žaš žótt hęfa kaupstašarfólki, sem var eitthvaš aš manni, aš eignast vįngamyndir af eftirlętisfjöllum sķnum aš hengja upp yfir sóffanum og hafa slķkir eftirlętis gripir veriš nefndir sóffastykki aš dönskum siš. Fólkiš horfši svo lengi į žessi landslög uppį veggjum hjį sér aš marga fór aš lįnga žįngaš. Svona mynd veitti įhorfana ķ rauninni sömu lķfsreynslu og horfa śt um glugga uppķ sveit.

Reynslan er sambęrileg viš žaš sem žeim manni veršur, sem svo leingi hefur skošaš mynd af Parķsarborg aš hann stenst ekki leingur mįtiš og fer žįngaš. Žegar hann kemur heim til sķn aftur veit hann ekki fyrr til en Parķsarborg er oršin mišpśnktur ķ lķfi hans. Hugur hans heldur įfram aš snśast ķ tilhlökkun til endurfunda viš žessa borg meš undrum sķnum og uppįkomum, stórum og smįum furšum, og smįhlutum sķst lķtilfjörlegri en žeir stóru; ekkert ķ heiminum jafnast į viš aš hafa fundiš žessa borg.

Hversu marga landa höfum viš ekki žekkt sem hafa nįkvęmlega af žessari reynslu aš segja um Parķs, og margir skrifaš um žaš ķ bókum hvernig žeir lifšu ķ stöšugri heimžrį žįngaš, jafnvel eftir aš žeir eru komnir aš fótum fram. Sį sem skilur žetta skilur sęludali žjóšsögunnar; og hann skilur lķka śtilegukonuna Höllu sem sat farlama į leiši ķ kirkjugaršinum į Staš ķ Grunnavķk, og tautaši: „fagurt er į fjöllum nśna.“ (Brot śr formįla bókar Kjartans Jślķussonar frį Skįldastöšum-efri - Reginfjöll į haustnóttum)

 IMG_4751

Leišin inn ķ Grįgęsadal er śr allri alfaraleiš, meir aš segja į skala vķšernanna sjįlfra. Aka žarf tķmunum saman um hrjóstur og svarta sanda įšur en komiš er fram į brśn dalsins sem er meš gręnum grasbala viš noršur enda vatnsins sem hann prżšir. Į leišinni ķ 740 m hęš er lķtill rabarbaragaršur sem einhversstašar hefur fengiš nafniš Völundarvin "en žaš flokkast nįttśrulega undir brot į nįttśruverndarlögum aš stunda rabarbararękt ķ žessari hęš"

Ķ tķšaranda dagsins ķ dag eru žaš gošsagnir į viš Ómar og Völund sem hafa fęrt okkur "sóffastykkin" ķ sjónvarpiš heim ķ stofu og vitneskjuna um vķšernin, žessa kórónu Ķslands sem fólk vķša aš śr heiminum flykkist til landsins aš sjį ķ allri sinni dżrš. Hér fyrir nešan er Kompįs žįttur um óvišjafnanlegu barįttu Ómars į sķnum tķma, og viš hęfi aš rifja hana upp į degi ķslenskrar  nįttśru.


Śt um žśfur

IMG_3988

Ennžį er bśiš ķ torfbęjum į Ķslandi, žaš kom heldur neyšarlega ķ ljós ķ sķšustu viku. En eins og žeir vita, sem hér lķta inn, žį hef ég blęti fyrir žvķ aš ljósmynda torfbęi, og hef veriš aš reyna aš venja frśna af žvķ aš liggja į gluggum rétt į mešan, svona myndana vegna. Um daginn keyršum viš aš torfbę sem ekki įtti aš vera til samkvęmt mķnu registri. Viš renndum ķ hlaš og ég sagši strax og stoppaš var; ekki liggja į gluggum eins og hver annar tśristi, žaš er dónaskapur aš liggja į gęjum hjį fólki. žaš hnussaši ķ; hva,,, helduršu virkilega aš žaš bśi einhverjir ennžį ķ torfbę.

Žaš leiš ekki į löngu aš śt um bęjardyrnar į mišburstinni birtist sköruleg kona, sem bauš góša kvöldiš į ensku og spurši hvort hśn gęti eitthvaš fyrir okkur gert. Ég įttaši mig fljótlega į aš žetta var ekki įlfkona. Viš reyndum aš bjarga okkur śt śr ašstęšunum meš žvķ aš žykjast ekkert skilja og tölušum bara ķslensku, en žaš dugši skammt. Sś sem var greinilega ekki įlfkona upplżsti okkur um žaš aš hśn og hennar fjölskylda vęru Ķslendingar sem byggju ķ žessum torfbę og hefši žaš veriš gert um aldir žó svo aš stutt vęri sķšan aš žau hefšu gert bęinn upp. Fljótlega fóru umręšur śt um žśfur eins og ķslendinga er sišur og hefšu leikandi getaš endaš ķ ęttfręši eša jafnvel dagžroti ef ekki hefšu birst erlendir tśristar til aš bjarga mįlum.

Žetta er ekki fyrsta skipti sem viš Matthildur mķn komum okkur ķ vandręši meš forvitni. Fyrir nokkrum įrum uršu viš aš gjöra svo vel aš sitja ķ skammarkróknum žvķ sem nęst heila messu, ef svo mį segja, en žį vorum viš į ferš ķ Lošmundarfirši. Žaš į nefnilega žaš sama viš um kirkjur og torfbęi aš ég umkringi pleisiš meš myndavélina aš vopni į mešan hśn hefur įhuga į žvķ sem fyrir innan er, og enn kemur fyrir aš kirkjur eru ólęstar. Žegar viš ętlušum aš kķkja inn fyrir kirkjudyrnar į Klyppstaš žį stóš žar yfir įrleg messa ķ žessum eyšifirši sem telur enga safnašarmešlimi.

Žar var fyrrum lęrimeistari minn hringjari og ekki var viš annaš komandi en okkur yrši trošiš inn ķ yfirfulla kirkjuna. Žaš fór svo aš viš Matthildur sįtum į milli prestanna upp viš altariš og snérum aš kirkjugestum. Prestarnir voru tveir sem messušu, žęr sr. Sigrķšur Rśn Tryggvadóttir og sr. Jóhanna Sigmarsdóttir. Sr. Davķš Žór Jónsson radķusbróšir, sem var žarna sem kirkjugestur, var einnig komiš fyrir meš okkur Matthildi viš altariš og įtti hann skiliš aš sitja ķ skammarkróknum enda hafši hann komiš sér žangaš af sjįlfsdįšum.

Séra Sigrķšur Rśn talaši śr stólnum og lagši śt frį fjallręšunni, um žaš hvernig varast skyldi farķsea og fręšimenn sem vęru oftar en ekki saušir ķ ślfsgęrum. En sleppti žvķ sem betur fer alveg aš leggja śt frį gluggagęjum. Hśn kom sķšan inn į aš ekki vęri samt sjįlfgefiš meš aš menn slyppu alfariš viš heimsendinn žó svo aš vķsindamenn vęru komnir į slóš óendanleikans.

Okkar tķmi kynnu žess vegna aš lķša undir lok į hraša ljóssins. Vķsindamenn hefšu komist į slóšina žegar žeir įttušu sig į aš ljósiš fęri hrašar en hljóšiš meš žvķ einu aš hlusta eftir žrumunni, sem heyrist į eftir aš eldingin birtist. Meš žessa vitneskju aš leišarljósi hygšust žeir bjarga heiminum og komast aftur fyrir upphafiš į hljóšinu og sķšan į hraša ljóssins fram fyrir óendanleikann. Spurningin vęri samt alltaf sś hvort tķminn hęgši žį ekki žaš mikiš į sér aš hann stęši aš lokum ķ staš svo allt yrši dimmt og hljótt, og tķminn jafnvel bśinn, sem vęri žį kannski bara heimsendir.

Litli drengurinn hennar sr. Sigrķšar, sem var fariš aš leišast langdregin prédikunin, žar sem hann sat meš pabba sķnum og eldri bróšir į fremsta bekk, hékk oršiš į haus į milli fóta föšur sķns. Į hvolfi horfši hann upp ķ prédikunarstólinn į móšur sķna og rétt nįši aš segja; en mammaaa! įšur en pabbi hans dreif sig meš hann śt śr kirkjunni svo ekki yrši frekari truflun į heimsenda hugleišingunni.

Žeir voru fleiri fešurnir sem žurftu aš fara śt meš óžreyjufull börn śr įrlegri messu į Klyppstaš žetta sumariš. Um mišja prédikun var ég farin aš ókyrrast og hugleiša hvaš žaš vęri gott aš hafa börn ķ sinni umsjį viš aš kķkja į glugga, en tók svo eldsnöggt žį įkvöršun aš fara śt meš barniš ķ sjįlfum mér žó svo aš ég žyrfti aš žramma kirkjuna endilanga, fram hjį prédikunarstólnum, į móti söfnušinum meš marrandi gólffjalir undir fótum. Mér er ekki örgrannt um aš orš eins žjóšskįldsins gętu įtt viš žessa brottför barnanna śr Klyppstašarkirkju "Į flótta undan framtķšinni sem fętur toga burt eitthvaš til baka, aftur fyrir upphafiš af tżndum tķma er af nęgu aš taka".

Hann var miklu skeleggari og skorinoršari kķnverski tśristinn sem Matthildur hitti ķ įrlegri sumar heimsókn į heišina um helgina. Žegar hśn ętlaša aš fara inn torfbęinn og kķkja į kettlinga sem žaš eru vanir aš vera sumarlangt. Žį stóš skyndilega bįlsteyttur Kķnverji blįsvartur ķ framan śti ķ bęjardyrunum, rétt eins og śrillur įlfur śt śr hól, og skrękti prķvat, prķvat.

 

Ps. Set hér fyrir nešan nokkrar myndir af žjóšlegum žśfnagangi ķ sķšustu viku.

IMG_4002

Į Reykjum Reykjaströnd viš Skagafjörš hafa torfhśsatóftir veriš endurhlašnar og eru notašar sem žjónustuhśs viš tjaldstęši. Žaš er allt til alls ķ žessum hśsum og er žetta meš skemmtilegri tjaldstęšum sem viš höfum gist. Rétt utan viš tjaldstęšiš er Grettislaug og Grettiscafé. Žaš var yfir į Reykjaströnd sem Grettir sterki sótti eldinn žegar hann žreytti Drangeyjarsundiš um įriš og yljaši sér ķ lauginni į eftir. Engir Ķslendingar gistu tjaldstęšiš žegar viš vorum žar en margt var um erlenda feršamenn sem vildu ekki fyrir nokkra muni missa af žvķ aš upplifa sólarupprįs viš Drangey.

 

IMG_4482

 Į Keldum Rangįrvöllum er torfbęr af fornri gerš og er hann jafnframt eini stóri torfbęrinn sem varšveist hefur į Sušurlandi. Keldur er einstök heild bęjar- og śtihśsa frį fyrri tķš. Bęjarhśsin eru af elstu varšveittu formgerš torfhśsa, žar sem framhśsin snśa langhliš aš hlaši. Sandfok hefur eytt mjög landi kringum Keldur og hafa bęndur žar lengi barist haršri barįttu til aš bjarga landinu frį žvķ aš verša örfoka. Keldur draga nafn sitt af uppsprettum sem koma vķša fram į bęnum og hefur bęrinn og įbśendur hans komiš viš sögu ķ mörgum fornum bókmenntum, m.a. Njįls sögu, Sturlunga sögu og Žorlįks sögu. Gamli bęrinn į Keldum er ķ umsjón Žjóšminjasafnsins og hęgt er aš skoša hann daglega į sumrin.

 

IMG_4755

Pilthśs gošans ķ Grįgęsadal var įšur kallaš Safnašarheimiliš, en innan viš hśsiš er önnur burst sem ķ er bęnhśs. Žó gošinn sé ekki višlįtinn ķ Grįgęsadal er bęnhśsiš įvalt opiš en žar er ętlast til aš bešiš sé fyrir landinu. Viš hjónin höfum tvisvar komiš ķ Grįgęsadal til aš heimsękja Völund fręnda minn, og höfšum meš ķ för jaršverksverktaka įsamt fleira fólki um sķšustu helgi komiš til aš bišja fyrir landinu okkar. Ķ Grįgęsadal er landsins hęsti skrśšgaršur ķ yfir 600 m hęš ķ žetta sinn var stórfjölskylda śr Reykjavķk viš garšyrkjustörf, žannig aš gošinn gaf sér góšan tķma til aš spjalla.

 

IMG_4525

Bęnhśsiš į Nśpsstaš er torfhśs, tališ reist um mišja 19. öld, eftir umfangsmiklar breytingar į eldra hśsi. Į Nśpsstaš var kirkja, sem ķ mįldaga frį 1340 er kennd viš heilagan Nikulįs. Kirkjan viršist hafa veriš vel bśin fram eftir öldum, en halla tók undan fęti į seinni hluta 16. aldar. Upp śr 1650 var byggš nż kirkja į stašnum og er tališ aš bęnhśsiš sé aš stofni til śr žeirri kirkju. Žjóšminjasafniš hefur sett tugi milljóna króna ķ višhald og merkingar viš gamla bęnhśsiš, en getur ekki hleypt feršamönnum aš bęnhśsinu žvķ jöršin og byggingarnar žar eru ķ einkaeigu.

 

IMG_4512

Nešan viš Nśpstaš nišur viš žjóšveg er hengilįs og kešja ķ heimkeyrslunni, ķ kešjunni hangir skilti meš įletrun um einkaeign. Žvķ er ekki hęgt aš komast til bęna ķ žjóšminjunum nema fara ķ gegnum hlašiš į Nśpstaš. Bęrinn į Nśpstaš er samkvęmt mķnu registri sķšast torfęrinn af Skaffellskri gerš sem uppi er standandi og vęri veršugt verkefni aš koma honum til vegs og viršingar žó svo aš žaš vęri ekki nema fyrir žęr sakir einar, jafnvel žó hann yrši įfram prķvat.


Veginn į enda

Višfjöršur

Žaš eru żmsar leišir til aš feršast og ašferšir viš skipulagningu feršalaga. Hęgt er aš gera feršaįętlun eftir dagatali, vešurspįm eša bara stafrófinu. En žaš er alltaf svo aš žaš er feršalagiš en ekki įfangastašurinn sem skiptir mestu mįli. Eins og ég hef įšur minnst į hér į sķšunni kemur fyrir aš viš hjónin setjumst upp ķ okkar gamla Cherokee og hlustum į Bubba syngja um žaš žegar hann hlustaši į Zeppelin og feršašist aftur ķ tķmann og er allt eins hęgt nota žį feršaįętlun.

Žaš mį reyndar einna helst lķka svo góšu plani viš lesblinda prófessorinn sem ętlaši aš feršast yfir žver Bandarķkin ķ sumarfrķin sķnu en var ekki kominn lengra en ķ nęsta bę žegar frķiš varš bśiš. Žetta geršist vegna žess aš žar var svo margt įhugavert aš skoša. Prófessorinn sagši eftir sumarfrķiš aš žeir sem kynnu aš lesa fęru margs į mis vegna žeirra leišsagna sem žeir lęsu.

Nśna ķ vikunni mį segja aš planiš hafi ekki veriš neitt af af žessu öllu saman, heldur hafi vegurinn einfaldlega veriš farin į enda. En ķ stafrófinu var žaš Vaffiš sem var vališ og eins og vanalega var sólin eina leišsögutękiš ķ gegnum Austfjaršažokuna. Viš höfšum reyndar hossast žennan slóša į hrašferš fyrir mörgum įrum ķ žoku, sem liggur um landsvęši er fór ķ aušn fyrir įratugum sķšan. 

IMG_3861

Žaš er įgętt aš vita, žegar feršast er ķ žoku, aš vatn rennur nišur ķ móti, žį er meiri von til aš sjį sólina

Žessi vegslóši, sem liggur ķ Vöšlavķk og Višfjörš, var bķlvegurinn į Noršfjörš frį 1940–1949 og endaši hann ķ Višfirši en žašan žurfti aš fara meš bįt yfir į Noršfjörš. Eftir aš vegur var lagšur um Oddskarš var ljóst aš ekki yrši geršur vegur frį Višfirši yfir į Noršfjörš, enda illmögulegt. Žar meš varš ljóst aš byggširnar sem voru noršan Reyšarfjaršar yršu ķ litlu eša engu vegasambandi. Žessar byggšir voru ķ Vöšlavķk, Sandvķk, Višfirši įsamt Baršsnesi og Hellisfirši. Svęšiš taldi alls um 15 bęi.

Višfjöršur er einn af žrem fjöršum sem ganga inn śr Noršfjaršarflóanum, hinir eru Hellisfjöršur og Noršfjöršur. Ķ Višfirši var bśiš til 1955. Hvaš varš bśsetu aš aldurtila er til um meira en ein kenning. Žórbergur Žóršarson rithöfundur skrifaši um Višfjaršarundrin sem įttu aš hafa veriš draugagangur. Žessi undraskrif meistara Žórbergs hafa žótt léleg sagnfręši ķ Noršfirši. En lķklegast er žó aš breyttir samgönguhęttir hafi rįšiš mestu um aš bśsetu lauk ķ Višfirši.

IMG_2903

Reyndar hafši ég bęši sigld um Noršfjaršarflóann og flogiš yfir svęšiš, svo žaš var ekki mikiš mįl aš rata. Frį vinstri; Sandvķk,Baršsnes, Višfjöršur, Hellisfjöršur og Noršfjöršur 

Žegar viš vorum nśna į feršinni var yngra fólkiš okkar meš ķ bķlnum og tók eftir žvķ allan tķman, eftir aš fariš var yfir Vķkurheišina yfir ķ Vöšlavķk, aš ekkert net og sķmasamband var viš umheiminn.“ Og hvaš ętlar žś svo aš gera ef viš festum okkur“ sagši žį Matthildur mķn. Eins og žaš vęri eitthvaš nżtt aš feršir okkar lęgju utangįttar śt um žśfur śr alfaraleiš. „Hlaupa yfir į Noršfjörš žaš er styst“ svaraši ég – „jį, jį, ég sęi žig nś hlaupa“ – „eša žį bara bķša eftir Baršsneshlaupinu sem er venjulega į Neistafluginu um verslunarmannahelgi og bišja fyrir skilaboš“.

Višfjöršurinn skipar vissan sess ķ minni sjįlfsmynd žvķ frį blautu barnsbeini hefur mér veriš žaš innrętt aš ég sé af Višfjaršarętt. Śr Višfirši var langaamma mķn Ingibjörg Bjarnadóttir į Vaši ķ Skrišdal, sautjįn barna móšir. Móšir hennar var Gušrśn Jónsdóttir ķ Višfirši sextįn barna móšir. En viš žau Bjarna og Gušrśnu er Višfjaršarętt oftast kennd, žó svo aš forfešur Bjarna hafi bśiš mann fram af manni ķ Višfirši.

Višfjöršur

Sólin brįst ekki meš leišsögnina ķ gegnum Austfjaršažokuna nišur ķ Višfjörš

Žessar formęšur mķnar žóttu hörkukonur į sinni tķš, ķ forsvari fyrir sķnum bśum. Eša eins og sr Įgśst Siguršsson sagši „Ingibjörg į Vaši var mikillar geršar eins og mörg žeirra Bjarnabarna Sveinssonar og Gušrśnar Jónsdóttur ķ Višfirši.“ Um Gušrśnu var sagt „Hśn var jafn fęr aš ganga til slįttar sem raksturs. Hśn var tóskaparkona mikil og vefjarkona meš afbrigšum, enda žurfti hśn į žvķ aš halda ķ Višfirši mešan öll börnin voru heima og heimilisfólk vanalegast 15-17 manns og allur ķverufatnašur og mikiš af rśmfatnaši unniš heima.“ Heyrt hef ég aš žessi ęttmóšir mķn hafi ekki tališ žaš eftir sér aš fara til fiskiróšra žegar žess žurfti.

Ofan viš höfnina ķ Višfirši er minningarskjöldur um hörmulegt sjóslys, žar sem fórust žrķr synir Sveins Bjarnasonar sem bjó ķ Višfirši, į eftir foreldrum sķnum Bjarna og Gušrśnu, en frį žvķ var greint meš svohljóšandi frétt ķ blašinu Vķši 9. október 1936;

IMG_3850

„Sorglegt slys vildi til į Austfjöršum ķ sķšustu viku. Į fimmtudagsmorgun 1. október fór trillubįtur frį Višfirši i fiskiróšur. Voru į bįtnum fjórir menn, žrķr bręšur, synir Sveins Bjarnasonar frį Višfirši; Žórarinn (34 įra). Frķmann (26 įra). Sófus (30 įra) og Halldór Eirķksson (56 įra) frį Višfirši. Morguninn eftir aš bįtur žessi fór ķ róšurinn, fann togarinn Brimir hann skammt undan landi, fullan af sjó, og lķk Frķmanns ķ honum, liggjandi į grśfu yfir žóftu. Slys žetta er einkennilegt žar sem fullvķst er tališ aš bįturinn hafi ekki af kjölnum fariš, žvķ żmislegt, t.d. įttaviti, vélaverkfęri o.fl. var ķ bįtnum, enda hafši vešur veriš gott, en žoka. Móšir bręšranna er į lķfi. Žórarinn hafši veriš giftur og įtt fjögur börn, hinir ógiftir.“

Žó svo aš mestum ljóma stafi frį kvenfólkinu ķ Višfjaršarętt vegna hetjulegrar framgöngu ķ gegnum tķšina, žį er marga eftirtektarverša karlmenn einnig žar aš finna og nęgir aš nefna aš Višfjöršur United hefur įtt sķna leikmenn ķ knattspyrnulandsliši Ķslands svo eftir hefur veriš tekiš vķša um lönd.

IMG_3860

Viš enda vegarins er ķbśšarhśsiš ķ Višfirši, byggt 1932, og stórmyndarlegt enn ķ dag


Fótspor gušanna

IMGP2824

Til eru stašir sem hvorki veršur lżst meš oršum né ljósmyndum. Eina rįšiš til aš fį nasasjón af helgi žannig stašar er aš heimsękja hann. Viš Axarfjörš er žannig stašur.

Ķ vikunni sem leiš vaknaši ég kl. 4 aš morgni viš žaš aš lóan sögn „hér sé dżršin, dżršin, dżršin“. Viš Matthildur mķn höfšum okkur fljótlega į fętur, kipptum upp hęlunum og laumušumst śt af tjaldstęšinu viš Eyjuna.

Viš įkvįšum aš aka 3,5 km leiš frį Eyjunni inn aš Botnstjörn og fį okkur morgunnmat ķ kyrršinni. Eftir aš hafa sett upp borš og stóla, -alein eins og lķtil börn ķ gullabśi, umkringd hömrunum sem uršu til žegar Óšinn fór um heiminn rķšandi į Sleipni, -flaug fram af klettabrśninni įlftahópur og söng okkur sinn heišarsöng svo bergmįlaši į milli hamraveggjanna.

IMG_3431

Myndun Įsbyrgis hefur veriš mönnum rįšgįta eftir aš fariš var aš efast um Alföšur. Žorvaldur Thoroddsen, nįttśrufręšingur, kom ķ Įsbyrgi sumrin 1884 og 1885. Hann taldi aš gljśfur Jökulsįr hefšu oršiš til ķ jaršskjįlftum og Įsbyrgi hafa myndast žegar landspilda sökk ķ kringum Eyjuna.

Um mišja 20. öld hóf Siguršur Žórarinsson, jaršfręšingur, aš rannsaka öskulög į svęšinu. Ķ ljós kom aš allur jaršvegur eldri en 2.500 įra hefur skolast ķ burtu śr botni Įsbyrgis og įrfarvegum sunnan žess. Furšu vakti aš įin hefši nįš aš grafa bęši Įsbyrgi og hin tröllvöxnu įrgljśfur į žeim 10 žśsund įrum frį žvķ hrauniš rann.

Nś er tališ aš į tķmabilinu frį žvķ fyrir 5000 įrum žar til fyrir 2000 įrum hafi rķkt žęr ašstęšur viš Vatnajökul aš mikiš vatn hafi safnast saman viš rętur eldstöšva Bįršarbungu, Grķmsvatna og Kverkfjalla. Žegar einhver žeirra gaus gįtu oršiš gķfurleg jökulhlaup sem ęddu meš ógnarhraša frį jökli til hafs.

Sjįlfur hallast ég helst aš elstu tilgįtunni um tilurš Įsbyrgis, ž.e.a.s. yfirreiš Óšins į Sleipni og Įsbyrgi sé žvķ hóffar Sleipnis. Enda tekur helgi stašarins öllum rökum fram. Ašrar tilgįtur hafa žvķlķka annmarka aš viš žį veršur ekki unaš.

Ef nżjustu tilgįtur ęttu viš rök aš styšjast kalla žęr į sólahrings vakt ķ höfušstöšvum almannavarna og öryggishjįlma įsamt gulum björgunarvestum meš blikkandi neyšarljósum fyrir almenning ķ Įsbyrgi. Mér sżnist landnįmsmenn hafa komist aš mun skynsamlegri nišurstöšu lausa viš öfgar samtķšar trśarbragša.

Snemma į 20. öldinni keypti Einar Benediktsson land mešfram Jökulsį į Fjöllum įsamt Įsbyrgi. Hugsjón Einars var aš virkja įna og sagšist hann ętla aš nżta orkuna til aš framleiša įburš į blóm og birki. Einar įtti Įsbirgi ķ 15 įr og orti ódaušlegt ljóš aš morgni ķ Įsbirgi, en įin rennur óbeisluš enn žann dag ķ dag.

Alfašir rennir frį austurbrśn

auga um haušur og gręši.

Glitrar ķ hlķšinni geislarśn,

glófaxiš steypist um haga og tśn.

Signa sig grundir viš fjall og flęši,

fašmast ķ skrśšgręnu klęši.

Kannski var eins gott aš Einar Benediktsson įtti žessa morgunn andakt ķ Įsbyrgi, žvķ annars vęri ekki loku fyrir žaš skotiš aš hagvaxnir nśtķma trśarbragšadżrkendur kolefnissporsins įkveddu aš hafa helgi Įsbyrgis meš ķ pakkanum viš aš lżsa upp Evrópu.

IMG_3650


Brotnar byggšir og rķki Ratcliffs

Tķmana tvenna

Žaš mį segja aš ęšsta žroskastig hverrar mannveru sé aš komast frį A til B įn žess aš gera ķ brękurnar, og verandi sjįlfbjarga viš žaš séu bestu įrum ęvinnar variš. Svona er žessu ķ reynd fariš ķ bókstaflegri merkingu. Viš hefjum leikinn meš žvķ aš fį ašstoš og endum hann eins ef ekkert óvęnt kemur upp į, megin hluti ęvinnar snżst sem sagt um žaš aš sleppa viš aš skķta į sig.

Žaš hefur fęrst ķ vöxt nśna sķšustu įr aš skilgreina brothęttar byggšir śti um land og eru žetta žį oft byggšir sem hafa veriš ręndar meš lögum sjįlfsbjargarvišleitninni til aš nżta lķfvišurvęriš sem svamlar fyrir framan nefiš į žeim ķbśum sem žar hafa dagaš uppi. Ef engin kemur Ratcliff til aš kaupa vatnsréttindi og óšul eša setja upp löggilta feršažjónustu er flest von śti.

Rįšnir hafa veriš til žess bęrir sérfręšingar aš hjįlpa brothęttu byggšunum og eru žį oftar en ekki rįšnir mógślar sem hafa yfirgripsmikla reynslu af sveitarstjórnarmįlum, jafnvel ęvilanga reynslu ķ aš rugga ekki bįtnum į mešan kvótinn var seldur, en hafa žrįtt fyrir allt ekki nįš aš koma byggšarlögunum sem žeir unnu fyrir gjörsamlega fyrir kattarnef. Žannig aš verkefnisstjórnunin ķ brothęttu byggšinni er svona nokkurskonar sķšasti séns.

IMG_3479

Nś er sumarfrķ og hefur žvķ veriš variš į heimaslóšum ķ byggš sem mętti ętla aš seint yrši skilgreind sem brothętt. Žaš eru samt ekki nema örfį įr sķšan aš stęrsta framkvęmd ķslandssögunnar kom til bjargar. Įšur hafši massķf skórękt įtt aš redda bęndum, žar sem Alaska öspum og Sķberķulerki var žéttrašaš ķ tśn og skurši svo ekkert sést lengur til kolefnissporsins og jafnvel sżnin į kólgulitaš Lagarfljótiš er óšum aš hverfa.

Įsżnd Hérašsins er aš breytast ķ heila helvķtis Svķžjóš. žegar keyrt er um svoleišis landslag er žaš eins og aš keyra framhjį strikamerki, lśpķnan hefur žó žaš fram yfir aš mašur stendur upp śr henni og getur klofast yfir hana, jį og vel į minnst lśpķnan var upphaflega bošin velkomin af rķkinu. Nśna sķšustu tvö įrin hefur svo Skóręktin tekiš upp į žvķ aš hefta för fólks meš hengilįs og kešju ķ gegnum žį fįu slóša sem mį komast ķ gegnum óręktina nišur aš Lagarfljóti, nema žar sem žeir telja sig geta haft starfsmann į launum viš aš rukka fólk.

Ķ vikunni geršumst viš hjónin svo feršamenn ķ rķki Ratcliffs og hluta žeirra mölbrotnu byggša sem leynast viš noršurstrandarveg eša samkvęmt tķšarandanum, The Arctic Coast Way. Snemma ķ sumar opnušu tveir śr hópi mestu skķtbuxna byggšar ķ landinu ķmyndaš stórvirki meš žvķ einu aš klipp į borša. Annar hokin af reynslu meš sultardropann nišur śr nefinu ķ nepjunni austur ķ eyšilegum Bakkafirši og hinn meš bringuna žanda upp ķ vindinn vestur į Hvammstanga žar sem sjį mį yfir į dżralęknislausu Vestfiršina.

IMG_3545

Raufarhöfn minnti į margan hįtt į Seyšisfjörš og Djśpavog, žar sem ungt atorkusamt fólk og listamenn hafa sest aš og tekiš sig saman um stórvirki. Um hana veršur ekki lengur sagt; Žś ert rassgat Raufarhöfn / rotni, fśli drullupollur. / Andskotinn į engin nöfn / yfir mörg žķn forarsöfn. / Žś ert versta vķti jöfn / višmótiš er kuldahrollur. / Faršu ķ rassgat Raufarhöfn / rotni, fśli drullupollur.

Viš létum ferš um Bakkafjöršinn, Melrakkasléttuna auk rķkis Ratcliffs nęgja ķ žetta sinn. Okkur til įnęgju žį uršu skiltin um land ķ einkaeign fįséšari eftir žvķ sem žokan varš žéttari. Žaš eru slétt 25 įr sķšan viš fórum žennan vegspotta sķšast, en žaš hafši stašiš til um nokkurra įra skeiš aš endurnżja kynni sķn viš žessar byggšir. En drottinn minn dżri stór hluti žessa svęšis er gjörsamlega komin ķ aušn.

Žaš eru oršin rśm 40 įr sķšan ég kom į žessar slóšir fyrst og hafši margoft fariš um žęr į nķunda įratug sķšustu aldar en var minntur į žaš ķ fyrra aš ég hafši aldrei komiš į Raušanśp eša žaš sem er kallaš Nśpskatla. Žennan nśp hafši mig dreymt um aš sjį ķ bernsku og meir aš segja komist ķ grennd viš hann 1976 žegar mér baušst aš fara meš skólabróšir mķnum į Laugum ķ helgarfrķ ķ hans heimasveit. Žį varš ekkert śr Nśpskötlu ferš žvķ aš svo mikiš var um fręndur og félaga į nęstu bęjum aš ekki gafst til tķmi.

IMG_3697

Hreišriš Gesthouse eitt af žremur gistihśsum į Raufarhöfn

Nś žessum rśmu 40 įrum seinna leit ég viš į heimaslóšir vinar mķns meš von um aš rekast į hann, žvķ hann hefur įtt žaš til sķšustu įr aš nżta sér brothętt śrręši stjórnvalda og stunda strandveišar į slóšum žar sem hann žekkir öll miš. Ekki hittum viš fornvin minn en žess ķ staš fręnda hans ķ mżflugumynd. Fręndi hans var į Leirhafnartorfunni aš dytta aš sumarhśsi og sagši mér aš fręndi sinn hefši ekkert sést ķ sumar og ętti žaš tęplega eftir.

Nķels Įrni Lund hefur gefiš śt Sléttungu svona nokkurskonar minningargrein um Melrakkasléttu ķ žremur bindum. Nś er hann aš minnast forfešranna į torfunni meš žvķ aš safna saman tólum og tękjum sem tķšarandinn myndi flokka sem rusl.

IMG_3690

Viš komumst žvottabrettin alla leiš į enda aš Nśpskötlu og veršur ég aš hęla fólkinu sem žar dvelur ķ sumaręvintżrinu fyrir aš hafa ekki girt landiš af śti viš žjóšveg eins og hver annar rķkisbubbi, sem setur upp hliš meš hengilįs og skilti um land ķ einkaeign ķ giršingar Vegageršarinnar, og hafa žar aš auki rétt getaš stillt sig um aš negla merki į vegstikurnar um žaš aš öll stangveiši sé bönnuš. Feršin um Sléttu var virši allra holanna į endalausu žvottabretti The Arctic Coast Way, žannig aš viš įkvįšum aš žręša hana aftur til baka nęsta dag.

Ósjįlfrįtt varš manni į aš hugsa, „hvernig gat žetta gerst į minni vakt“ og mašur hefur ekki einu sinni žį afsökun aš hafa veriš ķ sumarfrķi. Sennilega mį segja aš fįum žjóšum hafi veriš eins mislagšar hendurnar viš viš aš krossa sér forustufólk. Žaš er ekki nóg meš aš žaš hafi ręnt fólki lķfsbjörginni į stórum svęšum landsins, auk žess lętur žaš landsölu višgangast til allra landslišana ķ kślu. Og žegar ein mannvitsbrekka alžingis tjįši sig um žetta ķ vikunni žį sagši hśn aš setja yrši einhverskonar skoršur en gęta yrši aš žvķ aš erlendum og innlendum skiltageršamönnum yrši ekki mismunaš.

IMG_3495

 

IMG_3606

Jś vķst get ég sannaš aš hafa veriš į Nśpskötlu

 

IMG_3701

Žaš er margt sem fangar augun viš "The Arctic Coast Way"


Öldin er önnur en žokan sś sama

Žaš veršur seint sagt um suma staši aš žeir megi muni sinn fķfil fegurri. Žeir eru einfaldlega eins og fķflarnir sem žrķfast betur eftir žvķ sem haršar er aš žeim sótt. Einn af žessum stöšum er Djśpivogur sem er į Bślandsnesinu į milli Berufjaršar og Hamarsfjaršar. Žaš er ekki nóg meš aš stašnum hafi fleytt fram, heldur hefur Bślandsnesiš stękkaš svo um munar. Žar hafa hafstraumar sópaš upp sandi og bśiš til nżjar landfyllingar į milli eyja sem įšur voru śti fyrir landi.

IMG_2945

Bślandsnesiš, žar sem Djśpivogur sker sig inn ķ landiš, hefur žį sérstöšu aš vera kristfjįrjörš, ž.e. aš hafa veriš arfleitt Jesś Kristi en hvorki rķki né kirkju. Ķ bók sinni Aš Breyta fjalli fer Stefįn Jónsson fréttamašur yfir žau vandkvęši sem felast ķ žvķ žegar kristfjįrjaršir eru annarsvegar og engir pappķrar finnast um gjörninginn. Hann segir m.a.; „hitt er ljóst aš einhver eigandi jaršarinnar til forna gaf hana fįtękum ķ Geithellnahreppi fyrir sįlu sinni“ og rekur sķšan vandręši sveitarstjórnarmanna ķ hinum forna Geithellnahreppi.

Žaš er ekki vķša į Ķslandi sem fólk bżr bókstaflega ķ landi Jesś Krists; viš ęvintżr, sem innihalda leyndardómsfullt landslag, heimsins hęsta pķramķda og sannar sjóręningja sögur. Og žaš sem dularfyllst er af öllu, hina óendanlegu Austfjaršažoku. Nikólķna Weywadt, sem fyrst tók vešurathuganir fyrir Vešurstofuna viš Berufjörš og fyrsti ljósmyndari į Austurlandi, taldi į žrišja hundraš žoku daga um margra įra skeiš ķ vešurathugum sķnum į sķšustu įrtugum 19. aldar. Žeir sem vilja gera lķtiš śr Austfjaršažokunni hafa haldiš žvķ fram aš ekki hafi žokubólstur mįtt bera ķ Bślandstindinn svo Nikólķna hafi ekki tališ žokudag.

Eftir aš hafa bśiš į Djśpavogi hįtt į annan įratug, ķ lok sķšustu aldar, dettur mér ekki ķ hug aš rengja vešurathuganir Nikólķnu Weywadt, og er ég ekki frį žvķ aš hafa upplifaš į žrišjahundraš daga į įri umlukinn žoku. Eins bera fjölmargar ljósmyndir Nikólķnu frį Djśpavogi žess merki aš žokan hafi veriš venju fremur įgeng į hennar tķš. Žokan į sér mun fleiri hlišar en dulśšina, aš śr henni żrist śši og ķ henni geti leynst įlfabyggšir og falleg fjöll. Stefį Jónsson fréttamašur sagši um hana m.a.ķ bók sinni Gaddaskata aš žokan gęti oršiš svo žykk ķ Djśpavogsblįnum aš lķtiš hefši žżtt aš leita žar aš belju fyrr en andardrįttur hennar hefši fundist viš eyraš.

IMG_2921

Sķšustu helgi var variš į Djśpavogi og naut ég žess aš upplifši sólskinsbjarta Jónsmessunótta ķ eitt skiptiš enn. Byrjaši į aš fara upp į Bóndavöršu žar sem śtsżniš yfir bęinn er best. Žokan kom yfir Bślandsnesiš og byrgši fljótlega sżn. Drunur sem ég gat mér til aš vęru frį skipsvélum heyršust śt śr žokunni ķ gegnum nęturkyrršina, skreytta fuglasöng. Ég hugsaši meš mér hvaš ef Hundtyrkinn vęri nś aftur į ferš um žennan bjarta tķma. Žaš var fyrir hįtt ķ 400 įrum sem žokan bjargaši žeim fįu sem žį uršu eftir viš žennan fjörš.

Um žį nótt var sumarblķša į Djśpavogi, bjart en žoka ķ mišjum hlķšum. Sjóręningjaskipin sigldu inn Berufjörš aš Djśpavogi og vörpušu akkerum į móts viš Berunes. Um morguninn og nęstu tvo daga į eftir fóru sjóręningjarnir meš rįnum og manndrįpum um verslunarstašin viš Djśpavog, Hįlsžinghį, en svo nefndist ķbśabyggšin žį, Berufjaršarströnd og Breišdal. Hundtyrkinn drap fjölda fólks og tóku į annaš hundraš manns til fanga er žeir seldu ķ Barbarķinu ķ Alsķr.

Žeir fįu ķbśar sem sluppu undan Tyrkjunum, sem voru ekki Tyrkir, komust inn ķ žokuna til aš leynast žangaš til sjóręningjaskipin léttu akkerum og hęgt var aš snśa heim į nż. Jón Helgason segir ķ bók sinni um Tyrkjarįniš; „Ömurlegastir voru žó ķ umkomuleysi sķnu žeir bęir, er enginn vitjaši, žótt skipin vęru horfin į braut og žeir voru margir um Berufjaršarströnd og Hįlsžinghį: Allt fólkiš hertekiš. Börnin sem žar höfši signt sig į bęjarhlašinu hvern morgun, tóku ekki gleši sķna į nż viš leik į hóli eša fjörusandi, žau grétu ķ dimmum og fślum lestum vķkingaskipanna.“

IMG_2993

Svalbaršstanginn sem ašskilur Glešivķkurnar, faržegaskip stefnir inn į žį innri žar sem höfnin er meš heimsfręgu eggjunum hans Siguršar ķ "Himnarķki". Śt į firši liggur annaš faržegaskip viš akkeri og ber ķ žokuna, sem ferjaši faržegana ķ land meš skipsbįtunum.

Žegar ég rżndi śt ķ žokuna, žašan sem drunurnar heyršust, sį ég grilla ķ stórt skip koma śt śr žokunni. Fljótlega koma annaš og stemmdu žau inn Berufjöršinn. Žaš fyrra kastaši akkerum śt af Djśpavogi į móts viš Berunes rétt eins og sjóręningja skipin foršum. Seinna skipiš sigldi fullri ferš fram hjį žvķ fyrra inn į höfnina ķ Innri-Glešivķk. En ķ žetta sinn voru žaš skemmtiferšaskip og viš Matthildur mķn stödd į Djśpavogi sem barnapķur dótturdóttir okkar, sólargeislans Ęvi, en foreldrar hennar žjónustušu feršamenn žessa Jónsmessuhelgi.

Undanfarin įr hefur į Djśpavogi veriš gert grķšarlegt įttak ķ feršažjónustu og varšveislu gamalla hśsa, bęrinn bókstaflega blómstrar hjį öllu žvķ unga fólki sem žar lętur drauma sķna rętast. Ég notaši nóttina til aš rölta um og skoša fyrrum heimabę okkar Matthildar og minntist góšra daga okkar bestu įra. Žį voru farin aš sjįst merki žess ķ hvaš stefndi. Žį gengu hśsin Geysir og Langabśš ķ endurnżjun lķfdaga eftir erfiš įr. Žį voru žau hśs sem mķn kynslóš byggši nż og glęsileg en mörg gömlu hśsin ķ lakar įstandi. Nś mį segja aš öldin sé önnur. Žegar ég skošaši hśsin sį ég aš rétt var aš nota žokuna til aš fara meš veggjum, eša réttara sagt klettum. Žvķ žaš sama į viš um mig og verkin mķn, aš eldast illa.

Viš Matthildur yfirgįfum Djśpavog um aldamótin. Žaš voru erfišir tķmar. Hśn sjómannsdóttirin fędd og uppalin ķ einu af fallegu hśsum bęjarins. Stuttu įšur höfšu fjögur stór fiskiskip veriš seld frį stašnum į nokkrum mįnušum. Ķbśum fękkaši, nemendum ķ skólanum fękkaši um helming į örfįum įrum. Aflaheimildir og fiskvinnsla var vistuš hjį Vķsi ķ Grindavķk sem hélt uppi skertri vinnslu į Djśpavogi, žar til fyrir skemmstu aš žeir léttu akkerum hurfu į braut.

IMG_3022

 Gamli góši Djśpivogur, verslunarhöfn ķ 430 įr og fiskihöfn frį ómunatķš.

Žó svo aš įfalliš hafi veriš stórt žegar fleiri žśsund tonna kvóti fór frį stašnum į svo til einni nóttu žį hefur unga fólkiš į Djśpavogi aldrei misst móšinn, žaš žrķfst lķkt og fķflarnir sem vonlaust er aš slį, žvķ žeir spretta bara enn fleiri blómstrandi upp aftur morgunnin eftir. Stašurinn sem stendur ķ kristfjįrjöršinni hefur sennilega alla tķš įtt žvķ lįni aš fagna aš žar fęr unga fólkiš tękifęri til aš lįta drauma sķna rętast, rétt eins og sį mašur sem stal sjįlfum sér foršum -Hans Jónatan; fyrsti blökkumašurinn er sögur fara af į Ķslandi.

Į mķnum manndómsįrum į Djśpavogi varš ég žess heišurs ašnjótandi aš vera ķ hreppsnefnd ķ žvķ sem nęst tvö kjörtķmabil, žaš fyrra var styttra vegna sameiningar sveitarfélaganna, Bślands-, Berunes- og Geithellna-hreppa. Oft var tekist į um mįlefni dagsins į minni tķš en aldrei um varšveislu žess gamla. Žaš er helst aš ég minnist žess aš viš höfum jagast um stašsetningu Geysis. Ég vildi ekki fęra Geysi um sentķmetra, en viš hśsiš var ķ žį daga eitt helsta blindhorn bęjarins. Žar varš ég undir ķ argvķtugum minnihluta eins og vanalega.

Ég sį žaš, žegar žokunni létti svo undursamlega į žessu Jónsmessunętur rölti, aš aušvitaš hef ég hagaš mér eins og hįlfviti mest alla tķš, en lęt mig samt dreyma um aš žokan hafi byrgt mér sķn og öldin veriš önnur.

Ps. set hér inn nokkrar myndir af misjafnlega gömlum hśsum ķ bęnum.

IMG_2959

Geysir var byggšur sem hótel rétt fyrir aldamótin 1900 og žjónaši sem slķkur fyrstu įrin. Hśsiš var lengist af notaš sem ķbśšarhśs, og fyrir verslunina Djśpiš žegar ég kom į Djśpavog. Hżsir nś skrifstofur Djśpavogshrepps. Hśsiš gekk ķ endurnżjun lķfdaga um aldamótin 2000. 

 

IMG_0657

Nżja Lögberg, fjölbżlishśs meš fjórum ķbśšum, byggt einhvertķma ķ kringum 1940.

 

IMG_0659

Gamla Lögberg sagt byggt 1914. Mig minnir aš bakhlišar žess hafi veriš torfveggir įšur en žaš fékk yfirhalningu, sem gęti bent til žess aš žaš hafi veriš byggt ķ eldri tóft.

 

IMG_0680

Björk, var įšur meš "kastala brjóstvörn" og torfžaki. Sennilega byggt fleirum en einum įfanga eftir brjóstvitinu. Nżtur sķn vel nś sem fyrr, žó svo "brjótsvörn kastalans" sjįist ekki lengur, oršiš aš hśsi funky stķl.

 

IMG_0718

Įsbyrgi byggt 1947 gekk ķ endurnżjun lķfdaga 1989.

 

IMG_0710

Langabśš t.v. er ķ reynd röš gamalla sambyggšra hśsa frį įrunum 1758-1850, endurgerš 1989-1997 - Faktorshśs t.h. byggt 1848. Bęši hśsin tilheyršu versluninni į Djśpavogi um aldir og fór verslun Kaupfélags Berufjaršar žar fram til įrsins 1985.

 

IMG_0741

Bęjarstęšiš į Djśpavogi séš frį Bóndavöršu. Hann er óvķša fegurri sjóndeildarhringurinn en į žessum góša śtsżnisstaš, heyrst hefur fagnašar klišur frį feršamönnum sem koma ķ žoku og sjį henni létta. Hįlsžinghį og Hamarsfjöršur fjęrst t.h., Berufjöršur t.v.,,,,jś ég sé aš žaš leynir sér ekki aš Geysir hefši įtt aš fį aš standa įfram į sķnum staš į blįhorninu ķ Hótelhęšinni.


Hvar er gimsteinninn ķ augum žķnum ljśfan?

Žaš kemur fyrir aš viš hjónin setjumst upp ķ okkar gamla Cherokee frį žvķ į sķšustu öld. Žį hlustum viš į žjóšskįldiš syngja um žaš žegar žaš hlustaši į Zeppelin og feršašist aftur ķ tķmann. Sjaldnast verša śr žessum Cherokee setum undur og stórmerki ķ fjašrasófum gręnum, en kemur žó fyrir.

Um sķšustu helgi skein t.d. skyndilega viš sólu Skagafjöršur, eša kannski réttara sagt sólin og Skagafjöršurinn skinust į. Reyndar hafši blundaš ķ mér pķlagrķmsför ķ Skagafjöršinn, žó žar megi finna margar helstu perlur ķslenskrar byggingalistar er žar ein slķk sem hefur glitraš lengur og skęrar en allar žęr hįu svörtu turnlögušu meš skśržökunum, og jafnvel skęrar en sjįlft Sólfariš viš Sębraut. 

Žaš var semsagt sķšastlišinn föstudag sem tekin var skyndiįkvöršun um aš bruna ķ Skagafjöršinn meš gömlu fermingar svefnpokana og lįta endanlega verša af žvķ aš skoša Vķšimżrarkirkju. Ķ leišinni var litiš į fleiri perlur ķslenskrar byggingalistar, m.a. Grenjašarstaš ķ Ašaldal, Glaumbę ķ Skagafirši, Hólakirkju ķ Hjaltadal, Grafarkirkju viš Hofsós og Saurbęjarkirkju inn ķ Eyjafirši.

IMG_2728

Jį skrķtiš, ašallega torf, sprek og grjót og žaš hjį steypu kalli. Žaš mį segja sem svo aš ég hafi veriš oršin hundleišur į aš horfa śt undan rofabaršinu į kólgugrįtt Urrišavatniš og skrapa steypugólfiš ķ nišurgröfnum moldarhaug sem mér var komiš fyrir ķ vor, svo aš ég gat ekki lengur į mér setiš. Enda minnir mig Nóbelskįldiš hafi einhversstašar komist svo aš orši aš sementiš vęri byggingarefni djöfulsins og getur žaš svo sem veriš rétt ef žaš nęr til aš haršan sem ómótašur óskapnašur.

En um Vķšimżrarkirkju hafši Nóbelskįldiš žetta aš segja; „Tveggja ķslenskra bygginga er oft getiš erlendis og fluttar af žeim myndir ķ sérritum um žjóšlega byggingalist. Önnur er Vķšimżrarkirkja. Ég held aš žaš sé ekki of djśpt tekiš ķ įrinni žótt sagt sé aš ašrar kirkjur į Ķslandi séu tiltölulega langt frį žvķ aš geta talist veršmętar frį sjónarmiši byggingarlistar. Vķšimżrarkirkjan litla er okkar Péturskirkja – žar sem hver rśmmetri ber ķ sér innihald žannig aš viršuleiki hinnar litlu frumstęšu byggingar er ķ ętt viš sjįlfar heimskirkjurnar, žótt sjįlft kirkjuinniš sé ekki stęrra um sig en lķtil setustofa og veršgildi byggingarinnar komist ekki til jafns viš mešal hesthśs.“

Žegar viš hjónin komum aš Vķšimżrarkirkju ķ glampandi sól og sumarhita žį var hśn lęst. Viš vorum varla farin aš hugleiša žaš aš naga žröskuldinn žegar stašarhaldarinn Einar Örn kom askvašandi yfir tśniš į ensku. Viš heilsušum į ķslensku og tókum tvisvar fram aš hśn vęri okkar móšurmįl. Hann baš afsökunar į margķtrekušu athugunarleysinu en sagšist hafa žaš sér til mįlsbóta aš sjaldséšir vęru hvķtir hrafnar. Žetta var reyndar ekki eini stašurinn ķ žessari ferš sem žetta kom upp, žetta var viškvęšiš į öllum žeim stöšum sem höfšu aš geyma žjóšlega menningu og byggingalist sem viš skošušum ķ žessari ferš.

Einar Örn bętti heldur betur fyrir óžrifalega enskuslettuna meš žvķ aš segja skemmtilegar  sögur śr kirkjunni. Žaš į t.d. aš hafa tekiš 6 tķma aš ferma Stefįn G Stefįnsson Klettafjallaskįld samkvęmt žvķ sem skįldiš sagši sjįlft eftir aš hann var fluttur til Amerķku. Presturinn sofnaši žrisvar og žurfti jafn oft śt žegar hann vaknaši til aš fį sér ferskt loft og hressingu en hafši alltaf gleymt hvar ķ athöfninni hann var staddur žegar hann kom inn aftur og byrjaši žvķ upp į nżtt. Žessi langdregna fermingarmessa fór illa ķ suma Skagfirska bęndur žvķ žaš var brakandi heyskaparžurrkur.

IMG_2736

Altaristafla Vķšimżrarkirkju er frį kažólskum siš žvķ ekki žótti taka žvķ aš skipta henni śt viš sišaskiptin. Eins fengum viš aš heyra aš kirkjan vęri vinsęl til hjónavķgslna, og žį oft um erlend pör aš ręša, ekki vęri óalgengt aš žau bókušu meš margra mįnaša, jafnvel įra fyrirvara. Fyrir nokkru hafši samt veriš gefiš saman ķ skyndingu par, žar sem hann var gyšingur en hśn kažólikki. Žau hefšu veriš spurš hvernig žau ętlušu aš skżra śt fyrir sķnum nįnustu vališ į gušshśsinu. Gyšingurinn svaraši fyrir žau bęši og sagši aš žaš vęri seinna tķma vandįmįl sem biši žar til heim vęri komiš.

Žó svo litla listaverkiš sem kostaš var minna til en mešal hesthśss, aš mati Nóbelskįldsins, hafi ekki stašiš ķ Vķšimżri nema frį 1864 žį eru margir munir hennar mun eldri, lķkt og altaristaflan. Ķ Vķšimżri hefur veriš bęndakirkja frį fornu fari, eša allt frį kristnitöku į Ķslandi. Hśn var samt ekki talin til sóknarkirkna fyrr en įriš 1096. Žaš er ekki vitaš hver lét reisa upphaflegu kirkjuna. En sś hefur veriš rśm mišaš viš nśverandi kirkju, žvķ aš ķ henni voru sögš vera 4 altari, eitt hįaltari og žrjś utar ķ kirkjunni. Vķšimżrarkirkja var helguš Marķu mey og Pétri postula.

Žaš hafa margir merkir prestar žjónaš stašnum, ž.į.m. Gušmundur góši Arason, sem varš sķšar biskup į Hólum 1203-1237. Kolbeinn Tumason var žį hérašshöfšingi ķ Skagafirši og kom Gušmundi góša į biskupsstól og hugsaši sér meš žvķ gott til glóšarinnar. En öšruvķsi fór meš sjóferš žį žvķ Gušmundur lét ekki aš stjórn og endaši Kolbeinn lķf sitt ķ Vķšinesbardaga viš Hóla žegar einn af mönnum Gušmundar góša kastaši grjóti ķ hausinn į honum. 

IMG_2732

Žį var öldin kennd viš Sturlunga og menn ortu sįlma į milli manndrįpa. Kolbeinn Tumason var af ętt Įsbirninga og hafši lagt margt į sig til aš halda höfšingja tign m.a. viš Lönguhlķšarbrennu, žar sem Gušmundur dżri Žorvaldsson og Kolbeinn fóru aš Lönguhlķš ķ Hörgįrdal og brenndu inni Önund Žorkelsson įsamt Žorfinni syni hans og fjóra ašra en mörgum öšrum heimamönnum voru gefin griš. Žeir Önundur og Gušmundur höfšu įtt ķ deilum og brennan var talin nķšingsverk.

Sįlmurinn Heyr himna smišur er eftir Kolbein Tumason ķ Vķšimżri, hvort hann hefur fengiš hugmyndina af honum kirkjunni eftir Lönguhlķšarbrennu skal ósagt lįtiš, en tališ er aš hann hafi samiš hann rétt fyrir andlįt sitt žegar hann fór fylktu liši ķ Hóla til aš tukta Gušmund góša biskup Arason, er svo slysalega vildi til aš einn af lišsmönnum biskups kastaši steini ķ höfušiš į Kolbeini. Eins og Sturlunga fer greinilega meš heimildir og nafngreinir žį sem aš manndrįpum koma žį upplżsir hśn ekki hver var grjótkastarinn.

Kolbeinn kvaš; „Heyr, himna smišur, hvers skįldiš bišur, komi mjśk til mķn miskunnin žķn. Žvķ heit eg į žig, žś hefur skaptan mig, ég er žręllinn žinn, žś ert Drottinn minn.“ Žessi sįlmur er ein af gersemum ķslenskrar tungu sem fer stórum į youtube meš yfir 7 milljón įhorf. Eftir pķlagrķmsferš ķ Mekka ķslenskrar byggingalistar er žį nema von aš sonur žjóšar, sem  žarf aš kynna sķn helstu menningarveršmęti į ensku į eigin heimavelli til žess aš hafa įheyrendur, spyrji lķkt og Bubbi; Hvar er gimsteinninn ķ augum žķnum ljśfan?

 


Į fallegum degi

IMG_2203

Žaš eru ekki allir svo heppnir aš hafa tekiš fleiri réttar įkvaršanir en rangar. En ég hygg ęskufélagi minn eigi žvķ lįni aš fagna. Hann hętti ķ skóla viš fyrsta tękifęri og hóf sķna atvinnužįtttöku. Viš vorum skólabręšur ķ barnęsku og unnum saman sem unglingar žar sem skilin uršu aldrei skķr į milli leiks og starfs. Hann hélt sig viš sitt, en ég sérhęfši mig ķ tómri steypu.

Į unglingsįrum skildu leišir um stund, en viš vissum žó nokkuš vel af hvor öšrum. Fyrir nokkrum įrum sķšan högušu örlögin žvķ žannig aš viš lentum į sama vinnustaš ķ steypunnar leik. Žessi félagi minn į flest žaš sem hugurinn girnist, s.s. einbżlishśs, bķl og einkaflugvél, svo ekki sé minnst į góša konum.

Undanfarin įr hef ég notiš góšs af réttum įkvöršunum félaga mķns. Į góšum dögum į hann žaš til aš spyrja ertu ekki til ķ aš koma meš ķ smį flugferš, žaš er aš birta ķ sušri. Žaš er sama hvernig į stendur kostabošum og sólskinstundum sleppir mašur einfaldlega ekki. Ķ dag flugum viš į milla fjalls og fjöru, skošušum fjallasali Austurlands og merlandi haf viš vogskorna strönd.

Žaš eru ekki allir jafn heppnir aš eiga kost į śtsżnisflugi yfir falleg fjöll og fagra firši žegar vešriš er best. Žęr eru aš verš nokkrar flugferširnar sem ég hef fariš meš félaga mķnu, žar sem žrętt er į milli fjallstoppa og meš sólgiltum ströndum. Žaš fer aš verša svo aš mér finnst voriš varla vera komiš fyrr en til žess sést śr lofti. 

Ég set hér inn nokkrar myndir frį deginum ķ dag. Hęgt er aš smella į myndirnar til aš stękka žęr.

IMG_1969

Tekiš į loft frį Egilsstöšum og haldiš į vit heišrķkjunnar

 

IMG_2001

žrętt į milli fjallanna "nišur ķ nešra"

 

IMG_2023

Djśpivogur, gamli heimabęrinn

 

IMG_2038

Eystra-horn, Hvalnes kśrir ķ króknum

 

IMG_2046

Vestara-horn; Papaós, Horn, Stokksnes fjęrst

 

IMG_2058

Höfn ķ Hornafirši

 

IMG_2066

Flogiš viš Flįajökul žar sem hann skrķšur nišur af Vatnajökli

 

IMG_2075

 Yfir Vatnajökli

 

IMG_2113

Frjįls į fjöllum

 

IMG_2180

Fellabęr t.v., Lagarfljótsbrś, Egilsstašaflugvöllur t.h.


Sęnautasel og heimsmašurinn į heišinni

IMG_3862

Nóbelskįldiš taldi sig vera nokkuš vissan um aš til vęri ašeins einn ķslenskur heimsborgari, mašur sem talist gęti alžjóšavęddur. Žaš hefši margsannast aš hann vęri eini ķslendingurinn sem allt fólk, hvar sem žaš vęri ķ heiminum, myndi skilja. Žessi mašur var Bjartur ķ Sumarhśsum, hetja sjįlfs sķn. Žaš er fįtt sem hefur glatt hverślanta samtķmans meira en geta atyrt Bjart ķ Sumarhśsum meš oršsnilli sinni viš aš upplżsa aš ķ honum bśi allt žaš verstau sem finna megi ķ fólki. Flestir Ķslendingar og margir erlendir ašdįendur Halldórs Kiljan Laxness žekkja söguna sem lżsir lķfsbarįttu žessa sjįlfstęša kotbónda ķ afskekktri heiši. Margir telja aš fyrirmynd sögunnar hafi veriš aš finna Sęnautaseli.

Undanfarin sumur höfum viš hjónin žvęlst margann góšvišrisdaginn um Jökuldalsheišina til aš kynna okkur undur hennar. Oftast var komiš viš ķ Sęnautaseli, enda rekur fyrr um vinnufélagi minn žar feršažjónustu įsamt konu sinni og žar er hęgt aš fį bestu lummur į landinu. Eftir aš mašur var komin į bragšiš fór feršunum fjölgand meš ęttingjum og vinum til aš sżna žeim undur Sęnautasels og gęša sér į gómsętum lummum og kakói. Sęnautasel var endurbyggt 1992 og hafa žau Lilja og Hallur veriš žar gestgjafar sķšan žį, en auk žess er bęrinn til sżnis, og er eftirsótt af erlendum feršamönnum sem lesiš hafa Sjįlfstętt fólk, aš setja sig inn ķ sögusvišiš meš dvöl ķ bęnum.

IMG_3927

Tķmarnir breytast og mennirnir meš. Žar sem draugar įšur rišu röftum ķ ęrhśsinu er nś gestum og gangandi gefnar lummur į garšann og brynnt meš kakói og kaffi innan um lopapeysur

Įstęša žessara mörgu ferša okkar var auk žess saga allra heišarbżlanna og gętu ferširnar žess vegna įtt eftir aš verša enn fleiri į nęstu įrum. Enda voru žessi heišabżli 16 žegar best lét og viš ķ mesta lagi bśin aš heimsękja helminginn. Til aš fį sögu heišarinnar beint ķ ęš las ég samantekt Halldórs Stefįnssonar ķ bókinni Austurland um heišabyggšina, sem var ķ į milli 5-600 m hęš. Halldór Stefįnsson segir m.a.; "Byggš žessarar hįlendu heišarbyggšar, hinnar langhęstu į landinu, lķkist žannig - nęr aš kalla- ęvintżri." Eins las ég Sjįlfstętt fólk Halldórs Laxness og Heišarharm Gunnars Gunnarssonar auk fjölda annarra frįsagna af lķfinu ķ heišinni. Hér į eftir fer hluti žess sem ég tel mig hafa oršiš įskynja um Sjįlfstętt fólk.

IMG_8593

Horft heim aš rśstum Fögrukinnar sem var eitt af heišarbżlunum. Gunnar Gunnarsson rithöfundur skrifaši bękur um bśsetuna į heišinni. Ein af žeim er Heišarharmur sem fjallar um heimsfólkiš ķ heišinni meš annarri nįlgun en Halldór ķ Sjįlfstęšu fólki. Gunnar segir frį žvķ hvernig bśsetan į heišinni eyddist bę fyrir bę m.a. vegna uppblįsturs. Sagt hefur veriš aš Gunnar hafi komiš til įlita sem Nóbelshafi į sama tķma og Halldór. Žaš sem į aš hafa stašiš Gunnari ašallega fyrir žrifum var ašdįun nasismans į verkum hans. Hann er t.d. eini Ķslendingurinn sem vitaš er til aš hafi hitt Hitler. Žó Halldór hafi opinberaši skošanir sķnar į "gślags" kommśnisma Sovétsins, sem var žį mešal sigurvegara strķšsins, varš žaš ekki tališ honum til hnjóšs. Eftir aš ryk moldvišranna er sest gęgist žaš upp śr rykföllnu hugskotinu, aš Nasistar hafi ekki veriš žeir sem töpušu strķšinu, Žaš hafi fyrst og fremst veriš žjóšverjar og svo sjįlfstętt fólk. 

Žaš fer framhjį fįum sem setja sig inn ķ stašhętti aš hin žekkta ķslenska skįldasaga, sem žżdd hefur veriš į fjórša tug tungumįla, gerist į Jökuldalsheišinni. Fleira en feršlag Bjarts ķ Sumarhśsum į hreindżrstarfi yfir Jökulsį į heiši stašfestir tengsl sögunnar jafnt viš stašhętti sem og žjóšsöguna. Ķ sögubyrjun mį meš góšum vilja sjį glitta ķ Hjaltastašafjandann og žegar į lķšur veršur ekki betur séš aš Eyjaselsmóri rķši röftum į ęrhśsinu ķ Sumarhśsum, žannig aš Halldór hefur veriš bśin aš kynna sér mögnušustu žjóšsagnir į Héraši og flytja žęr upp į Jökuldalsheiši. Žó eru sennilega fįir bókmenntafręšingar  tilbśnir til aš kvitta undir žaš aš Sjįlfstętt fólk sé ķ reynd sannsöguleg skįldsaga sem gerist į heiši austur į landi. Žeir hafa flestir hverjir kappkostaš aš slķta söguna upp meš rótum til aš lyfta henni į ęšra plani, meir aš segja tališ sögusviš hennar hafa allt eins oršiš til ķ Kalifornķu. En ķ žessu sem og öšru, er sannleikurinn  oft lyginni lķkastur um žaš hvar heimsborgarana er aš finna.

Halldór Laxness feršašist um Austurland haustiš 1926 og fór žį mešal annars um Jökuldalsheišina og gisti ķ Sęnautaseli. Halldór skrifar af žessu tilefni greinina „Skammdegisnótt ķ Jökuldalsheišinni“, sem birtist fyrst ķ Alžżšublašinu ķ mars 1927. Žar segir m.a.; "Žaš var ekki sjónarmunur į kotinu og jöklinum; samferšamenn mķnir hittu į žaš meš žvķ aš aš fylgja sérstökum mišum. Viš geingum mörg žrep nišurķ jökulinn til aš komast innķ bęardyrnar. Bašstofukytran var į loftinu, nišri var hey og fénašur. Hér bjó karl og kerlķng, sonur žeirra og móšir bónda, farlama gamalmenni. Bóndinn įtti nokkrar kindur, en hafši slįtraš einu kśnni til žess aš hafa nóg handa kindunum. Hann sagši aš žaš gerši minna til žótt fólkiš vęri mjólkurlaust og matarlķtiš, ašalatrišiš vęri aš hafa nóg handa kindunum. -Fólkiš ķ heišinni dró fram allt žaš besta handa feršalöngunum: Viš fengum sošiš beljukjöt um kvöldiš og sošiš beljukjöt morguninn eftir, kaffi og grjótharšar kleinur". Einnig žótti Halldóri žaš kindugt aš hśsbóndinn hafši helst įhuga į aš vita hvort góšar afréttir fyrir saušfé vęru į Ķtalķu, žegar til tals kom aš vķšförull heimshornaflakkari var į ferš ķ Sęnautaseli. „Ég var žvķ mišur ekki nógu menntašur til aš svara žessari spurningu eins og vert hefši veriš“, eru lokaorš skįldsins ķ greininni.

IMG_1811

Sęnautasel viš Sęnautavatn; bęrinn var byggšur 1843 ķ honum var bśiš til 1943, ef frį eru talin 5 įr vegna Dyngjufjallagoss

Žaš eru reyndar til munnmęlasögur žess efnis aš Halldór hafi dvališ lengur ķ Sęnautaseli en žessa einu skammdegisnótt og žegar saga heišarbżlanna er skošuš mį finna marga atburši ķ sjįlfstęšu fólki sem geršust į öšrum heišarkotum. Sumariš 1929 skrifaši Halldór uppkast aš sögu um ķslenskan bónda sem bżr į afskekktri heiši. Žetta er fyrsta gerš skįldsögunnar Sjįlfstętt fólk. Halldór las śr žessari frumgerš sinni fyrir vin sinn, Jóhann Jónsson, ķ Leipzig voriš 1931 og žóttist ętla aš fleygja henni. Jóhann haršbannaši honum žaš og sagši aš žetta vęri žaš besta sem hann hefši skrifaš. Svo merkilega vill til aš bóndinn og ašalpersónan ķ žessari frumgerš Sjįlfstęšs fólks hét einmitt Gušmundur Gušmundsson, eins og gestgjafinn ķ Sęnautaseli sem bauš Halldóri upp į beljukjöt „Skammdegisnótt ķ Jökuldalsheišinni“.

Hvernig Nóbelskįldiš lętur „Sjįlfstętt fólk“ lķta śt samkvęmt sinni heimsmynd hefur sjįlfsagt mörgum svišiš sem upp ólust ķ „Sumarhśsum“ Jökuldalsheišarinnar. Skśli Gušmundsson sonur Gušmundar Gušmundssonar ķ Sęnautaseli, af seinna hjónabandi og žvķ ekki fęddur žegar Halldór var į ferš, hefur gert heišinni ķtarleg skil ķ ręšu og riti. Um mismunandi įhuga föšur sķns og heimshornaflakkara į bśskaparhįttum śti ķ hinum stóra heimi hefur Skśli žetta aš segja.

"Žaš mun lįta aš lķkum aš bęndur žeir sem bjuggu į Jökuldalsheišinni, eins og bęndur annars stašar į landinu, muni jafnan hafa skeggrętt um tķšarfariš og fénašarhöldin er žeir hittust. Einnig eru til heimildir um aš žeir muni jafnvel hafa leitaš tķšinda varšandi žetta įhugamįl sitt, ef svo bar viš aš til žeirra komu menn lengra aš, og jafnvel frį fjarlęgari löndum. Hins vegar er žaš öldungis óljóst hvort svoleišis feršagarpar hafi haft svör į reišum höndum varšandi afkomu bęnda ķ öšrum heimshlutum. Trślega mun žeim hafa veriš żmislegt annaš hugstęšara heldur en hvort einhverjir bęndur skrimtu į kotum sķnum žar eša hér. Undantekning mun žó e.t.v. hafa veriš į žessu, og hugsanlega munu żmsir hafa haft įhuga į basli žessara manna – a.m.k. ef žeir eygšu möguleika į aš notfęra sér nęgjusemi žeirra sjįlfra sér til fręgšar og framdrįttar." (Mślažing 20 įrg bls. 185-186)

 IMG_4022

Afréttalönd heišarinnar eru hvoru tveggja, hrjóstrug og grasgefin, snjóžung og köld į vetrum, en hitinn getur aušveldlega fariš ķ 20-25°C margann sumardaginn eins og svo vķša į heišum austanlands

Hverślantar samtķmans lįta oftar en ekki ljós sitt skķna viš aš atyrša persónu Bjarts ķ Sumarhśsum, meš speki sinni upplżsa žeir aš ķ honum sé allt žaš versta aš finna. Honum er lżst sem einyrkja sem žverskallast viš aš halda sjįlfstęši, sem megi myndgera ķ heimsku heillar smįžjóšar, kvennaböšli sem hélt konu og börnum ķ įnauš. Jafnvel hefur veriš svo langt gengiš aš ętla honum barnanķš aš hętti nśtķmans. En žó veršur ekki annaš skiliš af skrifum žeirra sem ólust upp į mešal sjįlfstęšs fólks ķ Jökuldalsheišinni, en aš žar hafi ęskan įtt sér góšar minningar. Margir seinni tķma menntamenn hafa lagt žetta śt į allt annan hįtt. Meir aš segja veriš haldin mįlžing um barnanķšinginn Bjart ķ Sumarhśsum og finna mį hjartnęmar greinar frį gušfręšingum um ofbeldisfaširinn Bjart.

Žann 19. nóvember 2014 var fjölmenni ķ Stśdentakjallaranum žar sem fram fór mįlžing um Sjįlfstętt fólk sem var jólasżning Žjóšleikhśssins žaš įriš. Žar var Bjartur ķ Sumarhśsum geršur aš barnanķšing, sem hafši haldiš konum sķnum ķ stofufangelsi, af hverjum sérfręšingnum į fętur öšrum. En til žess aš finna barnanķš Bjarts staš žurfti aš vķsu aš draga söguna inn ķ hugarheim hįmenntašra greininga nśtķmans žvķ hvergi er minnst į barnanķš Bjarts ķ sögunni sjįlfri, nema žį hve samfélagiš var haršneskjulegt ķ fįtękt žess tķma sem sagan gerist. Aš vķsu upplżsti Illugi Jökulsson į mįlžinginu aš hann hefši įtt blašavištal viš Nóbelsskįldiš į sķnum tķma žar sem hann hefši nęstum žvķ upplżst žetta leyndarmįl ašalsögupersónunnar, en hann hefši bara ekki žoraš aš hafa žaš eftir skįldinu ķ blašinu į sķnum tķma.

Sr. Jóna Hrönn Bolladóttir og Bjarni Karlsson skrifa sameiginlega jólapostillu ķ vefritinu Trśin og lķfiš žar sem žau feršast 2000 įr aftur ķ tķmann og bera Bjart ķ Sumarhśsum saman viš Jósef fósturföšur Jesś Krists, og finnst žar ólķku saman aš jafna, žar sem žau segja aš Jósef hafi flśiš til Egiptalands meš konu og barn undan ranglęti Heródesar en Bjartur žrjóskast viš ķ heišinni meš fjölskyldu sķna og var varla ęrlegur viš neinn nem tķkina sem var honum algjörlega undirgefin. Žau segja; „Sjįlfstętt fólk er saga um óhlżšni viš lķfslögmįliš, saga af hörmung žess ranglįta hugarfars žegar hundsaugun eru valin umfram augu barnsins“. Ekkert fer fyrir vangaveltum, ķ postillu žeirra prestanna, um žaš hvar Jósef hélt sig į mešan fóstursonurinn hékk į krossinum. Hvaš žį endalokum bókarinnar, Sjįlfstętt fólk, žar sem Bjartur brżtur odd af oflęti sķnu, eftir aš hafa misst Sumarhśs į naušungaruppboši įsamt aleigunni, og bjargar Įstu Sóllilju, žar sem hśn var komin aš žvķ aš geispa golunni ķ heilsuspillandi greni ķ nįbżli sišferšilegs hugarfars, til žess aš byggja henni og börnum hennar lķf ķ draumalandi žeirra į heišinni.

IMG_3908

Ķ sumarhśsum heišarinnar eru ęvintżri aš finna fyrir börn į öllum aldri

Björn Jóhannsson fyrrum skólastjóri į Vopnafirši gerir bśsetu sinni į Jökuldalsheišinn skil ķ bókinni frį Valastöšum til Veturhśsa. En ķ Veturhśs koma Nóbelsskįldiš og gętu žau einmitt veriš kveikjan aš Sumarhśsa nafngift sögunnar, mišaš viš stašhętti. Björn bjó į Veturhśsum um tķma, nęsta bę viš Sęnautasel, samt eftir aš Halldór var žar į ferš. Björn hefur žetta aš segja; „Į yfirboršinu yrši žó saga Heišarbśana lķk, en hśn yrši jöfnum höndum saga andstreymis og erfišleika, bśsęldar og bęttra kjara. Margsinnis hafa veriš lagšar fyrir mig eftirfarandi spurningar: -Var ekki voša leišinlegt aš vera ķ Heišinni? Kom nokkurntķma mašur til ykkar. –Žessum spurningum og öšrum slķkum hef ég svaraš sannleikanum samkvęmt. En sannleikurinn var sį, aš žó okkur vęri ljóst aš stašurinn vęri ekki til frambśšar, hvorki vegna barnanna né heldur vegna einangrunar, ef veikindi bęri aš höndum, held ég žó aš hvorugt okkar hafi fundiš til leišinda. Hitt er svo annaš mįl, og kemur ekki leišindum viš, aš viš fórum žašan strax og önnur betri atvinna baušst, enda hafši ég aldrei ętlaš mér aš leggja kennarastarfiš algerlega į hilluna.“

IMG_3968

 Rśstir Heišarsels viš Įnavatn en žar var Hallveig Gušjónsdóttir fędd og uppalin. Hśn bjó sķšar Dratthalastöšum į Śthéraši. Hallveig segir žetta af sķnum grönnum ķ Sęnautaseli ķ vištali viš Gletting 1995. "Sögufręgt er, žegar Halldór Laxness gisti eina skammdegisnótt ķ heišarbżlinu Sęnautaseli. Žį hafši stašiš óvenju illa į hjį hjónunum ķ Seli og Gušmundur varla nógu birgur af heyjum žetta haust, og tók žaš rįš aš fella kśna, til žess aš vera öruggur meš féš, en kżrin var oršin geld, gömul og kįlflaus. Mér finnst Laxness fara ómaklega meš žetta litla heimili, sem veitti žó allt žaš besta sem handbęrt var".

Žaš sem hefur komiš okkur Matthildi minni mest į óvart er aš ķ frišsęld heišarinnar höfum viš fundiš mišpunkt alheimsins, okkur hefur meir aš segja ekki komiš til hugar aš fara til sólarlanda eftir aš viš uppgötvušum sumarhśsin rétt viš bęjardyrnar, ekki einu sinni séš įstęšu til aš fara ķ Žjóšleikhśsiš ķ sjįlfum höfušstašnum til aš uppfęra okkur smįvegis ķ  borgaralegri heimsmenningu. Enda hefur ekki žurft aš fara langt til aš njóta sólar og hitta auk žess afkomendur heimsmannsins, hennar hefur mįtt njóta og žį hitta ókrossfesta į götum heimabęjarins.

Žaš hefur löngum veriš einkenni ķslensku hópsįlarinnar aš atyrša žį sem sjįlfum sér eru nógir. Upp į sķškastiš hefur žess sést staš ķ žvķ hverjir teljast nęgilega menntašir fyrir flóknar ašstęšur, jafnvel er svo langt seilst aš ungt minna menntaš fólk hefur ekki mįtt hafa uppi einföld skilaboš um hvaš til gagns megi verša fyrir žeirra jafnaldra. En ķ žvķ sambandi mį segja aš heimsmašurinn ķ Sumarhśsum hafi veriš į undan sinni samtķš, og af žeirri gerš sem benti į žaš aldeilis ókeypis, meš žögninni ķ kyrrš heišarinnar, aš "žś ert nóg".

IMG_3974

Aš endingu selfķ og pikknikk


Grķmsey 66°N

Grķmsey

Žaš žarf oft ekki langan ašdraganda aš góšu feršalagi. Reyndar eru bestu feršalögin sjaldnast plönuš žau bara verša til į leišinni. Ķ sķšustu viku var ég spuršur hvort viš hjónin vildum śt ķ Grķmsey, svariš varš aš liggja fyrir 1, 2 og 3 žvķ sį sem spurši var meš tvo sķma ķ takinu og ķ hinum var veriš aš ganga frį bókun ķ bįt og gistingu. Aušvitaš varš svariš jį, og žó svo spįin vęri ekki góš žį kom aldrei annaš til greina en aš feršaplaniš vęri gott. Aš vķsu hafši ég lofaš mér ķ steypuvinnu ķ vikunni, og samkvęmt plani vešurfręšinganna var steypudagur ekki fyrr en į fimmtudag, en žaš var akkśrat dagurinn sem planiš var aš sigla śt ķ Grķmsey. Svo klikkaši vešurspįin og steypt var s.l. į žrišjudag žannig aš ég hafši ekki lofaš neinu upp ķ ermina.

Fimmtudagsmorgunninn rann svo upp bjartur og fagur į Dalvķk žvert ofan ķ nokkurra daga vešurspįna, en žaš er frį Dalvķk sem Grķmseyjarferjan Sęfari gengur. Žaš tekur um 3 tķma aš sigla śt ķ Grķmsey og var śtsżniš af dekkinu magnaš į svona björtum degi. Žegar komiš er śt fyrir Hrķsey blasti Lįtraströndin viš til hęgri og Ólafsfjaršamślinn til vinstri og eftir aš komiš er śt śr Eyjafiršinum sįst inn ķ Fjöršu į milli Skjįlfanda og Eyjafjaršar, austur meš landinu allt austur į Melrakkasléttu og vestur meš žvķ eins og augaš eygši. Og žó svo aš mašur hafi ekki upplifaš glampandi kveldsólareld žį var gott aš sleikja morgunnsólina į Grķmseyjarsundi.

IMG_9852

Į Grķmseyjarsundi Ólafsfjaršarmśli og Ólafsfjöršur fyrir mišri mynd

Žegar śt eyju var komiš žį fóru ęvintżrin aš gerast. Óvęnt var tekiš į móti okkur af Göggu eiganda gistihśssins į Bįsum og okkur keyrt ķ gegnum žorpiš śt ķ išandi krķugeriš, en ef einhver man ekki hvernig krķa lķtur śt žį ętti hann aš fara til Grķmseyjar og žį mun hann aldrei gleyma hvernig krķa er śtlits. Gagga gaf okkur ótal heilręši varšandi hvaš vęri įhugvert ķ eynni s.s. gönguleišir śt og sušur, hvar Emilķuklappir vęru, baušst til aš lįna okkur bķl ef fęturnir vęri lśnir ofl. ofl.. Eins gaf hśn okkur örstutta innsżn ķ lķf fólksins og sagši "žaš er gott aš žiš komuš į mešan žetta er ennžį eins og žaš er" en žeim fękkar "originölunum" sem eru ķ Grķmsey įriš um kring.

Žó svo plönuš hafi veriš ķ Sęfara stutt hvķld žegar komiš yrši į gistihśsiš aš Bįsum, varš ekkert śr žvķ enda upplżsingar Göggu žess ešlis aš betra vęri aš sitja ekki heima og lesa. Ég varš višskila viš samferšafólkiš ķ žorpinu žar sem er verslun, veitingastašur, mynjagripaverslun og kaffihśs, auk žess sem žennan dag voru hundruš feršamanna į götunum śr erlendu skemmtiferšaskipi sem lį rétt utan viš höfnina. Ég tók strikiš austur ķ krķugeriš og įkvaš aš komast į Emilķuklappir. Eftir aš hafa fundiš žessa nįttśrusmķš nešan viš stušlabergsstapann og mįtaš mig į gólfiš meš rituna gaggandi upp į hamraveggjunum, įttaši ég mig į žvķ aš samferšafólkiš myndi ekki hafa hugmynd um hvaš um mig hefši oršiš.

IMG_0178

Krķan er įberandi ķ Grķmsey į sumrin, sumir innfęddir segjast vera bśnir aš fį nóg af söngvunum hennar

Eftir svolķtinn tķma birtist félagi minn į rölti eftir bakkanum, um sama leiti renndi aš okkur pickup ķ hįu grasinu og mikilśšlegur mašur spurši hvaša erindi viš ęttum hér. Hann vęri kominn ķ umboši eigenda landsins til aš rukka okkur um skošunargjald. Svo hló hann tröllahlįtri og spurši hvort ekki mętti bjóša okkur ķ siglingu ķ kringum eyjuna, vešriš vęri ekki til aš spilla śtsżninu af sjó, upp ķ björgin. Viš žįšum žaš, en sögšumst žurfa aš finna samferšafólkiš og koma žvķ meš okkur ķ siglinguna. Eftir aš hópurinn hafši sameinast göngulśinn og fótafśinn var skakklappast af staš en hvķldarpįsa tekinn į kirkjugaršsveggnum.

Siggi, sį sem til siglingarinnar hafši bošiš, kom žį keyrandi og selflutti hópinn nišur į bryggju žar sem klöngrast var um borš ķ Sóma hrašfiskibįt. Sķšan var allt gefiš ķ botn śt śr höfninni, skemmtiferšaskipiš hringsiglt, og haldiš ausur meš Grķmsey, tekin salķbuna meš mannskapinn sśpandi hveljur į milli skerja, gónt upp ķ himinhį björgin žar sem Bjarni fašir Sigga hįfaši lundann, oršinn 88 įra gamall. Rollurnar feršušust um bjargbrśnirnar eins og žar vęru engar lundaholurnar, en sį fugl rašar sér ķ hvert barš allt ķ kringum eyjuna. Žessi sigling tók öllum sólarlandaferšum fram žó svo aš fariš hafi veriš noršur yfir heimskautsbaug.

IMG_0033

Undir fuglabjörgunum

Žegar ķ land var komiš žökkušum viš Sigga fyrir siglinguna meš handabandi og kossi, eftir žvķ hvort var višeygandi, žvķ ekki var viš žaš komandi aš koma į hann aurum. Į eftir var fariš į veitingahśsiš, sem ber žaš frumlega nafn Krķan en ekki The Arctic Tern eins og er ķ móš į meginlandinu. Žar var snęddur listilega steiktur lundi, nżlega hįfašur og snśinn, eftir žvķ sem matseljan upplżsti ašspurš. Eftir matinn var skakklappast śt ķ gistihśsiš aš Bįsum enda višburšarķkur dagur gjörsamlega aš nišurlotum kominn.

Morguninn eftir vaknaši ég fyrir allar aldir til aš taka sólarhęšina ķ krķuskżinu. Viš morgunnveršar boršiš spurši Gagga hvort fótafśinn hópurinn vildi ekki bķl til aš komast langleišina noršur į eyjuna aš kślunni sem markar hvar 66°N liggur. Žaš var žegiš og žį var farin sś ferš sem flestir sem koma til Grķmseyjar telja tilgang feršarinnar, ž.e. aš eiga mynd af sér į heimskautsbaug og skjal sem stašfestir komuna žangaš.

IMG_9933

Horft til lands frį kirkjugaršinum

Flestum dugar žeir örfįu klukkutķmar sem Sęfari stoppar ķ hverri ferš śt ķ Grķmsey til aš skottast śt aš heimskautsbaug. En ekki var žaš svo meš okkur fótafśnu vesalingana frekar en meš danska pariš sem var į gistihśsinu um leiš og viš. Žau höfšu komiš ķ fyrra og fattaš aš ekki vęri žess virši aš leggja į sig žriggja tķma ferš til Grķmseyjar fyrir heimskautsbauginn einann, jafnvel žó žvķ fylgi skjal og selfķ. Žvķ höfšu žau komiš aftur žetta sumariš til upplifa eyjuna ķ eina viku. Enda,,, ef žessu vęri snśiš viš,,, hver leggur į sig žriggja tķma flug til Kaupmannhafnar fyrir selfķ į Rįšhśstorginu, og svo spretthlaup ķ nęstu flugvél til baka.

Žó svo aš ķ upphafi viku hafi ekkert feršalag stašiš til žį breyttust planiš meš hverjum degi žar til komiš var noršur fyrir 66°N. Įšur en Grķmsey var kvödd, eftir  örstutta heimsókn, žį fengum viš enn frekar aš njóta höfšinglegra móttöku heimafólks, okkur var bošiš ķ kaffi og kökur į Grķmseysku heimili, žvķ smį tķmi gafst žar til Sęfari sigldi til lands. Žegar eyjan var kvödd rann ķ gegnum hugann hversu original gamla ķslenska gestrisnin er, og hversu vel hśn lifir śt ķ Grķmsey, žaš er engu lķkara en eyjaskeggjar séu ósnortnir af feršamannaišnaši nśtķmans, gangi žaš eitt til aš sżna įhugasömum eyjuna sķna fögru meš vęntumžykju og stolti. 

 IMG_9881

Höfnin ķ Grķmsey

 IMG_0165

Vitinn śti viš nyrsta haf

IMG_9918

Ritubjargiš og Emilķuklappir

 66°N

Į noršur- og austurströnd Grķmseyjar eru hį björg, en sušur- og vesturströndin er lęgri  

IMG_0112

Įšur fyrr voru 10 bżli ķ Grķmsey, hvert bżli įtti sitt fuglabjarg. Nś hafa veriš settir staurar sem afmarka björgin žvķ engin vissi nįkvęmlega hvar mörkinn lįgu, nema hinn 88 įra gamli öldungur sem enn hįfar lundann ķ sķnu bjargi 

 Lundar

Lundinn rašar sér į allar bjargbrśnir

 Krummi

Krummi krśnkaši į Bįsabjargi, Grķmsey er hęst 105 m 

IMG_0104

Ó jś, vķst komumst viš noršur fyrir kślu


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband