Hśh, poppślismi og vķkingaklapp

Hvaš er žaš sem gerir okkur aš žjóš? Er žaš žegar landslišiš žjappar okkur saman į góšri stund og viš klöppum og hrópum HŚH? Žaš örlaši į žvķ aš erlendir öfga žjóšernissinnar geršu aš žvķ skóna į sķnum tķma, aš ķslenska landslišiš vęri gott dęmi um hvers samstaša hreins kynstofns vęri megnug. En viš vitum öll aš hśh-iš og vķkingaklappiš viš Arnarhól įtti ekkert skylt viš žaš Seig Heil sem žjappaši saman Žżskalandi Nasismans.

Eru žaš žį kannski erfšir, eins og Kįri segir meš sinni greiningu, žaš sem gerir okkur aš žjóš? Krabbi ķ genum sem mį greina ķ tķma og jafnvel taka įkvöršun um aš fjarlęga bara ef samžykki fęst til aš upplżsa viškomandi? Kannski į erfšagreiningin eftir aš finna alsheimer geniš og ašferš til aš fjarlęga žaš meš vķkingaklappi fjölžjóšlega? Žaš er samt langsótt aš genin ein, žó vķkinga séu, myndi žjóš og mun lķklegra aš upplżsingatękni erfšagreiningar eigi sķnar ęttir aš rekja til trixa Śtgarša Loka, eša jafnvel ķ sjįlfan money haven lyfjarisanna.

Er žaš žį tungumįliš sem gerir okkur aš žjóš? Žessi vanrękta örtunga sem į nś ķ vök aš verjast? Oftar en einu sinni hef ég heyrt Pólverja, sem hafa bśiš įrum saman hér į landi, halda žvķ fram aš žaš taki žvķ ekki aš lęra tungumįl sem 300 žśsund hręšur tali. Nęr vęri aš žessar hręšur lęršu Pólsku sem töluš vęri af hįtt ķ 40 milljónum manna. Žessir Pólsku kunningjar mķnir hafa žó engin įform uppi um aš yfirgefa Ķsland og ég svo sem ekki annaš ķ huga en aš skilja žį į mķnum heimaslóšum. Žeir eru žį sérstakir Pólverjar, hafa žrammaš śr einu union-inu ķ annaš til žess eins geta tališ sig vera sjįlfstęša žjóš.

Er réttara aš žjóšin hagi sér almennt eins og gamli Akureyringurinn žegar hann bauš mér Good morning viš ruslatunnurnar til žess aš vera alveg öruggur meš aš gera sig ekki aš višundri? Jafnvel žó ég vęri hrolleygšur blįskjįr ķ gatslitinni lopapeysu ķ morgunn kulinu og svaraši meš góšan daginn į žvķ įstkęra og ylhżra. Ég varš svo uppnumin af morgunn andagt gamla mannsins aš ég sagši vinnufélögum mķnum aš ég vęri nokkuš viss um aš landar okkar į Akureyri vęru nś žegar farnir aš bśa sig undir aš hętta aš tala ķslensku ég hefši ekki betur heyrt en žeir vęru farnir aš tala fjölmenningartungum.

Žaš er žessi tunga, sem enn ķ dag į žaš til aš sameina okkur ķ hśh-i, sem varšveitir okkar žjóšarsögu meš vķkingaklappi. Jafnvel žó nśtķma fręšimenn telji žjóšar söguna grobb byggt į hępnum munnmęlum. Žjóšin hafi hreinlega veriš óskrifandi fyrstu fjögur- fimmhundruš įrin sem hśn byggšu žetta land. Vķkingaklapp sé lygagrobb, kannski fyrir utan Egil Sklallgķsmsson, žetta hafi veriš hęglętis saušfjįr bęnda bjįlfar sem hafi skemmt sér viš aš žylja sįldskap ķ kuldanum į dimmum vetrarkvöldum.

Samt var frétt af žvķ ekki alls fyrir löngu aš Sęnskir sérfręšingar teldu sig hafa fundiš ķslenska skįldiš Jökul Bįršarson sem Ólafur helgi Noregskonungur lét drepa į Gotlandi įriš 1029. Žaš kom žeim į sporiš aš įverkar voru į höfšakśpu ķslenska haugbśans į Gotland, sem  samsvörušu nįkvęmlega vķkingaklappi, sem passaši žar aš auki viš nśtama greiningar, og hśh-aš hafši veriš um į sķnum tķma. En Grettis sagan į aš hafa veriš hśh-uš ķ 3-400 įr įšur en hśn komst į prent. Jökull į aš hafa veriš fręndi Grettis sterka Įsmundssonar og var skįldmęltur. Honum hafa veriš eignuš fleygustu orš Grettis sögu, jafnvel ķslenskrar tungu ķ gegnum tķšina, s.s.sitt er hvaš gęfa eša gjörvuleikur, lķtiš verk og löšurmannlegt, lengi skal manninn reyna, ofl., ofl..

Sturlunga er sögš samtķmasaga, ž.e.a.s. skrifuš į žeim tķma sem hśn gerist. Fręšimenn hafa ętlaš Snorra Sturlusyni höfundarréttinn af fornsögunum. Žaš er samt ekki minnst einu orši į žaš ķ Sturlungu aš Snorri hafi hripaš nišur glósur į mešan landsmenn hśh-ušu ķ myrkrinu. Hann var höfšingi į sinni tķš samkvęmt sögunni, og umtalašasta bókmenntaverk hans ķ žann tķma var Hįttartal sem var talinn leirburšur ętlašur til aš smjašra fyrir slektinu, og sköpušu Snorra óvinsęldir sem jöšrušu landrįšum, žar til Gissur jarl Žorvaldson tók af honum ómakiš fyrir fullt og allt.

Žaš breytir samt ekki žvķ aš Snorri taldi sig einnig ešalborin, af ętt Ynglinga og gat rakiš žann žrįš til Gošsins Freys, sem var af Vanaętt frį Svartahafi. Snorra er m.a. ętluš Ynglingasaga, žó svo aš hann hafi veriš athafnamašur ķ ętt viš žann Kįra sem fęrši okkur fyrir skemmstu Ķslendingabók, ęttfręši grunn žjóšar sem nęr til landnįms og er notašur ķ genarannsóknir. Gošiš Freyr var tvķburi Freyju sem Njöršur ķ Nóatśnum įtti meš systur sinni žannig aš žjóšaruppruni Ķslendinga vęri samkvęmt genunum hrein blóšskömm ef ekki kęmu til Skjöldungar afkomendur Óšins ķ Įsgarši viš hiš sama Svartahaf.

Enski fornleifafręšingurinn Neil Price, sem hefur sérhęft sig ķ rannsóknum į vķkingum noršurlanda notaši ekki bara Ķslendingasögurnar heldur einnig ķslensku žjóšsögurnar til aš įtta sig į hugarheimi vķkinga. Žessu greindi hann frį ķ fyrirlestrum sķnum „The Viking Mind“. Hann segir aš ķslensku žjóšsögurnar hafi haldiš įfram aš geyma žennan heim hugans meš sögum af draugum, įlfum og alls kyns vęttum. Žaš getur nefnilega verš margt sem tungumįliš geymir og viš innbyršum umhugsunarlaust meš móšurmjólkinni, sem gerir okkur aš sérstakri žjóš.

Samkvęmt Ķslendinga bók erfšagreiningar į ég ęttir aš rekja til žriggja barna skįldsins į Borg, žeirra Žorgeršar, Beru og Žorsteins. Börn Egils og Įsgeršar voru fimm, tveir synir žeirra Gunnar og Böšvar įttu ekki afkomendur. Um žį orti vķkingurinn Egill Skallagrķmsson kvęšiš Sonatorrek meš ašstoš Žorgeršar dóttir sinnar. Ljóšiš hefur aš geyma fręgustu ljóšlķnur vķkinga aldar, sem enn varšveitast į ķslenskri tungu og eru oft višhafšar viš jaršarfarir. Ef viš ętlum aš gerst svo miklir poppślistar ķ eigin landi aš bjóša dzien dobry eša good morning, mį ég žį heldur bišja um einfalt hśh meš vķkingaklappi. Žvķ žį yrši komiš fyrir ķslenskri žjóš lķkt og var komiš fyrir Agli, henni yrši mjög tregt um tungu aš hręra.


Bloggfęrslur 8. jśnķ 2019

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband