Kórekur og blįklędda konan

kvennskart L

Įriš 1938 fannst merkur fornleifafundur viš vegageršar framkvęmd, žar sem žį var kallaš aš Litlu-Ketilstašastöšum ķ Hjaltastašažingį, žar sem nś er Hlégaršur. Um var aš ręša lķkamsleifar konu, tvęr koparnęlur, litla skrautnęlu, auk klęšisbśta įsamt fleiru. Žessar minjar hafši mżrin varšveitt ķ meira en žśsund įr. Žįverandi Žjóšminjavöršur gekk frį lķkamsleifum konunnar ķ formalķni, sem ekki hefur veriš sjįlfgefin fyrirhyggja į žeim tķma. Mżrin hafši varšveitt lķkamsleifarnar į žann hįtt aš mjśkvefir konunnar varšveittust žar til formalķniš tók viš varšveislu žeirra, žaš mį žvķ lķkja žessari konu viš nokkhverskonar mśmķu. Sérstakt er aš til séu lķkamsleifar sem varšveittar hafa veriš ķ formalķni į Žjóšminjasafni Ķslands og hafi nś meš nżjustu tękni veitt einstęša innsżn ķ lķf konu sem bjó į Ķslandi viš landnįm.

Blįklędda konanŽaš sem komiš hefur ķ ljós meš nśtķma rannsóknum er aš konan hefur lįtist um įriš 900. Eins er rannsóknin talin leiša ķ ljós aš hśn sé fędd į vestanveršum Bretlandseyjum og hafi flust til Ķslands 5-11 įra gömul, en dįiš ķ kringum tvķtugt. Klęšnašur og skart konunnar gefur žaš til kynna aš um efnameiri manneskju hafi veriš aš ręša. Eins žykir bśtur śr blįu ullarsjali gefa ótvķrętt til kinna aš ullin hafi komiš af ķslensku saušfé, žvķ mį leiša aš žvķ lķkur aš litun og vefnašur ullar hafi žegar veriš oršin til ķ landinu į bernskuįrum landnįmsins.

Sżning um blįklęddu konuna śr Ketilstašamżrinni stendur nś yfir į Žjóšminjasafni Ķslands.

Žvķ hefur žrįfaldlega veriš haldiš fram ķ skśmaskotum aš ekki sé allt sem sżnist varšandi upphaf landnįms Ķslands og leiddar hafa veriš aš žvķ margvķslegar lķkur aš meiri fjöldi fólks hafi bśiš ķ landinu en sagan vill greina frį, fyrir eiginlegt landnįm. Nišurstöšur žeirra rannsókna sem geršar hafa veriš į Ketilstašakonunni slį lķtiš į žęr getgįtur žó svo aš žęr sanni ekkert žar aš lśtandi heldur. Ķ mżrunum ķ Hjaltastašažinghįnni er vafalaust margt fleira forvitnilegt aš finna og sennilegast ekki öll kurl žašan komin til grafar.

IMG_5311

Helstu einkenni Hjaltastašažinghįr eru Dyrfjöll og stušlabergsįsar, sem vķša standa upp śr mżrunum sem Selfljótiš hlykkjast ķ gegnum

Margir hafa oršiš til žess aš benda į aš sumar nafngiftir ķ žessari sveit séu sérkennilegar, t.d. heitir mżri ķ Hjaltastašažinghį blį og er žannig hįttaš vķša į Austurlandi. Freysteinn Siguršsson jaršfręšingur sżndi fram į ķ įrsritinu Mślažingi įriš 2010 aš minnsta kosti tvö örnefni ķ Hjaltastašažinghį vęru af gelķskum uppruna ž.e.a.s. frį heimahögum ungu konunnar sem heygš var ķ Ketilstašamżrinni. Žar er annarsvegar um helsta einkenni sveitarinnar aš ręša, Dyrfjöllin, og hinsvegar um fornar rśstir Arnarbęlis ķ landi Klśku, andspęnis Jórvķk sem stendur sunnan viš Selfljótiš.

Syšri hluti Dyrfjalla heitir Beinageit eša Beinageitarfjall. Freysteinn telur vķst, og rökstyšur žaš rękilega, aš upphaflega hafi öll Dyrfjöllin heitiš Bheinn-na-geit, sem śtleggst į fornri gelķsku, dyrnar viš fjalliš. Arnarbęli vill Freysteinn meina aš hafi upphaflega heitiš Ard-na-bhaile į forn-gelķsku, sem śtleggst sem Bśšarhöfši sé žvķ snaraš yfir į Ķslensku. Žrįlįtur oršrómur hefur veriš į kreiki frį örófi alda ķ Śtmannasveit aš į žessum staš hafi veriš forn verslunarhöfn žó svo aš nś sé ekki skipgengt lengur aš Arnarbęli. Frumrannsókn fornleifa ķ Arnarbęli var gerš įriš 2010 og leiddi hśn ķ ljós aš rśstirnar žar eru umfangsmiklar.

Eitt nafn ķ Hjaltastašažinghį hefur valdiš mér heilabrotum öšrum fremur, en žaš er nafniš Kóreksstašir sem eru rétt fyrir innan Jórvķk. Ég minnist žess ekki aš hafa heyrt žetta Kóreks-nafn annarsstašar. Žó žetta bęjarnafn hafi vakiš furšu mķna strax į unga aldri žegar ég heyrši tvo bekkjarbręšur mķna ķ barnaskóla hafa žaš į orši, žar sem öšrum žótti réttara aš bera žaš fram meš skrollandi gormęlsku, žį var žaš ekki fyrr en nżveriš aš ég fór aš grennslast fyrir um hvašan nafniš gęti veriš komiš. Viš žessa eftirgrennslan mķna hef ég lesiš sveitarlżsingu, žjóšsögur, austfiršingasögur auk žess aš senda Vķsindavef Hįskóla Ķslands įrangurslausa fyrirspurn, enn sem komiš er. Eins hefur gśggśl veriš žrįspuršur śt og sušur.

IMG 5625

Kóreksstašavķgi

Ķ žjóšsögu Jóns Įrnasonar er greint svo frį: "Kórekur bjó į Kórekstöšum ķ Śtmannasveit. Eftir fundinn ķ Njaršvķk, žar sem žeir Ketill žrymur og Žišrandi féllu, sótti Kórekur karl syni sķna óvķga ķ Njaršvķk Fyrir utan bęinn į Kóreksstöšum spölkorn er stakur klettur meš stušlabergi umhverfis, žaš er kallaš Kóreksstašavķgi. Kletturinn er hįr og sagt er aš ekki hafi oršiš komizt upp į hann nema aš sunnanveršu. Ķ žessu vķgi er sagt aš Kórekur hafi varizt óvinum sķnum, en falliš žar aš lokum og žar sé hann heygšur. Merki sjįst til žess enn aš einhver hefur veriš heygšur uppi į klettinum, og hefur veriš girt um hauginn. Ķ minni sögumannsins hefur veriš grafiš ķ hauginn og ekkert fundizt nema ryšfrakki af vopni, en svo var žaš ryšgaš aš ekki sįst hvernig žaš hafši veriš lagaš." Frekar snubbót en gefur žó vķsbendingu.

Žį var aš leita į nįšir austfiršingasagna, en ķ žeim er greint frį Njaršvķkingum og atburšum tengdum Įsbirni vegghamri miklum garšahlešslumanni sunnan śr Flóa. Reyndar tegja atburšir žessir sig žvert yfir landiš inn ķ allt ašra sögu žvķ žeirra er aš nokkru getiš ķ Laxdęlasögu, žegar Dalamenn taka į móti Gunnari Žišrandabana. En ķ austfiršingasögum mį žetta m.a.finna um Kóreks nafniš ķ atburšarįsinni um bana Žišranda: "Žorbjörn hét mašur. Hann var kallašur kórekur. Hann bjó į žeim bę ķ Fljótsdalshéraši er heitir į Kóreksstöšum fyrir austan Lagarfljót. Žaš er ķ Śtmannasveit viš hin eystri fjöll. Žorbjörn įtti sér konu. Hśn var skyld žeim Njaršvķkingum. Hann įtti tvo sonu. Hét annar Gunnsteinn en Žorkell hinn yngri. Žorkell var žį įtjįn vetra en Gunnsteinn hafši tvo vetur um tvķtugt. Žeir voru bįšir miklir menn og sterkir og allvasklegir. En Žorbjörn var nś gamlašur mjög."

 IMG_5280

Selfljót, mżrar og stušlabergsįsar ķ Jórvķkur og Kóreksstašalandi, Kóreksstašavķgi er fyrir mišri mynd

Žórhallur Vilmundarson prófessor ķ ķslenskum fręšum og forstöšumašur Örnefnastofnunar frį stofnun hennar įriš 1969 til įrsins 1988, telur aš Kóreks nafniš megi rekja til stušlabergsbįsa ķ klettunum viš Kóreksstaši sem hafa vissa lķkingu viš kóra ķ kirkjum, og telur Žórhallur aš nafn bęjarins sé af žeim dregiš, žetta mį finna ķ Grķmni 1983. Žaš veršur aš teljast ósennilegt aš Kóreksstaša nafniš sé dregiš af klettum sem hafa lķkindi viš kóra ķ kirkjum ef nafniš var žegar oršiš til ķ heišnum siš į landnįmsöld, nema aš kirkjunnar menn hafi žį žegar veriš bśsettir ķ Śtmannasveit. Žvķ bendir tilgįta prófessorsins ķ fljótu bragši til žess aš hann hafi ekki tališ Austfiršingasögur įreišanlegar heimildir. Ķ žeim er Kórekur sagt auknefni Žorbjörns bónda sem bjó į Kóreksstöšum, hvort bęrinn hefur tekiš nafn eftir auknefninu eša Žorbjörn auknefni eftir bęnum er ekki gott ķ aš rįša, en lķtiš fer fyrir sögnum af kirkjukórum žessa tķma.

IMG_5611

Blį ķ Hjaltastašažinghį

Hvorki viršist vera aš finna tangur né tetur af Kóreks nafninu hér į landi fyrir utan žaš sem tengist žessum sögualdarbę Śtmannasveit. Kóreksstašir gęti žvķ allt eins veriš enn eitt örnefniš af gelķskum uppruna, og žį fariš aš nįlgast kirkjukórakenningu prófessors Žórhalls Vilmundarsonar. Žaš mį jafnvel hugsa sér aš nafniš sé ęttaš frį staš sem į vķkingaöld gekk undir nafninu Corcaighe eša "Corcach Mór na Mumhan",sem śtlagšist eitthvaš į žessa leiš "hiš mikla mżrarkirkjuveldi" og ekki skemmir žaš tilgįtuna aš stašurinn er mżrlendi rétt eins og blįin viš Kóreksstaši. Žetta er stašur žar sem klaustur heiags Finnbarr įtti sitt blómaskeiš og er nś žekktur sem borgin Cork į Ķrlandi.

En aš fullyrša žaš blįkalt aš meš nżjustu tękni į gśggul sé hęgt aš bendla blįklęddu konuna ķ Ketilstašamżrinni viš afa Žorbjörns kóreks bónda į Kóreksstöšum sem lķklega hafi įtt rętur aš rekja til Finnbars ķ Corcach Mór na Mumhan, er blįtt įfram full langt gengiš.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband