Fęrsluflokkur: Dęgurmįl

Bundiš mįl ķ fjölritunarspritti

Žaš mį seigja sem svo aš margt af žvķ sem kemst į blaš ętti aldrei aš koma fyrir almenningssjónir. Svo er margt sem geymist ķ bundnu mįli sem hefur mikiš upplżsingagildi žegar fram lķša stundir. Žar mį m.a. nefna leiftrandi vešurlżsingar 19. aldar sem birtast ķ ljóšum Kristjįns fjallaskįlds, s.s. ķ Yfir kaldan eyšisand og Žorražręll. Ekki eru sķšra ķ žessu sambandi upplżsingagildi žeirra kvęša sem Snorri Sturluson er sagšur hafa byggt į žegar hann lżsti heimsmynd žeirra heišnu manna sem sagšir eru hafa fyrstir numiš Ķsland. Heimsmynd heišninnar hefši varla varšveist nema vegna žessara kvęša.

Undanfarin įr hef ég annaš slagiš punktaš hjį mér žaš sem vekur minningar um žaš sem var, og eru žau minnisblöš tvist og bast ķ tölvunni hjį mér og stundum rekst ég į žessi skrif óvęnt. Žetta er s.s. ekkert sem hefur upplżsingagildi fyrir nokkurn mann og ętti varla aš birtast į bloggi, er ekki merkilegra en hvert annaš fyllerķsraus. Žaš veršur samt stundum spurning eins og meš hvern annan kvešskap, hvoru megin viš fyllerķiš var ort. Stundum virka svona minningabrot eins og gömul mislukkuš ljósmynd sem hefur ašeins gildi fyrir žaš eitt aš inn į hana hefur villst gulur Braga kaffipakki.

Hér er fyrir nešan er einn punktur um svona gallaša mynd sem upplżsir reyndar minna en gulan Braga en lżsir žó veröld sem var og ljóšum sem hurfu ķ óminnishegrann.

28.01.2017 Fjölritunarspritt og žżftir žśfnakollar

Žann 20. Janśar s.l. var ég minntur į aš 40 įr vęru lišin frį žvķ aš viš Alli vinur minn yfirgįfum Laugaskóla. Viš vorum reyndar reknir meš skķt og skömm fyrir nokkurra daga fyllerķ į fjölritunarspritti. Alli sendi mér eftirfarandi kvešju ķ skilbošum facebook ķ tilefni tķmamótanna:

Sęll vertu minn gamli vin. Nś er aš detta ķ 40 įra brottvķsun okkar frį Laugaskóla. Ķ žvķ tilefni datt mér ķ hug aš viš gįfum śt all merka ljóšabók ķ afar fįum eintökum sem bar nafniš "Žżftir žśfnakollar" Įtt žś til ķ eigu žinni eintak af henni? eina sem ég man śr žeirri bók er upphaf aš ljóši eftir mig.

Ó vort lķf Satan

Bjargaš žś oss frį

heilagri kirkju

og brjįlašri atómmenningu

Žvķ mišur žį į ég ekkert eintak af žessu tķmamótaverki og žaš sem verra er, ég man ekki stakt orš śr žvķ. En ég sé į žvķ sem Alli žó man aš žetta hefur veriš djśphugsuš ljóšlist. Žaš hefši veriš gaman aš muna ljóš eftir sig frį žessum tķma žó ekki vęri nema brot śr ljóši eins og Alli. En mig minnir aš nafngiftin į bókinni hafi veriš mķn.

Žaš var oft fyrsta įratuginn į eftir brottvķsunina, sem Alli įtti žaš til aš hringja ķ mig aš nęturlagi og lesa upp śt žessari bók. Sķšast hringdi hann 1986 eša 1987 eftir aš viš Matthildur mķn vorum farin aš bśa saman. Og svo ekki fyrr en 2003 žegar viš bjuggum ķ Grafarvogi, en žį sagšist hann vera bśinn aš tķna sķnu eintaki.

Alli endaši žessa hugrenningu į facebook į žessum oršum „Ef ég man rétt žį žótti žetta frekar framśrstefnulegur kvešskapur, eitt sķšasta verkefni fjölritunarstofu Lauga įšur en sprittiš fór aš dofna“. Enda höfšum viš ķ byrjun sprittdrykkjunnar passaš upp į aš blanda vatni ķ stašinn fyrir sprittiš sem viš tókum śr brśsunum.


Skammtašur skilningur

Žaš er stundum sagt aš til aš geta tekiš rétta įkvöršun žurfi aš bśa yfir upplżsingum. Enda lifum viš į öld upplżsinga, fjölmišla og samfélagsmišla. En hvaš ef upplżsingarnar sem viršast réttar eru rangar? Hvort sem žaš er trśarleg žekking eša upplżsingar um hvernig eigi aš bęta lķf manna almennt, hefur žeim veriš śtdeilt af stofnunum ķ gegnum söguna. Allt frį gošsögulegum seišmönnum til vķsindamanna nśtķmans hafa upplżsingar į hverjum tķma veriš sagšar réttar. Nś į tķmum śtdeila rķkisvaldiš og fjįrmagnseigendur upplżsingunni til fjölmišla.

Upplżsingar hafa alltaf haft tilgang, hafi žęr į annaš borš veriš birtar. Žęr eru gefnar ķ skömmtum s.s. „vķsindamenn hafa nżlega uppgötvaš,,“, „greiningadeildir bankana hafa reiknaš,,“ osfv. Nśtķminn er oršin yfirfullur af innrętingu sem skipulega er śtdeilt į fjöldann. Upplżsingum er komiš į framfęri af hagsmunadrifnum fjölmišlum ķ formi frétta til gera skošanamyndun einsleitari og aušvelda fólki įkvaršanir. Žetta er gert markvist meš žvķ aš stilla upp góšu gagnvart vondu s.s.; žróaš į móti vanžróaš; löglegt eša ólöglegt osfv, meš svart hvķtum sannleika samanfléttušum meš djśpum vķsindalegum sannindum žeirra sem eiga aš vita betur.

Almenningur er hvaš eftir annaš losašur viš óžęgilegan raunveruleika meš upplżsingum sem helga mešališ. Žar getur ķmyndunin ein umhverft sannleikanum og allri tilfinningu fyrir žvķ sem er rétt. Slķkan blekkingaleik mį vķša sjį ķ fjölmišlum, t.d. žar sem barist er meš drįpum fyrir friši, strķši gegn hryšjuverkum, hamfarahlżnun meš aukinni skattheimtu osfv sofv. Undir stöšugu įreiti upplżsinga hverfur smį saman gagnrżnin hugsun og mešvituš athugun. Og žegar ekki veršur lengur skiliš į milli sannleika og trśarbragša žį umverpist veruleikinn og ķmyndunin ein tekur viš sem hiš rétta.

Viš lifum ķ samfélagi žar sem langt er frį žvķ aš allt sé eins og sżnist. Veruleikinn er framleiddur af stjórnvöldum, stórfyrirtękjum, žrżstihópum, stjórnmįlaflokkum og fjölmišlum ķ žeirra eigu. Žvķ ętti alltaf aš spyrja „Hvaš er rétt?“ Og takmarka fjölmišlanotkun vegna žess veruleika sem žar er framleiddur į hįžróašan hįtt. Annars sitjum viš undir stöšugu įreiti gervi veruleika og falsfrétta. Upplżsingar og fréttir nśtķmans snśast meira um ķmyndarstjórnun en žaš aš upplżsa fólk, aš hafa įhrif į huga er gróšavęnlegra en aš upplżsa.

Lokatakmark upplżsinga er stjórnun, óbrenglašar hafa žęr alltaf veriš hęttulegar valdinu, eins og trśarlegar og félagslegar stofnanir hafa lengi vitaš. Rķkjandi upplżsingar leitast viš aš bśa til leišandi fyrirsagnir, ritskošašar fréttir, klipptar og hljóšsettar fréttamyndir. Sem neytendur fjölmišla erum viš aš takmarka skilning okkar og samžykkja óraunveruleika.


Vér afkomendur Sturlunga

IMG_2786

ęttum aš hugleiša hver uršu endalok žjóšveldis. Žaš hefur nefnilega boriš į žvķ undanfariš aš erlendu bošvaldi hafi veriš gert hįtt undir höfši į landinu blįa. Nś į tķmum lżšveldis mį finna samsvörun žess sem varš žjóšveldinu aš falli. Ķslenskir höfšingjar framseldu lögin erlendu valdi. Į tķmum žjóšveldisins hófst valdaframsališ įriš 1000. Žegar landsmenn undirgengust einn siš, létu af trśfrelsi og sįtu uppi meš Sturlungaöld, hina ķslensku borgarastyrjöld. Samsvörunin ķ nśtķmanum mį finna ķ EES samningnum, sem er „einn sišur“ trśarbragša nśtķmans, hagvaxtarins. Śt į hann hefur hluti löggjafar lżšveldisins veriš framseldur til erlendra valdastofnanna.

Žaš er žvķ öllum holt aš lesa Sturlungu, og jafnvel enn óžjįlli ķslensku, sem mį finna ķ annįlsritum Hannesar Finnssonar Skįlholtsbiskups. žar greinir hann m.a. frį bęnaskjölum žeim sem biskupar landsins ritušu Kansellķinu, eftir aš žjóšveldinu lauk og mörg hundruš įra nišurlęgingartķmabil tók viš, žar sem biskup fóru jafnvel fram į aš sveltandi landinn fengu aš halda afrakstri aušlinda landsins s.s.žurrkušum fiski og ull. Žvķ svo hart vęri ķ įri aš alžżšan hafši eingin not fyrir innfluttan striga og strśtsfjašrir sem fengust ķ vöruskiptum. Striginn skjóllķtill og viš rįndżru strśtsfjašrirnar hafši engin hugmynd um hvaš ętti aš gera.

Allar žessar aldir frį žjóšveldinu vęri vert aš rifja upp nśna rétt rśmri öld eftir aš skrišiš var śt śr hįlfhrundum moldarkofunum, žvķ į milli žjóšveldisins og lżšveldisins lišu hįtt ķ 700 įr sem fįir viršist vilja lengur kannast viš frekar en sautjįnhundruš og sśrkįl. Ó jś, žaš eru enn til skinnpjötlur og annįlabrot žar sem af fyrri tķš mį fręšast žó svo aš mikiš hafi eyšst af eldi ķ salarkynnum erlends valds. En handritin voru eitt af žvķ sem flutt voru śr landi eftir aš fręšimenn stórrķkisins höfšu komiš žvķ į kreik aš hętta vęri į aš bókamenntažjóšin myndi sešja hungriš meš bókaįti eša gera sér śr žeim skótau.

Frį žvķ ķ sumarbyrjun hef ég veriš aš lesa leifarnar af Sturlungu, og ekkert annaš ķ heila fimm mįnuši. Hvernig er hęgt aš lesa eina sögu ķ svo langan tķma? - Hśn hlżtur aš vera žraut leišinleg? -myndi einhver įlykta. Sturlunga saga er reyndar mörg rit sett saman ķ eina sögu upp į tępar 1000 blašsķšur og 1500 meš skżringum. Sagan er samtķmasaga žess tķmabils sem kallast Sturlungaöld. Ég er žó svo heppin aš į mķnum barnaskóla įrum var hśn kennd ķ Ķslandssögu, efni hennar įtti žvķ ekki aš koma į óvart. Hafši ég ķ upphafi sumars ašeins eitt markmiš meš lestrinum, en žaš var aš kanna hvort ķ sögunni mętti finna stašfestu žess aš Snorri Sturluson hefši skrifaš žęr bókmenntir sem viš hann eru kenndar, žvķ um žaš hef ég alla tķš efast.

IMG_1073

Snorralaug ķ Reykholti; žó lķtiš sé um frįsagnir af daglegu lķfi ķ Sturlungu žį er athyglivert aš oftar en einu sinni er minnst į bašferšir. Į žjóšveldistķmanum viršast Ķslendingar hafa vel kunnaš aš nżta kosti jaršhitans

Žaš er skemmst frį žvķ aš segja aš Sturlunga fer ekki mörgu oršum um ritstörf og skįldskap Snorra Sturlusonar, en žeim mun fleiri um įsęlni hans til valda og hverju hann var til žeirra bošin og bśin aš fórna.

Įriš 1219 er hann ķ Noregi og fer žašan til Gautlands ķ heimsókn til Įskels Lögmanns og frś Kristķnar. Snorri hafši ort um hana kvęši og „tók hśn sęmilega viš Snorra og veitti honum margar gjafir sęmilegar“ bls 256 – 257.

Įriš 1220 kom Snorri aftur til Ķslands eftir aš hafa gerst hiršmašur Hįkonar Noregskonungs. Žį hafši spurst til Ķslands aš hann hefši samiš lofkvęši um jarl konungs. „Jarlinn hafši gefiš honum skipiš, žaš er hann fór į, og fimmtįn stórgjafir“. Snorri bakaši sér óvinsęldir meš utanferšinni og „sunnlendingar drógu spott mikiš aš kvęšum žeim er Snorri hafši ort um jarlinn og snörušu afleišis“.

Įriš 1230 mį finna žessa setningar į bls 329 „Nś tók aš batna meš žeim Snorra og Sturlu og var Sturla löngum ķ Reykholti og lagši mikinn hug į aš lįta rita sögubękur eftir bókum žeim er Snorri setti saman“. Fleira var ekki aš finna um bókmenntir Snorra į sķšum Sturlungu.

Žaš var žvķ ekki svo aš upphaflegur įsetningur meš lestri sögunnar hafi oršiš til žess aš fimm mįnuši tók aš lesa hana, heldur var žaš aš atburšarįs hennar heltók mig lķkt og į barnaskólaįrunum žegar blįsiš var til orrusta eftir skóla į milli Hęšara og Žorpara. Žį var barist meš spżtna sveršum og žegar allt um žraut hjį okkur Hęšurum brugšumst viš viš meš mögnušu grjótkasti, enda vorum viš ęvinlega mun fęrri. Margt fleira varš til žess aš minna į bernsku upplifun Sturlungu meš dularfullu blę. Viš Matthildur mķn įkvįšum aš flżja žokuna austur ķ fjöršu og brunušum tvisvar ķ Skagafjöršinn, og žeystum óvęnt aš endingu Sturlungaslóšina mest alla.

Žaš er erfitt aš finna sér įtrśnašargoš ķ höfšingjum Sturlungaaldar. Flestir višast ekki hafa annaš en eigin hagsmuni aš leišarljósi og jašraši gręšgi žeirra landrįšum. Snorri Sturluson, Gissur Žorvaldsson, Sturla Sighvatsson, Žóršur kakali Sighvatsson, Žorgils skarši Böšvarsson gengu allir Hįkoni Noregskonungi į hönd og žįšu af honum margskonar sęmdir hvort sem žaš var gert af heillindum viš Hįkon eša einungis til aš žjóna eigin metoršagirnd. Leitun er af höfšingjum af öšru saušahśsi ķ sögunni. Ekki einu sinni er hęgt aš halda meš Kolbeini unga Arnórssyni eša Eyjólfi ofsa Žorsteinssyni žó svo aš žeir hafi ekki veriš eins aušsżnilegir ašdįendur erlends valds.

Einn höfšingi Sturlungu var žó af öšru sušahśsi. Žorleifur Žóršarson (1185 – 1257) gošoršsmašur ķ Göršum. Hans nafni hefur ekki veriš haldiš hįtt į lofti žegar Sturlunga er annars vegar. Hann vildi hvorki fara meš ófriš ķ önnur héruš né lét hlut sinn fyrir yfirgangi annarra höfšingja. Og aldrei geršist hann hiršmašur né žegn Noregskonungs, braut fyrirmęli hans og „myrti" žau bréf er Hįkon sendi.

Žó svo aš hann vęri mikill vinur Snorra Sturlusonar fręnda sķns žį talaši hann gegn žjónkun viš erlent vald og yfirrįšum konungs į Ķslandi. Žorleifur var einn af helstu höfšingjum  Borgfiršinga. Žegar Sturla Sighvatsson fór aš seilast til aukinna valda į Vesturlandi, žį stóš Žorleifur fast į móti. Sturla hrakti Snorra föšurbróšir sinn burt śr Borgarfirši voriš 1236 en voriš eftir söfnušu žeir vinirnir Snorri og Žorleifur liši um Sušurnes og Borgarfjörš. Ķ framhaldinu rak hver stórorrustan ašra į landinu blįa.

IMG_3961

Róšugrund  žar sem Brandur Kolbeinsson, sķšasti höfšingi Įsbirninga, var tekin af lķfi

Bęjarbardagi var hįšur į Bę ķ Bęjarsveit ķ Borgarfirši 28. aprķl 1237. Sturla Sighvatsson hafši hrakiš Snorra Sturluson fręnda sinn frį Reykholti įriš įšur. Žorleifur Žóršarson ķ Göršum į Akranesi, fręndi beggja (fašir hans, Žóršur Böšvarsson ķ Göršum var bróšir Gušnżjar, móšur Snorra og ömmu Sturlu) taldi Sturlu žrengja aš sér og vera oršinn of valda grįšugan.

Snorri og Žorleifur söfnušu 400 manna liši voriš 1237 og fóru meš til Borgarfjaršar en Sturla frétti af žvķ og kom meš fjölmennara liš. Snorra leist ekki į blikuna og hvarf į brott en Žorleifur fór heim aš Bę meš lišiš og bjóst til varnar.

Bęjarbardaginn var haršur og mikiš um grjótkast. Žetta var einn af mannskęšari bardögum Sturlungaaldar. Žar féllu 29 menn śr liši Žorleifs og margir sęršust en ašeins žrķr féllu śr liši Sturlu. Žorleifur komst sjįlfur ķ Bęjarkirkju įsamt Ólafi hvķtaskįldi og fleirum og fengu žeir allir griš en žurftu aš fara ķ śtlegš nęstu įrin.

Gissur Žorvaldsson höfšingi Haukdęla gerši bandalag viš Kolbein unga Arnórsson Įsbirninga höfšingja ķ Skagafirši og žar fór nęsta uppgjör fram ķ Örlygsstašabardaga fjölmennustu  orrustu sem hįš hefur veriš į Ķslandi. Hśn fór fram ķ Blönduhlķš ķ Skagafirši žann 21. įgśst 1238.

Frį Örlygsstašabardaga segir Sturla Žóršarson ķ Sturlungu, en hann tók sjįlfur žįtt ķ bardaganum og baršist ķ liši fręnda sinna, Sturlunga. Žar įttust viš Sturlungar annars vegar, undir forystu fešganna Sighvatar į Grund og Sturlu sonar hans, en hins vegar žeir Gissur Žorvaldsson og Kolbeinn ungi.

Sturlungar höfšu ętlaš aš gera ašför aš systursyni Sighvats, Kolbeini unga Arnórssyni į Flugumżri, žar sem hann bjó, en gripu ķ tómt. Žeir héldu kyrru fyrir į bęjum ķ Blönduhlķš ķ nokkra daga en į mešan safnaši Kolbeinn liši um Skagafjörš og Hśnažing en Gissur Žorvaldsson kom meš mikiš liš af Sušurlandi. Lišsmunurinn var mikill, žvķ žeir Gissur og Kolbeinn höfšu um 1700 manns, en žeir Sturlungar nįlęgt 1300.

Žeir Kolbeinn og Gissur komu austur yfir Hérašsvötn og tókst aš koma Sturlungum aš óvörum, sem hörfušu undan og bjuggust til varnar į Örlygsstöšum ķ slęmu vķgi sem var fjįrrétt, enda mun orrustan ekki hafa stašiš lengi žvķ fljótt brast flótti ķ liš Sturlunga og žeim žar slįtraš miskunnarlaust. Alls féllu 49 śr žeirra liši en sjö af mönnum Kolbeins og Gissurar.

Ķ bardaganum féllu žeir fešgar Sighvatur, Sturla og Markśs Sighvatssynir. Kolbeinn og Žóršur krókur synir Sighvats komust ķ kirkju en voru sviknir um griš og drepnir žegar žeir yfirgįfu kirkjuna. Tumi Sighvatsson komst einn bręšranna undan įsamt hópi manna yfir fjöllin til Eyjafjaršar. Sturla Žóršarson, sem sögu bardagans ritaši, komst einnig ķ kirkju og fékk griš eins og ašrir sem žar voru, aš Sighvatssonum og fjórum öšrum undanskildum.

Til Noregs bįrust tķšindi Örlygsstašabardaga žar sem Snorri Sturluson var staddur. Hįkon Noregskonungur taldi Snorra Sturluson sitja į svikrįšum viš sig eftir aš hann stalst heim frį Noregi og fékk Gissuri Žorvaldssyni žaš hlutverk aš senda Snorra aftur til Noregs eša drepa hann ella. Gissur heimsótti Snorra, fyrr um tengdaföšur sinn, ķ Reykholt og lét menn sķna drepa hann 23. september 1241.

Einn sonur Sighvats hafši veriš ķ Noregi viš hirš konungs žegar uppgjöriš į Örlygsstöšum fór fram. Sį var Žóršur kallašur kakali, hann kom sķšan til Ķslands ķ hefndarhug meš leyfi konungs žvķ herša žurfti į upplausninni milli nįtengdra ķslenskra höfšingja žó svo aš veldi Sturlunga vęri aš engu oršiš. Žóršur kakali var djarfur strķšsmašur sem fór įvalt ķ fylkingabrjósti sķns lišs og bar vanalega hęrri hlut ķ strķšinu žó hann ętti til aš tapa orrustunni. Žaš bar brįtt til tķšinda eftir aš Žóršur steig į land.

Flóabardagi er eina sjóorrustan sem hįš hefur veriš viš Ķsland og Ķslendingar skipaš bęši liš. Bardaginn įtti sér staš 25. jśnķ 1244. Žar böršust Žóršur kakali og Kolbeinn ungi. Žóršur var meš liš sem hann hafši dregiš saman į Vestfjöršum, hafši 15 skip af żmsum stęršum og geršum og 210 menn eftir žvķ sem segir ķ Sturlungu. Kolbeinn ungi var meš noršlenskt liš, hafši 20 skip og 600 menn.

Žóršur sigldi śr Trékyllisvķk į Ströndum en mętti óvęnt į mišjum Hśnaflóa flota Kolbeins, sem hafši siglt śr Selvķk į Skaga og ętlaši į Vestfirši til aš eltast viš Žórš og hans menn og sló žegar ķ bardaga meš lišunum. Ašal vopnin voru grjót og eldibrandar auk žess sem menn reyndu aš sigla skipunum hverju į annaš til aš sökkva žeim.

Žrįtt fyrir mikinn lišsmun tókst Žórši, sem fór fremstur sinna manna, lengi vel aš hafa ķ fullu tré viš menn Kolbeins. Žó Žóršur žyrftu į endanum aš leggja į flótta tókst Kolbeini ekki aš elta hann uppi og var hann almennt talinn hafa bešiš afhroš ķ bardaganum. En Kolbeinn gekk ekki heill til skógar ķ bardaganum og hafši sig žvķ lķtiš ķ frammi.

Kolbeinn varš ęfur og sigldi į Strandir og fór žar rįnshendi, tók eša eyšilagši öll skip og bįta sem hann fann. Fór sķšan um Vestfirši, brenndi bęi og drap bśsmala žar sem fólk hafši flśiš į fjöll. Ķ Flóabardaga féllu milli 70 og 80 śr liši Kolbeins unga en Žóršur kakali missti „fįa eina“ śr liši sķnu segir sagan.

Haugsnesbardagi, 19. aprķl įriš 1246, var mannskęšasti bardagi sem hįšur hefur veriš į Ķslandi. Žar böršust leifar veldis Sturlunga (ašallega Eyfiršingar) undir forystu Žóršar kakala Sighvatssonar og Įsbirningar (Skagfiršingar), sem Brandur Kolbeinsson stżrši en hann hafši tekiš viš veldi Įsbirninga af Kolbeini unga gengnum. Hann hafši 720 menn ķ sķnu liši en Žóršur kakali 600 og voru žaš žvķ 1320 manns sem žarna böršust og féllu yfir 100 manns, 40 śr liši Žóršar og um 70 śr liši Brands.

Bardaginn var hįšur į Dalsįreyrum ķ Blönduhlķš, ķ landi sem nś tilheyrir jöršunum Djśpadal og Syšstu-Grund. Skagfiršingar höfšu gist į Vķšimżri nóttina fyrir bardagann en komu austur yfir Hérašsvötn og tóku sér stöšu utan viš Haugsnes, sem er nes sem skagar til noršurs śt ķ Dalsįreyrar.

Liš Eyfiršinga hafši veriš um nóttina į bęjum frammi ķ Blönduhlķš og bjuggust Skagfiršingar viš aš žeir kęmu rķšandi śt meš brekkunum en Eyfiršingar komu fyrir ofan Haugsnesiš og komu Skagfiršingum žannig aš óvörum. Žóršur kakali hafši komiš flugumanni ķ liš Skagfiršinga, sem flżši manna fyrstur og fékk marga til aš leggja į flótta. Margir žeirra sem féllu voru drepnir į flótta, žar į mešal Brandur Kolbeinsson, foringi Įsbirninga.

Brandur var tekinn af lķfi į grundinni fyrir ofan Syšstu-Grund og var žar sķšan reistur róšukross og nefndist jöršin Syšsta-Grund eftir žaš Róšugrund ķ margar aldir. Sumariš 2009 var kross endurreistur į Róšugrund til minningar um bardagann og var hann vķgšur 15. įgśst 2009.

Gissur Žorvaldsson, höfšingi Haukdęla og valdamesti mašur į Sušurlandi, var nś oršin einn helsti óvinur Sturlunga en ekki kom žó til įtaka į milli žeirra Žóršar kakala, heldur varš žaš śr aš žeir fóru bįšir til Noregs og skutu mįli sķnu undir Hįkon konung. Hann śrskuršaši Žórši ķ vil og sendi hann til Ķslands til aš reyna aš nį landinu undir veldi Noregs, en kyrrsetti Gissur.

Nęstu žrjś įrin bjó Žóršur ķ Geldingaholti ķ Skagafirši og var valdamesti mašur į Ķslandi. Konungi žótti honum žó ganga seint aš koma landinu undir krśnuna og var hann kallašur aftur til Noregs 1250, en Gissur sendur heim ķ stašinn. Žóršur var nęstu įrin ķ Noregi og lķkaši žaš illa, en konungur leyfši honum ekki aš fara heim fyrr en įriš 1256. Žegar Žóršur fékk heimfararleyfiš į hann aš hafa sagt aš eftir žaš yfirgęfi hann aldrei Ķsland en hann veiktist aš kvöldi sama dags og drógu veikindin hann til dauša śti ķ Noregi 11. október 1256.  

Flugumżrarbrenna 22. október 1253. Gissur Žorvaldsson, helsti fjandmašur Sturlunga, fluttist noršur ķ Skagafjörš voriš 1253 og settist aš į Flugumżri ķ Blönduhlķš. Hann vildi sęttast viš Sturlunga og hluti af žeirri sįttagerš var gifting Halls elsta sonar Gissurar og Ingibjargar, 13 įra dóttur Sturlu Žóršarsonar.

Var brśškaup žeirra haldiš į Flugumżri um haustiš meš mikilli višhöfn. Ekki voru žó allir Sturlungar sįttir. Eyjólfur ofsi Žorsteinsson, tengdasonur Sturlu Sighvatssonar og vörslumašur rķkis Žóršar kakala mįgar sķns, safnaši liši ķ Eyjafirši, fór meš į fimmta tug vel vopnašra manna yfir Öxnadalsheiši og var kominn aš Flugumżri seint aš kvöldi 21. október, žegar flestir voru gengnir til nįša.

Réšust žeir til inngöngu en varš lķtiš įgengt og žegar Eyjólfur ofsi sį er į nóttina leiš aš hętt var viš aš menn śr hérašinu kęmu til lišs viš Gissur og menn hans, brį hann į žaš rįš aš kveikja ķ bęnum. Tuttugu og fimm manns fórust ķ eldinum, žar į mešal Gróa kona Gissurar og allir synir hans žrķr, en Gissur sjįlfur bjargašist meš žvķ aš leynast ķ sżrukeri ķ bśrinu. Brśšurin Ingibjörg Sturludóttir bjargašist einnig śr eldinum.

Gissur Žorvaldsson missti alla sķna fjölskyldu ķ Flugumżrarbrennu og hélt sumariš eftir til Noregs. Eyjólfur ofsi Žorsteinsson naut ekki hilli į mešal ķslenskra höfšingja eftir Flugmżrarbrennu og voru brennumenn almennt hundeltir. 

Žverįrbardagi į Žverįreyrum ķ Eyjafirši 19. jślķ 1256 var orrusta žar var tekist į um völd og įhrif į Noršurlandi eftir brottför Gissurar Žorvaldssonar til Noregs. Annars vegar voru žeir Eyjólfur ofsi Žorsteinsson, foringi brennumanna ķ Flugumżri, og svili hans Hrafn Oddsson, sem höfšu um veturinn fariš aš Oddi Žórarinssyni, sem Gissur hafši sett yfir Skagafjörš, og drepiš hann.

Ķ hinu lišinu var Žorvaršur Žórarinsson bróšir Odds, sem var aš leita hefnda, og meš honum Žorgils skarši Böšvarsson, sem taldi sig eiga tilkall til valda ķ umboši konungs, įsamt Sturlu Žóršarsyni. Žarna eru Sturlungar ķ bįšum lišum, Eyjólfur ofsi sem gętti hagsmuna mįgs sķns Žóršar kakala og hins vegar Žorgils skarši af ętt Sturlunga og Sturla Žóršarson sem gifti Ingibjörgu dóttur sķna Halli syni Gissurar į Flugumżri.

Žeir komu meš liš bęši śr Borgarfirši og austan af landi, žvķ Žorvaršur var af ętt Svķnfellinga, og męttu liši Eyjólfs og Hrafns į Žverįreyrum. Žó heldur fleiri vęru ķ liši žeirra svila Eyjólfs og Hrafns og žaš betur vopnaš höfšu Žorgils og Žorvaršur sigur. Eyjólfur ofsi féll en Hrafn lagši į flótta. Bardaginn į Žverįreyrum var ekki sérlega mannskęšur, žar féllu 16 manns 8 śr hvoru liši en margir sęršust.

IMG_3982

Į Haugsnesi žar sem mannskęšasta orrusta Ķslandssögunnar fór fram, hefur Siguršur Hansen į Kringlumżri komiš upp śtilistaverkinu, Grjóther. Žar er stillt upp 1320 hnullungum, jafnmörgum žeim mönnum sem tóku žįtt ķ bardaganum. Uppstillingin sżnir fylkingarnar rétt įšur en žeim laust saman. Matthildur stendur žarna ķ vegi fyrir Žórši kakala sem fór fyrir Sturlungum. Steina röšin fyrir aftan hana eru Įsbirningar. Krossarnir tįkna žį sem féllu ķ ķ bardaganum 

Žorgils skarši Böšvarsson (1226 – 1258)  var af ętt Sturlunga, sonur Böšvars Žóršarsonar Sturlusonar og Sigrķšar Arnórsdóttur Tumasonar, systur Kolbeins unga. Višurnefniš kom til af žvķ aš Žorgils var fęddur meš skarš ķ vör en fyrr į öldum var ekki algengt aš žeir sem žannig var įstatt um kęmust į legg. Įtjįn įra fór Žorgils til Noregs og var viš hirš Hįkonar konungs, sem lét lękni gręša skaršiš ķ vör Žorgils og er žaš fyrsta lżtaašgerš sem vitaš er til aš gerš hafi veriš į Ķslendingi.

Įriš 1252 sendi konungur Žorgils til Ķslands įsamt Gissuri Žorvaldssyni og įttu žeir aš  koma landinu undir vald konungs. Žorgils reyndi aš nį yfirrįšum yfir rķki žvķ sem Snorri Sturluson fręndi hans hafši rįšiš į įrum įšur ķ Borgarfirši og settist aš ķ Reykholti. Hann var óvęginn og haršur, bakaši sér óvinsęldir og hraktist į endanum śt į Snęfellsnes į föšurleifš sķna, Staš į Ölduhrygg.

Žegar aš Gissur fór til Noregs eftir Flugumżrarbrennu vildi Žorgils reyna aš nį yfirrįšum ķ Skagafirši, sem hann taldi sig eiga tilkall til žar sem hann var Įsbirningur ķ móšurętt. Eyjólfur ofsi taldi sig einnig fara meš völd ķ Skagafirši ķ umboši Žóršar kakala į mešan hann dvaldi ķ Noregi.

Nokkru eftir Žverįrbardaga, žar sem Eyjólfur ofsi var drepinn, varš Žorgils höfšingi yfir öllu Noršlandi. Hann lenti žó fljótt ķ deilum viš bandamann sinn śr Žverįrbardaga, Svķnfellinginn Žorvarš Žórarinsson sem žį bjó į Grund. Žorvaršur var tengdasonur Steinvarar Sighvatsdóttur, sem gerši žegar žį var komiš kröfu um arf eftir Žórš kakala bróšur sinn.

Deilunum lauk meš žvķ aš Žorvaršur tók Žorgils skarša af lķfi į Hrafnagili ķ Eyjafirši ašfaranótt 22. janśar 1258. Eftir vķgiš hraktist Žorvaršur burt śr Eyjafirši. Žorgils skarši var ókvęntur en įtti dótturina Steinunni, meš Gušrśnu Gunnarsdóttur sambżliskonu sinni, systur Ingibjargar sem varš fylgikona Gissurar Žorvaldssonar sķšustu ęvi įr hans. 

Gissur Žorvaldsson lauk žvķ ętlunarverki aš koma Ķslandi undir Noregskonung įriš 1262, sem hafši įšur gefiš honum jarlsnafnbót og er Gissur sį eini sem hefur haft jarlstign yfir Ķslandi. Austurland var undan skiliš ķ tvö įr, žar sem Svķnfellingar höfšu įfram völd, en žeir sóru Noregs konungi hollustu įriš 1264, sama įtti viš um Rangęinga til įrsins 1263.

Sturlungaöld er almennt talin hafa nįš yfir tķmabiliš 1220, žegar Snorri Sturluson gerist hiršmašur Hįkonar Noregskonungs, žar til Žjóšveldiš fellur įrin 1262-64. Sturlunga saga nęr žó yfir mun lengra tķmabil eša allt frį 1117-1291 auk Geirmundar žįttar heljarskinns landnįmsmanns. Sagan ķ heild skżrir hvernig Sturlungaöld gat oršiš meš öllu sķnu blóšbaši. Žar mį ķ stuttu mįli segja aš mesti styrkur žjóšarinnar, fręndręknin og fįmenniš, hafi snśist upp ķ aš verša hennar mesti veikleiki.

Sķšasta saga Sturlungu er Įrna saga biskups. Hśn gerist į fyrstu įrunum eftir Sturlungaöld, og var sś sem mestan tķma tók aš stauta sig ķ gegnum. Žar er fariš yfir žęr grķšarlegu breytingar sem uršu žegar žjóšveldiš féll. Kirkjuvaldiš lagši į tķund, sölsaši undir sig kirkjur og jaršir ķ bęnda eign. Konungsvaldiš kom meš lögbókina Jįrnsķšu sem ķslendingar höfnušu eindregiš svo aš Jónsbók varš aš lokum mįlamišlun. Konungur setti į nżja skatta og sölsaši undir sig ęttaróšul sem sektarfé. Žęr skyldur sem konungsvaldiš įtti aš uppfylla s.s. siglingar til og frį landinu uršu fljótlega mun strjįlli en til stóš.

Aldirnar sem į eftir fóru, žangaš til ķslendingar nįšu vopnum sķnum į nż meš fullveldinu, verša ekki fjölyrtar hér, en į žaš mį minnast aš frjįlslindi viršist hafa fariš žverrandi. Ekki var óalgengt aš börn fęddust utan hjónabands į žjóšveldistķmanum, og žaš tališ ešlilegt. Hjśskaparlöggjöf varš fljótlega mun strangari og aš žvķ kom aš Stóridómur var upp tekinn, žar sem konum var drekk fyrir barneignir utan hjónabands og karlar hįlshöggnir. Vistarbandiš gerši svo vinnufólki ómögulegt aš ganga ķ hjónaband. Galdrabrennur voru teknar upp į Ķslandi hundraš įrum eftir aš žęr höfšu tröllrišiš Evrópu. Fólkiš įtti enga möguleika gegn valdinu, žaš var ekki til neinna höfšinga ķ landinu aš leita. Hver ósköpin rįku svo önnur, žannig aš žjóšin komst hvaš eftir annaš į vonarvöl ķ einu gjöfulasta landi veraldar.

IMG_3980

Žaš er įgętis markmiš til aš setja sér viš lestur Sturlungu aš gefast ekki upp įšur en  kakalanum hefur veriš komiš undir hęlinn. Frumheimildir eru seinlesnari en tślkanir annarra į žeim, en žar gęti tilgangurinn helgaš mešališ


Fagurt er į fjöllum

IMG_4748

Ķ dag er dagur ķslenskrar nįttśru. Žaš var viš hęfi aš velja dag sem ber upp į fęšingardag Ómars Ragnarssonar, žess ķslendings sem hefur įtt stęrstan žįtt ķ aš fęra nįttśru landsins ķbśum žess ķ sófann. Ómar er nįnast gošsögn ķ lifanda lķfi og ef eitthvaš vantar žar upp į, žį veršur hann žaš ķ Ķslandssögunni. Hann var įberandi talsmašur varšveislu vķšernanna noršan Vatnajökuls og lagši žar allt undir.

Žegar sś barįtta stóš yfir žį žekkti ég įhrifasvęši Kįrahnjśkavirkjunar ekkert af eigin raun, og taldi Ómar jafnvel fara offari. En žó grunaši mig innst inni aš eitthvaš byggi undir. Žvķ Völundur fręndi minn, sjįlfur gošinn ķ Grįgęsadal, hafši horfiš inn į žessi vķšerni hvert sumar frį žvķ ég man, en undir leišsögn Völundar byrjaši ég mķna starfsęvi ķ byggingaišnaši 12 įra gamall.

IMG_4773

Pilthśs gošans ķ Grįgęsadal var įšur kallaš Safnašarheimiliš, en innan viš hśsiš er önnur burst sem ķ er bęnhśs. Žó Völundur sé ekki višlįtinn ķ Grįgęsadal er bęnhśsiš įvalt opiš, en žar er ętlast til aš bešiš sé fyrir landinu 

Svo var žaš fyrir fjórum įrum, žegar ég var nżlega kominn śr fjörbaugsgaršinum ķ Noregi, aš viš Matthildur mķn įkvįšu aš kaupa okkur fjórhjóladrifinn fjašrasófa til aš skoša vķšernin og höfum gert žaš į hverju sumri sķšan. Žessar fjallaferšir hafa veriš einstök upplifun ķ kyrrš aušnarinnar. Jafnvel hending ef mašur rekst į landann og žį hefur komiš fyrir aš hvįš sé „guši sé lof aš hitta ķslendinga“. Žį į ég ekki viš žį nįttśru upplifun sem fęst viš sportveišar en žaš er nś einu sinni žannig aš sumir finna sig ekki ķ ķslenskri nįttśru nema viš veiši. En eftir aš skotveišitķmabilin hefjast er allt morandi af landanum į fjöllum austanlands.

Seinnipart sumars höfum viš foršast fjöllin aš mestu. Hreindżraveišitķmabiliš er žį į fullu og stigmagnast skothrķšin viš gęsaveišar sem stundašar eru af kappi. Į žessum tķma hefur veriš hitt į rįšvilltan og hrķnandi hreindżrskįlf ķ sólbjartri morgunnkyrršinni og séš til strķšsklęddra śtivistarkappa į nęsta leit meš milljóna gręjur viš aš taka af sér selfķ meš daušri móšurinni. Seinnipart sumars rķs jafnframt margt fótboltafaniš upp śr sófunum og dustar af sér kartöfluflögurnar til aš njóta ķslenskrar nįttśru viš aš salla nišur illa fleyga gęsarunga svo hęgt sé aš slķta śr žeim bringurnar.

Žaš sem mig hefur undraš viš sportveišarnar er aš žį hverfa öll sišferšileg višmiš  yfir utanvegaakstur śr fjölmišlum. Žaš viršist vera fullkomlega góškennt aš aka utanvegar svo framarlega sem žaš er gert ķ žeim tilgangi aš drepa ašrar lķfverur įnęgjunnar vegna. Enda hafa kapparnir varla burši né tķma til aš bera brįšina hvaš žį til aš reita og svķša gęsina eftir aš heim er komiš meš fótboltann į fullu ķ sjónvarpinu og tungusófann tilbśinn. Og ef einhver er hugsanlega talin getaš hafa fariš sér aš voša fótgangandi viš njóta nįttśrunnar į veišum, žį eru sendar heilu vélaherdeildirnar utanvegar til leitar. Žaš stóš samt ekki til aš fara meš žennan pistil śt um žśfur meš leišinda langlokum um hvernig ķslenskrar nįttśru er notiš į annan hįtt en ég hef geš og getu til, hvaš žį į fjallabaksleiš viš gošsagnir.

Gošinn

Völundur er 89 įra gamall og mį žvķ segja aš hann hafi slitiš barnskónum ķ įrdaga Zeppelķn loftfaranna. Hér fer hann yfir ręktunar skilyrši rabarbara ķ meira en 600 m hęš. Hann segist senda rabarbara śr Grįgęsadal einu sinni į sumri į heimaslóšir Eyvindar og Höllu, til skįlavaršanna ķ Hvannlindum meš fyrirmęlum um hvernig skuli elda grautinn įn sykurs, og bera hann fram meš rabarbarablöšunum undir diskunum "žvķ allt veršur aš hafa sķna serķmonķu sjįšu"

Sumariš 2016 žeystum viš Matthildur mķn semsagt ķ fyrsta sinn į fjöll og heimsóttum tvo bernsku nįgranna mķna af hęšinni. Žį Völund Jóhannesson og Jóhann Stefįnsson, en žeir eru jafnaldrar. Jói hafši žį haldiš til viš Žrķhyrningsvatn einn į öręfunum sumrum saman og Völundur frį ómunatķš inn viš Grįgęsavatn. Žaš var mjög sértök upplifun aš heimsękja žessa öldnu nįgranna žar sem žeir dvöldu einir viš sitthvort vatniš śti ķ sandaušninni.

Žetta koma til tals milli okkar Völundar žegar viš heimsóttum hann į öręfin nśna ķ sumar. Hann segir žį Jóa heyrast ķ sķma į hverjum morgni kl. 9 til aš kanna hvort žeir séu bįšir lifandi. Ef annar hvor žeirra svarar ekki og hinn er vant viš lįtin į aš hafa samband viš Dag Kristmundsson, sem į žį aš fara ķ aš athuga mįliš, enda Dagur ekki nema rétt aš slį ķ įttrętt og enn į žönum viš dagleg störf.

Heimsóknin ķ Grįgęsadal ķ sumar bar upp į verslunarmannahelgi og var létt yfir Völundi aš vanda. Rétt eins og fyrir žremur įrum var bešiš fyrir landinu og ekki ónżtt aš hafa meš ķ för til žeirrar bęnagjöršar jaršvinnuverktaka inn ķ helgi bęnahśssins ķ Grįgęsadal. En žaš hśs sem Völundur kallaši safnašarheimili fyrir žremur įrum hefur nś fengiš nafniš Pilthśs. Į degi Ķslenskrar nįttśru 2016 skrifaši ég pistilinn Völundarhśs um önnur hśs Völundar į hįlendinu hann mį sjį hér.

IMG_4755

Handan nęsta leitis vestan viš Grįgęsadal eiga jökulfljótin Kreppa og Jökulsį į Fjöllum upptök sķn ķ Vatnajökli. Hvort örlög Grįgęsadals eiga eftir aš verša žau sömu og dalsins austan viš hann, sem geymdi Jöklu foršum og fór undir Hįlslón, mun tķminn leiša ķ ljós 

Völundur gaf sér góšan tķma til aš spjalla ķ heimsókninni um verslunarmannahelgina. Hann var meš stórfjölskyldu śr Reykjavķk ķ įrlegri heimsókn viš garšyrkjustörf, en ķ Grįgęsadal er hęsti skrśšgaršur landsins ķ yfir 600 metra hęš og hefur Lįra Ómarsdóttir gert Feršastiklu žįtt um garšinn, sem mį sjį hér.

Žaš kom til tals hvort dętur hans hefšu komiš ķ dalinn žetta sumariš. Hann sagši aš žaš stęši til; „en žaš er nś bara žannig meš žetta unga fólk ķ dag aš žaš er meira aš flękjast erlendis en į landinu sjįlfu og er jafnvel erlendis hįlft įriš“. Systurnar ungu eru į svipušum aldri og ég, ekki nema rétt svo sitt hvoru megin viš sextugt.

Įšur en viš fórum bauš Völundur okkur inn ķ bę og vildi sżna mér eldhólf į eldavél sem hann hafši ętlaš aš fóšra meš eldföstum steini sem ég hafši klofiš fyrir hann ķ fyrravor. Vegna žess aš hann lét mig hafa akkśrat jafn marga steina og hann žurfti, og aš sama dag og ég hugšist kljśfa žį įętlaši Völundur aš fara į fjöll, žį greip ég til varśšarrįšstafana. Aš morgni žess dags var ég viš aš steypa gólfplötu sem jįrnagrindin hafši veriš stóluš upp meš eldföstum steini sem var akkśrat ķ žykktinni sem vantaši žvķ fékk ég mér steina ef eitthvaš misfęrist.

Ég baš svo vinnufélaga minn um aš koma klofnu steinunum įsamt varasteinunum til Völundar, en sį hafši veriš milligöngumašur. Vinnufélaginn sagši mér aš Völundur hefši veriš farinn į fjöll og hann hefši skiliš alla steinana eftir žar sem hann gęti nįlgast žį og vališ um hverja hann notaši. Žarna viš eldavélina sagšist Völundur ekki vera bśin aš koma žessu ķ verk, steinarnir vęru allir nišur ķ kjallara, hann spurši hvora sortina vęri betra aš nota. Žį létti af mér žungu fargi.

Ég sagši honum aš nota steinanna sem hann kom meš, sem voru gamlir og snjįšir eldhólfsteinar śr aflagšri bręšslu, žó svo hinir sem ég lét fylgja vęru splunku nżir. Žeir vęru nefnilega śr Alcoa, „ja žaš var eins gott aš žś komst mašur“ sagši Völundur. Ég sagši aš ég hefši gert mér žessa ferš žvķ žetta hefši legiš žungt į mér ķ meira en įr, ég hefši nefnilega ekki veriš viss um aš uppruni steinanna hefši komist til skila. „Žaš eru ekki allar feršir til einskżrs, žaš mį nś segja“ sagši Völundur.

IMG_4784

Utan viš skrśšgaršinn stendur ķbśšarhśsiš ķ Grįgęsadal. Žar mį sjį grasbalann sem skrżšir hluta dalsins ķ vķšfešmri aušninni

Fyrir skemmstu kom Völundur til byggša og leit viš hjį okkur "hęšarstrįkunum". Erindiš til byggša var aš kippa upp nokkrum kartöflum. Annars dvelur žessi aldni höfšingi vanalega sumarlangt ķ fašmi fjallanna. Hann ķtrekaši hversu heppilegt žaš hefši veriš aš fį ķ heimsókninni ķ sumar vitneskjuna um uppruna Alcoa steinanna og sagši aš nś vęru žeir réttu komnir ķ eldavélarofninn. Svona ķ tilefni tķšarandans žį spurši ég hann aš žvķ hvort hann héldi aš žęr 8 milljarša raflķnuframkvęmdir sem nś fęru fram į hįlendinu norš-austanlands vęru undirbśningur undir annaš og meira t.d. sęstreng.

Hann sagšist ekki vita til hvers žęr vęru frekar en ašrir, en sjįlfsagt žętti žaš gįfulegt aš hafa sem fjölžęttasta tengingu į milli tveggja stęrstu orkuvera svęšisins ž.e. Kįrahnjśka og Kröflu. Eldri lķna sem reyst var į fyrsta įratug aldarinnar yrši svo nokkurskonar vara lķna į eftir, žó svo aš hśn vęri ekki nema rétt rśmleg 10 įra gömul. Annars vęri žaš nś bara žannig aš almennt vęri fólk oršiš svo hugfangiš af hagvextinum aš alltaf žyrfti eitthvaš aš vera um aš vera. Flest venjulegt fólk gęfi sér ekki tķma til aš vera til hvaš žį aš spį ķ hvaša erindi nżjar loftlķnur ęttu į fjöllum. 

Viš endušum svo samtališ į aš minnast löngu gengins verslunareigenda sem var vanur aš hengja upp auglżsingu ķ bśšargluggann žegar vešriš var gott og berin blį, sem į stóš "farinn ķ berjamó". Ķ žį tķš gaf fólk sér tķma til aš fara til fjalla enda alltaf hęgt aš nįlgast žaš seinna sem vantaši śr bśš.

Kreppa

Kreppa rennur śr Brśarjökli inn viš Kverkfjöllum rétt fyrir vestan Grįgęsadal, og er Kverkį žverį hennar sem rennur fyrir mynni Grįgęsadals ķ sušri og er stöšuvatniš ķ dalnum ęttaš śr Kverkį. Ef fariš er upp į felliš milli Kreppu og Grįgęsadals blasa viš Hvannalindir, Heršubreiš, Snęfell og Kverkfjöll auk žess sem sjį mį yfir mest allt Noršur og Austurland

Nóbelsskįldiš skżrši eitt sinn śt hvert gildi fjallanna hefši almennt veriš fyrir ķslendinga ķ gegnum tķšina og kom oršum aš žvķ undir rós eins og hans var von og vķsa. 

„Allt fram į nķtjįndu öld žótti ķslendķngum fjöllin ljót. Ekki var lįtiš viš sitja aš Bślandstindur vęri „furšu ljótur“, heldur žótti Mżvatnsveitin meš fjallahrķng sķnum og vatni višurstyggilegt plįss. Varla eru eftir hafandi nśna žęr samlķkķngar sem žjóšleg bķlķfa okkar, žjóšsögur Jóns Įrnasonar, velja žvķ.

Rómantķkin žżska gaf okkur fjöllin og gerši žau okkur kęr og kenndi Jónasi Hallgrķmssyni bęši aš rannsaka žau sem fręšimašur og unna žeim ķ ljóši; og eftir hann kom Steingrķmur og kvaš Ég elska yšur žér Ķslands fjöll; og hefur sį skįldaskóli aušsżnt žeim tignun fullkomna fram į žennan dag.

Į okkar öld hefur žaš žótt hęfa kaupstašarfólki, sem var eitthvaš aš manni, aš eignast vįngamyndir af eftirlętisfjöllum sķnum aš hengja upp yfir sóffanum og hafa slķkir eftirlętis gripir veriš nefndir sóffastykki aš dönskum siš. Fólkiš horfši svo lengi į žessi landslög uppį veggjum hjį sér aš marga fór aš lįnga žįngaš. Svona mynd veitti įhorfana ķ rauninni sömu lķfsreynslu og horfa śt um glugga uppķ sveit.

Reynslan er sambęrileg viš žaš sem žeim manni veršur, sem svo leingi hefur skošaš mynd af Parķsarborg aš hann stenst ekki leingur mįtiš og fer žįngaš. Žegar hann kemur heim til sķn aftur veit hann ekki fyrr til en Parķsarborg er oršin mišpśnktur ķ lķfi hans. Hugur hans heldur įfram aš snśast ķ tilhlökkun til endurfunda viš žessa borg meš undrum sķnum og uppįkomum, stórum og smįum furšum, og smįhlutum sķst lķtilfjörlegri en žeir stóru; ekkert ķ heiminum jafnast į viš aš hafa fundiš žessa borg.

Hversu marga landa höfum viš ekki žekkt sem hafa nįkvęmlega af žessari reynslu aš segja um Parķs, og margir skrifaš um žaš ķ bókum hvernig žeir lifšu ķ stöšugri heimžrį žįngaš, jafnvel eftir aš žeir eru komnir aš fótum fram. Sį sem skilur žetta skilur sęludali žjóšsögunnar; og hann skilur lķka śtilegukonuna Höllu sem sat farlama į leiši ķ kirkjugaršinum į Staš ķ Grunnavķk, og tautaši: „fagurt er į fjöllum nśna.“ (Brot śr formįla bókar Kjartans Jślķussonar frį Skįldastöšum-efri - Reginfjöll į haustnóttum)

 IMG_4751

Leišin inn ķ Grįgęsadal er śr allri alfaraleiš, meir aš segja į skala vķšernanna sjįlfra. Aka žarf tķmunum saman um hrjóstur og svarta sanda įšur en komiš er fram į brśn dalsins sem er meš gręnum grasbala viš noršur enda vatnsins sem hann prżšir. Į leišinni ķ 740 m hęš er lķtill rabarbaragaršur sem einhversstašar hefur fengiš nafniš Völundarvin "en žaš flokkast nįttśrulega undir brot į nįttśruverndarlögum aš stunda rabarbararękt ķ žessari hęš"

Ķ tķšaranda dagsins ķ dag eru žaš gošsagnir į viš Ómar og Völund sem hafa fęrt okkur "sóffastykkin" ķ sjónvarpiš heim ķ stofu og vitneskjuna um vķšernin, žessa kórónu Ķslands sem fólk vķša aš śr heiminum flykkist til landsins aš sjį ķ allri sinni dżrš. Hér fyrir nešan er Kompįs žįttur um óvišjafnanlegu barįttu Ómars į sķnum tķma, og viš hęfi aš rifja hana upp į degi ķslenskrar  nįttśru.


Svarti vķkingurinn

Žó nś sé ķ fyrsta skipti fengin nišurstaša um ķslenskan rostungastofn meš DNA rannsókn. Žį hefur tilvera rostunga į Ķslandi įšur komiš fram m.a. ķ bók Bergsveins Birgissonar rithöfundar og norręnu fręšings, -Svarti vķkingurinn.

Žar segir hann frį žvķ hvernig hann fór aš žvķ aš skrifa sögu Geirmundar heljarskinns. Eins leyndardómsfyllsta landnįmsmanns Ķslandssögunnar. Geirmundur var sagšur dökkur og ljótur, meš mongólska andlitsdrętti af konunglegum uppruna, "göfugastur landnįmsmanna" samkvęmt Landnįmu, og į aš hafa rišiš um sveitir Ķslands meš įttatķu vķgamenn, įtt mörg stórbś žar sem hann hélt mörg hundruš žręla.

Lķtiš er til um Geirmund ķ fornum heimildum, en Bergsveinn grófst fyrir eftir krókaleišum og meš stašbundnum rannsóknum hver mašurinn var og ritaši sögu hans fyrir nokkrum įrum sem kom upphaflega śt 2013 į norsku undir heitinu "Den svarte viking", en įriš 2015 į ķslensku sem "Saga Geirmundar heljarskinns".

Įn žess aš ég ętli aš tķunda frekar hér hvers Bergsveinn varš įskynja um Geirmund, žį mį segja ķ stuttu mįli aš žręlaveldi Geirmundar viš noršanveršan Breišafjörš, į Vestfjöršum og į Hornströndum var tilkomiš vegna rostunga. En tó śr rostungaskinni og lżsiš žótti ķ žį tķš naušsynleg heimsmarkašsvara til geršar og višhalds vķkingaskipa.


mbl.is Fundu sérķslenskan rostungastofn
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ķ EES viš vögum vęr meš vora byrši žunga

Sś stund viršist nįlgast óšfluga aš žjóšin taki loks afstöšu til EES samningsins, sem hśn var svikin um aš fį aš kjósa um hvort hśn vildi undirgangast. Stjórnmįlamenn hafa ķ reynd aldrei stašiš vörš um hagsmuni almennings žegar EES hefur veriš annars vegar žó svo aš öll opinber umręša hafi męrt žann samning fram til žessa. Nś sķšast taldi landrįšališiš (sem stašiš hefur veriš aš žvķ kjararįšssópa ofan ķ eigin vasa) ekki verša hjį žvķ komist aš samžykkja erlent bošvald viš aš markašsvęša orkuna.

EES samningurinn hefur opnaš allar gįttir, eša eins og stjórnmįlaforingjar sķns tķma oršušu žaš svo smekklega "allt fyrir ekkert". Įgętt er aš hafa žaš į bak viš eyraš, ef fólk hefur ekki veriš vaknaš nógu snemma ķ morgunn, aš kl 7:15 var öllum kirkjuklukkum landsins hringt vegna žess mikla fķkniefnavanda sem viš blasir ķ landinu. Žaš hefši ekki žżtt aš segja žaš nokkrum lifandi manni eftir aš stjórnmįlmenn meš EES stjörnurnar ķ augunum stefndu į fķkniefnalaust Ķsland įriš 2000 aš öllum kirkjuklukkum landsins yrši hringd 2019, til aš vekja fólk til vitundar um aš fķkniefnavandinn ķ landinu hefši nįš įšur óžekktum hęšum, sama dag og forręšiš yfir orkunni var lįtiš af hendi

En hvaš hefur EES samningurinn raunverulega fęrt Ķslendingum? Nś sķšast ķ dag voru orkuaušlindirnar settar ķ uppnįm hvaš ķslenskan almenning varšar. Fyrr į įrinu kom ķ ljós aš ķ skjóli hans voru skoršur į innflutningi hrįrra kjötvara fallnar. Žęr raddir hafa oršiš hįvęrari sem bent hafa į aš fullt tollafrelsi gagnvart ESB hafi aldrei veriš uppfyllt hvaš sjįvarafuršir įhręrir eins og til stóš žegar EES samningurinn var ķ upphafi kunngjöršur.

Sķšuhöfundur lét sig hafa žaš įriš 1993 aš lesa EES samninginn, žį ķslensku śtgįfu sem utanrķkisrįšuneytiš bauš almenningi upp į, og komst žį aš žeirri nišurstöšu aš žetta vęri vondur samningur sem gęti žżtt "allt fyrir ekkert" fyrir žann sem vęri meiri mįttar. Žegar EES samningurinn var kynntur fyrir almenningi, į sķnum tķma, bar hęšst tollafrelsi į unnum sjįvarafuršum sem brothęttar byggšir landsins žurftu sannarlega į aš halda. Allir vita hvernig fór stęrstur hluti brothęttu byggšanna brotlenti, og sjįvarfang fer nś óunniš śr landi sem aldrei fyrr.

Um sķšustu aldamót upplifši ég stór tķmamót. Žaš Ķsland sem ég žekkti var horfiš og fiskimišin endanlega komin į markaš, breytingarnar tóku ašeins örfį įr. Sķšasta įriš sem ég bjó į stašnum, sem įtti aš verša mitt heima ķ žessu lķfi, dundaši ég mér viš aš mįla myndir. Einn daginn kom til mķn vinkona, sem vann ķ fiski, meš smįsagnabók eftir Selmu Lagerlöf og baš mig um aš mįla mynd eftir einni sögunni ķ bókinni. Henni langaši svo mikiš til aš vita hvaša mynd ég lęsi śt śr sögunni. Ég varš viš žessari bón og mįliši mynd fyrir hana og lét texta fylgja.

 

Hreišriš

Sagan Hreišriš eftir Selmu Lagerlöf segir frį einbśanum Hattó sem fór śt ķ aušnina og baš Drottinn engrar smįbęnar, hvorki meira né minna en um aš tortķma heiminum. Žvķ svo miklar voru syndir mannanna aš frelsa žurfti žį ófęddu frį lķfinu sjįlfu. Žann tķma sem hann var į bęn komu mįrķerlurnar og geršu hreišur ķ hendi hans vegna žess aš eina tréš ķ nįgreninu var greinalaust og Hattó lķkari tré sem veitti skjól. Hattó fór smį saman aš finna til samkenndar meš ķbśum hreišursins og sannfęringarmįttur bęnar hans dvķnaši smįtt og smįtt. Aš endingu baš hann hreišrinu griša.

Sęvar sjómašur hafši aldrei bešiš bęna ķ lķkingu viš bęn Hattós. Hér įšur fyrr žegar fiskverš var lįgt, hafši honum ķ versta falli komiš žaš til hugar aš kaupfélagiš vęri dragbķtur į framfarir og mętti žvķ missa sig. Meš tķmanum tóku viš nżir sišir sem Sęvar įtti erfitt meš aš skilja, hann mįtti ekki veiša nema įkvešinn afla hvernig sem gaf. Žaš undarlega var aš veršiš sem hann žurfti aš fį fyrir fiskinn fékk hann fyrir hann óveiddan og kallašist žetta markašsvęšing. Kaupfélagiš fór į hausinn žvķ žaš réši ekki viš aš kaupa óveiddan fisk į markašsverši.

Svo hrundi vitinn ķ gjörningavešrinu mikla og leišsögnin brįst. Į endanum varš hiš gjöfula haf sem ófęr eyšimörk fyrir Sęvari og hann gat hvorki flotiš burt į sķnum brotna bįt né séš fjölskyldunni farborša. Fram til žessa höfšu Sęvar og Hattó ašeins įtt eina bęn sameiginlega, žį aš bišja Drottinn um aš žyrma hreišrinu.


Sturlunga

Vögum, vögum, vögum vęr

meš vora byrši žunga,

af er nś sem įšur var

ķ tķš Sturlunga.

Varist žér og varist žér,

vindur er ķ lofti.

Blóši mun rigna į berar žjóšir.

Žį mun oddur og egg arfi skipta.

Nś er hin skarpa skįlmöld komin.

Seggir sparir sverši aš höggva.

Snjóhvķtt er blóš lķta.

Skęröld getum skżra.

Skarpur brandur fékk žar landa,

skarpur brandur fékk mér landa.

Rökkvar aš éli, rignir blóši.

Hrżtur haršsnśinn hjįlmstofn af bol.

Vögum, vögum, vögum vęr

meš vora byrši žunga,

af er nś sem įšur var

ķ tķš Sturlunga

og ķ tķš Sturlunga.


mbl.is Utanrķkisrįšherra hefur fengiš lķflįtshótanir
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Sorry speak english

Hvaš ętli žaš hafi margir žjónustustašir breyst „Sorry speak english“ staši į landinu blįa undanfarin įr? Mér varš hugsaš til žessa ķ gęr žegar ég žurfti vegna vinnu aš heimsękja staš sem fyrir nokkrum vikum sķšan var töluš ķslenska og enska. En ķ gęr bar svo viš aš ķslensku kunnįttan virtist vera fyrir bż. Ķ nįgrannalöndum s.s Noregi er lögš įhersla į žaš aš žeir sem komi fram fyrir hönd fyrirtękis tali hiš opinbera tungumįl.

Žegar „hiš svokallaša hrun“ dundi į landanum žurfti sķšuhöfundur į endanum aš flżja til Noregs til aš losna viš ķslenskumęlandi stefnuvottana af śtidyrasnerlinum. Žar réši ég mig hjį norsku mśrarafyrirtęki og var įšur spuršur hvort ég kynni norsku. Žó svo aš ég svaraši į ensku žį sagšist ég ekki vera ķ nokkrum vandręšum meš norskuna žyrfti bara smį ęfingu. Annan daginn hjį fyrirtękinu ķ Noregi var ég spuršur hvenęr ég ętlaši aš fara aš tala norsku. Ég svaraši į ensku „eftir viku“ en meiri žolinmęši žyrfti meš mśrverkiš žaš gęti tekiš mig mun lengri tķma aš lęra žaš.

Fljótlega var ég settur inn ķ verkefni sem ég įtti aš vinna mig fram śr einn en norskur vinnufélagi var mér til halds og trausts fyrstu klukkutķmana. Žar var veriš aš byggja kyndistöš fyrir fjarvarmaveitu og įtti ég aš hlaša veggi, sem žurfti aš hķfa hlešslusteininn ķ og forfęra į lyftara. Viš vinnufélaginn tölušumst viš į ensku. Sį sem var ķ hķfingunum  sagši yggldur į brśn viš mig „hvis du skal jobbe her i norge, må du snakke norsk“.

Ég svaraši honum eins vel og ég gat į barnaskóla dönskunni minni; aš žaš vęri norski vinnufélagi minn sem talaši viš mig į ensku žvķ hann vęri aš ęfa sig ķ henni. Og bara svo aš hann vissi žaš žį vęri ég sį eini af okkur žrem sem talaši ekta norsku en hana skildu žeir tveir ekki lengur. Žessi aldni kranabķlstjóri heilsaši mér kumpįnlega ķ hvert skipti sem viš hittumst eftir žetta og ég komst fljótlega aš žvķ aš norskan hefur oršiš yfir ósvķfni sem smitast hefur inn ķ ķslenskuna, ž.e. oršiš gįlgahśmor.

Fyrsta daginn ķ nżja starfinu komst ég aš žvķ aš vinnufélagarnir voru jafnmargir af erlendu bergi brotnir og norsku. Helmingurinn af žeim var frį Afganistan og Sśdan, en žeir tölušu norsku. Žessir vinnufélagar hjįlpušu mér mikiš meš norskuna žvķ enskan var žeim flestum framandi og eina rįšiš til žess aš skilja hvern annan var aš tala saman į norsku. Fljótlega bęttist mįlgefinn pólverji ķ vinnufélaga hópinn sem var bśin aš vera ķ fjölda įra ķ Noregi en talaši bara lélega ensku.

Viš unnum tveir saman um tķma og žį sagši hann mér aš hann hefši veriš skildašur į norsku nįmskeiš oftar en einu sinni og skildi vel norsku. Ég sagši honum žį aš eftirleišis talaši ég bara viš hann į norsku. Hann žrjóskašist viš ķ žögn fyrsta daginn en fór svo aš reyna aš nį sambandi. Eftir nokkra daga vorum viš farnir aš rķfast um žaš žegar viš keyršum yfir Tjadsundsbrśna, hvort mįlvenjan vęri aš segja Tjeldsundsbrua eša –bru į norsku. Žessi vinnufélagi sem talaši ekki norsku viš ašra en mig, var į lęgri launum en viš hinir žrįtt fyrir aš vera meš sömu afköst, og var sį fyrsti sem tók pokann sinn žegar verkefnin drógust saman.

Framkvęmdastżra fyrirtękisins hafši žaš oft į orši aš žaš hefši veriš furšulegt aš verša vitni af žvķ hvaš ég varš fljótt altalandi į norsku eftir aš hafa oršiš uppvķs af žvķ aš skrökva til um žaš į ensku aš ég kynni hana. Einn norski vinnufélaginn, sį sem elstur og sigldastur var, sagši žį aš hann grunaši mig um gręsku. Hvort ekki gęti veriš aš danska vęri kennd ķ ķslenskum barnaskólum?

Žessi lķfsreyndi norski vinnufélagi var u.ž.b. aš ljśka sinni starfsęfi į žeim tķma sem ég var žarna viš störf. Viš spjöllušum oft um heima og geima og einu sinni sagši hann viš mig „Magnśs helduršu aš žaš hefši žżtt aš segja mér žaš įriš 1999, žegar fįheyrt var aš śtlendingur starfaši ķ norskum byggingaišnaši, aš um įratug seinna myndi ég vinna meš eintómum śtlendingum sem ekki vęri hęgt aš tala viš um norsk mįlefni“.

Žó svo aš ég tęki žetta ekki til mķn, žvķ ķslendingur ķ Noregi er fyrir noršmönnum nokkurskonar litli bróšir, žį fauk nett ķ mig og ég sagši honum žaš aš noršmenn ęttu kannski aš hugsa ašeins śt ķ hverskonar pólitķkusa žeir veldu sér og lįta ašrar žjóšir ķ friši. Žegar ég sagši upp eftir žriggja įra veru til aš halda heim į landiš blįa, žį sagši sį gamli upp rétt į eftir. žaš var stutt ķ eftirlaunaaldurinn hjį honum og hann sagšist ekki lengur nenna aš vera félagslega fatlašur į norskum vinnumarkaši.

Žetta rann allt saman eins og ķsaldarleir į milli eyrnanna ķ gęr žegar ég kom óundirbśinn inn į „sorry speak english“ staš. Žarna höfšu veriš fyrir ašeins nokkrum vikum eintómir ķslendingar viš störf. Sennilega hafa einhverjir žeirra veriš ķ sumarvinnu og eru nś komnir ķ ęšri menntastofnanir, jafnvel til aš lęra aš kenna ungdómnum hvernig į aš stafa sorry speake english. Eša jafnvel aš nį sér um hįskólagrįšur, sem kannski nżtast ekki til annars en atvinnuleysisbóta, nema žau lęri aš segja sorry į fleiri tungumįlum en ensku. Žvķ acctually er žaš svo aš basically žarf aš tala žjóštunguna hvar sem er ķ heiminum til aš eiga góšan séns.

Varla veršur žvķ trśaša aš auravonin ein stżri žar sem landslišiš ķ kślu hefur haft hönd ķ bagga, aš „sorry speak english“ sé gert aš opinberri kvešju į Ķslandi. Nema aš žaš sé meiningin aš Fly Bus4You rśturnar flytji einungis enskumęlandi Greyline tśrista inn į „sorry speak english“ stašina. Žaš gęti į endanum oršiš erfišara fyrir kśluspilarana aš snśa sig śt śr žvķ en fyrir Air Iceland Conect aš verša aftur aš Flugfélagi Ķslands.

Jafnvel erfišara en žaš var fyrir óskabarn žjóšarinnar Eimskip aš halda upp į 100 įra afmęliš į splunku nżju kennitölunni um įriš meš angurvęrum auglżsingum į öllum sjónvarpsstöšvum, žar sem kona og börn tóku į móti fjölskylduföšurnum ķ ķslenskri lopapeysu meš višlaginu „sértu velkominn heim, yfir hafiš og heim“ .


mbl.is Hefur įhyggjur af ķslenskunni
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Orkupakkinn - afsprengi sturlunar

Spilverk Žjóšanna söng um įriš sönginn um Sturlu sem hefst į oršunum „Žś ert menntašur vel og styrktur“. Žetta dugir žó eitt og sér lķtiš til framdrįttar žegar „vantar tólin og tękin og réttu vandamįli“. En Sturla var „bošinn og bśinn til veislu“ sem endaši į žvķ aš hann gróf žeim gröf sem trśšu į nżtt og betra lķf. Textinn endar svo ķ óręšri spurningu „hvort aka hetjur um hringbraut“.

Hringavitleysa ķslensksrar óhamingju viršist nś į tķmum vera aš endurtaka sig meš žeim hętti aš erlent regluverk er ķslenskum lögum ęšri, sem byggja žó į hagsmunum Ķslendinga.

Įriš žśsund tóku landsmenn žį įkvöršun aš hafa einn siš ķ landinu. Žegar Sturlungasaga er lesin mį greina hversu erfišlega landsmönnum gekk aš nį mįlum sķnum fram ef žau brutu ķ bįga viš kirkjuvaldiš, sem sótti sitt umboš undir pįfann ķ Róm. Samt telja landsmenn žaš hafa veriš til heilla aš hafa undirgengist einn siš, jafnvel žó svo aš augljóst sé aš einmitt žaš hafi kostaš Sturlungaöld og sjįlfstęši hįtt ķ 700 įr.

Žó svo aš lögfrótt fólk sem vill lįta taka sig alvarlega, sverji fyrir aš hagsmunamįl landsins ķ dag byggi į trśarbrögšum, žį keppast hinir sömu viš aš męra samninginn um evrópska efnahagsvęšiš, sem nokkhverskonar einn siš, lķkt og vęri um heilaga kirkju aš ręša. Žaš viršist vera nóg aš minnast į hversu vel EES samningurinn hafi reynst til aš rökstyšja rakalaust hvaš sem er. Žaš mį jafnvel lķkja helgi EES viš setningarbrot sem kom inn ķ ķslenska tungu um sišaskiptin „ķ Jesś nafni amen“ og mįliš telst afgreitt.

Sį munur er žó į aš um sišaskiptin įriš 1000 žį voru mįlin rökstudd meš kęrleikanum sem fólst ķ bošskap Jesś Krists. Nśna 1000 įrum sķšar er žaš hinn heilagi hagvöxtur sem dugir til aš rökstyšja alla skapaša hluti. Jafnvel žó svo aš hinn heilagi hagvöxtur sé komin meš jaršarbśa fram į bjargbrśnina viš aš sólunda aušlindum jaršar einungis hagvaxtarins vegna. Evrópusambandiš hefur sett upp regluverk ķ stórum stķl sem byggir į įlķka vķsindum og galdrabrennur fyrri alda svo višhalda megi hinum heilaga hagvexti sjįlfbęrt og žar mį vķst engin undan skerast.

Žaš hefur hver langskólagenginn sérfręšingurinn af öšrum veriš kallašur fram til aš hafa vit fyrir hundheišnum landanum ķ orku einangrun sinni, sem ekki getur skiliš hversu mikilsvert er aš taka upp evrópskt regluverk landsins vegna. Ekkert af žessu hįmenntaša vel styrkta liši hefur tekist aš benda efasemdar mönnum į svo mikiš sem eitt atriši sem gagnast myndi ķslenskum almenningi. En keppast žess ķ staš viš aš skżra śt hversu  veigamikill fyrirvari alžingis er sem undanžįga frį hinum evrópsku lögum, enda myndi annaš žżša lok lżšveldis į svipašan hįtt og žjóšveldis į sķnum tķma.

Ein og ein mannvitsbrekka hefur žó haft sig ķ aš segja aš žaš beri aš fį sem hęst verš fyrir orkuna į markaši, en vill samt halda inni fyrirvaranum um tengingu sęstrengs inn į Evrópska kerfiš. Žetta žżšir į markašsmįli mannanna aš žaš beri aš hękka orku til landans eins og mögulegt er, allavega į mešan ekki er hęgt aš koma okrinu śr landi į annan veg.

Žaš segir sig nįttśrulega sjįlft aš žaš er illmögulegt aš skżra žaš śt fyrir almenningi hvaša hag hann hefur af svona regluverki. Og er varla nema von aš žeir sem ętla aš hagnast į regluverkinu einu saman vanti nś tólin og tękin og réttu vandamįlin viš aš skżra sitt mįl.


Sérviskan lengi lifi

Hvaš er žaš sem fęr mišaldra mann til aš blogga? Viš žessari spurningu er varla til neitt einhlķtt svar, - og žó. Sį sem t.d. skošar moggabloggiš reglulega mun fljótlega komast aš žvķ aš žar er aš miklu leiti viš ritstjórnina sundurleitur hópur samansśrrašra sérvitringa sem vęru greindir einangrunarsinnar sem ašhyllast afturhald og žjóšernispopślisma ef męlistika hinar pólitķsku rétthugsunar er notuš.

Hjį mörgum bloggurum eru žaš fréttir sem kveikja neistann og pistlarnir žvķ oft tengd viš fréttir į mbl, og žar višrašar ašrar skošanir en fram koma ķ fréttum. Žvķ mį segja aš flest blogg eigi sér žann uppruna aš fara gegn rétthugsun sérfręšingaveldis samfélagsins sem kallaš er į teppi fjölmišlanna til aš lįta almenning vita hvaš hagkvęmt sé aš halda. Blogg er žvķ oftar en ekki til aš opinbera sérvisku ķ staš sérfręšižekkingar.

Sķšuhöfundur hefur bloggaš į moggablogginu ķ meira en 10 įr og mį segja aš fyrstu įrin hafi bloggin veriš aš mestu fréttatengd. Fljótlega upp śr hinu „svokallaša hruni“ fóru fréttir og sérvaldir įlitsgjafar aš verša aftur svo yfirgengilega einróma ķ sķendurtekinni sérfręšižekkingu sinni aš ég slökkti endanlega į sjónvarpi og flatskjįrinn flaug svo fram af svölunum eins og freesbeediskur nokkrum įrum seinna.

Įstęša žess aš svartur skjįrinn fékk plįss svo lengi ķ stofunni var sś aš hśn Matthildur mķn sagši aš viš myndum lķta śt eins hverjir ašrir sérvitringar ef į heimilinu vęri ekkert sjónvarp sżnilegt žegar gesti bęri aš garši. Hśn sjįlf var fyrir löngu hętt aš horfa į sjónvarpiš į undan mér, en hefur sennilega alveg rétt fyrri sér hvaš įlit fólks į sérvisku varšar.

Eins og mįtt hefur greina ķ bloggum undanfariš og myndaalbśmi, žį höfšum viš hjónin veriš aš fikra okkur Ķslenska hringinn undafarnar vikur af eintómri sérvisku, og fórum hann furšulegan meš fermingarsvefnpoka og tjald. Žaš mį segja aš viš höfum fariš meš veggjum, eša kannski réttara sagt žokubökkum og sólstöfum. Žrętt annes og afdali, en annaš slagiš höfum viš samt kķkt viš ķ alfaraleiš. Slóšin lį noršur annes og inn til dala, śt Strandir og yfir Žröskulda, upp Borgarfjörš um Uxahryggi ,og svo meš rykkjum og skrykkjum alla leišina austur um Öręfi heim.

Ķ žessu feršalagi var hvorki kveikt į śtvarpi né komiš viš ķ Reykjavķk og viš erum bęši svo svakalega sérvitur aš hafa ekki tileinkaš okkur snjallsķmatęknina. Ķ lok žessarar feršar heimsóttum viš svo alsęl og utangįtta vinafólk ķ hjólhżsažyrpingu viš rętur óbyggšanna heima, og var žį skyndilega kippt nišur į jöršina žar sem viš sįtum śti meš vinafólki. Į žessu sólbjarta sumarkvöldi birtist śt śr einu hjólhżsi eldri kona skelfingu lostinn og spurši hvort viš vęrum ekki aš fylgjast meš fréttum.

Ķ sjónvarpinu vęri veriš aš segja frį seinna fjöldamorši dagsins ķ vestri, yfirvofandi flóšum hjį fręndum vorum ķ austri og hamfarahlżnun. Viš sem höfšum haldiš okkur eiga indęlis ferš og hitt į notalegt vešur fyrir fólk rétt fyrir sextugt til aš žykjast ungt ķ annaš sinn. Į feršalaginu um landiš uršum viš dagžrota hvern einasta dag og litum oftar en einu sinni ķ augu hvors annars vitandi upp į hįr aš žetta er allt saman fariš styttist ķ annan endann. žaš žarf engar fréttir eša facebook statusa žvķ til stašfestu.

Undanfarin įr hefur Ķsland įtt hug minn og mį segja aš bloggin mķn hafi veriš til aš ęfa ķslenskan stķl. Žaš hefur nefnilega veriš aš lęšast aš mér sś hugsun meš aldrinum, aš žaš sé ekki tilviljun hvar viš fęšumst og hvaš žvķ fylgir, og rétt sé aš nota žaš į mešan tķmi gefst. Kannski er žaš meš žetta eins og fleira aš žaš žurfti erlendar fréttir og tśrista til aš augun opnušust.

Nś oršiš nota ég bloggin mķn meira sem bók daganna um žaš sem mį lesa į milli lķnanna og til ęfinga ķ ķslensku. Enda hefur pirringur minn fariš vaxandi eftir žvķ sem ég heyri fleiri, sem deila kjörum į landinu blįa, tjį sig į lélega mengašri ensku. Ég hef fjargvišrast śtķ žaš hér ķ blogg aš žjóšmenning mörlandans sé kynnt į ensku sem fyrsta mįli, en žar er samt ekki kynnunum um aš kenna heldur kannski skorti į ķslenskum eyrum.

Eins hef ég sagt frį gamla Akureyringnum sem bauš mér "Good morning" viš ruslatunnurnar til žess aš vera alveg öruggur meš aš gera sig ekki aš višundri. Jafnvel žó ég vęri hrolleygur blįskjįr ķ gatslitinni lopapeysu ķ morgunn kulinu. Ég svaraši meš "góšan daginn" į žvķ įstkęra og ylhżra, sem kannski hefši betur veriš lįtiš ógert žvķ sś kvešjan virkaši eins og kjaftshögg į žann gamla.

Eitt sinn ķ žessum hring žegar dagur var aš kveldi kominn spurši ég 66° blįklęddan, raušbirkinn tjaldsvęšisvörš hvort hęgt vęri aš fį aš tjalda. Hann  hastaši „speak english please“. Žau stóšu žarna fjögur saman svo ég spurši brosandi, -til fullviss mig alveg, -hvort žaš vęru fleiri fįbjįnar hér og fór svo inn um dyr sem į stóš reception. Sį raušbirkni stormaši inn į eftir og sótti gešuga konu sem sagši "hvaš gengur eiginlega į". Žegar  sérviskan hafši veriš greind, spurši hśn meš ķslenskri alśš „get ég gert eitthvaš fyrir žig“. Ég svaraši  „tjaldstęši fyrir tvo takk ķ litlu kślutjaldi nišur viš lękinn“. -“ Žaš er bara ekkert annaš“ sagši hśn meš brosi.

Ķ žessari hlykkjóttu hringferš žį ętlušum viš aš gista į einu af fręgu tjaldsvęšunum. Žar fengust engar upplżsingar ķ verslun nema į ensku žó svo aš veršlagiš vęri tvöfalt. Žegar ég ętlaši aš fį upplżsingar ķ višeigandi reception stóš svo į aš veriš var aš setja nżjan starfsmann inn ķ starfiš og var hśn ęfš į ensku spurši žį sem undan mér voru "and you are icelanders", -"no we are danish" sagši fjölskyldufaširinn. Ég bar mitt erindi upp į žvķ įstkęra og ylhżra en fékk strax til baka „speak english please“.

Žaš hafši ég ekki hugsaš mér, og snéri mér žvķ aš žeirri leišbeinandi og fékk langdregiš og ljśft „sorry speak english please“, žrįtt fyrir aš gestir vęru 80-90% Ķslendingar. Ég brosti mķnu blķšasta og sagši „nei takk“ į minni langt um langdregnari sérvisku. Viš fórum į annaš tjaldstęši ķ nįgrenninu. Žaš er rekiš ķ tengslum viš gróšurstöš og hafši auk žess veitingasal. Žar starfaši ķslensk fjölskylda og voru žau ekki ķ vandręšum meš móšurmįliš tókst meir aš segja aš fį fullan sal af Ķtölum til aš hlęja į žvķ įstkęra og ylhżra.

Ég hef stundum sagt Pólverjunum sem ég vinn meš aš žeir séu bśnir aš hirša flest skemmtilegu störfunum frį Ķslendingum og žį glotta žeir ķbyggnir. Enda hafa žeir pappķra śr lęršum skólum rįšstjórnarinnar upp į hvaš sem er, og vita upp į hįr hvers žeir fóru į mis viš aš rżna ķ reglugeršina. Ķ sķšustu viku mętti ég loks aftur til vinnu og var žį dubbašur upp ķ nżjan eldraušann vinnugalla frį hįlsi aš hęlum. Ein af mķnum skildum er aš sjį um aš žeir fįi aš éta ef lengra er fariš og žurfti ég ķ verslun til aš sękja vistir.

Fyrir framan mig viš kassann var ķslenskur mašur meš sķn innkaup, sem skyndilega skaust og nįši sér ķ brauš réttar vefju til višbótar. Žegar hann sį heildarśtkomu višskipta sinna gapti hann eins og naut į nżvirki yfir 2001 krónu og baš um kvittun meš svip. Kornung afgreišslustślkan spurši hikandi hvort ekki vęri allt ķ lagi og hann spurši starandi į móti hvaš er žetta og benti borandi fingri į lķnu į kvittuninni.

Annar eldri starfsmašur verslunarinnar var komin fyrir aftan mig ķ röšina og unga stślkan į kassanum spurši hana hvort hśn vissi hvaš žetta vęri. Hśn snéri sér aš manninum og spurši haršmęlt „did you buy fish“; - „no I did not buy fish“ svaraši hann meš žjósti. Eftir žaš fóru öll samskipti žessari žriggja landa minna viš kassann fram į lélegri ensku. Į endanum var „did you buy fish“ bakfęrt og mašurinn gekk įnęgšur śt meš fullt fang af góssi hįmandi ķ sig „did you buy fish“.

Ég stóš eftir eins og ljómandi jólasveinn ķ nżja rauša vinnugallanum mķnum og reyndi aš ropa upp kennitölu fyrirtękisins į ķslensku svo hęgt vęri aš reikningsfęra višskiptin og gafst ekki upp žó svo aš žaš žyrfti žrjįr tilraunir til, žegar ég kom śt var ég spuršur "hvar er hśfan" į kżrskżrri ķslensku en žóttist ekkert skilja. Jį hśn getur veriš sérstök sérviskan.


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband