Žaš sem ekki veršur metiš til fjįr

Rannsóknir Barša Gušmundssonar um uppruna Ķslendinga varpa algerlega nżju ljósi į frįsögn Snorra Sturlusonar ķ Heimskringlu, sem hingaš til hefur veriš talin žjóšsaga ein, įn nokkurs heimildagildis. Snorri segir, aš Ęsir hafi komiš frį Svartahafs löndum til Noršurlanda undir forustu 12 hofgoša.

Žjóšstofn žessi kemur fyrst til Danmerkur og flyzt žašan til Svķžjóšar. “Óšinn setti lög ķ landi sķnu, žau er gengiš höfšu meš Įsum.” Hann kenndi žeim rśnir, galdra og ljóšagerš. Žaš er harla merkilegt, aš Snorri skuli gera rįš fyrir norręnni sérmenningu, sem upptök eigi ķ hinum fjarlęgu Svartahafslöndum.

En žar voru heimkynni Herśla, eftir aš žeir komu noršan frį Eystrasalti. Vegur žeirra žašan til Noršurlanda er varšašur arfsögninni. Žessi vegur er vandratašur, enda vķša horfin ķ rökkur forneskjunnar.

Barši Gušmundsson hefur unniš žaš mikla afrek, aš rekja žį slóš fešra vorra austan frį ströndum Azovhafs śt til Ķslands, og reist sér žannig óbrotgjarnan minnisvarša ķ ķslenzkri sagnaritun. (Reykjavķk, ķ įgśst 1959 – Skśli Žóršarson.)

Žannig endar inngangur aš ritgeršasafni Barša Gušmundssonar fyrrverandi žjóšskjalavaršar. Įriš 1959 kom ritgeršasafniš śt undir heitinu Uppruni Ķslendinga. Žar rökstyšur Barši aš Ķslendingar séu ekki komnir śt af dęmigeršum Noršmönnum heldur fólki sem var ašflutt, einkum į vesturströnd Noregs. Inngangur Skśla Žóršarsonar tępir į um hvaš ritgerširnar fjalla.

Žar telur Barši Gušmundsson skįldmenntina eitt helsta einkenni ķslensku žjóšarinnar. Žaš sama gera hinar noršurlanda žjóširnar žegar žęr tala um bókmenntažjóšina į sögueyjunni. Enda geymdist saga noršurlanda į vķkingaöld aš miklu leiti į Ķslandi. Fornaldarsaga Noršurlanda, sem ķ dag žykja žjóšsögur, geyma arfsagnir frį žjóšflutningunum miklu.

Nś žegar ķslenskan į oršiš undir högg aš sękja, vegna grķšarlegs ašflutnings fólks til landsins allstašar aš śr heiminum, lķtur śt fyrir aš žjóšin tapi tungumįlinu sem varšveitti vandratašan veg ķ fornaldarsögum. -Nśtķmafólk sem enn getur rakiš ęttartöluna aftur til Óšins samkvęmt žjóšararfinum.

Viš fórnum yfirleitt žvķ óefnislega sem ekki er hęgt aš meta til fjįr, -svo mikil eru įhrif gręšginnar. En į sumt veršur aldrei settur veršmiši, sem rétt er aš hafa ķ huga, nś žegar glóballin kyndir undir flóttamannastraum yfir opin landamęri heimsins.


Draumur eša martröš

Žaš veršur ę ljósari į tali fólks aš tśristavašallinn er farin aš fara ķ žęr fķnustu. Heilu feršamannabęirnir koma fljótandi af hafi og yfirtaka sjįvaržorp landsins aš sumarlagi, svo aš ófęrt veršur į mešan vašallinn veltist um götur, jafnvel liggjandi į gluggum heimila fólks.

Žjóšvegirnir hafa veriš yfirteknir af bķlaleigubķlum žar sem illa akandi og oft óhęfir ökumenn ženja tķmatrektir į milli hįpunkta til aš taka af sér selfķ. Žess į milli mį varla milli sjį hvort athyglin er meiri į stżrinu eša snjallsķmanum og oft birgir stór fartölva  śtsżniš śr framrśšu hśsbķlanna.

Ķ vetur kom ķtrekaš fyrir aš vegum var lokaš innansveitar ķ Mślažingi, žar sem yfir fjallvegi žarf aš fara į milli byggšakjarna. Fyrirtękiš sem ég starfa hjį er meš verkefni vķša į Austurlandi. Žaš er bagalegt žegar žarf aš loka vegum vegna óvita bęši atvinnulega og fyrir allt heimafólk sem vant er aš keyra ķ vetrarašstęšum.

Į leišinni sem ég fer til vinnu daglega mį oft sjį og upplifa óvitahįtt erlendra tśrista. Viš afleggjarann į steypufarbikkunni, sem ég męti til vinnu, var eitt sinn ķ vetur bķll hįlfur śt af vegi meš tśrista. Ég spurši vinnufélagana hvort viš ęttum ekki aš kippa bķlnum upp į veg fyrir fólkiš.

Svariš var skżrt og klįrt nei, sem kom mér į óvart žvķ félagar mķnir eru greišviknir, -žannig aš ég hvįši. Žeir spuršu hvort ég hefši aldrei heyrt hvaš žaš gęti kostaš aš bjarga tśristum. Mżmörg dęmi vęru žess aš žegar tśristar skilušu skemmdum bķlum til bķlaleiga aš žeir tilgreindu einhvern sem hefši ašstošaš žį sem skemmdavarginn, svo ašstoš var tómt mįl aš tala um hjį mér.

Ķ eitt skipti ķ sumar hafši happy camper bķll lent śt af veginum žar sem ég var į leiš ķ fabrikkuna. Stśtungs kall į aldri viš mig hljóp fyrir bķlinn hjį mér bašandi śt öllum öngum  svo ég varš aš stoppa. Hann hafši ętlaš aš snśa į mišjum veginum, en lent viš žaš fram af vegkantinum.

Hann vildi aš ég żtti į bķlinn mešan hann héldi įfram aš spóla ķ snarbröttum kantinum, ég sagši honum aš żta ég skyldi spóla. Svo žegar ekkert gekk, kannaši ég móana nešan viš veg og sį leiš til aš komast annarstašar upp į veg. Hann sagši aš žessi leiš kęmi ekki til greina.

Žį kom aš traktorsgrafa og fręndi minn. Ég spurši hvort hann gęti kippt kallinum upp į veg. Fręndi kom śt og skošaši móann eins og ég hafši gert. Settist svo eldsnöggt upp ķ bķlinn og keyrši hann lengra śt ķ móa og žangaš sem hęgt var aš komast upp į veg meš kallinn veinandi žar sem hann hékk ķ bķlstjórahuršinni. Hann žakkaši okkur samt fyrir žegar bķllinn var kominn upp į žjóšveg eitt.

Ķ sumar heyrši ég hjį bróšur mķnum, sem feršašist austur į land śr Reykjavķk, aš landsmenn vęru farnir aš keyra um į nóttinni vegna įstandsins į žjóšvegunum. Flutningabķlstjórar sem žurfa aš keyra eftir ESB klukkunni hafa einnig ķtrekaš veriš ķ svišsljósi fjölmišlanna fyrir glęfralegan framśrakstur ķ umferšaöngžveitinu.

Ég sagši frį skemmtilegri heimsókn į Djśpavog hérna į sķšunni fyrir nokkrum įrum žegar viš Matthildur mķn fórum aš passa litla sólargeislann okkar hana Ęvi, į mešan foreldrarnir unnu bęši viš aš taka į móti feršamönnum, enda tvö skemmtiferšaskip ķ einu į Berufiršinum. Žį ķ fyrsta sinn fleiri en eitt ķ einu, og žurfti allar tiltękar hendur žorpsins til aš taka sómasamlega į móti gestum.

Ķ sumar hefur ekki veriš óalgengt aš tvö og jafnvel žrjś skemmtiferšaskip séu samtķmis į Berufiršinum, jafnvel oft ķ viku. Feršamenn į götum bęjarins margfaldur ķbśafjöldinn. Vinkona į facebook deildi myndbandi frį Djśpavogi ķ sumar, og sagši ófęrt fyrir bķla į Djśpavogi žann daginn. Žar snéri hśn sér ķ hring skammt frį fęšingastaš og ęskuheimili Matthildar minnar og heimili okkar fyrstu bśskaparįrin okkar, og tók mynd į farsķmann.

Mergšin eigraši um göturnar, eša var eins og indķįnaskari ķ kśrekamyndunum gamla daga, standandi ķ röšum upp um allar hęšir og kletta, skimandi yfir svęšiš. Myndbandiš į facebook endaši svo meš žvķ aš žaš kom ęšandi aš henni stśtungs kelling og hrópaši “WHERE ARE WE”.

Sonur okkar og tengdadóttir keyptu sér flug til Svķžjóšar ķ sumar. Sonurinn sagši aš hótelgisting og feršakostnašur ķ Svķžjóš vęri bara brot af žvķ aš feršast um Ķsland. Ég sagši; veistu ekki af hverju žaš er – žaš fer engin heilvita mašur ķ frķ til Svķžjóšar. Sonur minn brosti og svaraši; -einmitt.

Žaš er ekki lengur fyrsti kostur hjį okkur Matthildi minni aš fara į Djśpavog ķ okkar gamla heimabę til aš rifja upp ljśfa sumar daga, hvaš žį aš feršast um Ķsland. Žetta sumariš var fariš ķ aš spotta śt staš sem hęgt vęri aš vera ķ friši fyrir vašlinum, og žeim stöšum fer óšum fękkandi į landinu blįa.

Ķ vetur dreymdi mig draum og įkvaš svo aš feršast eftir draumnum, ef draum skyldi kalla. Žetta var eina skipulega feršalagiš okkar ķ sumar og žar var frišur fyrir tśristum žó svo aš žeir vęru ķ hundraša tali hinumegin viš hólinn og hinn kantinn į žjóšvegi eitt. Žessa stašar  hefur sennilega hvorki veriš getiš į instagram eša lonley planet.

Ég ętla ekki segja frį žvķ hvar žessi stašur er, enda er hann of frišsęll og fallegur fyrir vašalinn. En ég ętla aš setja hér inn drauminn eins og ég skrįši hann morguninn eftir aš mig dreymdi hann og bišja einhverja draumspaka aš rįša hann ef vera kynni aš žeir rangli hér inn į sķšuna.

 

22.02. Ķ morgunn hafši ég sofiš 20 -30 mķnśtur žegar ég vaknaši og fór į fętur. Mig dreymdi samt stóran draum sem ég mundi.

Mig dreymdi bónda sem var nišur į tśnbletti meš ķslenskan hund og mislitt saušfé. Hann var aš bśa sig ķ aš heyja og var ķ gęruślpu į litlum traktor meš rakstravél. Ég fór nišur į tśn frį bęnum til bóndans žvķ ég heyrši hann segja aš žaš lifši ekkert af žessu mislita.

Fyrir framan tśniš var hafiš, en į milli sjįvar og tśnsins var žjóšvegurinn į malarkambi og lį hann mešfram sjónum fyrir fjallsenda sem nįši nišur undir sjó. Aš baki bęjarins voru brött fjöll žannig landrżmi var lķtiš og stutt aš fara.

Žegar ég kom aš bóndanum sat hann daušur į traktornum og mislitu rollurnar og hundurinn lį lķka dautt ķ kring. Žetta var óhugarleg sjón svo ég įkvaš aš fara nišur į Žjóšveg, en į milli žjóšvegarins og tśnsins var kelda.

Ég gekk mešfram keldunni aš fjallsendanum žvķ mér fannst skrišan žar nį fram aš vegi, en žar reyndist vera kķll į milli skrišunnar og vegarins. Bęši ķ vatninu ķ keldunni og kķlnum skutust um daušir fiskar į krókum meš sveru glęru girni į milli og var eins og eitthvaš dręgi žį meš hraši fram og til baka.

Žegar ég var aš klöngrast ķ skrišunni uppi yfir kķlnum sį ég hafiš lķkt og ķ sķšdegissól, og tók eftir aš sólin var aš setjast ķ suš-austri. Žaš rökkvaši yfir mér ķ skrišunni, tśninu, dauša bóndanum og bęjarstęšinu. Žaš fór engin bķll eftir žjóšveginum.


Tveir plśs tveir

Žegar okkur finnst allt vera oršiš breytt frį žvķ įšur var, jafnvel fjįrhags įhyggjur žjaka, draumar dįnir og töfraveröld horfin hugskotssjónum. Žį getur veriš gott aš leggjast ķ grasiš meš strį į milli tannanna til aš tyggja um leiš og hlustaš er į fugla himinsins, fylgst er meš skżjunum į ferš žeirra yfir himininn og minnast žess aš skż gerir ekki mistök.

Įšur en žś veist af munu margveldi alheimsins nį til innstu hugskots horna og žaš rennur upp fyrir žér aš tveir plśs tveir er žaš sem žér sżnist, -eru bara bókhaldsatriši sem engu mįli skiptir ķ hinu stóra samhengi.

Śtkoman fjórir er samkomulagsatriš manna į mešal. Rétt eins og tķminn, sem er višurkennd sjónhverfingu um žaš aš gęrdagurinn hafi lišiš įšur en morgunndagurinn hefst. Žó svo aš morgunndagurinn stjórnist af gęrdeginum og ķ gęr yršu draumarnir til um morgunndaginn.

Žaš er ekkert ķ nśinu sem gefur tilefni til žess aš hafa įhyggjur, annaš en hugmyndir okkar um aš žeir sem lifa lišinn tķma séu meš elliglöp, žeir sem lifa ķ óžekktri framtķš séu gešbilašir og aš žeir sem ganga śt frį aš tveir plśs tveir séu fjórir endi ęvina gjaldžrota.

Žegar upp er stašiš er žaš trś, von og kęrleikur sem skiptir mįli.


Žegar žjóšaskįldin rumska

Bubbi Morthens er meš grein ķ Morgunnblašinu ķ dag, undir fyrirsögninni “Hernašurinn gegn tungumįlinu”. Žar leggur hann ķslenskunni liš, enda segir hann aš hśn eigi žaš inni hjį sér. Aušvelt er aš vera samįla Bubba enda er hann eitt af žjóšskįldunum sem hefur hvaš oftast hitt ķ hjartastaš meš hreinni og tęrri ķslensku, -ekki ósvipaš og Kim Larsen hefur heillaš Dani į dönsku.

Ķsland er ekki lengur žaš sem žaš var žegar ég var ungur. Žaš er varla til sį blettur lengur į landi voru žar sem ekki mį sjį fótspor og rusl. Höfušborgin Reykjavķk er žakin skiltum į ensku. Allir veitingastašir eru meš ensku sem fyrsta mįl, matsešlar žar meš taldir, og žaš sem meira er: žaš tal­ar enginn ķslensku į žessum stöšum sumir segja vegna žess aš Ķslendingar fįist ekki ķ störfin.

Į žessum oršum hefst Morgunnblašsgrein Bubba. Hann telur feršamannavašalinn eiga sök į hvaš ķslenskan į oršiš undir högg aš sękja ķ eigin landi, -og ekki sķšur fįsinni landans ķ mešvirkni sinni meš gręšginni.

"Mér finnst žaš skipta grķšarlegu mįli aš viš žegjum ekki og séum ekki mešvirk meš žessum geysilega hagnaši og velvild ķslenska feršaišnašarins – og žaš į um leiš viš allar hlišargötur sem liggja śt af feršaišnašinum – sem nżtur góšs af žessu."

Bubbi er lķka meš įkvešna hernašartaktķk til varnar ķslenskunni og vill aš yfirvöld taki hana upp į sżna arma: "Žaš yrši einhvers konar herferš meš listamönnum, rithöfundum og skįldum," segir Bubbi.

Ég tek undir hvert orš Bubba. Žó žaš sé of seint aš endurheimta landiš og žjóšina sem ķ žvķ bjó žegar viš Bubbi vorum ungir, er eina rįšiš til žess aš žjóšin sé ķslensk sem į Ķslandi bżr, -aš višahalda tungumįlinu, skilningi į sögunni og ķslenskum gildum, -öšrum en gręšginni sem hefur veriš ķ hįvegum höfš alla žessa öld.

Vonandi aš žjóšskįld, yfirvöld og vęttir landsins leggi ķslenskunni liš meš Bubba.


mbl.is „Viš getum snśiš vörn ķ sókn“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Viš skulum bara tala ķslensku hérna

Nś er allt aš komast ķ gķrinn eftir sumarfrķ, meir aš segja Ungverjarnir męttir. Žeir komu fyrst til vinnu daginn sem ég ętlaši ķ sumarfrķ, en ég tók žį viku framan af frķinu til aš koma žeim aš verki. Ungverjarnir eru fešgar sem segjast vera mśrarar.

Žeir reyndust ótalandi į ķslensku og okkur gekk lķtiš aš nį sambandi į ensku. Sonurinn talaši viš snjallsķmann sinn og veifaši honum svo framan ķ mig žar til ég varš óšur, og sagši honum aš setja žennan helvķtis sķma sinn ķ vasann ég hefši engan įhuga į honum, ętti ekki einu sinni svona tęki.

Hann talaši žį aftur örstutt og įkvešiš viš sķmann sinn į óskiljanlega hrognamįli og rak hann svo framan ķ mig, og į skjįnum stóš, -ég er nervus – nęstum žvķ į ķslensku. Viš žetta brįši af mér og ég sżndi honum strax aušmżkt fyrir hreinskilnina, og aš višurkenna aš hann vęri smeykur, -og skammašist mķn.

Ég įkvaš svo aš taka žį fešga meš okkur Trausta og Rśmenanum ķ aš gera žaš sem okkur sżndist. Viš įkvįšum aš flota öll gólf ķ nķu ķbśša fjölbżlishśsi į mettķma sem Trausti taldi ekkert mįl. Ungverjarnir voru meš okkur og reyndust afbragšs mśrarar žó mįllausir vęru.

Gamall vinnufélagi ķ steypunni įtti žaš til aš segja; -viš skulum bara tala ķslensku hérna. Žį vissum viš vinnufélagarnir aš betra vęri aš hafa varann į, fljótlega myndi draga til tķšinda. Hann baušst til aš skera af mér hausinn ķ einum svoleišis ķslensku tķma.

Trausti skammar mig oft fyrir aš verša óšur aš įstęšulausu og segir stundum žegar viš erum į leišinni ķ steypu; -žaš er óšarfi aš verša óšur strax. Ég segi honum žį aš žaš sé of seint aš verša óšur žegar steypubķlarnir séu komnir og viš föttum aš viš séum verkfęralausir, auk žess sem allt fari ķ handaskolum ef engin taki aš sér aš verša óšur ķ steypu.

Nśna eftir sumarfrķš höfum viš Trausti veriš meš vinnuhópnum, sem er sumarlangt inn viš Kįrahnjśkavirkjun, aš mśrhśša lokuhśs viš Keldįrlón inn į Eyjabökkum. Žaš var įkvešiš aš gera Trausta aš verkstjóra, en hann er bśin meš samning ķ mśrverki og oršinn 20 įra, -žvķ tķmi til kominn.

Žaš eina sem hefur stöšvaš Trausta hingaš til er aš hann veršur bensķnlaus ef hann fęr ekki nóg aš borša į matmįlstķmum. Eftir aš hann varš verkstjóri hefur bensķnleysiš alveg brįš af honum og žegar viš vinnufélagarnir spuršum hvort žaš ętti ekki aš taka neinn mat ķ dag, žį sagši hann aš žaš borgaši sig ekki, kostaši bara auka žrif į mśrdęlunni.

Trausti dęldi žvķ og dęldi og viš kepptumst viš aš slétta og pśssa žangaš til dagsverkinu var lokiš og žį loksins var hįdegismatur, -ekki ķ bķlnum į leišinni heim, heldur ķ vinnuskśrnum upp ķ óbyggšum.

Mér dettur ekki ķ hug aš taka fram fyrir hendurnar į Trausta žegar hann talar ķslensku.


Ķslendingum fękkar ķ eigin landi

Ęttfęršir Ķslendingar eru fyrir löngu komnir į hrakóla ķ eigin landi og helst aš žeim fjölgi śr žessu ķ kirkjugaršinum. Eins og greina mį į mešfylgjandi frétt hefur ķslendingum fękkaš um u.ž.b. 10.000 į landinu blįa frį hinu svokallaša hruni į mešan fólki meš erlendan rķkisborgararétt hefur fjölgaš um 70.000.

Viš sem getum rakiš ęttartöluna veršum aš fara aš hugsa okkar gang įšur en viš veršum minnihlutahópur ķ eigin landi, og žaš veršur best gert meš žvķ aš višahalda tungumįlinu, skilningi į sögunni og ķslenskum gildum, -öšrum en gręšginni sem hefur veriš ķ hįvegum höfš alla žessa öld.

Žaš finnst kannski mörgum tungumįliš eša ęttręknin vera lķtiš til aš halda upp į, en žaš er einstakt aš žjóš geti rakiš ęttir sķnir aftur ķ aldir, jafnvel aftur fyrir Kristsburš.

Einhvern tķma žótt Da Vinci code merkileg skįldsaga. Žann lykil eigum viš aftur til Óšins, en veršum aš hafa skilning į tungumįlinu til aš geta lesiš okkur ķ gegnum dulkóšašan lykilinn.

Ef viš setjum tungutakiš ķ hroša-ensku žar sem standardinn er settu af aušrónum, gśggśl og žeim sem kunna ekki ensku, žį getum viš allt eins lesiš upplżsingaóreišu fjölmišlanna śt ķ eitt og smęlaš framan ķ heiminn eins og hverjir ašrir gapandi fįvitar.

žaš veršur of seint aš ętla aš endurheimta landiš sitt eftir aš ķslenska žjóšin veršur oršin minnihluta hópur į Ķslandi. Žį eiga Jónar og Gunnar žessa lands eftir aš syngja meš tįrin ķ augunum į erlendri grund "Ég er kominn heim".


mbl.is Stefnir ķ metįr ķ ašflutningi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Börn nįttśrunnar

Viš hjalandi lęk meš sólargeisla į vanga heyri ég dun frį fossinum ķ fjarska. –Žegar ég skrśfa nśmerin į gamla Grand Cherokee ķ byrjun sumars žį segi ég vinnufélögunum aš ég noti hann til aš fara ķ berjamó. Žį hlęja žeir fyrir kurteisis sakir og halda aš ég sé aš fķflast.

Enda hvernig getur žaš borgaš sig aš halda upp į veršlausan bensķnhįk sem leikur sér aš 40 lķtrunum fyrir blįber, jafnvel žó svo žau séu ašal. -Žvķ er aušsvarša viš Matthildur mķn erum bęši oršin feyskin, lśin og fóta fśin. -Og sólageislinn hśn Ęvi į žaš til aš spyrja; -afi förum viš ekki į gręna bķlnum śt ķ tjaldastaši.

Ķ sumarfrķinu ķ sķšustu viku fórum viš Matthildur mķn ķ lautarferš sem endaši nišur ķ fjöru. Viš höfšum rįsaš fram og aftur žjóšveginn ķ napurri austfjaršažokunni įšur en viš fundum aš endingu skjólgóšan staš undir grasbakka ķ hvķtri skeljasands fjöru innan viš leifarnar af gömlu steinsteyptu bryggjunni į Hafnarnesi.

Žegar viš vorum bśin aš dekka boršiš meš Thermos kaffibrśsa og kanilsnśšum tók ég eftir aš žaš var aš flęša, en sagši Matthildi aš žaš vęri langt ķ aš viš flęddum. Ég sagši henni lķka söguna af žvķ žegar ég var aleinn śti ķ Noregi eftir hiš svokallaša hrun og fór ķ fjöruna okkar ķ Akurvķk į löngum frķdegi eftir aš hśn var farin heim til Ķslands.

Af žvķ aš tķminn var žį óendanlegur settist ég žar ķ flęšamįliš og sat og sat, į mešan fjaraši. Og įfram sat ég og sat į mešan flęddi mešan ljósbrot sólarinnar lżsti upp andlitiš į mér ķ spegli hafsins.

Žį gat ég oršiš talaši viš fuglana, žaš kom meir aš segja til mķn kjagandi mįfur og skošaši mig hįtt og lįgt veltandi vöngum. Svo skyndilega rankaši ég viš mér žegar alda flęddi yfir skóna mķna og mįfurinn flaug og settist į sjóinn fyrir framan mig žar sem sólin speglaši sig.

Viš Matthildur mķn sįtum ķ Hafnarnesfjörunni og fylgdumst meš austfjaršažokunni lķša fram af gręnum grasbakkanum, meš mįrķerlurnar flögrandi ķ kringum okkur mešan aš kollurnar kenndu ungunum sķnum aš kafa į sjónum fyrir framan. Óšinshani settist ķ fjöruboršiš, snarsnérist į öldunni og tķndi upp ķ sig žaraflugur. Og krķurnar steyptu sér kneggjandi eftir sķli eftir aš hafa tekiš okkur ķ sįtt.

Ég spurši Matthildi eftir klukkutķma: -eigum viš ekki aš taka saman, – nei bķšum žangaš til flęšir yfir skóna: sagši hśn. Og įfram sįtum viš og nś ķ sólinni į mešan hśn strauk okkur blķtt um kinn ķ gegnum žokuna į mešan fyllurnar komu flęšandi inn į lygnuna innan viš hafnartangann.

Svona leiš tķminn ein klukkustund, tvęr og žį allt ķ einu komst alda žaš langt aš viš žurftum aš lyfta fótunum. Viš tókum saman boršiš og stólana settum kaffibrśsann ķ pokann. Um leiš og viš höfšum klöngrast upp į bakkann sį ég fyllu flóšs koma fyrir Hafnarnestangann, aldan reis inn meš landinu og brotnaši svo į grjótinu ķ fjörunni undir bakkanum.

Žegar aldan hafši runniš śt aftur var ekki svo mikiš sem eitt skófar eftir okkur nišur į hvķta skeljasandinum. -Žarna vorum viš heppin: sagši ég, – jį heldur betur: sagši Matthildur -Žaš er ekki vķst aš viš hefšum lifaš žetta af. Engin ętti aš sleppa žvķ į aš hafa setiš į milli flóšs og fjöru įšur en žaš veršur of seint.

-Nema žį viš aš vera upptekin eins Matthildur mķn. Žegar viš keyršum ķ žokunni śr Hvaldalnum daginn įšur, žar hafši ég lofaš henni sól og sumri og stóš viš žaš. En um leiš og viš komum śr Hvaldalnum og Hvalnesskrišunum ķ Įlftafjöršinn lišum viš śt ķ žokuna.

Matthildur žį prjónandi móraušar buxur į snįšann sem bķšur óšžolinmóšur eftir žvķ aš komast ķ heiminn sem nęsta ömmugull. Ég žurfti aš hęga į ķ žéttum žokubólstri vegna rollu meš tvö lömb sem ętlušu sér hįlfan veginn.

Žegar ég beygši til hlišar tók lambhrśturinn snögg hlišarspor ķ sömu įtt fyrir framan bķlinn og hoppaši hęš sķna beint upp ķ loftiš og sló saman fótunum. Hljóp svo hróšugur śt fyrir veg. Matthildur hafši litiš upp frį tifandi prjónunum og sagši; -sįstu žennan töffara, sį var flottur.

Ķ upphafi sķšasta įratugar sķšustu aldar gerši Frišrik Žór Frišriksson sķna ljśfustu kvikmynd, -Börn nįttśrunnar, mynd sem nįši žeim įrangri aš heilla heiminn. Myndin var um gamlingja sem tilheyršu ekki lengur tķšarandanum og lögšu upp ķ feršalag į gömlum Willys jeppa frį fjölmenninu śt ķ nįttśruna, -žar sem hjartaš slęr.

Jį ég held aš ég haldi įfram ķ berjamó eitthvaš fram į haustiš og stefni svo į aš setji nśmerin aftur į gamla Grand Cherokke nęsta sumar.


Skįlholt – Turbulent Times

Śt er komin bókin Turbulent Times -Skįlholt and the Barbary Corsair Raids on Iceland 1627. Bókinni var fylgt śr hlaši af höfundum hennar Karli Smįra Hreinssyni og Adam Nichols į óvenju veglegri Skįlholtshįtķš helgina 20. – 23. jślķ s.l. ķ tilefni 60 įra afmęlis dómkirkjunnar ķ Skįlholti sem vķgš var 21. jślķ 1963.

Adam og Karl Smįri eru sagnfręšingar sem eru į góšri leiš meš aš gera Tyrkjarįniš į Ķslandi heimsfręgt. Śt eru komnar 5 bękur frį žeim um žaš efni;

The Travels of Reverend Ólafur Egilsson – um feršasögu Ólafs Egilssonar prests ķ Vestamannaeyjum sem komst lifandi heim śr Barbarķinu ķ Algeirsborg.

Northern Captives – um Tyrkjarįniš ķ Grindavķk og afdrif fólksins žašan sem flutt var til Salé ķ Marokkó og selt į žręlamarkaši.

Stolen Lives – um Tyrkjarįniš ķ Vestmannaeyjum.

Enslaved - um Tyrkjarįniš į Austfjöršum.

Turbulent Times – um žįtt biskupssetursins ķ Skįlholti ķ varšveislu Tyrkjarįnssögu.

Bękur žessar eru į ensku og žar er fariš yfir sjįlfa söguna auk bakgrunns Tyrkjarįnsins į Ķslandi, er žar ekki einungis byggt į ķslenskum heimildum heldur einnig heimildum frį Noršur Afrķku og žvķ stjórnmįlaįstandi ķ Evrópu sem varš til žess aš hundrušum Ķslendinga var ręnt og žeir seldir į žręlamörkušum.

Ķslensku heimildirnar žykja einstaklega įhugaveršar ķ žvķ ljósi aš žęr segja ekki einungis frį atburšinum sjįlfum eftir į af yfirvöldum eša fręšimönnum, heldur eru til skrįsettar samtķmafrįsagnir fólksins sem ķ žessum hörmungum lenti bęši ķ sendibréfum og vegna žess aš sagan var skrįš ķ Skįlholti svo til um leiš og hśn geršist eftir fólki sem varš vitni af atburšunum.

Žar af leišandi eru žessar ķslensku heimildir einstakar, jafnvel į heimsvķsu, og vekja grķšarlega athygli varšandi žann hluta mankynsögunnar žegar sjóręningjar og atvinnulausir mįlališar fóru ręnandi og ruplandi um Evrópu og seldu fólk ķ įnauš ķ mśslķmsku Barbarķinu. Nś er veriš aš gefa bękurnar śt į m.a. Hollensku, Grķsku, Frönsku og ķ Marokkó.

Heimildir eru til um aš tólf skip hafi lagt ķ haf frį noršurströnd Afrķku ķ žeim tilgangi aš ręna eins miklu fólki af Ķslandi og mögulegt vęri sumariš 1627, -žręl skipulagšar ašgeršir. Einungis fjögur skip skilušu sér samt alla leiš til Ķslands stranda svo vitaš sé, eitt frį Marokkó og žrjś frį Alsķr.

Skipstjórar og stór hluti įhafna žessara skipa voru Evrópumenn, Hollendingar, Žjóšverjar, Danir og jafnvel Noršmenn. Žetta voru menn sem höfšu misst vinnuna sem mįlališar ķ endalausum 30-90 įra strķšum Evrópu, geršust trśskiptingar ķ N-Afrķku sem kunnu aš sigla um noršurhöf og śtvegušu Barbarķinu žręla. Sęślfar sem hikušu ekki viš aš gera sér mannslķf aš féžśfu.

Eitt skipanna kom til Grindavķkur fyrrihluta jśnķ mįnašar žetta sumar og ręndi žašan fjölda fólks. Žaš skip fór sķšan inn į Faxaflóann og hugšist gera strandhögg m.a. į Bessastöšum, en snéri frį viš Löngusker og sigldi vestur meš landinu įšur en žaš snéri til Marokkó.

Tvö skip komu upp aš Eystra-Horni viš Hvalnes ķ Lóni. En nįšu ekki aš ręna fólki af Hvalnesbęnum vegna žess aš žaš var į seli ķ nįlęgum dal sem žeir fundu ekki žrįtt fyrir ķtrekaša leit. Žessi skip fóru sķšan til Djśpavogs og ręndu og drįpu vel į annaš hundraš manns viš Berufjörš og vķšar į Austfjöršum.

Tyrkjarįnssaga Austfjarša er um margt einstök žvķ sögužrįšurinn ķ henni er žannig aš engu lķkara er en söguritarinn hafi veriš į ferš meš sjóręningjunum allan tķman sem žeir dvöldu viš Berufjörš. En žaš kemur sennilega til af žvķ aš ķ Vestmannaeyjum voru fleiri en einn Austfiršingur settur ķ land ķ staš įlitlegri žręla m.a. mašur sem var fatlašur į hendi. Lķklegt er aš fólkiš hafi sagt hvort öšru söguna ķ lestum skipanna og žannig hafi hśn varšveist frį fyrstu hendi į austfjöršum og sķšan veriš skrįsett eftir skólapiltum aš austan ķ Skįlholti veturinn eftir.

Žegar skipin yfirgįfu Austfirši, eftir aš hafa gefist upp į aš komast inn Reyšafjörš vegna sterks mótvinds, sigldu žau sušur meš landinu og sameinušust einu sjóręningjaskipi ķ višbót sem žį var aš koma śr hafi. Žessi skip sigldu svo til Vestamannaeyja, žar ręndu og drįpu sjóręningjarnir vel į žrišja hundraš manns. Lżsingarnar śr Vestmannaeyjum eru hrikalegar.

Fólkiš af Austfjöršum og Vestmannaeyjum var selt į žręlamarkaši ķ Algeirsborg og er žerri framkvęmd vel lżst ķ Feršabók Ólafs Egilssonar sem varš vitni af žvķ žegar kona hans og börn voru seld. Fęstir įttu afturkvęmt til Ķslands og ekki er vitaš til aš nokkur Austfiršingur hafi komist alla leiš til baka. Gušrķšur Sķmonardóttir, sķšar kona sįlmaskįldsins Hallgrķms Péturssonar, var ein af žeim fįu sem komst aftur til Ķslands.

Séra Kristjįn Björnsson vķgslu biskup ķ Skįlholti vill meina, ķ inngangsoršum bókarinnar um Skįlholt, aš sįlmar Hallgrķms Péturssonar verši ekki fullśtskżršir nema meš hlišsjón af žessum atburšum Ķslandssögunnar, og žį aš kona Hallgrķms varš Gušrķšur Sķmonardóttir, -žjóšsagan persónan Tyrkja Gudda.

Bókin um Skįlholt, sem kom śt nś ķ sumar, er um žęr heimildir og bréf sem varšveittust um žessa atburši. Telja höfundar aš žaš sé Oddi Einarssyni biskup aš žakka hvaš mikiš er til um sögu fólksins, enda tengdist Oddur biskup sumu af fólkinu sem ręnt var bęši fjölskylduböndum og eins er tališ aš margir hafi žeir veriš vinir hans.

Fyrir rétt rśmu įri sķšan įtti ég žvķ lįni aš fagna, vegna tilstillis Jóhanns Elķassonar bloggara, aš verša žeim bókahöfundunum innanhandar į sögusvišišnu hér fyrir austan, sem ašallega fólst ķ žvķ aš benda žeim į žjóšsagan safn Öldu Snębjörnsdóttir, -Dvergaseinn, -sem geymir skżrslu austfirskra skólapilta ķ Skįlholti įsamt fjölda munnmęla og žjóšsagna um Tyrkjarįniš hér fyrir austan.

Žeir félagar sendu mér bókina um Skįlholt įritaša ķ pósti og fór ég samstundis sambandslaus nišur į Sólhólinn śti viš ysta haf ķ sķšustu viku meš henni Matthildi minni til aš lesa um Skįlholt į ólgu tķmum.

Bókin er meira en fullkomlega žess virši aš stauta sig ķ gegnum hana į ensku enda rennur hśn vel, žvķ sem nęst eins og spennusaga. Žaš er fyrir löngu kominn tķmi til aš Tyrkjarįninu verši gert skil į ķslensku į jafn veglegan og vandašan hįtt og žeir Adam og Karl Smįri hafa gert į ensku.

- 0 - 0 - 0 - 0 - 0 -

Į mešan ég las bókina Skįlholt ķ sķšustu viku fórum viš Matthildur mķn į Hvalnes og fundum dalinn žar sem fólkiš dvaldi ķ žegar sjóręningjarnir fundu žaš ekki. Žetta er einstakur huldudalur sem heitir Hvaldalur og liggur į bak viš Eystra-Horn alla leiš inn undir Lónsheiši. Žó žaš sé hvergi sagt ķ Tyrkjarįnssögu aš Hvaldalur sé dalurinn meš selinu, žį leynir žaš sér ekki viš skošun.

Žó svo aš keyrt sé ķ gegnum dalinn į žjóšvegi eitt žį sést hann ekki fyrr en gengiš er upp į tvęr hęšir. Žó svo aš ég hafi ķ hundruš skipta keyrt žessa leiš fram og til baka žį hafši mér ekki hugkvęmst aš kanna žennan dal fyrr en ég fór aš spį ķ hvar fólkiš į Hvalnesi hafši bjargast undan Hundtyrkjanum.

Eystrahorn 2014

Eystra-Horn er sterkt kennileiti į austur Ķslandi žegar komiš er af hafi. Bęrinn Hvalnes kśrir undir fjöllunum. Žegar keyrt er fyrir Hvalnesiš hęgra megin į myndinni er komiš yfir ķ Hvaldal.

 

IMG_7414

Žjóšvegur eitt ķ Hvaldal, framundan eru Hvalnesskrišur. Hvassklettar vinstra megin viš veginn. žar fannst einn elsti peningur sem fundist hefur į Ķslandi.  Silfurpeningur sleginn ķ Róm 285 - 305 e. kr.. Sandurinn heitir Hlķšarsandur og var į öldum įšur algręnn af melgresi, žar voru slegnir 50 hestar. En ķ Knśtsbil 7. jan. 1886 fuku sķšustu strįin į haf śt. Nś er ašeins fariš aš votta aftur fyrir gręnum lit ķ sandinum.

 

IMG_7304

Žegar litiš er upp Hvaldal frį žjóšveginum viš ströndina, žį skyggja Hvassklettar į śtsżniš inn dalinn, auk žess sem hann beygir til austurs fyrir innan klettana.

 

IMG_7315

Žaš leynir sér ekki hvers vegna Hvassklettar bera žaš nafn. Žegar komiš er upp į žį mętti ętla aš sęist inn allan Hvaldalinn, en svo er ekki.

 

IMG_7350

Til aš sjį inn allan dalinn žarf aš fara nokkra leiš žar til komiš er į brśn į framhlaupi sem ég held aš heiti Hlaupgeiri. Žar mį fyrst sjį inn allan dalinn. Žar eru örnefni eins og Seltindur, Selgil, Selbrekka og Selbotn, sem benda til aš žar hafi veriš haft viš į seli įšur fyrr.

 

IMG_7370

Hvaldalurinn er vķša aš verša gręnn og gróinn. Sjį mį melgresi bylgjast ķ blęnum og grasbala inn į milli. Dalurinn er sem įšur notašur til sumarbeitar fyrir saušfé. Sennilega yrši tśristavašallinn fyrri til aš eyša nżgręšingnum en sauškindin, ef feršamenn uppgötvušu žennan fallega og frišsęla staš sem liggur aš baki Eystra-Horni.

 

IMG_7398

Jafnvel žó įnni sé fylgt frį žjóšvegi sést ekki inn allan Hvaldalinn fyrr en komiš er fyrir Hvasskletta og Hlaupgeira. Žaš er žvķ ekki skrķtiš aš Tyrkjunum hafi yfirsést hvar fólkiš var į seli ķ Hvaldal, žó svo aš žeir hafi komiš ķ dalinn.


Gervigreind og glötuš sįl

Andleg mįlefni hafa nś um langt skeiš talist óraunveruleg vķsindi. Vķsindalega streyma žau samt sem įšur inn ķ menninguna, ekki ašeins eftir andlegum leišum, heldur į allan mögulegan hįtt. Samruni efnis og andlegs hyggjuvits hefur alltaf veriš ķ gangi. Naušsynin į aš vera mešvitašur um žessi sannindi mun einungis aukast.

Hiš ósżnilega rķki liggur ekki ķ dvala. Žaš hefur alltaf veriš virkt og stöšugt. Žetta er rķkiš sem mótar heiminn. Óįžreifanlegt afl alls lķfs er hin andlega vķdd, innan hennar eru žeir vitsmunir sem koma į efnislegum heimi.

Upp aš vissu marki er efnishyggja góšra gjalda verš. Žaš er višurkennt af flestum sem ekki eru of djśpt sokknir ķ efnislegan veruleika. Efnis- og einstaklingshyggja er naušsynleg til aš skynja tilveruna og tilgang jaršvistarinnar.

Žegar žeirri žekkingu hefur veriš nįš hefst leišin til baka, -til uppruna vitundarinnar. Ef dvališ er of lengi ķ fangi efnislegra gęša, žį getur deyfš og andleysi įtt sér staš, sem svo aftur kristallar įkvešinn vanžroska, sem leišir til ofurįhrifa gróša afla.

Hvati andlegrar žekkingar, sem žróašs afls, svķfur um ķ efnis heiminum, en hefur veriš hafnaš af öflum sem vilja ekki aš fólk uppgötvi sinn innra mįtt. Greina mį hvernig er skipulega unniš aš žvķ aš hefta hyggjuvitiš į żmsum stigum mannsęvinnar, -tališ óumflżjanlegt af žeim sem vita hvaš er ķ veši.

Öfl andlegs žroska hafa žannig unniš aš žvķ aš ofurvęša efnishyggjuna. Dżpka įnetjunina ķ efnisleg gęši meš žvķ aš bśa til bęši gervižarfir og gerviefnisform sem aldrei hefšu oršiš til viš nįttśrulegt ferli eša ķ mannlegri žróun. Žetta er gert meš aš beita įkvešnu andlegu afli į efnissvišinu.

Žessu er beitt meš žvķ aš hindra endurnżjun mannlegrar reynslu umfram efnishyggjuna og beina henni inn ķ nżtt fljótandi form andlegrar efnishyggju sem viršist óefnisleg. Misvķsandi efnishyggju į stafręnu sżndarsviši, sem viršast vera andstęša efnishyggju, en vinnur ķ raun aš žvķ aš dżpka fall mannsandans viš efnisöflum.

Žannig stafręn form eru nś žegar ķ notkun sem allsrįšandi birtingarmyndir. Algerlega óraunveruleg mannleg reynsla, -ķ raun einungis fręšileg efnishyggja. Fręšileg efnishyggja tįknar raunveruleikabyggingu, sem žarf ekki aš vera efnisleg, en er samt varpaš fram og byggš į efnislegum grunni.

Innan fręšilegrar efnishyggju er manneskjan yfirtekin meš tilkomu spįlķkana byggšum į sżndarveruleika. Žar bżr heimur ritrżndra stašreynda sem sönnunargagna. Lķfsreynslan kemur frį žessu efnislega sviši spįlķkana. Innrętir manneskjunni žannig lķfssżn sem byggš er į stašreyndum sem višurkenna engan veruleika utan žessa efnislega sżndarveruleika. Hugmyndin um sįl eša andlega yfirskilvitlega hvatningu er annašhvort talin auka afurš frį žessum efnislega veruleika, ef žį ekki alfariš hafnaš sem ranghugmynd. Svo mikiš er afl efnisandans į veruleikann.

Efnishyggja er fyrir löngu oršin aš alheims vķsindum og mun į endanum leiša til hnignunar. Hśn orsakar vélręnan tilbśin hugsunarhįtt sem aš lokum veldur stöšnun hjį žeim öflum er knżja žróun mannsandans. Ef haldiš er įfram į sömu braut, skerša žessi efnishyggjuöfl tękniframfara enn frekar mikilvęgan andlegan žroska einstaklingsins. Į žessari vegferš sękist manneskjan eftir meiri efnislegum įvinningi en vanrękir žörf fyrir andlegar tengingar.

Tķmarnir snśast um žróun efnisheimsins; -og ef manneskjan į ekki aš śrkynjast andlega og verša vitoršsvera vélar meš lķfsreynsluna ķ snjalltęki, žį veršur aš finna leiš sem liggur frį žvķ vélręna ķ įtt aš žvķ andlega. Hins vegar eru rįšandi öfl sem eru andstęš andlegu frelsi og vinna aš žvķ aš draga śr andlegri leit. Koma ķ stašinn meš annars heims sżndarparadķs žar sem allar žarfir geta veriš uppfylltar meš blekkingum.

Hluti af žessari allsrįšandi efnishyggju eru hugmyndin um ódaušleika sem er aš fęšast ķ gegnum transhumanisma. Žį er vķsaš til falsks ódaušleika sem virkar ekki ķ gegnum anda ódaušlegrar sįlar. Heldur ķ gegnum framlengingu lķkamlegra lķfsgęša. Žessi leiš mögulegs ódaušleika er innan lķkamlega svišsins en ekki žess andlega.

Žessi ódaušleiki veršur aš andlegu fangelsi vegna žess aš hann neita innri anda aš losna undan oki lķkamans. Žetta leišir til sįlarleysis manneskjunnar žar sem tengingin viš upprunann hverfur meš tķmanum. Žessi efnislega, transhumanķska vegferš lašar til sķn žessa heims andleysi. Žess vegna er naušsynlegt aš vera į verši ef sįlin į ekki aš glatast.

Lķklega er nś žegar til fólk sem gengur um einungis ķ efnislegum lķkama, įn sįlar. Rudolf Steiner benti į žetta strax fyrir tķma transhumanismans žegar hann sagši; “... nokkurs konar afleišur einstaklinga birtast į okkar tķmum, sem eru įn sjįlfs, en ekki raunverulegar manneskjur. Žetta er hręšilegur sannleikur...Žeir hafa įhrif af manneskju, en žegar betur er aš gįš eru ekki mannlegir ķ oršsins fyllstu merkingu.”

Steiner lagši įherslu į aš vera mešvitašur um aš įhrifavaldar gętu veriš ķ mannlegri mynd, en vęru ekki mannlegir, einungis ytra śtlitiš gęfi svo til kynna. Hann hélt įfram aš fullyrša: “Viš hittum fólk ķ mannlegri mynd sem eru ašeins ķ ytra śtliti sķnu einstaklingar ... sannanlega eru žetta lķkamlegar manneskjur, meš lķkama, en verurnar ķ žeim nżta sér žessa einstaklinga til aš starfa ķ gegnum.”

Žetta vķsar til žess aš mannslķkaminn getur veriš stašur fyrir ašrar verur aš starfa ķ gegnum, enda sagt įratugum fyrir daga internets og samfélagsmišla. Heimur andans er ekki eins og viš höfum haldiš aš hann vęri. Meš öšrum oršum, žaš er kannski ekki öll upplżsing sišleg žó hśn sé hafin til viršingar.

Žetta felur einnig ķ sér mikilvęgi almennrar dómgreindar byggšri į eigin innsżn. Žvķ žaš eru andlegir kraftar almennings sem hafa mest įhrif innan efnislega heimsins. Og sumir žessara krafta virka ķ gegnum nęrveru įkvešinna einstaklinga sem śt į viš geta virst vera sannir en eru žaš ekki.

Ķ žessu ljósi mį sjį aš annarlegar tegundir andlegs ešlis geta veriš įhrifavaldar  mannkynsins ķ dag. Įlykta mį, įn žess aš žaš hljómi sem samsęriskenning, aš įkvešnir valdahópar og mikilvęgir einstakir mešlimir žeirra, séu undir ómannlegum įhrifum ómannlegra vera sem hafa hug į aš koma fram ómannlegum markmišum.

Slķkir hópar einstaklinga sżna skort į sįlarheill – samkennd og samśš – og eru nįnast félagsfręšilegur sżndarveruleiki śr spįlķkani. En į sama tķma getur slķkt fólk birst į ólķklegustu stöšum og haft mikil įhrif į annaš fólk, sérstaklega meš oršum sķnum ķ fjölmišlum, en veriš algerlega tilfinningalega skert.

Til enn frekari ķhugunar; -žį gętu žessar verur veriš hvattar meš framgöngu sinni viš aš hindra tengingu annarra manna viš eigin innsżn og andlegt leišarljós. Meš margvķslegum ašgeršum gętu žęr einbeitt sér aš žvķ aš afvegaleiša fólk frį hugmyndinni um frumspekilegan veruleika og ešlislęga tengingu žeirra viš uppsprettu lķfsnaušsynlegrar vitundar handan efnis-veruleikans.

Ķ öfgafullum tilfellum gętu slķkir verur jafnvel valdiš mannslķkamanum tjóni og žannig skemmt hann sem lķfvęnlegt farartęki fyrir sįlina į leiš sinn til eilķfšar, -einungis til aš nį fram fjįrhagslegum įvinningi. Eša hverju öšru gętu žęr vonast eftir aš nį?

Aftur meš vķsan til Rudolf Steiner. Hann sagši: „Markmiš žeirra aš višhalda lķfinu, sem eingöngu efnahagslķfi, mun smį saman śtrżma öllum öšrum žįttum vitsmunalegs og andlegs lķfs. Žannig uppręta andlega lķfiš nįkvęmlega žar sem žaš er er virkast, -viš aš vinna aš bęttum efnahag.”

Meš žvķ aš ręna menningar- og félagslegri umgjörš snżr fókusinn frį innra lķfi til žess efnahagslega, sem hefur tilhneigingu til aš verša virkast žegar fólk glķmir viš aš fullnęgja frumžörfum sķnum. Ef žaš er óvissa, truflanir og sveiflur ķ žeim žįttum, žį getur fólk oršiš fyrir sįlręnum įhrifum į neikvęšan hįtt. Fólk sem lendir undir yfirrįšum slķkra efnahagsafla er hętt viš aš verša undirgefiš t.d. ķ gegnum skuldir, žannig oršiš lķklegra til aš missa persónulega valdeflingu og vilja.

Žegar skautaš er ķ flżti yfir sitjandi leištoga, stjórnmįlamenn, stórfyrirtęki, fjįrmįlastofnanir osfv, getum viš séš augljósan skort į hvers kyns heillavęnlegri sįlręnni hegšun. Žvert į móti viršast margir af žessum einstaklingum og hópum stašrįšnir ķ aš skerša frelsi, fullveldi og innri valdeflingu einstaklingsins.

Ef Steiner vęri į lķfi ķ dag myndi hann eflaust segja aš žaš sem viš erum aš verša vitni aš nś į efnissvišinu sé yfirtaka sįlarlausra afla į plįnetunni. Birtingamynd mannlegrar lķfsreynslu meš sįlarlaus markmiš og fyrirętlanir. -Įstęšu žess aš svo margir upplifa žunglyndi, gremju og sinnuleysi – kulnun –, sem fólk telur sig ekki geta leyst śr og kemur fram ķ sķžreytu sem yfirtekur daglegt lķf.

Vegna alls žessa veršur manneskja nśtķmans aš stķga inn ķ hlutverk sitt sem lķkamlegur fulltrśi andlegs lķfs. Žaš er mikilvęgt aš frumspekilegur veruleiki sé aldrei smįnašur, hvaš žį slaufaš, og aš lķf andans haldist heilbrigt og sterkt ķ allri tjįningu jaršlķfsins. Ef einhvern tķma hefur veriš barįtta um mannssįlina, žį er žaš nśna.

Okkur vęri žvķ hollt aš muna aš hver einstaklingur bżr yfir einstökum fjįrsjóši sem aldrei veršur frį honum tekinn. Žaš er hin sanna eilķfš, hinn raunverulegi ódaušleiki. Žetta eru žvķ tķmar mannsandans til aš aš vinna aš sinni sįlarheill.

(Endursögn og hughrif af Materialism & The Loss of Soul / Kingsley L Dennis)

 


"Af įvöxtum žeirra skuluš žér žekkja žį"

Eitt hefur falliš ķ skuggann ķ litla stóra biskupsmįlinu. –Mismunurinn į tķmalengd undirritašs rįšningasamnings og skipunartķmi.

Enda kannski varla nema von žvķ žaš vęri ekki rįšvendni af hinum vammlausu aš lasta nśtķma gušspjöllin. Žaš gęti kallaš sama dóm yfir žeim sem dęmir, eins og mį finna ķ fjallręšunni, -og reyndar meš öfugum formerkum ķ kjararįšs ašferšafręšinni.

Žó svo aš seint verši sagt aš žęr stöllurnar, sem koma aš mįlinu, nįi žeim heilagleika aš teljast til aušróna, žį veršur žvķ ekki į móti męlt aš žęr kunna ašferšafręši elķtunnar sem eykur įvinning.

Aš hafa gert rįšningasamning til rśmlega tveggja įra viš biskup, sem fer meš brįšabirgšaumboš ķ eitt įr, eftir lögum sem fallin eru śr gildi, -er ekki bara į pari viš višskiptavit žeirra sem dvelja viš jötuna, -heldur fundiš fé.


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband