Sķšan hvenęr?

Sķšan hvenęr hefur rķkisstjórnin fariš į HM ķ fótbolta? Ef ég man rétt žį hefur žaš einu sinni komiš upp į aš rįšherra hefur fariš į kostnaš skattgreišenda til aš vera į meirihįttar ķžrótta višburši.

Žaš var žegar "kślulįnadrottningin" fór įsamt eiginmanni į śrslataleikinn ķ handbolta į OL 2008, korteri fyrir hrun. Žetta žótti alls ekki sjįlfgefiš žį, himinhįr feršakostnašur, dagpeningar og alles ķ boši skattgreišenda. Enda veitti žeim hjónum vķst ekki af sporslunum eins og ķ ljós kom žegar afskriftareikningurinn var möndlašur skömmu seinna.

Hingaš til hefur žaš žótt nęgja aš almenningur borgi undir forsetann og frś sem fulltrśa rķkisins žegar leikir sem hafa auglżsingagildi eru į dagskrį. Ętlar sjįlftökulišiš aš fara aš koma žeim siš į aš allt heila slektiš feršist į kostnaš žjóšarinnar ķ hvert sinn sem ķslenskir ķžróttamenn standa sig vel ķ alžjóšlegum samanburši?

Svo ętti blašamašurinn sem skrifaši fréttina aš kynna sér hvar Ólumpķuleikarnir fóru fram 2008 og hvaša stjórnmįlamenn voru višstaddir leikana og af hverskonar völdum. Žaš mį nota google til žess.


mbl.is Višbrögš Breta „ekki dramatķsk“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hamingjan


Eyktir, dśsķn og eilķfšin

IMG_7006

Sagt er aš eykt sé orš sem notaš er yfir žaš sem er ca 3 tķmar, eyktir dagsins eru žvķ fjórar og svo į nóttin jafnmargar eyktir. Sólarhringurinn er svo tvö dśsķn klukkutķma (2X12). Allt įriš er fjórar eyktir meš eitt dśsķn(tylft) mįnaša. Žaš skiptist ķ žriggja mįnaša tķmabil, frį vetrarsólstöšum aš vorjafndęgrum; vorjafndęgrum aš sumarsólstöšum o.s.f.v.. Mašurinn į meira aš segja sķna eykt; huga, lķkama og sįl. Eilķf hringrįs tķmans gengur upp ķ eyktum og dśsķnum (tylftum / dozenal). En viš teljum samt, og reiknum į okkar tķu fingrum, ķ tugum, decimal.

Mannsęvina męlum viš lķnulega frį vöggu til grafar, og höldum upp į įfanga hennar ķ tugum s.s. um fertugt, fimmtugt o.s.f.v.. Vķsindin hafa gert mannsęvina lķnulega meš upphafi og enda, sem tilheyrir žar af leišandi ekki hringrįsinni. Žaš mį jafnvel ķmynda sér aš aš mannsęvin sé gerš upp ķ tķundum meš žvķ aš įkveša aš ekki sé hęgt aš telja nema į tķu fingrum. Sumir hafi samt sem įšur alltaf vitaš lengra nefi sķnu, aš tķundin er fyrir aurinn og žvķ dżpra sem henni er fyrirkomiš ķ hugarheimi mannfólksins, žeim mun tryggari veršur neytandinn į lķnunni.

Forn tķmatöl ganga upp ķ dśsķnum, samkvęmt hringrįs sólar, lķkt og žaš ķslenska gerši og notaš var um aldir. Vagga vestręnnar menningar ķ Róm, reyndi jafnvel aš lįta įriš ganga upp į tķund eša desimalt. Žaš mį enn sjį į žvķ aš sķšasti mįnušur įrsins er desember, en des er tķu į latķnu, nov er nķu, okt er įtta. Sķšar žegar tķundin reyndist engan veginn ganga upp į įrsgrundvelli var jślķ og įgśst bętt inn, sem eru nefndir eftir keisurunum Jślķusi og Įgśstusi. Allt žetta brambolt Rómarvaldsins leiddi til flękjustigs sem tók margar aldir aš reikna sig frį svo įriš gengi upp ķ sólarganginn, žess vegna var ķslenska tķmatališ notaš af almenningi fram į 20. öldina, eša žar til bśiš var aš skóla ķslendinga nęgilega ķ neyslunni žannig aš eilķf hringrįs sólarinnar hętti aš skipta öllu mįli.

Nś į dögum er notast viš rómverskt tķmatal, žaš Gregorķska, sem er fyrst og fremst višskiptalegs ešlis. žaš tók viš af öšru rómversku tķmatali, til aš leišrétta meinlega villu į įrsgrundvelli, sem var farin aš ępa į almenning um 1600. Ennžį er žaš svo aš forn tķmatöl ganga betur upp ķ gang eilķfšarinnar en nśtķmans neytendavęna dagatal, sem viš trśmum aš sé hiš eina sanna. Žaš mį m.a. sjį į žvķ aš žaš gamla ķslenska var meš mįnašarmót ķ grennd viš helstu višburši sólarinnar s.s. sólstöšur og jafndęgur, sama į viš stjörnumerkin žau skiptast samkvęmt sömu reglu.

Žaš mį žvķ segja aš vķsindalega höfum viš gert mannsęvina aš lķnulegri tķund decimal į mešan viš vitum innst inni aš alheimurinn gengur dozenal ķ hinni eilķfu hringrįs eyktarinnar. Og ašeins trśin (sem vķsindin efast hvaš mest um) leyfir okkur žann munaš aš verša eilķf eins og alheimurinn sem okkur umlżkur.

Undanfarin įr hefur mįtt finna hugleišingar hér į sķšunni tengt tölum og tķmatali. Hvernig męlikvaršar reiknikśnstanna stjórna okkar daglega lķfi og žvķ sem viš teljum vera rétt. Ķ vetur hef ég svo dundaš mér meira viš aš mįla myndir en brjóta heilann ķ textagerš og žar į mešal mįla žessar fornu męlieiningar į eyktarskķfu. Žaš er oft undarlegt hvaš kemur ķ ljós žegar hugarheimi er rašaš ķ mynd, fremur en rökfręšilegan texta. Žį kemur m.a. berlega ķ ljós aš mašurinn er jafn langlķfur og eilķfšin,,,, nema hann kjósi annaš.

IMG_6999


Višsjįlvert hįskakvendi, eša fróm dandikvinna?

Augun

Augun eru eins og stampar,

ķ žeim sorgarvatniš skvampar,

ofan meš nefi kippast kampar,

kjafturinn er eins og į dreka,

mér kemur til hugar kindin mķn,

aš koma žér nišur hjį Leka.

Žannig segir sagan aš gušsmašurinn hafi kvešiš vögguvķsuna fyrir barnunga dóttur sķna. Meir aš segja greinir žjóšsagan svo frį aš dótturinni hafi veriš komiš ķ lęri hjį Leka žegar hśn hafši aldur til og hafi numiš žar fjölkynngi. Hśn varš sķšar fręg žjóšsagnapersóna, og gekk undir nafninu Galdra-Imba. Sigfśs Sigfśsson, hinn austfirski žjóšsagnaritari, segir Imbu hafa veriš stórgerša og blandna (višrjįlverša, undirförula) en žó höfšingja ķ lund. Ķ žjóšsögum Sigfśsar eru margar frįsagnir af göldrum hennar, enda um austfirska žjósagnapersónu aš ręša og gott betur en žaš, eina af ęttmęšrum austfiršinga.

Žjóšasagan segir aš Imba hafi elt mann sinn austur į land, séra Įrna Jónsson, eftir aš hann hafši flśiš hana. Žar hafi presturinn į Skorrastaš gengist fram ķ žvķ aš bjarga kolleika sķnum undan Imbu meš žvķ aš sękja hann į bįti til Lošmundafjaršar, flutt hann žašan sjóleišina į Noršfjörš. Žegar žeir voru staddir įsamt föruneyti į móts viš Dalatanga gerši Imba žeim galdur, sendi žeim svo mikinn mótvind aš žeim mišaši ekkert, auk žess sem žaš sóttu aš žeim nokkrir hrafnar meš jįrnklęr. Žessu įttu gušsmennirnir mótleik viš, meš bęn į almęttiš, žannig aš til varš lognrönd sem žeir gįtu róiš frį Dalatanga ķ Noršfjörš. Eftir aš žeir komu į Skorrastaš į Imba aš hafa sent žeim fimm drauga en žeir prestarnir, įsamt Galdra-Rafni į Hreimsstöšum, eiga aš hafa komiš žeim fyrir žar sem sķšan heitir Draugadż eša Djöfladż. Aš endingu eiga žeir félagar aš hafa foršaš séra Įrna į enska duggu sem flutti hann til Englands.

Margar žjóšsagnirnar af Imbu eru um samlindi žeirra męšgnanna ķ Lošmundarfirši, Imbu og Žurķšar dóttur žeirra Įrna. Samband žeirra į aš hafa veriš eldfimt og į Imba aš hafa drepiš tvo eiginmenn fyrir Žurķši meš göldrum į mešan žęr męšgur bjuggu į Nesi ķ Lošmundarfirši. Žurķšur tók viš sem hśsfreyja į Nesi, en Imba flutt sig um tķma inn į Seljamżri, nęstu jörš innan viš Nes. Sķšar žegar Imba kemur aftur ķ Nes, eiga Žurķšur og mašur hennar, Gušmundur Oddson, aš hafa komiš Imbu fyrir ķ kofa viš tśnjašarinn sem kallašur var Imbukvķar, vegna ósamlyndis Imbu og Gušmundar, sem endaši meš žvķ aš Imba fyrirfór honum. Sķšustu įrin flutti Imba aš Dallandi ķ Hśsavķk fyrir tilstilli dóttur sinnar, en žį jörš höfšu žau įtt Žurķšur og Gušmundur. Žar dvaldi Imba sķšustu įrin, eša žar til Žurķšur kom henni fyrir kattarnef meš eitrušu slįtri, samkvęmt žjóšsögunni.

Nokkrar sögur eru til af Imbu žegar hśn į aš hafa bśiš aš Huršarbaki viš Hreimsstaši ķ Hjaltastašažinghį en ekki er vitaš hvort žęr eiga aš gerast į fyrstu įrum hennar į Austurlandi aša sķšar. Žó veršur lķklegt aš teljast aš žar hafi hśn bśiš einhvern tķma į milli žess sem hśn var ķ Lošmundarfirši og Hśsavķk, ef eitthvaš er hęgt aš rįša ķ söguna af žvķ žegar hśn seldi smįfęttu saušina į Eskifirši og Žurķšur dóttir hennar mętti henni meš saušareksturinn ķ Eyvindarįrdölum og hafši į orši "smįfęttir eru saušir žķnir móšir" en žeir reyndust vera mżs žegar Imba hafši fengiš žį greidda.

En hver var Galdra-Imba? Į žvķ hef ég haft įhuga frį žvķ ég sį ęttartölu afa mķns og nafna fyrir rśmum 30 įrum sķšan. Žvķ žjóšsagna persónan Ingibjörg Jónsdóttir (Galdra-Imba) var formóšir okkar nafnanna, eins og svo margra austfiršinga. Nś į dögum netsins er aušvelt aš fletta Galdra-Imbu upp og fį um hana fleiri upplżsingar en finna mį ķ žjóšsagnasöfnunum.

Ingibjörg Jónsdóttir mun hafa veriš fędd įriš 1630, dóttir įbśendanna į Žverį ķ Skagafirši, žeirra Helgu Erlendsdóttir, sem var prestdóttir, og séra Jóns Gunnarssonar prests ķ Hofstašažingum ķ Skagafirši og sķšar į Tjörn ķ Svarfašardal. Žaš rann žvķ ómengaš prestablóš um ęšar Imbu. Litlar heimildir eru af uppvaxtarįrum Ingibjargar ašrar en žęr aš hśn į aš hafa veriš ķ lęri hjį Leodegarķusi, sem mun hafa bśiš ķ Eyjafjaršarsżslu og var annaš hvort enskur eša žżskur, almennt kallašur Leki. Allavega er ekki vitaš til aš ķslendingur hafi boriš žetta nafn. Eiginmašur Ingibjargar varš séra Įrni Jónsson, fęddur sama įr og hśn, prestsonur śr Svarfašardal. Įrni hafši gengiš ķ Hólaskóla og veriš ķ nokkur įr ķ lęri hjį Gķsla Magnśssyni sżslumanni (Vķsa-Gķsla). Ingibjörg er sögš seinni kona Įrna (samkv. einstaka heimildum) en fyrri kona hans hét Žórlaug og įttu žau 4 börn. Af žvķ hjónabandi eru engar sagnir.

Įrni var prestur ķ Višvķk įriš 1658. Žurķšur dóttir Įrna og Ingibjargar er fędd 1660, en įriš 1661 flytja žau ķ Fagranes, undir Tindastóli utan viš Saušįrkrók, og eru žar presthjón ķ tólf įr. Įrni veršur svo prestur aš Hofi į Skagaströnd įriš 1673. Žau Ingibjörg eru sögš hafa eignast saman 5 börn, Žurķši, Jón, Margréti, Gķsla og Gunnar. Athygli vekur aš žrjś af elstu börnum žeirra eru sögš fędd 1660 žegar žau hjón standa į žrķtugu. Gķsli og Gunnar eru svo fęddir 1661 og 1664. Žegar žau eru aš Hofi į Skagaströnd er Įrni sakašur um galdur og mįlferlin gegn honum dómtekin įriš 1679. Žeir sem sóttu aš Įrna voru ekki nein smįmenni, žvķ žar fóru fyrirmenni og lögréttumenn, sem höfšu undirbśiš ašförina vel og vandlega eftir lögformlegum leišum žess tķma. Strax voriš 1678 hafši prófasturinn ķ Hśnavatnssżslu, séra Žorlįkur Halldórsson, tilkynnt Gķsla biskupi Žorlįkssyni um galdraiškun Įrna. 

Séra Įrni var aš lokum kallašur fyrir prestastefnu aš Spįkonufell 5. maķ 1679. Jón Egilsson lögréttumašur ķ Hśnavatnssżslu bar žaš į Įrna aš hann hefši ónżtt fyrir sér kś og hafši 12 vitni sem svöršu fyrir aš hann fęri meš rétt mįl. Žegar Įrni var spuršur hvaš hann hefši sér til varnar kvašst hann engar varnir hafa ašrar en vitnisburš nokkurra góšra manna um kynni žeirra af sér, sem prestastefnan komst aš nišurtöšu um aš vęru gagnslausar žar sem žęr kęmu mįlinu ekki viš.

Nęstur sakaši Halldór Jónsson, einnig lögréttumašur Hśnvetninga, Įrna um "aš djöfuls įsókn og ónįšun hafi į sitt heimili komiš, meš ógn og ofboši į sér og sķnu heimilisfólki, aš Gunnsteinsstöšum ķ Laugadal,,," og lagši fram vitnisburš 3 manna, sem höfšu stašfest žį į manntalsžingi ķ Bólstašahlķš um voriš, og auk žessa lagši hann fram yfirlżsingu 21 manns um žaš, aš Halldór "segi satt ķ sķnum įburši upp į prestinn sķra Įrna". Įrni kvašst ašspuršur engin gögn hafa gegn žessum įburši Halldórs en lżsti sig sem fyrr saklausan.

Žrišja įkęrandinn, sem fram kom ķ réttinum, var bóndinn Ķvar Ormsson. Hann kvaš séra Įrna vera valdan „aš kvinnu sinnar, Ólafar Jónsdóttur, ósjįlfręši, veikleika og vitfirringu," og vķsaši hann um žetta til žingvitna, sem hefšu veriš tekin og eišfest žessu til sönnunar. Įrni neitaši į sömu forsemdum og įšur.

Fjórši og sķšasti įkęrandinn var Siguršur Jónsson rķkur bóndi ķ Skagafirši og lögréttumašur ķ Hegranesžingi. Lagši hann fram svohljóšandi įkęru į séra Įrna: „Ég, Siguršur Jónsson eftir minni fremstu hyggju, lżsi žvķ, aš žś, Įrni prestur Jónsson, sért valdur aš žeirri neyš, kvöl og pķnu, sem sonur minn, Jón, nś 10 vetra aš aldri, hefur af žjįšur veriš, sķšan fyrir nęstumlišin jól, og nś til žessa tķma. Sömuleišis lżsi ég žig valdan af vera žeirri veiki, kvöl og pķnu, er dóttir mķn, Žurķšur, hefur af žjįšst, sķšan fimmtudaginn ķ 3. viku góu. Held ég og hygg žś hafir žį neyš, kvöl og pķnu mķnum bįšum įšur nefndum börnum gjört ešur gjöra lįtiš meš fullkominni galdrabrśkun ešur öšrum óleyfilegum Djöfulsins mešulum. Segi ég og ber žig, Įrni prestur Jónsson, aš ofanskrifašri hér nefndra minna barna kvöl valdan."

Lagši Siguršur svo fram vottašan vitnisburš fjögurra hemilsmanna aš hann hefši žrisvar sinnum synjaš Įrna bónar sem hann baš įšur en veikindi barna hans hófust. Žessi veikindi žeirra hafi sķšan "aukist, meš kvölum og ofboši ķ żmislegan mįta", einkum ef gušsorš var lesiš eša haft um hönd. Loks var žrišja įsökun Siguršar į hendur Įrna einkennileg. Hann hafši veriš ķ fiskiróšri, lenti ķ hrakningum, og fékk erfiša lendingu "framar öšrum" sem róiš höfšu žennan dag, svo aš bįtur hans hafši laskast. Žetta hafši skeš sama daginn og kona hans hafši synjaš séra Įrna bónar. Sannsögli sķnu til stašfestu lagši lögréttumašurinn fram vottorš frį Benedikt Halldórssyni sżslumanni ķ Hegranesžingi og fimmta lögréttumanns, auk fleiri frómra manna.

Žegar hér var komiš snéri biskup sér aš Įrna og skoraši į hann aš leggja fram mįlsbętur sér til varnar gegn įburši Siguršar, en prestur kvašst eins og įšur, vera saklaus af öllum galdra įburši og engar vottfestar varnir hafa fram aš fęra, og myndi hlķta dómi stéttarbręšra sinna, hvort sem hann yrši haršur eša vęgur. Sumir hafa tališ séra Įrna hafa veriš veikan į geši, jafnvel vitfirrtan, hvaš žessa mįlsvörn varšar. En sennilegra er aš hann hafi treyst į réttsżni kolleika sinna. Žaš žarf ekki aš oršlengja žaš frekar, réttarhöld prestastefnunnar aš Spįkonufelli komust aš žeirri nišurstöšu aš séra Įrni Jónsson skildi brenndur į bįli. Įrni įtti žó einn möguleika į undankomu meš svoköllušum tylftareiši, en žaš er eišur 12 mįlsmetandi manna um sakleysi hans į žvķ sem į hann var borši. 

Įrni viršist hafa įkvešiš žegar ķ staš eftir dóminn aš flżja austur į land, enda vandséš hverjir hefšu veriš tilbśnir aš sverja honum eiš gegn žeim höfšingjum sem eftir lķfi hans sóttust. Žjóšsagan segir aš Įrni hafi flśiš einn, en ašrar sagnir segja aš hann hafi fariš meš fjölskylduna alla og žau Ingibjörg hafi sett sig nišur į Nesi viš Lošmundarfjörš. Austurland hafši įšur veriš grišastašur žeirra sem sęttu galdraofsóknum į Ķslandi og er saga Jóns "lęrša" Gušmundssonar um žaš eitt gleggsta dęmiš. 

Sumariš 1680 var lżst eftir Įrna sem óbótamanni į Alžingi. Lżsingin hljóšaši svo; „Lįgur mašur, heršamikill, dökkhęršur, brśnasķšur, dapureygšur, svo sem teprandi augun, meš ódjarfIegt yfirbragš, hraustlega śtlimi, mundi vera um fimmtugsaldur". Žetta įr fer Įrni til Englands, sennilega vegna žess aš žar hafši bróšir hans, Žorsteinn, sest aš og hefur hann sjįlfsagt ętlaš aš leit įsjįr hjį honum, en óvķst er hvort fundum bręšranna hefur boriš saman. Hann į aš hafa skrifaš heim, žvķ ķ Męlifellsannįl er ömurlegum įrum Įrna ķ Englandi lżst meš žessum oršum: "Įriš eftir skrifaši séra Įrni til Ķslands og segist eiga öršugt aš fį sér kost og klęši ķ Englandi, žvķ žaš tķškanlega erfiši sé sér ótamt, og andašist hann žar įri sķšar (ž.e.1861)."

Žegar žessar hörmungar dynja į presthjónunum į Hofi standa žau į fimmtugu og börnin eru fimm, öll innan viš tvķtugt. Žaš mį ljóst vera aš hjónin hafa veriš dugmikil og hafa įtt talsvert undir sér efnalega, žvķ žaš hefur ekki veriš heglum hent aš taka sig upp, flytjast žvert yfir landiš meš stóra fjölskyldu, og koma upp nżju heimili. Hafi einhverjum dottiš ķ hug aš Įrni hafi veriš veikur į geši eša sżnt af sér heigulshįtt žegar hann flśši til Englands, žį mį benda į hvernig fór fyrir Stefįni Grķmssyni, sem fór į bįliš 1678, įri įšur en Įrni hlaut sinn dóm, gefiš aš sök aš hafa boriš glķmustaf ķ skó sķnum įsamt žvķ aš eyšileggja nit ķ kś. Var sérstaklega til žess tekiš viš žau réttarhöld aš Stefįn og Įrni žekktust, enda mįlatilbśnašurinn gegn Stefįni m.a, komin frį Jóni Egilssyni, sama lögréttumanni og fór fyrir mįltilbśnaši į hendur Įrna. Hver rótin var aš ašförinni aš séra Įrna er ekki gott aš geta til um, en ekki er ólķklegt aš hśn hafi veriš fjįrhagslegs ešlis.

Ingibjörg viršist hafa haft bolmagn til aš koma sér og börnum sķnum vel fyrir į Austurlandi og mį žvķ ętla aš žau hjón hafi veriš vel stęš žegar žau flżšu Noršurland. Žurķšur dóttir hennar bjó į Nesi ķ Lošmundarfirši. "Haldin ekki sķšur göldrótt en móšir hennar", segir Espólķn. "Žótti vęn kona og kvenskörungur", segir Einar prófastur. Synir hennar voru Jón og Oddur, sį sem Galdra Imbu ętt er viš kennd. Um žau Jón og Margréti er fįtt vitaš, bęši sögš fędd 1660 eins og Žurķšur. Gķsli varš bóndi ķ Geitavķkurhjįleigu, Borgarfirši. "Žótti undarlegur, fįskiptin og dulfróšur", segir Einar prófastur. Žjóšsögur Sigfśsar greina frį Jóni "Geiti" Jónssyni sem var galdramašur ķ Geitavķk og į aš hafa veriš sonarsonur Ingibjargar og Įrna gęti žess vegna veriš aš žeir bręšur Gķsli og Jón hafi bįšir ališ manninn ķ Geitavķk, žvķ ekki er vitaš til aš Gķsli hafi įtt afkomendur. Gunnar varš prestur į Stafafelli ķ Lóni, sķšar į Austari-Lyngum ķ V-Skaftfellssżslu. Gunnar var borinn galdri lķkt og fašir hans, en bar žaš af sér meš eiši 3. jśnķ įriš 1700. Hafši hann žį misst hempuna um tķma bęši vegna žessa og barneignar. Žegar hann hafši hreinsaš sig af galdraįburšinum, var honum veitt uppreisn og voru honum veitt Mešallandsžing įriš 1700.

Galdra oršiš fylgdi Ingibjörgu og afkomendum śt yfir gröf og dauša, og lifir enn ķ žjóšsögunni. Samt er ekki vitaš til aš Ingibjörg Jónsdóttir hafi nokkru sinni veriš įkęrš fyrir galdur og fįar žjóšsögur sem greinir frį göldrum hennar į Noršurlandi. Hśn leitašist samt viš aš hreinsa sig af galdraįburši lķkt og sjį mį ķ Alžingisbókum įriš 1687. Žar er pistill; "Um frelsiseiš Ingibjargar Jónsdóttur śr Mślažingi. Var upp lesin erleg kynning žeirrar frómu og gušhręddu dandikvinnu Ingibjargar Jónsdóttur, sem henni hefur veriš af mörgum góšum manni, bęši noršan og austan lands, śt gefin um hennar erlegt framferši. Og eftir žvķ aš trśanlega er undirréttaš af valdsmanninum Bessa Gušmundssyni, aš hér nefnd kvinna beri žunga angursemi, sökum žess henni hafi ei leyft veriš aš nį frelsiseiši mót žvķ galdraryktis hneykslunar aškasti, er hśn žykist merkt hafa višvķkjandi fjölkżnngisrykti, žar fyrir, svo sem rįša mį af hennar vitnisburša inntaki, aš stór naušsyn til dragi, samžykkja lögžingismenn, aš velnefndur sżslumašurinn Bessi Gušmundsson henni frelsiseišsins unni, svo sem hann meš góšra manna rįši og naušsynlegu fortaki fyrirsetjandi veršur." (Alžingisbękur Ķslands, 1912-90: VIII, 154-55).

Dylgjurnar um galdrakukl Ingibjargar viršast ekki eiga sér ašra stoš ķ opinberum gögnum en ķ žeim frelsiseiš sem hśn fęr tekin fyrir į Alžingi. Žį er Ingibjörg 57 įra gömul,ekki hef ég rekist į hversu gömul hśn varš, og viršist frelsiseišur hennar vera sķšustu opinberu heimildir um hana.

Žjóšsagan segir aš žegar Galdra-Imba lį banaleguna, baš hśn aš taka kistil undan höfšalagi sķnu og kasta honum ķ sjóinn, en lagši blįtt bann viš žvķ aš hann vęri opnašur. Mašur var sendur meš hann og var lykillinn ķ skrįnni. Hann langaši mikiš til žess aš forvitnast um hvaš vęri ķ kistlinum, og gat ekki į sér setiš, og lauk honum upp. En žį kom ķ ljós, aš ķ honum var selshaus, sem geispaši įmįtlega framan ķ manninn, sem žį varš hręddur og fleygši kistlinum ķ sjóinn eins fljótt og hann gat. Nokkru sķšar dó maddaman.

Samkvęmt žjóšsögunum er žvķ nokkuš ljóst aš žaš hefur gustaš af Ingibjörgu og afkomendum hennar į Austurlandi. Sigfśs Sigfśsson getur žess, aš eftir aš Imba var öll žį hafi Žurķšur lįtiš flytja hana frį Dallandi ķ Hśsavķk yfir į kirkjustašinn Klyppstaš ķ Lošmundarfirši. Hann segir aš gamlir menn hafi lengju vitaš af leiši Galdra-Imbu meš hellu ofan į, sem hśn sagši fyrir um aš žar skildi lįtin žegar hśn létist. Sigfśs endar galdražįtt sinn um Imbu į oršunum "Margt og myndarlegt fólk er komiš af žeim męšgum į Austurlandi".

 

Selshaus 2

 

Heimildir;

Žjóšsagnasafn Sigfśsar Sigfśssonar

Žjóšsögur Ólafs Davķšssonar

Ķslendingabók

Prestasögur 4 / Oscar Clausen

Galdra-Imba / Indriši Helgason

Galdra-Imba / Wikipedia

Žjóšfręši 


Torfbęrinn


Hjaltastašažinghį

IMG_6491

Žó žaš sé kannski fullmikiš sagt aš Hjaltastašažinghį sé falinn fjįrsjóšur, žį leynist žar margt žegar grannt er skošaš og kannski įstęša fyrir "tśrista" aš hęgja į sér į hrašferš sinni til Borgarfjaršar. Žegar ég dvaldi ķ minni Noregs śtlegš žį einsetti ég mér žaš aš fara sunnudagsrśnt um hlišarvegi Hjaltastašažinghįr og skoša žaš af sveitinni sem ekki sęist frį veginum. En eins og flestir vita žį liggur žjóšvegurinn til Borgarfjaršar um hana mišja og er vķšsżnt frį honum, svo sunnudagsrśntur įtti ekki aš verša mikiš mįl. En nś er komiš langt į fjórša įr og ég enn aš hringla um Hjaltastašažinghįna stöšugt uppgötvandi leyndadóma hennar.

Eitt žaš fyrsta sem mašur tekur eftir eru hinar endalausu mżrar sem kallast blįr į austfirsku. Reyndar skrifaši Stefįn Jónsson fréttamašur um žaš ķ bókinni Gaddaskötu hverskonar votlendi mętti kalla blį. Žvķ mżri mętti finna ķ hverju krummaskuši en undir blįr žurfi heilu sveitirnar. Mżrin sé ķ mesta lagi dż viš tśnfótinn į mešan blįin umkringi tśniš. Sumarlangri rannsókn Stefįns į blįm lauk ķ Hjaltastašablįnni, žvķ engin veit hvaš blį er fyrr en hann hefur komiš ķ Hjaltastašažinghį.

IMG_6512

Viš gömlu hreppamörkin į milli Eišažinghįr og Hjaltastašažinghįr er Kjarvalshvammur, ķ honum stendur hśs sem var eina fasteignin meistarans ķ lifanda lķfi. Bóndinn į Ketilsstöšum gaf honum skikann og lét byggja kofann į Trésmķšaverkstęši KHB. Žarna dvaldi Kjarval oft og mįlaši žar margar af sķnum fręgustu myndum. Ķ hvamminum er lķka bįtaskżli yfir Gullmįvinn, bįt sem Kjarval įtti, į honum sigldi hann nišur Selfljót til sjįvar og žašan seglum žöndum śt Hérašsflóann, fyrir Brimnes, og yfir til ęskustöšvanna ķ Borgarfirši. Žessa siglingu meš vind og įrar einar aš vopni, fór Kjarval einsamall kominn vel yfir sjötugt og lżsir žaš vel hversu hugašur Kjarval var žegar kom aš žvķ aš lįta drauma rętast.

Kjarval

 

Hjaltastašažinghį er svo dularfull aš žaš er meir aš segja tilgįta um žaš aš śr henni hafi komiš hershöfšingi, sem var sagšur "réttsżnn mašur og mannśšlegur" öfugt viš žann ribbaldaflokk sem hann fór fyrir og samanstóš m.a. af žżskum mįlališum til varnar furstadęminu ķ Hyéres, sem sķšar sameinašist furstadęminu ķ Provance ķ S-Frakklandi. Žetta rifjašist upp fyrir mér nśna vikunni žegar fréttir voru af mannskęšu žyrluslysi viš St. Tropez ķ Sušur-Frakklandi. Hershöfšinginn śr Hjaltastašažinghįnni į aš hafa veriš Gušmundur Gušmundsson sonur séra Gušmundar į Hjaltastaš, sonar Jóns "lęrša".

Jón lęrši, sį mikli galdramašur, bar beinin ķ Hjaltastašažinghį. En hann hafši, eins og fleira fjölfrótt fólk į Ķslandi, hrakist austur į land og žannig foršaš sér frį bįlinu. Um komu sķna austur į Héraš segir Jón žetta ķ Fjöldęgru sinni "Hitti žar męta menn og milda fyrir, Bjarna sżslumann og blķšan prófast, sķra Ólaf vorn, sęlan meš guši; umbuni guš žeim allar velgeršir".

IMG_1032Žó svo aš gefin hafi veriš śt fleiri hundruš blašsķšna bók af ritsmķšum Jóns og göldrum, įsamt flótta hans undan réttvķsinni, žį hafa skįld og rithöfundar gert lķtiš meš dvöl žessa merka sautjįndu aldar manns ķ Hjaltastašažinghįnni. En hann dvaldi sķšustu įrin į Hjaltastaš. Įrin įšur hafši hann leynst įsamt konu sinni śti ķ Bjarnarey viš minni Hérašsflóa, eftir aš austfirskir höfšingjar töldu sig ekki lengur geta variš hann fyrir Bessastašavaldinu.

Meira fer fyrir žvķ ķ fręširitum žegar Jón hélt til Kaupmannhafnar į mešan hann bjó ķ Bjarnarey. Hann fór įsamt Gušmundi syni sķnum sem einnig žurfti aš fį réttan sinn hlut fyrir Ķslensku valdi. Leitušu žeir fešgar įsjįr Konungsvaldsins til aš fį Jón nįšašan frį galdrabrennunni. Nįšunina fékk hann ķ Kaupmannahöfn en žurfti aš stašfesta hana į Alžingi. Höfšingjar landsins voru ófįanlegir til aš samžykkja nįšun Jóns en létu óįtališ aš hann fęri aftur austur į land. Um žaš segir Jón ķ Fjöldęgru sinni "En aš skilnaši įlyktušu Jens og junkur aš ég frķ skyldi ķ Mślasżslu mķna reisa og hjį kerlingu kśra sķšan." Žau hjónin dvöldu sķšan į Hjaltastaš hjį séra Gušmundi syni sķnum sem einnig fékk friš austan-lands fyrir Ķslenskum valdsmönnum.

Landnįm Hjaltastašažinghįr er svo enn ein rįšgįtan. Sagt er aš Uni "Danski" hafi fyrstur numiš žar land. Hann var sonur žess Garšars Svavarssonar sem fyrstur fann Ķsland, žó įn žess aš nema žaš, en gaf landinu žess ķ staš nafniš Garšarshólmi. Landnįma getur žess aš Uni hafi oršiš aš flżja landnįm sitt žar sem innfęddir vildu ekki lįta honum ķ té bśstofn, en Landnįma getur žess ekki hverjir žeir bęndur voru. Žrįfaldur oršrómur hefur veriš uppi um aš ekki sé allt sem sżnist viš landnįm Hjaltastašažinghįr og hafa Keltneskir draugar veriš žar fyrirferšamestir.

Ķ dag fór ég svo enn einn "sunnudagsbķltśrinn" meš frśnni og var žį ekki žessa fķna gljį ķ Bóndastašablį. Žar rétt fyrir utan er sjįlfsafgreišslu sjoppan hans Kidda vķdeóflugu, sem gengur fyrir draumum, sól og vindi rétt eins og Gullmįvurinn hans Kjarvals.

IMG_6435

 

IMG_6495

 


Norskur eldislax heimsins mengašasti matur


Sannleikurinn um sannleikann


Knśtsdagur - Knśtsbylur

Ķ dag er Knśtsdagur, sem var messudagur til minningar um Knśt hertoga sem veginn var į Sjįlandi įriš 1131.  Dagsins hefur einnig veriš minnst fyrir mannskašavešur žennan dag įriš 1886 og kallaš var Knśtsbylur. Vešriš kostaši 15 menn lķfiš og geisaši į afmörkušu svęši  austanlands. Halldór Pįlsson safnaši frįsögnum af žessu vešri, frį žeim sem žaš mundu, ķ bók sķna Knśtsbylur.

"Skašavešriš 7. janśar 1886 var kennt viš almanaksnafn dagsins og kallaš Knśtsbylur. Vešriš gekk mest yfir Mślasżslur og Austur-Skaftafellssżslu. Žaš skall į snemma dags į milli mišmorguns og hįdegis svo snöggt sem kólfi vęri skotiš. Vķšast hvar var bśiš aš reka fé til beitar, en stöku menn voru svo vešurglöggir eša höfšu žann vešurugg, aš žeir rįku ekki fé frį hśsi. Hvergi varš fé, sem śt hafši veriš lįtiš nįš ķ hśs um daginn. Nęsta dag var upprof en frosthelja. Nįšist žį megin hluti fjįrins hrakiš og śr fönn dregiš, en vķšast fórst til daušs fleira og fęrra. Sumstašar hraktist fé ķ vötn og sjó. Žannig hrakti flesta saušina ķ Hrafnsgerši ķ Lagarfljót og ķ Fjöršum sumstašar rak fé undan vešrinu ķ sjó.

Mikill mannskaši og margskonar annar skaši varš ķ žessu vešri. Sex menn uršu śti, žrķr į Fljótsdalshéraši, tveir ķ Reyšarfirši og einn ķ Breišdal. Bįtur fórst frį Nesi ķ Noršfirši meš 4 mönnum og annar ķ Reyšarfirši meš 5 mönnum norskum. Žrjįr skśtur rak į land ķ Seyšisfirši og brotnušu tvęr žeirra mikiš. Žök rauf af hśsum vķša og mörg uršu fleiri smęrri tjón. Mikiš tjón į saušfé varš ķ Knśtsbyl ķ Austur-Skaftafellssżslu. Į žremur bęjum rak allt saušfé ķ sjó og hross sumstašar. Kirkjan fauk į Kįlfafellstaš og žök af hśsum vķša."

Žetta mį lesa ķ Austurland III bind um bylinn sem kenndur er viš Knśt hertoga. Um žetta óvešur hefur einnig veriš skrifuš heil bók sem nefnist Knśtsbylur og hefur Halldór Pįlsson žar tekiš saman frįsagnir eftir fólki į Austurlandi sem mundi eša hafši heyrt talaš um žetta vešur. Žar segir aš bylurinn hafi veriš lķkari fellibyl en ašrir byljir vegna mikils vindstriks. Lķtillega hafši snjóaš nóttina fyrir bylinn en logn var į undan honum, svo flestir settu śt saušfé til beitar, en žetta reyndist svikalogn žvķ vešriš brast į ķ einni svipan meš ęgilegum vindstyrk snjókomu og frosti. Margar frįsagnir greina frį žvķ hve erfišlega gekk aš koma forystu fé śr hśsum žennan morgunn og ķ sumum tilfellum mun vešurskyggni forustufjįrins hafa komiš ķ veg fyrir tjón. Eins er vķša sagt frį vešurdyn sem heyršist rétt į undan vešrinu žó svo lygnt vęri og varš žaš einhverjum til bjargar.

Ķ Sušursveit var snjólaust žegar gekk ķ Knśtsbyl en žar fauk m.a. kirkjan į Kįlfafellstaš, um eftirköstin segir: Eftir Knśtsvešriš var jörš mjög illa farin. Allur jaršvegur var skafinn upp, og žar sem įšur voru fallegir vķširunnar, blasti viš svart flag. Vķša var jaršvegurinn ķ fleiri įr aš nį sér eftir žetta įfall.

Ķ Breišdal segir Siguršur Jónson sem var unglingur aš Ósi m.a. svo frį eftir aš hann reyndi aš komast śr fjįrhśsi örstutta leiš heim ķ bę žegar vešriš brast į: ...uns ég kom aš bęjarhorninu sem ég žurfti aš beygja fyrir til žess aš komast aš bęjardyrunum. Žį hrakti stormurinn mig frį veggnum, žvķ śt meš noršurhliš bęjaržorpsins stóš stormurinn, og ég rann undan vindinum nišur hlašbrekkuna. Lķklega hefši ég reynt aš skrķša upp bęjarbrekkuna og heim ķ bęjardyrnar, sem voru į noršurvegg bęjaržorpsins, en hvort žaš hefši tekist, er óvķst, žvķ aš įšur en til žess kęmi, aš ég reyndi žaš, var tekiš ķ mig og ég leiddur heim ķ bęjardyrnar. Žetta gerši Gunnar Jósepsson hśsbóndinn į bęnum.

Fašir minn Jón Einarsson įtti lķka heima į Ósi, žegar žetta skeši, og var aš gęta fulloršna fjįrins, sem var śti meš sjónum, um klukkustundar gangs frį bęnum. Fašir minn hafši veriš meš allt féš utan viš staš žann er Kleifarrétt heitir. Žaš er ekki fjįrrétt heldur klettahlein, er nęr langt til frį fjalli nišur aš sjó. Hann kom fénu ķ gott skjól utan viš Kleifarrétt nišur viš sjóinn og stóš yfir žvķ til kvölds og žaš lengi nętur, aš hann treysti žvķ, aš žaš fęri ekki śr žessum staš, mešan į bylnum stęši. Žį yfirgaf hann žaš og hélt ķ įttina heim til fjįrborgarinnar er var höfš stuttu innar en Kleifarréttin er. Fjįrborgin var nęturstašur Ósfjįrins framan af vetri, mešan svo haglétt var, aš fulloršnu fé var ekki gefiš hey. Žar var meira skjól en hjį fénu žar śti viš Kleifarrétt. Ķ fjįrborginni hélst hann ekki viš nema ķ stutta stund sökum hręfarelda, er žar var mikiš af. Innan um elda žessa undi hann sér ekki, žó saklausir vęru. Hann hélt žvķ brįtt žašan heim į leiš inn meš fjallinu, žótt stormurinn og kófiš vęri svo mikiš aš hvergi sęist.

Žaš var fariš aš daga žegar lagt var af staš aš heiman og śt meš sjónum til aš leita föšur mķns og fjįrins. Žeir męta föšur mķnum, žar sem heitir Ósleiti, į réttri leiš heim til bęjar, en stiršur var hann žį til gangs,mest vegna žess aš klakahella svo mikil var fyrir andliti hans, aš hann sį varla nema upp ķ himininn. Hann var mašur alskeggjašur, svo aš ķ skegginu og andlitinu fraus hrķšarkófiš sökum lķkamshitans. Fram eftir nóttu braut hann af andlitinu svellhśšina, svo hann sęi frį sér, en svo fór andlitiš aš sįrna undan sķfelldu nuddi meš frosnum vettlingum, svo hann varš aš hętta aš hreinsa af andlitinu klakann, en öndun hans hélt žó opnum götum, aš hann sį nokkuš upp fyrir sig. Er klakinn var žķddur af andlitinu, kom ķ ljós aš hann var blóšrisa, einkum į enninu, nefinu og kinnbeinunum.

Viš žetta mį bęta aš trśmennska Einars viš Ósféš var svo mikils metin aš Gušmundur hśsbóndi į Ósi gaf honum bestu kindina sķna eftir žetta vešur enda lifši allt féš sem var śti viš Kleifarrétt.

Ķ Mżnesi ķ Eišažinghį į Héraši bjó ķ Knśtsbyl Ólafur Magnśsson įsamt Gušmundi tengdasyni sķnum. Hjį Ólafi var žį Einar sonur hans, rösklega tvķtugur aš aldri. Hann hirti fé į beitarhśsum austur frį Mżnesi, hafši lįtiš féš śt žennan morgun, var komin heim aftur og var aš hjįlpa föšur sķnum viš aš taka til nauthey ķ hlöšu, žegar hrķšin skall eins og reišaržruma į žekjuna. Žreif hann vettlinga og hljóp śt ķ fįrvišriš lķtt bśinn og hugšist bjarga fénu ķ hśs, en kom eigi aftur. Žegar vešur tók aš lęgja, svo komist var ķ hśsin, voru hśsin tóm. Fannst Einar daginn eftir, helfrosinn skammt frį tśninu ķ Mżnesi. Žaš heita Vallnaklettar, žar sem hann fannst. Ólafur Siguršsson vinnumašur Sigfśsar Oddsonar į Fljótsbakka, fannst frosinn ķ hel į holtunum śt af Mżnesi , nišur af Skagagili, hann var sagšur 36 įra.

Žessi hśsgangssaga er frį Ketilstöšum į Völlum: Siguršur hét vinnumašur Siguršar bónda Hallgrķmssonar. Hann var aš reka saušina ķ haga upp til fjalls, er ķ bylinn gekk. Hann kom saušunum ķ Beinįrgiliš stutt frį Flatarhśsunum. Žetta voru 100 saušir. Hann stóš hjį saušunum žann dag og nęstu nótt og lét žį ekki fenna. Ekki er vitaš um klęšnaš hans, en ókalin komst hann heim. Fjįrmašur Gunnar Pįlsson, er hirti féš į Grundinni, hafši mešferšis tvo poka śr togbandi. Er bylinn gerši, var hann į milli fjįrhśsa og bęjar, fer hann žį ķ annan pokann, en setur hinn yfir höfuš sér, lagšist sķšan nišur og lét fenna yfir sig. Žannig bjargašist hann ómeiddur frį žessum voša byl.

Śr dagbók Sölva Vigfśssonar į Arnheišarstöšum ķ Fljótsdal: 7. Janśar 1886, noršan brįšófęrt vešur, žaš allra hvassasta. Hann var bjartur fyrst um morgunninn, svo bśiš var aš setja śt féš ķ Hrafnsgerši, en vešriš kom į smalann, og hann missti féš śr höndum sér, og žaš hrakti ķ fljótiš, en mešfram landi var krapi, sem žaš festist ķ, svo fraus aš žvķ um nóttina, og drapst 56 en 56 fannst hjarandi. 8. Janśar, noršan meš kófi -14°C. Viš vorum aš bjarga žvķ sem lifandi var af Hrafngeršis fénu, śr fljótinu og grafa žaš ķ fönn.

Frįsögn Gķsla Helgasonar ķ Skógargerši Fellum: Ķ Hrafnsgerši ķ Fellum voru saušir heima į tśni, og vildi smalinn reka žį allsnemma žennan morgun. Svartur forustusaušur var ķ hśsinu og fékkst ekki śt. Hann hljóp kró śr kró. Žį vildi smalinn handsama saušinn og draga śt śr hśsinu, en žaš tókst ekki, žvķ aš žį stökk Svartur upp ķ garšann og yfir hann; žó hann hefši aldrei veriš garšakind. Varš śr žessu garšaleikur, sem saušamašur tapaši. Žį tók hann žaš rįš aš leita lišveislu hjį fjósamanni. Tókst žeim ķ félagi aš handsama Svart og draga hann śt. Sķšan rak saušamašur hópinn yfir Hrafngeršisįna, og segja žó sumir, aš žį vęri vešriš aš skella yfir, er hann hélt heimleišis. Ekki žarf aš oršlengja um žaš, aš žessi hjörš tżndist öll ķ Lagarfljótiš, sem žį var aš leggja, en engri skepnu fęrt.

Vissi ekki Svartur lengra fram en mašurinn?


Sjónhverfing sjįlfselskunnar vill alltaf meira


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband