Vertu góšur viš geimveruna

Lifiršu žvķ eftirsóknarverša jaršlķfi sem žś komst til aš lifa? Ertu góšur viš geimveruna ķ sjįlfum žér? žetta eru ekki einfaldar spurningar. En ekkert svar er mikilvęgara en žaš sem žś gefur sjįlfum žér, žaš hefur aš gera meš kjarna žķns sanna sjįlfs, sįlina. Og žegar spurningunum er svaraš er rétt aš hafa ķ huga aš viš lifum lķfinu af eigin tilfinningu, ekki meš annarra rökum. Eins klęšumst viš efni, en erum ekki śr efni.

Vertu žvķ góšur viš geimveruna og hlustaša į raddirnar ķ höfšinu svo framarlega sem žęr eru žķnar. Manneskjan hefur hvorteš er alltaf veriš barn stjarnanna. Sišmenningin kortlagši meir aš segja stjörnuhimininn lögnu įšur en hśn kortlagši jöršina undir fótum okkar, nś į tķmum felum viš samt stjörnuhimininn meš raflżsingu sem lżsir rétt svo nišur į tęrnar en gerir okkur blind į umhverfiš sjįlft, allt undir formerkjum vķsindalegra framfara og rökhyggju. Viš višurkennum varla sįlina lengur, vegna žess aš hśn er hvorki raflżst né vķsindalega įžreifanleg lķkt og efnislegur lķkaminn. En vitundin um okkur sjįlf kemur frį sįlinni og viš vitum aš hśn bżr ekki ķ lķkamanum, žvķ innst inni greinum viš aš lķkaminn bżr ķ vitund sįlarinnar og er farartęki hennar ķ žessu jaršlķfi.

Forfešur okkar voru mešvitašir um aš žeir bjuggu ķ alheimi žar sem lķkaminn var til fyrir óįžreifanlega innri vķdd. Žar sem lķnan var var ekki eins skżr į milli sįlar og utanaškomandi veruleika, vegna žess aš bįšir veruleikarnir žarfnast hvors annars. Sįlin var žį stęrri hluti hins mikla veruleika og er žaš reyndar enn. Nś į tķmum erum viš samt ręnd undra ęvintżrum ķmyndunaraflsins, sakleysisins sem viš upplifšum ķ gegnum visku hjartans meš óskeikulu innsęi barnsins. Allt er žetta meira og minna afvegaleitt af efnishyggju og dżrkun į upplżsingar sem okkur eru innręttar frį blautu barnsbeini.

Gervi žörf eftir efnislegri velmegun hefur slitiš į tengsl viš nįttśruna, jafnframt skynjunina į óupplżstan veruleikan sem er umhverfis. Viš getum varla sameinast nįttśrunni frekar en andlegum verum ęvintżraheimsins. Höfum jafnvel snśiš bakinu viš gušlegum tengingum lķfsins, séšum og óséšum , og meš žvķ höfum viš jafnframt misst samband viš okkar sanna sjįlf. Viš erum ašeins skugginn af sjįlfum okkur og upplifum ašeins lķtinn hluta žess veruleika sem okkar stendur til boša.

Heimurinn sem viš höfum bśiš okkur lķkist ę meir dvalastaš djöfulsins. Milljónum saklausra lķfa er slįtraš į hverjum degi til žess eins aš nżta lķkama žeirra į veisluborš allsnęgtanna og er nś svo komiš aš ašeins bestu bitarnir rata į diskinn, hitt fer ķ ruslatunnuna. Villt dżr eru jafnframt drepin einungis sportsins vegna, til dęgrastyttingar. Žar kaupa žeir efna meiri leyfi af stofnunum rķkisins til aš drepa hreindżr og hika jafnvel ekki viš aš hirša ašeins lundir og lęri. Ef mikilmennum markašarins, žar sem tķminn er peningar, er sķšan bent į aš hafa meš sér sóšaskapinn heim er svariš „hélstu aš ég vęri komin śt į land til aš bera sśpukjöt į milli fjarša“.

Sportveišimenn sem minna hafa į milli handanna stunda magnveišar į gęsabringum til aš selja ķ fķnu veitingahśsin jafnvel meš von um aš žannig megi fjįrmagna hreindżraveišileyfi, eša ferš til Afrķku žar sem hęgt er aš fį aš drepa flóšhest ķ śtrżmingarhęttu meš sjįlfum sér į selfķ fyrir rétt verš. Dżr eru pķnd og kvalin til daušs ķ nafni svokallašra vķsinda, ķ besta falli fyrir gręšandi fegrunar krem fyrir aflóga mannfólkiš. Allt er žetta gert af fólki sem bżr yfir manngęsku og markašsmenntun. Til aš bęta grįu ofan į svart hefur ķ gegnum tķšina milljónir saklauss fólks veriš handtekiš, ofsótt og myrt til aš įsęlast nįttśruaušlindir jaršar ķ nafni tękni og framfara.

Fréttir eru farnar aš berast af börnum allt nišur ķ fimm įra aldur, sem eru gefin hugarfarsbreytandi žunglyndislyf eftir vķsindalegar greiningar. Foreldrarnir jafnvel oršnir žaš vel skólašir aš žau seigja frį žeirri „blessun aš barniš mitt fékk greiningu žvķ nś veit ég loksins hvaš gekk aš žvķ“. Žó žaš sé bśiš aš lyfjavęša sjśkdómsgreiningar vķsindanna ķ bak og fyrir, žį breytir žaš ekki žvķ aš nś er jafnvel rķtalķn kynslóšin farin aš hverfa śr žessum heimi vegna hjartastopps į besta aldri. Žrįtt fyrir allar framfarir vķsindanna žį er mannskepnan fyrir löngu oršin óheilbrigšasta dżrategund jaršar.

Heilbrigšisstarfsfólk hefur veriš sótt óumbešiš til saka af lögfróšu fólki vegna ótķmabęrra daušsfalla į sjśkrahśsum, žvķ einhver veršur aš bera įbyrgš žó ekki vęri nema hagvaxtarins vegna. Og hvaš žegar žeir lögfróšu fį sķnu framgengt, breytist žį ekki hlutverk sjśkrahśsa til samręmis viš žaš aš flestir enda ęvina žar? Er žetta gert ķ nafni manngęsku og réttlętis, efastu kannski ennžį um aš jaršlķfiš sé umsetiš djöfullegum öflum?

Hinn djśpa viska veit aš hvert og eitt okkar er komiš til aš öšlast sérstaka reynslu ķ žessum heimi. Žessu fęr ekkert breytt, žó svo aš allt sé gert til aš innręta okkur öllum sama markašs veruleikann frį vöggu til grafar. Įstęša žess aš galdur geimverunnar er ekki upplżstur į okkar tķmum er sś aš hann brżtur ķ bįga viš įžreifanleika markašsafla sem bera fyrir sig nśtķma vķsindum į sama hįtt og trśarbrögšum fyrri alda. En galdur andans mun vera til stašar löngu eftir aš markašurinn og nśtķma vķsindi hafa tortķmt sjįlfum sér. Annaš getur aldrei oršiš, žvķ aš galdur andans er tjįning hinna eilķfu umbreytinga. Trśin og skįldskapurinn veršur alltaf mikilvęgari en stašreyndir vķsindanna.

Sem manneskjur skynjum viš heiminn meš hjartanu į mismunandi hįtt vegna okkar mismunandi tilgangs. Til dęmis žį eru įlfar og geimverur geršar śr tungumįli en ekki vķsindalegu sannreynanlegu efni, rétt eins og mankynssagan. Viš trśum mankynssögunni ķ röšum af lögnu daušum blöšum, žó svo aš hśn sé gerš śr sama tungumįli og įlfasögur. Viš feršumst um rśm og tķma meš hugsun og mįli en ef feršalagiš er ekki samkvęmt innręttu normi neyslunnar er stutt ķ greiningar og pillur. Okkur er tamiš aš trśa ekki aš geimverur séu til, hvaš žį įlfar, okkur er jafnframt innrętt aš treysta ekki į eigin dómgreind varšandi pśkana ķ okkar eigin lķfi. Ef žś hugsar og skilgreinir ašstęšur žaš rökfręšilega aš žś hęttir aš trśa innsęi žķnu, žį er greindin farin aš vinna gegn žér, žvķ getur veriš varasamt aš hugsa og skilgreina of mikiš žannig hęttiršu aš nota innsęiš viš aš skilja sjįlfan žig.

Erfišustu flękjur hverrar manneskju snśast um skynsemi rökhugsunarinnar, į mešan viska hjartans segir einfaldlega svona er žetta. Hugsušurinn veit hvernig allt į aš vera žó svo aš ekkert hjį honum gangi žegar hann ętlar aš framkvęma. Gerandinn framkvęmir og fęr allt til aš ganga upp meš sķendurtekinni ęfingu žó svo aš hann hafi ekki hugsaš śt ķ hvers vegna. Rökstudd innręting lķfsins fęrir okkur svo oftast žetta tvennt umsnśiš ķ einum pakka, į žann hįtt aš ekkert viršist virka og viš höfum ekki hugmynd um hvers vegna. Hęttu aš hlusta į žį sem reyna aš segja žér aš žś gangir meš ranghugmyndir og žeir viti betur hvaš žér er fyrir bestu, žaš er ekki svo, ranghugmyndir eru ekki til ef žęr koma frį hjartanu og mundu aš rökhugsunin veršur ašeins žarfur žjónn ef hśn žjónar hjartanu.

Žó žér finnist žaš vera geggjun aš fara į móti hįmenntašri rökfręši nśtķmans žį mį hafa ķ huga aš žaš er engin męlikvarši į heilbrygši neins aš vera višurkenndur ķ sjśkum heimi. Jafnvel žó röddin ķ höfšinu hvķsli meš akademķuni "žaš į ekki aš vera nein rödd ķ höfšinu" žį kemur engin til meš bjarga žér frį žķnu eigin lķfi. Flestir vakana upp frį innręttum įlögum lķfsins skömmu įšur en ęvinni lżkur, hafšu žaš ķ huga, og aš sķšasta dansinn ķ žessu jaršlķfi stķgur žś einn.


Bloggfęrslur 10. maķ 2018

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband