Bóndastašir komnir undir gręna torfu

Sandfell ķ Öręfum

Skįldsagan Öręfi, eftir Ófeig Siguršsson, hefur aš geima grįtbroslega frįsögn af žvķ žegar bęndur ķ Öręfasveit létu jaršżtu jafna bęinn aš Sandfelli viš jöršu. En žaš į aš hafa gerst įriš 1974, ķ vikunni įšur en hringvegurinn var opnašur. Žaš žótti ekki bošlegt aš lįta forseta lżšveldisins sjį heim aš Sandfelli žar sem moldarkofar fyrri alda stóšu enn uppi. En forsetin var aš koma ķ sveitina til aš klippa į borša į brśnni yfir Skeišarį ķ tilefni hinna miklu tķmamóta ķ samgöngumįlum žjóšarinnar og žį ekki sķst Öręfinga. Žaš grįtbroslega var aš forseti lżšveldisins var ķ žį daga Kristjįn Eldjįrn, fyrr um žjóšminjavöršur. Ef frįsögn bókarinnar er sannleikanum samkvęm žį var sķšur en svo um einstakan atburš aš ręša, jaršżtan var lįtin varšveita torbęina um land allt samhliša vegagerš.

Žaš var löngu įšur en komst ķ tķsku aš tala um umhverfisvernd, sem Ķslendingar byggšu umhverfisvęn hśs įn žess svo mikiš sem vita af žvķ. Į öldum įšur, ķ nįgrannalöndum, voru torfhśs fyrir žį sem ekki höfšu efni į öšru. En į Ķslandi voru žau notuš ķ gegnum aldirnar af allra stétta fólki. Žó svo aš žaš hafi oršiš móšins ķ seinni tķš aš tala nišur torbęinn meš mįltękjum į viš "aš skrķša aftur ķ moldarkofana" žį er torbęrinn vitnisburšur um ķslenska byggingarlist sem hefur vakiš veršskuldaša athygli og er talin eiga erindi į heimsminjaskrį. Sumir myndu sjįlfsagt įlykta sem svo aš višlķka tęki og jaršżta myndi ekki vera notuš nś til dags žegar žesslegar menningarminjar eru annars vegar. En er žaš svo?

IMG_1830

Sęnautasel, heišarbżli į Jökuldalsheiši, svo kallašur kotbęr. Śtihśs s.s. fjós, hlaša og hesthśs er sambyggt ķbśšahśsi. Ķ žessum torfbę vilja margir meina aš Halldór Laxnes hafi fullkomnaš hugmynd sķna af sögunni Sjįlfstętt fólk. Bęrinn er vinsęll įningastašur žeirra sem vilja kinna sér sögusviš Bjarts ķ Sumarhśsum

Einhvern veginn er žaš rótgróiš ķ žjóšarsįlina aš lķta fram hjį eigin byggingarhefš žegar kemur aš varšveislu hśsa. Ķslendingum er tamt aš fyrirverša sig fyrir eigin byggingar, sérstaklega žęr sem byggšar eru śr innlendu hrįefni. Žeir eru t.d. fįir sem upphefja lišin tķma ķ hśsagerš, ef marka mį ķslenska oršręšu. Eitt af žvķ sem notaš hefur veriš til aš stytta leiš ķ rökręšum er; "viljiš žiš kannski aftur ķ moldarkofana". Önnur stytting sem tengist hśsum og er notuš žegar lżsa žarf óskapnaši er oršiš „steinkumbaldi". Nś, žegar lķšur į 21. öldina, viršist vera komiš aš žvķ aš steinkumbaldinn, sem tók viš af torfbęnum, verši jaršżtunni aš brįš vķša ķ sveitum landsins, lķkt og torfbęrinn į žeirri 20..

Margt sem minnir į hversdagslega notkun alžżšufólks į innlendu byggingarefni į sķšustu öld er óšum aš hverfa ofan ķ svöršinn. Ķ vikunni frétti ég af žvķ aš Bóndastašir hefšu veriš jafnašir viš jöršu. Žessi bęr var ķ Hjaltastašažinghį, eins og svo margt sem mér žykir  merkilegt. Žaš hefur vakiš sérstaka athygli mķna, sem steypukalls, hversu blįtt įfram steinkumbaldinn kom til ķ Hjaltastašažinghįnni ķ framhaldi af moldarkofanum. Į Bóndastöšum mįtti sjį hvernig nż hśsagerš tók viš af torbęnum, en hafši samt sem įšur svipaša hśsaskipan og hann, ž.e. ķbśšarhśs og śtihśs sambyggš žannig aš innangengt var śr ķbśšarhśsi ķ śtihśs eins og ķ gömlu torfbęjunum. Bóndastašir var žvķ athyglivešur steinsteyptur bęr sem byggšur var į įrunum 1916-1947.

IMG_2635

Bóndastašir įttu žaš sammerkt meš Sęnautaseli, aš innangengt var ķ śtihśs s.s. fjós og hlöšu, sem voru sambyggš ķbśšarhśsinu.

Žaš sem helst žótti aš steinsteyptu hśsunum, sem tók viš af torfbęjunum ķ sveitum landsins, var hversu köld žau voru, og hversu mikiš višhald žurfti. En eitt af žvķ sem žessi hśs įttu sammerkt var aš žau voru aš mestu byggš śr žvķ byggingarefni sem til var į stašnum. Torfiš og grjótiš var fengiš śr tśnjašrinum ķ torfbęinn, og steypumölin śr nęsta mel ķ steinhśsiš. Vitanlega var žetta byggingarefni misjafnt aš gęšum eftir žvķ hvar var, en hafši žann kost aš flutningskostnašur var hverfandi og aušveldlega mįtti nįlgast ódżrt efni til višhalds.

IMG_2633

Žó svo aš torfbęir og steinhśs til sveita hafi ekki veriš byggš sem minnisvaršar žį vęri allt ķ lagi aš varšveita eitthvaš af žeirri byggingahefš eftir aš hśsin hafa lokiš hlutverki sķnu. Oftar en ekki fékk hugmyndaaušgi žeirra sem byggšu og notušust viš byggingarnar aš rįša. Žaš mį segja aš margar žeirra śrlausna sem notast var viš hafi tekiš skólašri verkfręši fram

Žaš mį leiša aš žvķ lķkum aš ef ķslendingum hefši lįnast aš sameina stęrstu kosti torfsins og steypunnar hefšu fengist einhver umhverfisvęnstu og endingarbestu hśs sem völ er į, hlż og ódżr ķ rekstri hvaš višhald varšar auk žess sem žau hefšu veriš laus viš slaga og myglu. Žannig hśsageršalist er nś kominn ķ tķsku vķša um heim og  eru kölluš earthhouse. žaš žarf žvķ ekki lengur aš finna upp hjóliš ķ žvķ sambandi, einungis aš koma steinkumbaldanum undir gręna torfu ķ nęsta moldarbarši eša melshorni.

IMG_2621

Bóndastašablįin veršur seint söm įn bęjarins

 

IMG 2930

Lķtiš fer fyrir stórum steinsteyptum beitarhśsum ķ landi Įsgrķmstaša Hjaltastašažinghį, byggšum 1949. Hśsin eru meš heyhlöšum fyrir enda og ķ mišju. Torf į bįrujįrnsklęddu timburžaki flest annaš steinsteypt s.s. jötur. Žessi hśs eiga ekkert annaš eftir en verša jaršżtunni aš brįš

 

IMG 2867

Nżtnin hefur veriš höfš ķ hįvegum viš hlöšubyggingu beitarhśsanna, įšur en bįrujįrniš fór į žakiš hefur žaš veriš nżtt ķ steypumótin

 

IMG 2509

 Fjįrhśsin meš heyhlöšunni aš baki, sem byggš voru ķ flestum sveitum landsins um og eftir mišja sķšustu öld eru nś óšum aš verša tķmanum aš brįš. Vķša hafa žau žó gengiš ķ endurnżjun lķfdaga sem feršažjónustu hśsnęši. Viš žessi hśs ķ Hjaltastašažinghįnni stendur steypuhręrivélin enn ķ tśnfętinum og melurinn meš steypumölinni er į nęsta leiti. Hśsin eru hįtt ķ 60 įra gömul og į veggi žeirra hefur aldrei fariš mįlningarstroka né önnur vešurvörn


Eru įlfar kannski menn?

Ķ žjóšsögum Jóns Įrnasonar er saga af stślku ķ Mżvatnsveit sem viršist hafa veriš komin į samfélagsmišla löngu įšur en tęknin varš til. Hśn vissi atburši ķ öšrum landshlutum svo til um leiš og žeir geršust. Lżsingin į atferli stślkunnar var samt ekkert sérstaklega gešsleg, sem segir svo sem ekki mikiš annaš en tķšarandinn hefur breyst. Žar segir m.a.;

En žegar hśn žroskašist meira vitkašist hśn sem ašrir menn aš öšru leyti en žvķ aš hśn var alltaf hjįręnuleg og jafnan óglašvęr. Fór žį aš bera į žvķ aš hśn sęi mannafylgjur öšrum framar svo hśn gat sagt fyrir gestkomur; en er fram lišu stundir uršu svo mikil brögš aš undursjónum hennar aš svo virtist sem hśn sęi ķ gegnum holt og hęšir sem sķšar mun sżnt verša. Til vinnu var hśn nęsta ónżt og prjónaskapur var nęstum eina verkiš hennar. Hśn įtti vanda til aš sitja heilum tķmum saman eins og agndofa og hvessa augu ķ żmsar įttir innan hśss žótt ašrir sęju ekkert er tķšinda žętti vert.

Žaš mį spyrja sig hvort žessi stślka hafi žį strax haft wi-fi tengingu og snjallsķma auk sjónvarps, sem fólk vissi hreinlega ekki af, tękni sem flestum žykir sjįlfsögš ķ dag. Žannig hafi hśn vitaš żmislegt sem öšrum var huliš.

Į öldum įšur moraši allt ķ įlfum, ef eitthvaš er aš marka žjóšsögurnar. Į žvķ hvaš um žį varš hefur engin haldbęr skżring fengist. Hugsanlega hafa žeir horfiš meš raflżsingunni, rétt eins og mörg skyggnigįfa mannfólksins, eftir aš veröldina fór aš fara fram ķ gegnum upplżstan skjį. Žaš er t.d. mjög sjaldgęft aš įlfur nįist į mynd, žó segja sumir aš žaš sé meiri möguleiki eftir aš digital ljósmyndatęknin hélt innreiš sķna, sem flestir eru meš viš höndina ķ sķmanum.

Sjįlfur er ég svo sérvitur aš ég hef ekki ennžį tileinkaš mér margt af žessari undra tękni og verš žvķ aš nokkru leiti aš notast viš sömu samfélagsmišla og fólkiš sem umgekkst stślkuna ķ Mżvatnssveit. Svo forneskjulegur er ég aš hvorki er sjónvarp né śtvarp ķ minni nęrveru og hefur ekki veriš hįtt ķ įratug, hvaš žį aš ég hafi eignast snjallsķma. Ég žrjóskast samt enn viš aš halda mig ķ raunheimum meš žvķ aš hafa internettengingu og gamla fartölvu svo ég geti fylgst meš žvķ sem allir vita.

Žessi žverska mķn varšandi framfarir hefur ķ nśtķmanum gert mig įlķka hjįręnulegan og stślkuna ķ Mżvatnssveit um įriš, svo öfugsnśiš sem žaš nś er. Ķ kaffitķmum į mķnum vinnustaš į ég žaš t.d. til aš rausa viš sjįlfan mig um bęši forna og framandi atburši, į mešan allir ašrir horfa upplżstir ķ gaupnir sér og žurfa ķ mesta lagi vķsa lófanum ķ andlitiš į nęsta manni og segja sjįšu, til aš gera sig skiljanlega.

Hjįręnulegastur hef ég samt oršiš heima hjį mér. Eftir aš hafa gefist upp į žvķ aš gera rausiš ķ mér skiljanlegt innan fjölskyldunnar, sat ég žį žegjandi ķ sófanum lķkt og įlfur śt śr hól. Fjölskyldumešlimir sįtu saman viš boršstofuboršiš og gluggušu ķ sķmunum sķnum, į mešan ég starši bara śt ķ blįinn, borandi ķ nefiš. Allt ķ einu klingdi ķ hverjum sķma og bjarmaši af hverjum skjį upp ķ andaktug andlitin, allir horfšu kankvķsir ķ sinn sķma, įn žess aš žurfa aš segja svo mikiš sem sjįšu. Sonur minn hafši nįš mynd af sófa-įlfi og sent hinum viš boršiš hana į snapchat.

 


Mannanafnanefnd - nöfn og örnefni

Žaš hefur sitt sżnst hverjum um tilverurétt mannanafnanefndar. Undir lok sķšasta įrs fékk yngsti fjölskyldumešlimurinn nafn sem žurfti aš bera undir nefndina. Nafniš gat samt ekki veriš ķslenskara, enda var žaš samžykkt. Ęvi, dóttur dóttir mķn var skķrš meš žessu fallega nafni, stuttu ķ stöfum en meiru ķ merkingu. Sumum brį žegar nafniš varš uppvķst, einhverjir héldu jafnvel aš žaš vęri skrifaš Ivy og boršiš fram ęvķ, samkvęmt engilsaxneskum tķšarandans toga. 

Dóttir mķn heitir Snjófrķšur Kristķn, eftir ömmum sķnum, og hefur notast viš Snjófrķšar nafniš.  Eftir žvķ sem ég best veit, er hśn ein um aš bera nafniš og hefur svo veriš frį žvķ hśn var skķrš. Žaš mętti kannski ętla aš hśn hafi ekki veriš įnęgš meš nafniš sitt śr žvķ aš hśn gefur dóttur sinni nafn sem ekki er sótt til formęšranna. En žvķ er til aš svara aš žaš var ekki hśn sem fékk hugmyndina af žessu nżja nafni. Žaš var faširinn og eiginmašur, en hann kemur frį rómönsku Amerķku og hafši ekki annaš ķ huga en ķslensku merkinguna ęvi, en į hans spęnska móšurmįli merkir oršiš "vida" žaš sama.

Sjįlfur er ég žaš žjóšsögulega sinnašur aš finnast žaš beggja blands aš leggja mannanafnanefnd nišur, žó svo aš stundum žikji smįmunasemin mikil. En annaš slagiš vill svo einkennilega til aš žaš žarf nżja nįlgun til aš upplżsa žaš sem liggur ķ augum uppi en viršist samt sem įšur framandi. Fyrir nokkrum įrum sķšan samžykkti nefndin nafniš Kórekur, sem er ólķkt nöfnum į borš viš Snjófrķšur og Ęvi, aš žvķ leiti aš merking og uppruni liggur alls ekki ķ augum uppi. 

Kórekur hefur samt veriš til į ķslenskri tungu frį fyrstu tķš Ķslandsbyggšar, žrįtt fyrir aš žurfa samžykki mannanafnanefndar. Til er t.d. bęjarnafniš Kóreksstašir ķ Hjaltastašažinghį. Žó žetta bęjarnafn hafi vakiš furšu mķna strax į unga aldri žegar ég heyrši tvo bekkjarbręšur mķna ķ barnaskóla hafa žaš į orši, žar sem öšrum žótti réttara aš bera žaš fram meš skrollandi gormęlsku, žį var žaš ekki fyrr en žaš kom fyrir mannanafnanefnd aš ég fór aš grennslast fyrir um hvašan nafniš gęti veriš komiš. Viš žessa eftirgrennslan mķna hef ég lesiš sveitarlżsingu, žjóšsögur, austfiršingasögur auk žess aš senda Vķsindavef Hįskóla Ķslands įrangurslausa fyrirspurn. Eins hefur gśggśl veriš žrįspuršur śt og sušur. 

Ķ žjóšsögu Jóns Įrnasonar er greint svo frį: "Kórekur bjó į Kórekstöšum ķ Śtmannasveit. Eftir fundinn ķ Njaršvķk, žar sem žeir Ketill žrymur og Žišrandi féllu, sótti Kórekur karl syni sķna óvķga ķ Njaršvķk Fyrir utan bęinn į Kóreksstöšum spölkorn er stakur klettur meš stušlabergi umhverfis, žaš er kallaš Kóreksstašavķgi. Kletturinn er hįr og sagt er aš ekki hafi oršiš komizt upp į hann nema aš sunnanveršu. Ķ žessu vķgi er sagt aš Kórekur hafi varizt óvinum sķnum, en falliš žar aš lokum og žar sé hann heygšur. Merki sjįst til žess enn aš einhver hefur veriš heygšur uppi į klettinum, og hefur veriš girt um hauginn. Ķ minni sögumannsins hefur veriš grafiš ķ hauginn og ekkert fundizt nema ryšfrakki af vopni, en svo var žaš ryšgaš aš ekki sįst hvernig žaš hafši veriš lagaš." Frekar snubbót en gefur žó vķsbendingu.

Žį var aš leita į nįšir austfiršingasagna, en ķ žeim er greint frį Njaršvķkingum og atburšum tengdum Įsbirni vegghamri, miklum garšahlešslumanni sunnan śr Flóa. Reyndar teygja atburšir žessir sig žvert yfir landiš inn ķ allt ašra sögu žvķ žeirra er aš nokkru getiš ķ Laxdęlasögu, žegar Dalamenn taka į móti Gunnari Žišrandabana. En ķ austfiršingasögum mį žetta m.a.finna um Kóreks nafniš ķ atburšarįsinni um bana Žišranda: "Žorbjörn hét mašur. Hann var kallašur kórekur. Hann bjó į žeim bę ķ Fljótsdalshéraši er heitir į Kóreksstöšum fyrir austan Lagarfljót. Žaš er ķ Śtmannasveit viš hin eystri fjöll. Žorbjörn įtti sér konu. Hśn var skyld žeim Njaršvķkingum. Hann įtti tvo sonu. Hét annar Gunnsteinn en Žorkell hinn yngri. Žorkell var žį įtjįn vetra en Gunnsteinn hafši tvo vetur um tvķtugt. Žeir voru bįšir miklir menn og sterkir og allvasklegir. En Žorbjörn var nś gamlašur mjög."

Žórhallur Vilmundarson prófessor ķ ķslenskum fręšum og forstöšumašur Örnefnastofnunar frį stofnun hennar įriš 1969 til įrsins 1988, telur aš Kóreks nafniš megi rekja til stušlabergsbįsa ķ klettunum viš Kóreksstaši sem hafa vissa lķkingu viš kóra ķ kirkjum, og telur Žórhallur aš nafn bęjarins sé af žeim dregiš, žetta mį finna ķ Grķmni 1983. Žaš veršur aš teljast ósennilegt aš Kóreksstaša nafniš sé dregiš af klettum sem hafa lķkindi viš kóra ķ kirkjum ef nafniš var žegar oršiš til ķ heišnum siš į landnįmsöld, nema aš kirkjunnar menn hafi žį žegar veriš bśsettir ķ Śtmannasveit. Žvķ bendir tilgįta prófessorsins ķ fljótu bragši til žess aš hann hafi ekki tališ Austfiršingasögur įreišanlegar heimildir. Ķ žeim er Kórekur sagt auknefni Žorbjörns bónda sem bjó į Kóreksstöšum, hvort bęrinn hefur tekiš nafn eftir auknefninu eša Žorbjörn auknefni eftir bęnum er ekki gott ķ aš rįša, en lķtiš fer fyrir sögnum af kirkjukórum žessa tķma.

Hvorki viršist vera aš finna tangur né tetur af Kóreks nafninu hér į landi fyrir utan žaš sem tengist žessum sögualdarbę ķ Śtmannasveit. Kóreksstašir gęti žvķ allt eins veriš örnefni af erlendum uppruna, en samt nįskylt kirkjukórakenningu prófessors Žórhalls Vilmundarsonar. Žaš mį jafnvel hugsa sér aš nafniš sé ęttaš frį staš sem į vķkingaöld gekk undir nafninu Corcaighe eša "Corcach Mór na Mumhan",sem śtlagšist eitthvaš į žessa leiš "hiš mikla mżrarkirkjuveldi" og ekki skemmir žaš tilgįtuna aš stašurinn er ķ mżrlendi rétt eins og blįin viš Kóreksstaši. Žetta er stašur žar sem klaustur heiags Finnbarr įtti sitt blómaskeiš og er nś žekktur sem borgin Cork į Ķrlandi.

Į sķnum tķma var pistillinn um Kórek ķtarlegri, einnig um blįklęddu konuna, Beinageitina ofl. Žann pistil mį sjį hér.


Gildur limur og jaršvegsžjappa

Žaš getur veriš gaman aš bera saman mismunandi merkingu orša nįskyldra tungumįla, s.s. fęreysku og ķslensku. Į mķnum unglingsįrum žótti fyndiš aš hęgt vęri aš verša gildur limur ķ rķšimannafélagi Fęreyja. Seinna eignašist ég skķrteini sem stašfesti aš ég vęri gildur limur ķ handverkara félagi Tórshavanar, sem mśrari, įn žess žó aš finnast žaš vera sérstaklega fyndiš. En ég var ekki žaš lengi ķ Fęreyjum aš mér hugkvęmdist  eignast hest og sękja um aš fį aš vera gildur limur ķ rķšimannafélagi.

Žaš er ekki nóg meš aš spaugilegt geti veriš aš bera saman mismunandi merkingu orša skyldra mįla, einnig mį meš žvķ leiša aš žvķ lķkum hversvegna sumt ber óskiljanlegar nafngiftir į móšurmįlinu. Og žarf ekki skyld mįl til, sem dęmi um žaš get ég nefnt fjalliš Beinageit, sem gęgist upp yfir Fjaršaheišarendann žegar ég lķt śt um eldhśsgluggann, og er einn af syšstu tindum Dyrfjalla ķ Hjaltastašažinghį. Žó gelķska teljist seint skyld ķslensku žį eru mörg orš ķslenskunnar sögš śr henni ęttuš, s.s. strįkur og stelpa.

Freysteinn heitinn Siguršsson jaršfręšingur taldi sig hafa fundiš śt hvernig Beinageitar nafngiftin vęri til kominn. Upphaflega hefšu allur Dyrfjalla fjallgaršurinn heitiš Bhein-na-geit upp į forn gelķsku, sem gęti śtlagst fjalliš meš dyrunum, eša Dyrfjöll. Sķšar žegar norręnir menn fóru aš setja mark sitt į landiš hefši legiš beinast viš aš kalla fjöllin Dyrfjöll, en nafniš Beinageit hefši lifaš įfram į syšsta tindinum. Landnįm Hajaltastašažinghįrinnar hefur lengi žótt dularfull. Hvorki dregur Beinageitin, né Landnįma śr žeirri dulśš meš sinni hrakningasögu af Una "danska" Svavarssyni.

En žaš er ekki žannig orš sem ég vildi gera skil nśna, heldur orš sem er illa séš į ķslensku. Žetta orš hefur valdiš mér heilabrotum, žvķ lengi hafši ég ekki fundiš trśveršugan uppruna žess. Žó svo aš oršiš megi finna oršabók žį hef ég hvergi séš aš mįlfręšingar hafi lagt sig nišur viš aš śtskżra af hverju žaš er dregiš. Žó svo aš žaš vęri eins og oršabókin tilgreinir, žį er žaš hvorki notaš ķ daglegu tali um skjóšu né skinnpoka hvaš žį lasleika, - og žaš sem alls ekki mį nefna, - nema vera tślkaš ķ žaš dónalegri merkingu aš enginn vill lįta hafa žaš eftir sér opinberlega. Ef menn voga sér t.d. aš nota oršiš ķ sömu setningu og kvenmann žį er nokkuš vķst aš žeir sem žaš gera flokkast ekki sem femķnistar og varla aš žeir fengju inngöngu ķ fešraveldiš, helst aš žeir lentu metoo myllunni.

Žetta er semsagt orš sem mašur višhefur ekki ef mašur vill vera partur af sišmenntušu samfélagi. Ég man samt aš fyrir įratugum sķšan vorum viš aš vinna saman nokkrir vinnufélagar viš aš undirbśa bķlaplan undir steypu, žegar fram hjį gekk kvenmašur ķ žyngri kantinum og vildi žį einn vinnufélaginn meina aš hśn myndi nżtast vel sem jaršvegsžjappa. Višhafši ķ žvķ sambandi žetta forbošna ķslenska orš. Viš hinir uršum vandręšalegir žangaš til sį elsti okkar tók af skariš og sagši meš žjósti "žetta eru nś meiru helvķtis brandararnir". Sem leišir aftur hugann aš žvķ hvašan oršiš brandari er komiš. En ķ staš žess aš fara meš žessa spekślasjónir śt um žśfur žį ętla ég aš halda mig įfram viš ljóta oršiš.

Žaš sem mig grunaši ekki žį, var hvaš žessi vinnufélagi, fyrir margt löngu sķšan, fór hugsanlega nęrri uppruna oršsins. Aš hjį fręndum okkar lengra ķ austri en Fęreyjar vęri hvorki um brandara né dónaskap aš ręša aš hafa žetta orš uppi viš žau störf sem viš vorum aš vinna, aš vķsu samsett, en žaš var nś reyndar akkśrat žaš sem vinnufélaginn gerši ķ denn.

Žaš var ekki fyrr en mörgum įratugum seinna žegar ég bjó ķ Noregi aš ég fór aš brjóta žetta orš raunverulega til mergjar, og žaš eftir aš hafa varla heyrt nokkurn lifandi mann hafa haft žaš į orši ķ įratugi. Žaš var žegar viš Matthildur mķn vorum ķ heimsókn hjį vinafólki. Žar sį hśn bįt viš smįbįtahöfnina, en bįtar fara ekki framhjį sjómannsdętrum, en ķ žetta skipti var žaš nafniš į fleyinu, - Hav tussa. Žęr kķmdu yfir bįtsnafninu sjómannsdęturnar, mešan okkur vinunum žótti vissar aš žykjast ekki taka eftir žvķ, enda sjįlfsagt bįšir brenndir af bröndurum forbošinna orša frį žvķ ķ bernsku.

Žaš var semsagt hjį fręndum okkar ķ Noregi sem upprunan gęti veriš aš finna. Žegar viš Matthildur keyršum seinna nišur Lofoten, žį gleymdum viš aš taka meš okkur landakort, hvaš žį aš viš hefšum GPS, enda eru flestar okkar feršir skyndiįkvaršanir sem helgast af žvķ hvort sólin sjįist į lofti og hśn stendur hęst ķ hįsušur, žvķ aušvelt aš rata. En žetta feršalag var óvenjulegt aš žvķ leiti aš viš žurftum aš yfirnįtta eins og fręndur okkar komast aš orši. Žess vegna žurfti aš fylgjast meš vegvķsum žegar leiš aš kveldi. Žį sįum viš vegvķsi, sem vķsaši į staš, žangaš sem feršinni var ekki heitiš. En hvaš um žaš, žetta stašarnafn gaf mér tękifęri til aš fęra žetta dónalega orš ķ tal, įn žess aš vera dónalegur.

Žaš var semsagt Tussan į Lofoten sem gaf mér tękifęri į aš ręša žetta orš viš norska vinnufélaga mķna. Ég gętti žess aš sjįlfsögšu vandlega aš lįta žį ekki vita af tilvist oršsins į ķslensku, en spurši hvaš žaš žżddi į norsku. Fyrst könnušust žeir ekki viš aš oršiš merkti nokkurn skapašan hlut, žó svo aš stašur į Lofoten héti žessu nafni. En ég benti žeim žį į aš til vęri norskur bįtur sem bęri nafniš Haf tussa. Žeim elsta rįmaši žį ķ žetta orši, og sagši aš žaš tengdist frekar fjöllum en sjó, reyndar kvenveru, sem byggi ķ fjöllum, žó ekki nįkvęmlega norskri tröllkonu. Til er ljóšabįlkur eftir noršmanninn Arne Garborg sem nefnist Haugtussa og er žar kvešiš um įst ķ meinum, tröll og huldufólk ķ fjöllum.

Žaš sem mér datt helst ķ hug eftir žessa eftirgrennslan var aš tussa hefši upphaflega veriš orš yfir skessu eša skass. Seinna uppgötvaši ég žaš aš verkfęri sem viš norsku vinnufélagarnir vorum vanir aš vinna meš žegar jaršvegur er žjappašur undir steypu, jaršvegsžjappa į ķslensku, er kölluš hopputussa į norsku, eša hoppetusse en žegar e-iš er aftan viš į žaš viš hvort kyniš sem er af žessum huldu verum. Hann var žį kannski ekki eins dónalegur og ķ fyrstu virtist brandarinn sem vinnufélagi minn sagši um įriš.

Nś mį segja aš žessi pistill sé oršinn tilbśinn undir steypu, ef ekki algjör steypa. Žaš er samt mķn von aš  hann forši žeim, sem hafa nįš aš lesa žetta langt, frį žvķ aš žurfa aš liggja andvaka yfir žessu forbošna orši. Žaš er ekki vķst aš mįlvķsindamenn leggist ķ rannsóknir į uppruna žess ķ nįnustu framtķš, frekar en fram til žessa.

Tussefolk_(13625489553)


Oft mį satt kyrrt liggja, en stundum žarf aš tala ķslensku

Žaš er sagt aš sį sem tekur til sķn annarra peninga ófrjįlsri hendi sé žjófur. En annaš gegnir um žann sem aušgast į annarra kostnaš meš reikningskśnstum. Allt snżst žetta um aš fara eftir bókhaldsreglunum enda eru peningar ekkert annaš en digital talnaverk ķ bókhaldsformi. Svo er stundum sagt aš sį sem kaupir žaš sem honum vantar ekki ręni sjįlfan sig. En hvaš į sį aš gera sem į meira af peningum en hann žarf? -gefa eftir til žeirra sem žurfa? - ręna sjįlfan sig meš žvķ aš kaupa žaš sem hann ekki vantar? - eša kannski safna meira talnaverki ķ bókhaldiš? Sumir hafa jafnvel veriš stašnir aš žvķ aš koma sķnu bókhaldi ķ skattaparadķs.

Žaš vęri svo sem ekki vanžörf į aš skrifa pistil um veruleikafirringu efstu laga samfélagsins en ég nenni žvķ ekki, žrįtt fyrir aš ofurlaun forstjóra, bónus greišslna til bankamanna byggša į annarra neyš, sjįlftöku stjórnmįlamanna ķ skjóli laga sem žeir setja sjįlfir. Į öllum svišum viršast žetta fólk ekki skilja, aš žaš geti ekki tryggt sjįlfum sér margra tuga prósenta launahękkun sem eykur muninn ķ samfélaginu milli žeirra sem nóg hafa og hinna minna hafa žegar prósentunum hefur veriš umbreitt ķ peninga (žvķ fólk lifir ekki į prósentunum einum saman). Jafnhliša sagt žeim sem aš grundvellinum standa, aš ef žeir fari fram į sömu prósentutölu ķ launahękkun (takiš eftir ekki einu sinni sömu krónutölu) aš žį fari allt į hvolf.

Ķ stašinn fyrir aš eyša orku og oršum į žį brjóstumkennanlegu vesalinga, sem sópa til sķn margfalt meiru en žeir žurfa, ętla ég aš segja sögu af ęskufélaga. Žessi ęskufélagi minn er um margt merkilegur mašur. Žaš er ekki nóg meš aš hann hafi hętt ķ skóla viš fyrsta tękifęri, einnig heldur hann žvķ blįkalt fram aš aš hann hafi losnaš viš aš verša fjįrglęframašur vegna žess aš hann var fęršur upp um bekk eftir aš hafa meš einhverju móti komist undan žvķ aš hefja nįm į tilsettu įri skólaskyldu ķ barnaskóla. En žeir sem voru ķ bekknum sem hann var fęršur śr lęršu mengi og ķ žeim įrgangi segir hann aš megi finna flesta helstu ógęfumenn landsins. Žessi félagi minn hefur, žrįtt fyrir menntunarleysi og alžżšleg störf, oršiš sér śt um flest žaš sem hugur fjįrplógsmanna ķ upphafi girnist, s.s. einbżlishśs, einkaflugvél og góša bķla.

Žessi félagi hefur alltaf veriš hreinskiptinn jafnt ķ orši sem į borši og eftirsóttur žrįtt fyrir aš stundum megi ętla aš svišiš gęti undan hreinskilninni. Um daginn hringdi hann ķ mig og baš mig aš koma hiš snarasta žangaš sem hann var aš vinna og sagši aš žar žyrfti aš bjarga mįlum föflulaust. Žaš žurfti aš gera ramp upp ķ śtidyr fyrir žį sem notast viš göngugrind į hjólum, ekki vęri bošlegt aš lįta žį naga žröskuldinn hjį opinberu žjónustufyrirtęki. Žaš hafši vafist fyrir žeim sem įttu aš taka įkvöršunina hvernig rampurinn skildi śr garši geršur vegna öryggisreglna, en nś žurfti skjót handtök žvķ herlegheitin ętti aš taka ķ notkun daginn eftir. Engin hafši veriš tilbśinn til aš taka įkvöršun um aš gera ramp sem ekki hlyti stķfustu öryggisreglum, en ašgengi samkvęmt reglugeršinni var ekki viškomiš nema skipta bęši um dyr og umhverfi hśssins, sem krafšist meiri tķma og undirbśnings en ķ boši var.

Hann hafši į orši žegar ég kom, aš žaš vęri alltaf um sömu helvķtis įkvöršunarfęlnina aš ręša ef ekki vęri allt į sama sentķmetranum eftir bókinni, žó svo aš įkvöršunin sem žyrfti aš taka blasti viš öllum. Žaš hefši aldrei vafist fyrir honum aš taka įkvöršun, žó svo aš hann fengi ekkert borgaš fyrir žaš, og aušvitaš śtbjó ég rampinn žvķ žaš var augljóst aš fólk sem į erfitt um gang žarf aš komast į pósthśs žó svo aš hįtt sé upp ķ dyr meš sjįlfvirkum  opnunarbśnaši, sem er ętlašur fleirum en handlama višskiptavinum og losar žannig starfsfólk undan žvķ aš hlaupa til dyra og opna fyrir žeim sem eru meš fullt fangiš af bögglum.

Žegar breytingarnar į žessu hśsnęši hófust žurfti aš fjarlęga gólfefni, sem var einstaklega fast og seinlegt aš fjarlęga. Helstu annmarkar viš aš fjarlęga efniš var mikill hįvaši sem myndi vara dögum saman. Mönnum datt fljótlega ķ hug aš fljótlegast vęri aš nota beltagröfu meš sérśtbśinni stįlsköfu į skóflunni til aš skrapa žaš upp. Morguninn sem ašgeršin hófst var ég staddur į bensķnstöš ķ nįgeninu žegar upphófust skerandi óhljóš. Seinna um daginn hitti ég mann sem hafši veriš sofandi ķ nęrliggjandi ķbśšarhverfi sem sagšist hafa hrokkiš upp og haldiš aš hann vęri staddur ķ Jurassic Park.

Eftir aš hafa dęlt bensķni į bķlinn gerši ég mér ferš til aš kanna hversu vel gengi aš nį gólfefninu af, ekki hafši ég mig inn ķ hįvašann, heldur stóš śt į stétt og horfši inn um gluggann. Žį kom til mķn forstöšumašur Vinnueftirlitsins en žaš er einmitt meš starfstöš į hęšinni fyrir ofan. Hann spurši mig įbśšarfullur į milli risaešlu öskranna hvaš langan tķma žetta tęki. Mér varš fįtt um svör en muldraši eitthvaš ķ einu öskrinu sem hann heyrši ekki. Ķ žvķ koma til okkar félagi minn įsamt einum eigenda fyrirtękisins sem viš vinnum hjį, og ég notaši tękifęriš til aš laumast ķ burtu.

Stuttu seinna hitt ég žann sem var meš félaga mķnu og spurši hvernig žetta hefši fariš. Hann sagši aš forstöšumašur eftirlitsins hefši fljótlega snautaš ķ burtu. Félagi minn hefši sagt honum žaš aš ef žau gętu ekki unniš vegna hįvaša į hęšinni fyrir ofan skildu žau bara koma sér heim, žaš vęri hvorteš er engin aš bķša eftir žvķ sem žau vęru aš gera.


mbl.is Katrķn svarar athugasemdum ASĶ
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Blindfullur ķ berjamó

Žaš var eitt sinn aš verslunareigandi setti miša ķ gluggann į bśšinni sinni sem į stóš "lokaš ķ dag - farinn ķ berjamó". Žetta geršist fyrir mörgum įratugum sķšan žegar ég var į barnsaldri ķ mķnum heimabę. Sumir vildu meina aš verslunareigandinn vęri alls ekki ķ berjamó heldur vęri hann blindfullur. Hvort sem hann var fullur eša ekki žegar hann lokaši sjoppunni žį sżnir tilkynningin ķ glugganum anda žessa tķma vel. Žó svo hvorki žį né nś sé aušvelt aš vera fullur viš aš tķna ber, žį žótti ķ žį tķš góš berjaspretta ešlileg afsökun fyrir žvķ aš loka sjoppu.

Nś į tķmum sjįst hvorki né heyrast svona tilkynningar, en oft veršur vart viš tilkynningar um aš "sjoppunni" hafi veriš lokaš vegna įrshįtķšarferša starfsfólks. Enda kannski eins gott aš fólk taki ekki upp į žvķ aš verša sér śt um ókeypis blįber nś į dögum kjararįšs. Rétt betra aš sżna žegnskyldu, og vinna til sinna launa fyrir skatt og fara sķšan meš śtborgunina ķ sjoppuna til aš kaupa berin meš viršisaukaskatti. Auk žess gętu hlaupabrettiš ķ ręktinni og slakandi sólarlandaferšin veriš ķ uppnįmi ef fólk tęki upp į žvķ aš fara frķtt ķ berjamó, og hagvöxturinn žar meš fariš noršur og nišur. 

Fyrir nokkru gerši ég grein fyrir tilraun um žaš hvort eitthvaš vęri til sem gęti kallast ókeypis hįdegisveršur, um hana mį lesa hér. Žessi tilraun įtti aš standa sumarlangt og stendur žvķ enn. Ég hafši jafnframt į orši aš vel gęti veriš aš seinna ķ sumar yrši greint nįnar frį žessari tilraun. Žess er skemmst aš geta aš illgresi s.s. fķfla, hundasśrur og njóla mįtti éta eins og hvern annan herramanns mat fram undir mišjan jśnķ, en į žeim matsešli hófst tilraunin, eftir žaš fór žetta gręnmeti aš verša fullgróft undir tönn og beiskt fyrir tungu og njólinn žar aš auki farin aš tréna.

IMG_0249

Ķslenskt góšgęti - rabbabaragrautur meš ašalblįberjum, skyrslettu og rjóma

Sķšan hefur rabbabari veriš einn ašalrétturinn į matsešlinum žegar kemur aš gušs gręnni nįttśrunni, enda rabbabari oršin žvķ sem nęst villt illgresi, žvķ vķša mį finna rabbabara akra ķ órękt žar sem įšur voru mannabśstašir. Žar aš auki prófaši ég arfa ķ salat en žesskonar salat hafši ég fengiš sem barn og minnti aš vęri gott, en fannst nś of mikiš grasbragš.

Eins reyndi ég viš beiska og bragšsterka hvönnina aftur meš žvķ aš gera śr henni pesto ķ staš salats, en žaš reyndist verulega bragšsterkt žannig aš best fór į aš nota pestóiš ķ kryddlög fyrir lambakjöt. Lerkisveppi hirti ég fyrir nokkru sķšan, žaš tekur ekki nema nokkra mķnśtur aš verša sér śt um mörg kķló, žį steikti ég ķ smjöri og helti svo śt į hręršum eggjum og boršaši sem ašalrétt ķ tvķgang, fannst žeir betri ķ seinna skiptiš. Annaš hefur veriš prófaš ķ mżflugumynd s.s. aš stinga upp ķ sig fjöruarfa og skarfakįli į förnum vegi.

Žaš sem kerlingabękurnar segja um nęringargildi og lękningarmįtt ķslensks illgresis stenst fullkomlega vęntingar, enda fęst hįlf hollustan viš žaš eitt aš höndla stöffiš śt ķ Gušs gręnni nįttśrunni. Og žó žaš skipti ekki höfuš mįli, žį mį komast nįlęgt žvķ aš verša sér śt um "frķan hįdegisverš", sem er herramanns matur, en mašur skildi samt ekki sleppa žvķ alveg aš nota hugarflugiš, rśsķnur og bónustrix  til aš bragšbęta  herlegheitin. Nśna er įrstķš berjanna ķ hįmarki og sprettuna hef ég aldrei séš meiri. Hęgt var aš tķna fullžroskuš ašalblįber upp śr 20. jślķ. Blįberin eru sögš full af andoxunarefnum og geta žvķ veriš įgęt vörn viš żmsum meinum t.d. til aš vinna į slęmri blóšfitu og halda mönnum allsgįšum žvķ žau verša ekki tķnd į fyllerķi.

Žaš er af sem įšur var aš "sjoppunni" sé lokaš vegna góšrar berjauppskeru, mašur veršur jafnvel var viš fęrri ķ berjamó en var fyrir örfįum įrum sķšan. Nś eru margir sennilega uppteknari viš lķfsins gęšastundir, meš ljśfum vķnum į erlendum sólarströndum eša viš aš nį nišur gistanįttakostnašnum af skuldahalanum. En til aš njóta berjamósins žarf aš gefa sér tķma, žvķ ekki er hęgt aš kaupa tķma augnabliksins žegar sól skķn ķ heiši og berin eru blį. Sennilega er sį tķmi sem er keyptur oft kallašur gįlgafrestur, einmitt žess vegna.


Grķmsey 66°N

Grķmsey

Žaš žarf oft ekki langan ašdraganda aš góšu feršalagi. Reyndar eru bestu feršalögin sjaldnast plönuš žau bara verša til į leišinni. Ķ sķšustu viku var ég spuršur hvort viš hjónin vildum śt ķ Grķmsey, svariš varš aš liggja fyrir 1, 2 og 3 žvķ sį sem spurši var meš tvo sķma ķ takinu og ķ hinum var veriš aš ganga frį bókun ķ bįt og gistingu. Aušvitaš varš svariš jį, og žó svo spįin vęri ekki góš žį kom aldrei annaš til greina en aš feršaplaniš vęri gott. Aš vķsu hafši ég lofaš mér ķ steypuvinnu ķ vikunni, og samkvęmt plani vešurfręšinganna var steypudagur ekki fyrr en į fimmtudag, en žaš var akkśrat dagurinn sem planiš var aš sigla śt ķ Grķmsey. Svo klikkaši vešurspįin og steypt var s.l. į žrišjudag žannig aš ég hafši ekki lofaš neinu upp ķ ermina.

Fimmtudagsmorgunninn rann svo upp bjartur og fagur į Dalvķk žvert ofan ķ nokkurra daga vešurspįna, en žaš er frį Dalvķk sem Grķmseyjarferjan Sęfari gengur. Žaš tekur um 3 tķma aš sigla śt ķ Grķmsey og var śtsżniš af dekkinu magnaš į svona björtum degi. Žegar komiš er śt fyrir Hrķsey blasti Lįtraströndin viš til hęgri og Ólafsfjaršamślinn til vinstri og eftir aš komiš er śt śr Eyjafiršinum sįst inn ķ Fjöršu į milli Skjįlfanda og Eyjafjaršar, austur meš landinu allt austur į Melrakkasléttu og vestur meš žvķ eins og augaš eygši. Og žó svo aš mašur hafi ekki upplifaš glampandi kveldsólareld žį var gott aš sleikja morgunnsólina į Grķmseyjarsundi.

IMG_9852

Į Grķmseyjarsundi Ólafsfjaršarmśli og Ólafsfjöršur fyrir mišri mynd

Žegar śt eyju var komiš žį fóru ęvintżrin aš gerast. Óvęnt var tekiš į móti okkur af Göggu eiganda gistihśssins į Bįsum og okkur keyrt ķ gegnum žorpiš śt ķ išandi krķugeriš, en ef einhver man ekki hvernig krķa lķtur śt žį ętti hann aš fara til Grķmseyjar og žį mun hann aldrei gleyma hvernig krķa er śtlits. Gagga gaf okkur ótal heilręši varšandi hvaš vęri įhugvert ķ eynni s.s. gönguleišir śt og sušur, hvar Emilķuklappir vęru, baušst til aš lįna okkur bķl ef fęturnir vęri lśnir ofl. ofl.. Eins gaf hśn okkur örstutta innsżn ķ lķf fólksins og sagši "žaš er gott aš žiš komuš į mešan žetta er ennžį eins og žaš er" en žeim fękkar "originölunum" sem eru ķ Grķmsey įriš um kring.

Žó svo plönuš hafi veriš ķ Sęfara stutt hvķld žegar komiš yrši į gistihśsiš aš Bįsum, varš ekkert śr žvķ enda upplżsingar Göggu žess ešlis aš betra vęri aš sitja ekki heima og lesa. Ég varš višskila viš samferšafólkiš ķ žorpinu žar sem er verslun, veitingastašur, mynjagripaverslun og kaffihśs, auk žess sem žennan dag voru hundruš feršamanna į götunum śr erlendu skemmtiferšaskipi sem lį rétt utan viš höfnina. Ég tók strikiš austur ķ krķugeriš og įkvaš aš komast į Emilķuklappir. Eftir aš hafa fundiš žessa nįttśrusmķš nešan viš stušlabergsstapann og mįtaš mig į gólfiš meš rituna gaggandi upp į hamraveggjunum, įttaši ég mig į žvķ aš samferšafólkiš myndi ekki hafa hugmynd um hvaš um mig hefši oršiš.

IMG_0178

Krķan er įberandi ķ Grķmsey į sumrin, sumir innfęddir segjast vera bśnir aš fį nóg af söngvunum hennar

Eftir svolķtinn tķma birtist félagi minn į rölti eftir bakkanum, um sama leiti renndi aš okkur pickup ķ hįu grasinu og mikilśšlegur mašur spurši hvaša erindi viš ęttum hér. Hann vęri kominn ķ umboši eigenda landsins til aš rukka okkur um skošunargjald. Svo hló hann tröllahlįtri og spurši hvort ekki mętti bjóša okkur ķ siglingu ķ kringum eyjuna, vešriš vęri ekki til aš spilla śtsżninu af sjó, upp ķ björgin. Viš žįšum žaš, en sögšumst žurfa aš finna samferšafólkiš og koma žvķ meš okkur ķ siglinguna. Eftir aš hópurinn hafši sameinast göngulśinn og fótafśinn var skakklappast af staš en hvķldarpįsa tekinn į kirkjugaršsveggnum.

Siggi, sį sem til siglingarinnar hafši bošiš, kom žį keyrandi og selflutti hópinn nišur į bryggju žar sem klöngrast var um borš ķ Sóma hrašfiskibįt. Sķšan var allt gefiš ķ botn śt śr höfninni, skemmtiferšaskipiš hringsiglt, og haldiš ausur meš Grķmsey, tekin salķbuna meš mannskapinn sśpandi hveljur į milli skerja, gónt upp ķ himinhį björgin žar sem Bjarni fašir Sigga hįfaši lundann, oršinn 88 įra gamall. Rollurnar feršušust um bjargbrśnirnar eins og žar vęru engar lundaholurnar, en sį fugl rašar sér ķ hvert barš allt ķ kringum eyjuna. Žessi sigling tók öllum sólarlandaferšum fram žó svo aš fariš hafi veriš noršur yfir heimskautsbaug.

IMG_0033

Undir fuglabjörgunum

Žegar ķ land var komiš žökkušum viš Sigga fyrir siglinguna meš handabandi og kossi, eftir žvķ hvort var višeygandi, žvķ ekki var viš žaš komandi aš koma į hann aurum. Į eftir var fariš į veitingahśsiš, sem ber žaš frumlega nafn Krķan en ekki The Arctic Tern eins og er ķ móš į meginlandinu. Žar var snęddur listilega steiktur lundi, nżlega hįfašur og snśinn, eftir žvķ sem matseljan upplżsti ašspurš. Eftir matinn var skakklappast śt ķ gistihśsiš aš Bįsum enda višburšarķkur dagur gjörsamlega aš nišurlotum kominn.

Morguninn eftir vaknaši ég fyrir allar aldir til aš taka sólarhęšina ķ krķuskżinu. Viš morgunnveršar boršiš spurši Gagga hvort fótafśinn hópurinn vildi ekki bķl til aš komast langleišina noršur į eyjuna aš kślunni sem markar hvar 66°N liggur. Žaš var žegiš og žį var farin sś ferš sem flestir sem koma til Grķmseyjar telja tilgang feršarinnar, ž.e. aš eiga mynd af sér į heimskautsbaug og skjal sem stašfestir komuna žangaš.

IMG_9933

Horft til lands frį kirkjugaršinum

Flestum dugar žeir örfįu klukkutķmar sem Sęfari stoppar ķ hverri ferš śt ķ Grķmsey til aš skottast śt aš heimskautsbaug. En ekki var žaš svo meš okkur fótafśnu vesalingana frekar en meš danska pariš sem var į gistihśsinu um leiš og viš. Žau höfšu komiš ķ fyrra og fattaš aš ekki vęri žess virši aš leggja į sig žriggja tķma ferš til Grķmseyjar fyrir heimskautsbauginn einann, jafnvel žó žvķ fylgi skjal og selfķ. Žvķ höfšu žau komiš aftur žetta sumariš til upplifa eyjuna ķ eina viku. Enda,,, ef žessu vęri snśiš viš,,, hver leggur į sig žriggja tķma flug til Kaupmannhafnar fyrir selfķ į Rįšhśstorginu, og svo spretthlaup ķ nęstu flugvél til baka.

Žó svo aš ķ upphafi viku hafi ekkert feršalag stašiš til žį breyttust planiš meš hverjum degi žar til komiš var noršur fyrir 66°N. Įšur en Grķmsey var kvödd, eftir  örstutta heimsókn, žį fengum viš enn frekar aš njóta höfšinglegra móttöku heimafólks, okkur var bošiš ķ kaffi og kökur į Grķmseysku heimili, žvķ smį tķmi gafst žar til Sęfari sigldi til lands. Žegar eyjan var kvödd rann ķ gegnum hugann hversu original gamla ķslenska gestrisnin er, og hversu vel hśn lifir śt ķ Grķmsey, žaš er engu lķkara en eyjaskeggjar séu ósnortnir af feršamannaišnaši nśtķmans, gangi žaš eitt til aš sżna įhugasömum eyjuna sķna fögru meš vęntumžykju og stolti. 

 IMG_9881

Höfnin ķ Grķmsey

 IMG_0165

Vitinn śti viš nyrsta haf

IMG_9918

Ritubjargiš og Emilķuklappir

 66°N

Į noršur- og austurströnd Grķmseyjar eru hį björg, en sušur- og vesturströndin er lęgri  

IMG_0112

Įšur fyrr voru 10 bżli ķ Grķmsey, hvert bżli įtti sitt fuglabjarg. Nś hafa veriš settir staurar sem afmarka björgin žvķ engin vissi nįkvęmlega hvar mörkinn lįgu, nema hinn 88 įra gamli öldungur sem enn hįfar lundann ķ sķnu bjargi 

 Lundar

Lundinn rašar sér į allar bjargbrśnir

 Krummi

Krummi krśnkaši į Bįsabjargi, Grķmsey er hęst 105 m 

IMG_0104

Ó jś, vķst komumst viš noršur fyrir kślu


Enn ein steypan

IMG_7264

Undanfarin įr hefur žaš komist ķ tķsku aš firšir séu žverašir, eins og er kallaš. Vegageršin hefur aš einhverjum įstęšum séš hag ķ aš hafa vegstęšiš śt ķ sjó. Enda tśnblettir og teigskógar veršmętari en svo ķ vķšfešmum aušnum landsins aš žeim sé fórnandi undir malbik. Vegageršin hefur žvķ hannaš hvert verkfręšiundriš į fętur öšru śt į botnlausum flęšileirum og notaš trukka og pramma viš aš koma fjallshlķšum į haf śt.

IMG_7281

Eitt af žessum undrum er ķ botni Berufjaršar. Žó svo aš stytting hringvegarins sé einungis nokkrar mķnśtur viš žennan gjörning, žį žótti til žess vinnandi aš sigrast į leirunni ķ botni Berufjaršar. Reyndar var žjóšvegur nr.1 nįnast viš sama tękifęri fluttur um "firši" og lengdist žvķ talsvert. Hęgt hefši veriš aš stytta Žjóšveg nr.1 um tugi km meš žvķ aš sleppa žvķ aš beygja śt į Berufjaršarleiruna og halda žess ķ staš žrįšbeint įfram žjóšveg nr.939 um Öxi.

IMG_7277

Vegurinn ķ botni Berufjaršar į aš vera tilbśinn fyrir umferš 1. september nęstkomandi. Erfišlega hefur gengiš aš rįša viš vegstęšiš śt į leirunni žar sem hśn er botnlausust og veršur aš koma ķ ljós hvort sś barįtta vinnst ķ žessum mįnuši, annars er hętt viš aš ekki verši klippt į neinn borša um nęstu mįnašamót.

IMG_9771

Ķ gęr var brś steypt śt į leirunni žar sem Berufjaršarį į aš fį framrįs auk flóšs og fjöru. Eins og allir vita sem inn į žessa sķšu lķta reglulega, žį er höfundur hennar einstakur steypuįhugamašur, ef ekki steypukall. Og žó svo aš hann sé oršinn gamall, grįr, gigt- og hjartveikur žį fékk hann aš fljóta meš ķ steypunni, žvķ einhver veršur aš verša brjįlašur ķ steypu ef vel į aš ganga. Reyndar stóšu steypukallarni sig svo vel aš vera mķn var žvķ sem nęst žarflaus og tók ég žvķ žetta video af gjörningnum.


Śt į landi ķ svörtum sandi

Žó aš feršlög séu oft tengt sumarfrķi žį žarf svo alls ekki aš vera. žetta sumariš hefur veriš žannig vešurfarslega vaxiš aš ekki hefur veriš įstęša til aš feršast um langan veg innanlands hvaš žį til śtlanda. Eins og svo oft įšur hefur sumarfrķinu veriš variš austanlands. Žį er gott aš eiga ašgang aš ęvintżralandinu Śtlandi, eigra um svört sundin į milli eyja žar sem aldan blį blikaši įšur fyrr. Sund sem nś eru full af svörtum sandi og melgresishólum.

IMG_1431

Djśpivogur viš enda regnbogans

Undanfarna įratugi hef ég notiš ęvitżralandsins sumar sem vetur, og mešan ég bjó į Djśpavogi žurfti ég ekki annaš en fara rétt śt fyrir dyrnar. Nś ķ seinni tķš hafa feršamenn uppgötvaš žetta undraland, og ég aš ęvin endist ekki til aš fullkanna žaš. Ég ętla reyna aš segja ķ örstuttu mįli og meš fįeinum myndum frį ęvintżralandinu sem kallaš er Śtland, en aš fara "śt į land" af innfęddum, žaš eru eyjar ķ svörtum sandi syšst į Bślandinu žar sem žorpiš į Djśpavogi stendur.

Ķ žessum sandeyjaklasa mį finna Orkneyjar, Hrķsey, Ślfsey, Hvaley, Sandey, Hafnarey, Kįlk og Kišhólma svo einhverjar séu nefndar į nafn. Žessar fyrr um eyjar hafa sennileg veriš taldar til Žvottįreyja į öldum įšur. En eru nś oršnar landfastar viš Bślandiš sem gengur į milli Hamarsfjaršar og Berufjaršar. Ekki eru nema 100-150 įr sķšan aš žaš žurfti aš sigla į milli flestra žessara eyja.

Stękka mį myndirnar meš žvķ aš klikka į žęr.

Śt į landi

Į flugi meš Stefįni Scheving um borš ķ TF-KHB ķ mars s.l.

Nś nęr sandrif sunnan śr Įlftafjaršarfjörum žvert fyrir Įlftafjörš og eru hinar eiginlegu Žvottįreyjar oršnar örfįar ķ minni Hamarsfjaršar, s.s. Eskey, śti ķ hafinu eru svo ašrar eyjar, Ketilbošaflis og Papey, sem veršur sennilega langt ķ aš verši sandinum aš brįš. Eyjarnar Stórey, Kjįlki, Hróšmundarey og Hundshólmi eru nś oršnar landfastar sandrifinu Įlftafjaršar megin en Hamarsfjaršar megin į Bślandinu eru flestar eyjar landfastar, einungis blį sund eftir į milli skerja og boša. 

Žaš er ekki lengra sķšan en um 1600 sem ašalhöfnin į Bślandinu var Fślivogur sem Brimar kaupmenn höfšu į sķnum vegum. Siglt var inn ķ Fślavog śr minni Hamarsfjaršar į milli innri og ytri Selabryggja. Įriš 1589 fengu Hamaborgarkaupmenn kónginn ķ Kaupannahöfn til aš veita sér verslunarleyfi į Djśpavogi viš Berufjörš. Tališ er aš rentukameriš ķ Kaupmannhöfn hafi ekki įttaš sig į aš žarna var um sama stašinn aš ręša og bjuggu žvķ ķbśar ķ nįgrenni Djśpavogs viš fįgęta samkeppni ķ verslun um žaš leiti sem einokunarverslun hófst į Ķslandi.

IMG_9360

Selabryggjuhólmar séšir frį flugvellinum

 

IMG_9341

Žar sem įšur voru blį blikandi sund į milli eyja

 

IMG_9313

Svartur sandur, blikandi haf og Ketilbošaflis

 

IMG_9319

Stólpar į milli Sandeyjar og Kįlks, Kįlkur ķ baksżn

 

IMG_1467

Gengiš upp į Sandey, greina mį klettótta strönd Ślfseyjar ķ baksżn, og Strandafjöllin viš noršanveršan Berufjörš

 

IMG_6723

Žaš skiptir ekki mįli hvort ęvintżralandiš, śt į landi, er skošaš sumar eša vetur; ķ žoku eša krapaéljum, alltaf er eitthvaš skemmtilegt aš sjį s.s. hreindżr viš hśstóft ķ Hrķsey

 

Ķ minni Hamarsfjaršar į milli örfįrra nśverandi Žvottįreyja fer śtfalliš śr Įlftafirši og Hamarsfirši, į fallaskiptum flóšs og fjöru. Straumurinn į fallaskiptum er lķkur stórfljóti svo vķšfešmir eru žessir firšir.  Vegna žessa straumžunga hafa Įlftafjöršur og Hamarsfjöršu ekki enn oršiš aš stöšuvatni. Į myndbrotinu hér į eftir mį sjį ęšarkollurnar skemmta ungunum sķnum ķ straumžungu śtfallinu ķ Holusundi viš Kišhólmann.

 

ornefni_utland_small

Hér mį nįlgast kort af Śtlandi. 


Follow the money

Undanfarin misseri hefur aušmašurinn Jim Ratcliffe stašiš ķ umfangsmiklum uppkaupum į landi. Žessi landakaup eru af žeirri stęršargrįšu aš fyrirhugašur golfvöllur (sem įtti aš nį yfir um 0,3% Ķslands) hins kķnverska Nupos į Grķmsstöšum į fjöllum er hreinir smįmunir.

Aušmašurinn Ratcliff og félög hans eiga oršiš stóran hluta af noršaustur hluta Ķslands ķ gegnum fléttu eignarhalds og veišifélaga. Heyrst hefur af nżlegum tugmilljóna uppkaupum į Hįrekstašalandi (landmikiš heišarbżli löngu komiš ķ eiši) sem er į Jökuldalsheiši.

Žaš mį spyrja hvort žaš sé ekki mikiš fagnašarefni aš fį slķkan nįttśrverndarsinna meš peningana sķna. Svo mį lķka nota gömlu ašferšina og spyrja hversu nįttśruvęnn mašurinn raunverulega er meš žvķ aš fylgja slóš peninganna sem notašir eru til uppkaupa į stórum hluta Ķslands.

Fracking and chemicals billionaire Jim Ratcliffe increased his wealth by more than £15bn last year to take the crown as Britain’s richest person, with a £21bn fortune, meira,,,


mbl.is Framlag til villtar nįttśru
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband