Fęrsluflokkur: Galdur

Galdur, fįr og geimvķsindi

Magic

Žaš er sagt aš galdur sé andstęšan viš vķsindi, svona nokkurskonar bįbiljur į mešan vķsindin byggi į žvķ rökrétta. Žvķ séu žeir sem trśi į galdur draumórafólk ķ mótsögn viš sannleik vķsindanna.

Svo hafa žeir alltaf veriš til sem vita aš galdur byggir į hįvķsindalegum lögmįlum sem hafa mun vķštękari tengingar en rökhyggjan, s.s. krafta nįttśrunnar, traustiš į ęšri mętti og sķšast en ekki sķst vissunni fyrir eigin getu viš aš fęra sér lögmįlin ķ nyt.

Ef sönn vķsindi vęru einungis rökhyggja sem byggši į žvķ sem žegar hefur veriš reynt, vęru žau žar aš leišandi eins og sigling žar sem stżrt er meš žvķ aš rżna ķ straumröst kjölfarsins. Žį nżta žau fortķšar stašreyndir sem nį ekki aš uppfylla žrįna eftir žvķ óžekkta. Žannig vķsindi munu ašeins fęra rök gęrdagsins į mešan žau steyta į skerjum og missa af draumalöndum sem framundan eru vegna trśarinnar į aš best verši stżrt meš žvķ aš rżna ķ kjölfariš.

Um mišjan įttunda įrtug sķšustu aldar tók žaš um įr fyrir geimförin Vķking 1 og 2 aš komast til Mars, lögšu žau af staš frį jöršu 1975 og lentu į Mars 1976. Mun lengri tķma tekur aš fį śr žvķ skoriš hvort lķf gęti veriš į raušu plįnetunni og žaš eru ekki nema örfį įr sķšan aš almenningi voru birtar myndir frį ökuferš žašan. NASA sendi svo Voyager nįnast śt ķ blįinn 1977 til aš kanna fjarlęgustu plįnetur ķ okkar sólkerfi. Og fyrir nokkrum įrum komst hann žangaš, sem aš var stefnt fyrir įratugum sķšan, vegna žess aš markmišiš var fyrirfram skilgreint śti ķ blįnum.

Nżlega voru kynntar nišurstöšur geimvķsindamanna sem höfšu fundiš sólkerfi sem hafi plįnetur svipašar jöršinni, žar sem tališ er aš finna megi lķf. Plįnetur sem eru žó ķ tuga ljósįra meiri fjarlęgš en en žęr fjarlęgustu ķ okkar sólkerfi žangaš sem Voyager komst nżlega. Meš tilliti til vķsindalegra męlieininga s.s. ljóshraša og fjarlęgšar er ekki nema von aš spurningar vakni um hvernig geimvķsindamenn komust aš žessari nišurstöšu śr fjarlęgš sem fyrir örfįum įrum sķšan var sögš taka mannsaldra aš yfirvinna, jafnvel į ljóshraša.

Žaš žarf aš lįta sig dreyma eša detta ķ hug töfrandi skįldskap, nokkurskonar galdur, til aš skżra hvernig fjarlęgšir og tķmi er yfirunninn geimvķsindalega. Žį er lķka skżringin einföld; tķminn er męlieining sem vanalega er sett framan viš fjarlęgšina aš takmarkinu, meš žvķ einu aš setja žessa męlieiningu aftan viš fjarlęgšina žį er hęgt aš komast įn žess aš tķminn žvęlist fyrir, hvaš žį ef bęši fjarlęgšin og tķminn eru sett fyrir aftan takmarkiš.

Žannig draumkennda galdra viršast geimvķsindamenn nota viš aš uppgötva heilu sólkerfin og svartholin ķ órafjarlęgš. En žarna er hvorki um aš ręša skįldskap né rökfręši, samt sem įšur fullkomlega ešlilegt žegar haft er ķ huga aš tķminn er ekki til nema sem męlieining. Žaš sama į viš um fjarlęgšina sem gerir fjöllin blį meš sjónhverfingu.

Sjónhverfingar męlieininganna mį best sjį ķ peningum sem eru męlieining į hagsęld. Sķšast kreppa ķslandssögunnar stóš yfir ķ góšęri til lands og sjįvar, ekkert skorti nema peninga sem eru nś oršiš ašallega til ķ formi digital bókhaldstalna.

Allar męlieiningar bśa viš žau rök aš verša virkar vegna žess samhengis sem viš įkvešum žeim. Žaš dettur t.d. engum ķ hug aš ekki sé hęgt aš byggja hśs vegna skorts į sentķmetrum, en flestir vita jafnframt aš sentķmetrar eru mikiš notuš męlieining viš hśsbyggingar. En varla er hęgt aš byggja hśs nś til dags ef peninga skortir žó nóg sé til af byggingarefni, vinnuafli og sentķmetrum.

Svo lengi sem viš samžykkjum hvernig meš męlieiningarnar skuli fariš žį veršur okkar veruleiki byggšur į žeim, rétt eins og vķst er aš tveir plśs tveir eru fjórir, eša jafnvel verštryggšir 10, svo lengi sem samkomulagiš heldur.

Žeir sem į öldum įšur fóru frjįlslega meš višurkenndar męlieiningar voru oftar en ekki, rétt eins og nś litnir hornauga, jafnvel įsakašir um fjölkynngi eša fordęšuskap. Hvoru tveggja eru gömul ķslensk orš notuš yfir galdur. Fjölkynngi mį segja aš hafi veriš hvķtur galdur žar sem sį sem meš hann fór gerši žaš sjįlfum sér til hagsbóta įn žess aš skaša ašra. Fordęšuskapur var į viš svartan galdur sem var įstundašur öšrum til tjóns. Sķšan voru lögin notuš til aš dęma, og višurlögin voru hörš.

Nś į tķmum er aušvelt aš sjį aš męlikvaršar laganna sem notašir voru til aš brenna fólk į bįli vegna galdurs voru hinn raunverulegi fordęšuskapur. En žaš var ekki svo aušvelt aš sjį galdrabrennurnar ķ žvķ ljósi į žeim tķma sem męlikvaršar galdrafįrsins voru ķ gildi. Rétt eins og nś į tķmum eru tölur meš vöxtum og veršbótum višurkenndar sem męlikvarši į hagsęld, burt séš frį dugnaši fólks og hagfelldu įrferši, ef reglum męlistikunnar er fylgt. 

Ofsóknir meš tilheyrandi galdrabrennum hófust hér į landi įriš 1625, og er 17. öldin stundum kölluš brennuöldin, en tališ er aš 23 manneskjur hafi žį veriš brenndir į bįli. Žetta geršist nęstum hundraš įrum eftir aš galdraofsóknirnar ķ Evrópu nįšu hįmarki. Žar meš hófst skelfilegt tķmabil fyrir fjölfrótt fólk žegar žekking žess var lögš aš jöfnu viš galdra. Tķmabil žetta er tališ hafa nįš hįmarki meš žremur brennum ķ Trékyllisvķk į Ströndum en sķšasta galdrabrennan į Ķslandi fór fram įriš 1683 Arngeršareyri ķ Ķsafjaršardjśpi.

Žvķ hefur veriš haldiš fram ķ seinni tķš aš gešžótti og fégręšgi valadamanna hafi veriš orsök galdrabrenna į Ķslandi, en ekki almanna heill. Žorleifur Kortsons sżslumašur ķ Strandasżslu įtti žar stóran hlut aš mįli umfram ašra valdsmenn, žó er žessi neikvęšu mynd af honum ekki aš finna ķ ritum samtķmamanna hans. Hvort žeir hafa haft réttara fyrir sér en žeir sem stunda seinni tķma fréttaskķringar sem gera hann aš meinfisum  fjįrplógsmanni fer eftir žvķ viš hvaš er mišaš. Žorleifur įtti til aš vķsa mįlum aftur heim ķ héraš og krefjast frekari rannsóknar ef honum fannst rök įkęrunnar léleg. Röksemdir Žorleifs breytir samt ekki žeim męlikvarša aš hann er sį ķslenski valdsmašur sem vitaš er aš dęmdi flesta į bįliš.

Fyrsti mašurinn į Ķslandi sem var sannanlega brenndur fyrir galdur var Jón Rögnvaldsson, var hann brenndur fyrir kunnįttu sķna meš rśnir. Stórhęttulegt var aš leggja sig eftir fornum fręšum, hvaš žį aš eiga rśnablöš eša bękur ķ fórum sķnum, sem og aš hafa žekkingu į grösum til lękninga, en slķkt bauš heim galdragrun.

Hin fornu fręši, sem ķ dag eru talin til bįbilja, sem var svo višsjįlfvert aš žekkja į 17. öldinni voru į öldum žar įšur talin til žekkingar. Ķ fornsögunum mį vķša lesa um hvernig fólk fęrši sér žessa žekkingu ķ nyt. Eru margar frįsagnir af žeim fręšum hreinasta bull meš męlikvöršum nśtķmans. Nema žį kannski geimvķsindanna.

Egilssaga segir frį žekkingu Egils Skallagrķmssonar į rśnum og hvernig hann notaši žęr ķ lękningarskyni žar sem meinrśnir höfšu įšur veriš ristar til aš valda veikindum. Eins notaši hann žessa žekkingu sķna til aš sjįst fyrir sér til bjargar ķ višsjįlu.

Grettissaga segir frį žvķ hvernig Grettir var aš lokum drepinn śt ķ Drangey meš galdri sem flokkašist undir fordęšuskap og sagan segir lķka hvernig sį sem įtti frumkvęšiš af žeim galdri varš ógęfunni aš brįš meš missi höfušs sķns.

Fęreyingasaga segir frį žvķ hvernig Žrįndur ķ Götu beitti galdri til aš komast aš žvķ hvaš varš um Sigmund Brestisson og lżsir hvernig hann leiddi fram žrjį menn til vitnisburšar sem höfšu veriš myrtir.

Ķ Eirķkssögu rauša segir frį Žorbjörgu lķtilvölvu, sem sagan notar oršiš "vķsindakona" yfir, žar sem hśn breytir vetrarkulda ķ sumarblķšu. Žetta gerši Žorbjörg vķsindakona į samkomu sem lķst er ķ sögunni, sem tilkomu mikilli skrautsżningu meš hęnsnafišri og kattarskinni svo įhrifin yrši sem mest. Žar voru kyrjašar varšlokur sem žį var kvešskapur į fįrra fęri, svona nokkurskonar Eurovision.

Allar sagnir af galdri bera žaš meš sér aš betra er aš fara varlega žegar hann er viš hafšur, žvķ fordęšuskapur žar sem vinna į öšrum mein kemur undantekningalaust til meš aš hitta žann illa fyrir sem žeim galdri beitir. Hins vegar mį sega aš fjölkynngi hafi oft komiš vel og til eru heimildir um fólk sem slapp viš eldinn į brennuöld vegna kunnįttu sinnar. Mį žar nefna heimildir tengdar Jóni lęrša Gušmundssyni og Ingibjörgu Jónsdóttur Galdra Imbu.

Nś į tķmum er gengiš śt frį žvķ aš snilli mannsandans sé hugsunin, sś sem fer fram ķ höfšinu. Į mešan svo er žį er rökfręšin oftast talin til hins rétta og ekki rśm fyrir bįbiljur. Jafnvel žó svo aš rökfręšin takamarki okkur ķ aš svara sumum stęrstu spurningum lķfsins, lķkt og um įstina, sem seint veršur svaraš meš rökum.

Įskoranir lķfsins eru nįttśrulega mismunandi eins og žęr eru margar, sumar eru rökfręšilegar, į mešan öšrum veršur ekki svaraš nema meš hjartanu. Svo fjölgar žeim stöšugt nś į 21. öldinni, sem žarfnast hvoru tveggja.

Žaš er sagt aš heilinn rįši viš 24 myndramma į sekśndu sem er ekkert smįręši ef viš bśum til śr žeim spurningar sem žarfnast svara. Svo er sagt aš viš hvert svar verši til aš minnsta kosti tvęr nżjar spurningar. Upplżsingatękni nśtķmans ręšur viš, umfram mannsheilann, milljónir svara sem bżr til sķaukinn fjölda spurninga į sekśndu. Žannig ętti hver viti borinn mašur aš sjį aš rökhugsun mannsins ein og sér er ofurliši borin.

Žvķ er tķmi innsęisins runnin upp sem aldrei fyrr. Žess sem bżr ķ hjartanu, žvķ hjartaš veit alltaf hvaš er rétt. Nśtķma töframenn vita aš galdur felur ķ sér visku hjartans viš aš koma į breytingum ķ hugarheiminum, sķgilda visku Gandhi žegar hann sagši "breyttu sjįlfum žér og žś hefur breytt heiminum".

Fólk į brennuöld gat veriš sakaš um galdur fyrir žaš eitt aš fylgja innsęinu opinberlega. Langt fram eftir sķšustu öld fann hinsegin fólk sig knśiš til aš vera ķ felum vegna fordóma ef žaš opinberaši hjarta sitt.

Galdur sem fjölkynngi er byggšur į margžęttri vķsindalegri greind, į tónum mannsandans žegar hann hefur slitiš sig śr višjum tķšarandans til aš njóta töfra tķmaleysisins og veršur žvķ sjaldnast sżnilegur meš męlikvöršum samtķmans, žvķ ef svo vęri gengi fjölkunnįttan oftar en ekki ķ berhögg viš lög fordęšunnar.

 

 


Ęgishjįlmur žrjś - kįlgaršur og gullabś.

IMG 2202

Žvķ hefur stundum flogiš fyrir į žessari sķšu, aš mašurinn sé helst meš sjįlfum sér žegar mętt er ķ žennan heim sem ómįlga barn.  Svo sé von til žess aš komast aftur til sjįlfs sķn žegar komiš er žangaš sem er kallaš śt śr heiminum, s.s. slefandi gamalmenni sem hefur ekki endilega tengsl viš žį stund sem dagatališ sżnir.  Žó ber žess aš gęta aš žęr eru fleiri en ein śtgönguleiširnar til sjįlf sķn, mismunandi gįfulegar žó, t.d. var sś śtgönguleiš sem ég sannreyndi į yngri įrum ekki vęnleg ž.e. ķ gegnum gleriš į flöskubotni.

"En sjįšu samt hvaš žetta er fallegt Maggi" sagši hśn Matthildur mķn viš mig ķ haust žegar viš komum ķ okkar fyrr um heimabę.  Žaš er reyndar flest fallegt į Djśpavogi hjį žeim sem slitu žar barnskónum og ekki sķšur hjį žeim sem lifšu žar sķn manndómsįr.   Ég sį nefnilega ekki feguršina alveg į augabragši enda žarf aš vera hęgt aš feršast į ljóshraša fram og aftur um allan tķma til žess įtta sig į öllu žvķ sem Matthildi žykir fallegt.  Žarna blöstu viš leggur, skel og kjįlki śr svišakjamma ķ skjóli viš sinubrśska fyrir noršanįtt sem gerši öldutoppana hvķta į Berufiršinum.  En žaš žurfti ekki mikla rannsóknarvinnu til aš sjį aš žarna hafši barnsįlin bśiš vel aš sķnu gullabśi žannig aš blessašir mįlleysingjarnir nutu góšs af fyrir noršanblęstrinum sem barst frį landshlutanum žar sem bśsmalinn snjóaši ķ kaf vindasama september daga.  Žessi fegurš hefši svo sem ekki įtt aš žurfa aš vefjast fyrir mér eitt augnablik, žvķ oft hafši ég skošaš meš henni Matthildi minni į įlķka fjįrsjóši. 

Žegar viš fluttum śr fjölbżli Grafarvogsins ķ Egilsstaši var meiningin aš koma sér aftur upp gullabśi eins og į Djśpavogi, jafnvel meš sinubrśskum ķ kringum veggi einbżlis.  Žvķ voru margir kvöldrśntarnir farnir um byggingalendur góšęrisins til aš skoša žaš nżjasta ķ gullabśagerš.  En flestir bķltśrarnir endušu meš žvķ aš fara framhjį flottasta hverfinu ķ bęnum.  Žetta hverfi stendur venjulega sumarlangt skammt frį Eyvindarįnni og er kallašur starfsvöllur af lęršum.  Žarna fį blessuš börnin hamar, nagla og spżtur til aš byggja sķnar draumahallir.  Ķ staš žess aš žurfa aš slį sinuakurinn sumarlangt höfšu žau komuš sér upp Edengarši inn į milli draumahallanna, sem hafši aš geyma gulrętur, hvķtkįl og spķnat o.fl., kallaš skólagaršar į fagmįlinu.  Žarna mįtti sjį aš žaš vafšist ekkert fyrir barnsįlinni aš bęta herbergi hvaš žį heilli hęš viš draumahöllina.  Reglugeršafarganinu ekki fyrir aš fara frekar en ķ Kristjanķu og allsnęgtirnar viš śtidyrnar.

"Ég hlusta į Zeppelin og feršast aftur ķ tķmann..." söng kóngurinn ķ denn og endaši sönginn į "...svartur Afgan drauma minna ég sakna".  Eins og svo oft hitti Bubbi žrįšbeint ķ hjörtu mannanna meš žessu ljóši.  Žaš žarf ekki aš muna nema upphafiš og endinn til aš lifa töfrana. Žaš žarf ekki einu sinni aš fķla Zeppelķn hvaš žį hafa prófaš svartan Afgan.  Lykillinn aš hjartastöšinni er feršalag augnabliksins aftur ķ tķmann žar sem framtķšardraumanna er saknaš.  Yfir öllum žessum töfrum hafa börnin aš rįša žegar žau hlśa aš legg og skel, eša byggja kofana sķna ķ kįlgaršinum. Jafnvel žegar žaš er gert undir faglegu eftirliti starfsvallarstjórans ķ skólagaršinum.  En eftir žaš fara žau mörg hver aš sakna drauma sinna og feršast aftur ķ tķmann til aš grennslast fyrir um hvar žeim var stoliš.  Nema hęgt sé aš halda žeim kirfilega uppteknum viš aš halda jafnvęgi į lķnunni.  Svo uppteknum aš jafnvel žyki oršiš ešlilegt aš borga fyrir žaš aš hlaupa meš sķauknum hraša į sama staš į fęribandinu ķ World Class og žį eins gott aš sleppa žvķ aš lķta til hlišar ef ekki į illa aš fara.

IMG 2291

Ég kom inn į žaš um daginn aš sennilega vęri ęgishjįlmurinn alžjóšlegt tįkn sem hefši veriš til į mešal manna alla tķš.  Lykilinn af töfrum hans mętti kannski finna į stśkufundum frķmśrara žvķ žaš vęri żmislegt sem benti til aš žeir hefšu yfir žeim verkfęrum aš rįša sem opnušu helga rśmfręši.  Frekar en aš taka mér frķ frį mśrverki og reyna aš fį inngöngu į stśkufundi spurši ég Bśddamunkinn bróšir minn um žaš hvaša hlutverki ęgishjįlmurinn gegndi hjį žeim Bśddunum.  En žar gengur hann undir nafninu Darmhahjól.  Bróšir sagši aš Darmha žżddi vernd į Bśddķsku, vernd hugans, nįnar tiltekiš žess huga sem hjartastöšin hefur aš geyma og er mešfęddur viš komuna ķ žennan heim.  Ķslenski formįli ęgishjįlmsins į semsagt fullkominn samhljóm ķ Bśddķsku; "Fjón žvę ég af mér fjanda minna, rįn og reyši rķkra manna"

Žaš er meš hjartanu sem viš höfum ašgang aš alheiminum, hinni miklu sameiginlegu vitund.  Žaš er meš žeim huga sem hęgt er aš feršast fram og aftur um tķmann į einu augnabliki til aš finna fjįrsjóšinn sem viš eitt sinn įttum.  žaš er meš hjartanu sem viš höfum ašgang aš öllum tķmum, hverri hugsun, allri vitneskju sem žessi heimur bżr yfir.  Reyndar kom žaš fram ķ Völsungu žegar Siguršur snęddi hjarta Fįfnis žį sögšu fuglarnir honum hvar hann gęti fundiš framtķšar sögur.  En žaš varš Sigurši Fįfnisbana aš aldurtila aš meta veraldlegan fjįrsjóšinn meira en hjartaš.  Žegar hann reiš vafurlogann fyrir annan mann ķ žeim tilgangi aš blekkja  Brynhildi sem hann hafši heitiš ęvarandi tryggš, sveik hann ekki einungis Brynhildi heldur lķka hjarta sitt fyrir gulliš ķ fįrsjóšnum sem hafši ęgishjįlm aš geyma, žann sem Loki hafši stoliš af dvergnum Andvara viš fossinn ķ Dvergheimum.

Eins og mašurinn sagši; žį ert žś kominn ķ žennan heim til aš vera žś sjįlfur og žaš er enginn annar betri ķ žvķ aš vera žś, en žś sjįlfur.  Til žess hefuršu hjartaš aš vķsa veginn, žaš er hjartaš sem bżr yfir męttinum til aš feršast um rśm og tķma til aš nįlgast alla žį visku sem fyrirfinnst.  Eša eins og meistarinn oršaši žegar hann śtlistaši mikilvęgi óttalauss hjarta "Ķ hśsi föšur mķns eru margar vistarverur".

 


Ęgishjįlmur II - launhelg vé.

IMG 0086 

Undarlegir hafa žeir veriš draumar mķnir upp į sķškastiš.  Hef ķ žeim įtt samtöl fram og aftur ķ tķmann, setiš ķ laufskįla sušręnnar hitabeltiseyju stašsettum undir ķslenskum frystihśsvegg meš gjįlfrandi ölduna undir gisnu gólfinu sem merlaši ljósbrotum sólarinnar upp um hrķmaša veggi laufskrśšsins.  Tekiš žašan į loft śt yfir himin og haf, flogiš yfir bernskustöšvar žar sem upp fyrir mér rann aš nś var ég ķ flugvél drauma minna sem viš pollarnir smķšušum į hęšinni ķ denn.  Eftir aš tķmavélin sś var komin į flug er allt mögulegt og lķtill vandi aš vita hvernig žaš er aš feršast hrašar en hljóšiš žrįšbeint upp til skżanna og žašan į ljóshraša śt til stjarnanna. 

Heimarnir sem viš upplifum ķ vöku og draumi eru ķ reynd jafn sannir, žvķ bįšum tilfellum upplifum viš tilveruna.  Munurinn į žessum tveimur tilverustigum er aš upplifanirnar verša til vegna nęmni mismunandi stöšva okkar innra sjįlfs.  Draumaheimurinn varir einungis jafnlengi og draumurinn į mešan vökuheimurinn į sér sķendurtekiš framhald.  En jafnvel ķ vöku kemur sumt žannig aš hvorki veršur aš žvķ oršum komiš, né žaš skynjaš meš skilningsvitunum fimm.  Eina skynjunin er tilfinning hjartans. 

Til aš reyna aš skżra žetta nįnar ętla ég aš segja frį žvķ žegar ég keyrši fram į norsku žjóšarsįlina į förnum vegi nśna ķ hauslitunum.  Žegar ég stoppaši fór śt śr bķlnum til aš taka myndir af litasinfónķunni sem fyrir augu bar mętti rśllubaggi, kyrršin, fuglasöngur, blęr sem bylgjaši grasiš ķ sķšdegissólinni og bauliš ķ belju heima viš bę.  Žarna var hśn žį allt um kring, undir, yfir og į milli loftlķnanna sem flutti rafmagniš um sveitina.  Žaš aš finna fyrir žessari sįl svona óvęnt og óumbešiš mį einna helst lķka viš nęrveru kęrleiksrķkrar ömmu, nema hvaš žarna var amma ung og ég komin yfir fimmtugt.  Sem passar nįttśrulega ekki alveg į lķnuna, žvķ amma var ekki amma žegar hśn var ung og ég ekki oršinn grįhęršur. En betri skżringu hef ég ekki haldbęra meš oršum į žvķ žegar allur tķmi stendur ljóslifandi ķ einu augnabliki og mašur heilsar heilli žjóšarsįl.

IMG 1697

Ég gaf žaš ķ skin hérna um daginn aš til žess öšlast skilning į uppruna ęgishjįlms žurfi aš fara alla leiš śt til stjarnanna.  Svo stór sé uppruni hans aš hann sé hvorki žaš sem fram kemur ķ gošafręšinni, ž.e. sį verndargripur sem gaf Sigurši mįttinn til aš bana Fįfni né ķslenskur galdrastafur.  Eins var ég bśin aš rekast į aš hann gęti allt eins veriš ęttašur austan śr Asķu, aš į Indlandi vęri svipaš tįkn brśkaš gegn neikvęšni og illsku.  Ķ haust fékk ég svo óvęnta stašfestingu į Asķu upprunanum.  Žannig er aš į hęšinni fyrir nešan bżr fólk frį Pakistan.  Ķ haust žurfti aš endurnżja bašherbergiš ķ ķbśšinni žeirra, į mešan fengu žau ašgang aš mķnu.   Ég žarf varla aš taka žaš fram aš ég naut góšs af žessu.  

Kvöld eitt kom Roomi upp į stiga skörina til aš fęra mér heitt te frį frśnni, honum varš starsżnt į ęgishjįlm sem ég hafši um hįlsinn og spurši forviša "hvar fékkstu žetta" įšur en ég nįši aš svara hafši hann kallaš į frśna til aš sżna henni žessi stórmerki.  Sjįšu hvaš hann er meš um hįlsinn sagši hann, hśn leit snöggvast į gripinn og fór svo meš hraši nišur stigann.  "Žetta tįkn er lķka til hjį okkur" sagši hann "en hvaš merkir žaš hjį žér?"  Ég sagši honum žaš sem ég vissi um merkinguna og aš tališ vęri aš žetta vęri gömul rśn komin aftan śr norręnni gošafręši sem vķkingarnir hefšu įstundaš.  Hśn hefši fundist ķ gamalli ķslenskri bók į 19 öld, "ja svo, eru žį lķka vķkingar į Ķsland" spurši Roomi.  Žegar ég ętlaši aš fara aš fį uppgefiš hjį honum hvaša merkingu hann legši ķ žetta tįkn eyddi hann samtalinu.

Eftir aš hafa leitaš uppruna ęgishjįlmsins nś um nokkra hrķš vegna žess aš mér fundust upplżsingarnar sem um hann voru gefnar į alheimsnetinu vera af skornum skammti hef ég komist aš žvķ aš alheimsnetiš er einn allsherjar ęgishjįlmur.  Hann hafi alltaf veriš til og rétt eins og ķ sögunni um Sigurš Fįfnisbana žį tilheyri hann fjįrsjóši sem er kominn enn lengra aš en norręn gošafręši.  Hann viršist vera til ķ öllum menningarheimum sem hiš įtta arma sólarhjól oftast sem verndarstafur gegn įgangi hins įgjarna, samanber ķslensku forskriftina; "Fjón žvę ég af mér fjanda minna rįn og reiši rķkra manna". 

Til eru hugmyndir um aš įtta arma verndarstafurinn eigi uppruna sinn aftan viš alla vķsindalega višurkennda menningarheima.  Hann sé arfur śr fjįrsjóši sem kemur frį gullöld Atlantis jafnvel alla leiš śr paradķsargaršinum Eden.  Sķšar hafi hann dreifst ķ įttirnar fjórar og varšveist ķ žeim menningarheimum sem rķktu žar, s.s. gošafręšinni ķ noršrinu, menningu frumbyggja ķ sušrinu, Buddhisma ķ austrinu, Kristni ķ vestrinu svo fįtt eitt sé upp tališ.  Žetta mį sjį į žeim tįknum sem žessir menningarheimar skarta, s.s. stęrsta sżnilega tįkni Vadilkansins ķ Róm, tķmahjóli Mayana, Darmha hjóli Buddhismans og ęgishjįlmi Gošafręšinnar.

En hvers vegna er žetta tįkn hjśpaš dulśš og galdri svo mögnušum aš kažólsku kirkjunni žótti jafnvel įstęša til aš brenna fólk į bįli vegna gruns um samskipti viš myrkrahöfšingjann byggi žaš yfir žekkingu tįknsins? 

Žess mį geta sér til aš žar séu völd höfuš orsakavaldurinn eša "Fjón rķkra manna".  Ęgishjįlmurinn er nefnilega vegvķsir į hina mörgu heima sem manneskjan bżr aš.  Ķ norręnu gošafręšinni voru heimarnir a.m.k. nķu ž.e. Mišgaršur sem var jöršin, Įsgaršur heimkynni Gošana, Jötunheimar, Dvergheimar, Eldheimar, Helja, Vindheimar, Įlfheimar og Hulišsheimar.  Kažólsku kirkjunni tókst aš afnema vķsdóm gošafręši noršursins og gera heimana sem almenningi stóšu til boša žrjį, ž.e. jaršlķfiš, himnarķki og helvķti.  Žaš sama įtti viš menningarheim sušursins, visku hans var žvķ sem nęst eytt um leiš og menningu indķįna Amerķku.  Bęši vķkingar og indķįnar voru stimplašir hryšjuverkamenn sķns tķma sem žarf ekki aš koma į óvart žegar litiš er til žess strķšs sem nś er hįš gegn hryšjuverka ógn sem sögš er stešja af menningu austursins.

Ęgishįlmur hefur hin fullkomnu hlutföll lķfsins blóms.  Hann er žvķ sennilega ęttašur śr helgri rśmfręši eša žaš sem kallaš er sacred geometry, stundum fingrafar Gušs.  Žessi stęršfręši er ķ raun einföld ķ praxis en hefur veriš haldiš til hlés fyrir almenningi.  Fjįrsjóš hinnar helgu stęršfręši mį hvarvetna finna ef mašur ašeins hefur lykilinn.  Žaš hefur žvķ veriš "Fjón" rįšandi afla ķ gegnum tķšina aš halda žessum lykli innan sinna fjįrhirslna og er enn ef marka mį nįmskrįr menntastofnanna rķkisins sem kenna žaš umfram kažólsku kirkjuna aš heimurinn sé helst jaršlķfsins hagvöxtur žeim Mammon til dżršar sem kallast ķ daglegu tali markašsöfl og hamra jįrniš ķ gegnum marggjaldžrota imbakasann sem telst vera öryggistęki ķ almannažįgu.  Meira aš segja kažólsku kirkjunni žótti ekki rįšlegt aš taka himnarķki alveg śt ķ einum įfanga en setti samt helvķti til mótvęgis til aš hafa allt undir control.

Žaš mį žvķ meš réttu segja aš Fįfnir gang aftur į öllum tķmum.  En svo merkilegt sem žaš er žį mį finna verkfęrin til aš smķša lykil af hinni helgu rśmfręši ķ tįknum félagskapar sem kennir sig viš starfsheiti mitt.  Įn žess aš ég ętli aš halda žvķ sérstaklega fram aš frķmśrara sitji stilltir į stśkufundum teiknandi ęgishjįlma helgrar rśmfręši žį er žaš meš hana eins og žjóšarsįlina žaš er tilfinningin sem gefur skynjunina.  Er von aš spurt sé hvers vegna er heilög rśmfręši ekki kennd ķ skólum?

 

 

  Ķslenska śtgįfan af ęgishjįlmi sem fannst į 19. öld.

  Ęgishjįlmur Maya indķįna.

  Įtta arma Darmha hjól Buddha.

  Torgiš fyrir framan St. Péturs kirkjuna ķ Róm.

Lķfsins blóm hinnar helgu rśmfręši.

 


Ęgishjįlmur - lengra aš kominn en Gošin og Darwin ęšstiprestur.

IMG 2178

 

Fyrir nokkrum mįnušum barst mér sérkennileg sending hingaš į 69°N.  žetta voru tveir pķramķdar hlašnir dularfullri orku komnir alla leiš śr heimsįlfunni "down under".  Frį žessu greindi ég ķ bloggi "Organite og orkuflögur" stuttu eftir aš žeir bįrust.  Žaš sem sķšan hefur gerst er um margt merkilegt og mörgu varla hęgt aš segja frį nema eiga žaš į hęttu aš vera talinn snarruglašur.  En žęr leišbeiningar fylgdu svo sem žessum organite pķramķdum aš žeir gögnušust žeim betur sem vęru ekki alveg samkvęmt norminu.

Pķramķdarnir hafa vķsaš mér į undarlega heima žar sem żmislegt kynngimagnaš hefur įtt sér staš.  Fyrir žaš fyrsta žį birtist hér fluga sama dag og žeir voru teknir śr umbśšunum.  Flugan sś hnitaši hringi ķ kringum žį į stofuboršinu en virtist auk žess eiga mikiš erindi viš okkur Matthildi mķna meš suši sķnu, sem var žį hérna hjį mér ķ noršurhjara sólinni.  Jafnvel eftir aš henni hafši veriš vķsaš kurteislega śt um stofugluggann og lokuš śti um tķma, žį kom hśn inn meš hįlfu stęrra erindi en įšur žegar glugginn var opnašur nęst. 

Eftir aš Matthildur yfirgaf 69°N snemma ķ įgśst hélt flugan sig enn innandyra, hafši oršiš sér śti um herbergi ķ hinum stafninum į risinu, en kom annaš slagiš śt śr žvķ til aš spjalla og lét sig aldrei vanta ef ég var aš bauka ķ eldhśsinu. Einu sinni heimsótti ég hana ķ herbergiš sitt, opnaši gluggann eldsnöggt tókst aš koma henni śt og loka.  Žegar ég var svo į leišinni eftir ganginum inn ķ stofu sem er ķ hinum stafninum fékk ég žaš į tilfinninguna aš ég myndi męta henni, žar sem ég var meš opinn stofugluggann.  Žaš passaši hśn var žegar komin inn og žusašist meš suši og vęngjaslętti eftir endilöngu ganginum inn ķ sitt herbergi. 

Į žessum tķma fór ég ķ fjögurra daga vinnuśthöld noršur ķ nes Finnanna.  Žó svo aš ég hafi veriš frekar ógestrisin viš fluguna žį brįst žaš ekki aš hśn fylgdi mér nišur aš śtidyrunum til aš kvešja  į mįnudagsmorgnum og tók mér fagnandi į móti į fimmtudagskvöldum.  Žetta geršist ķ tvęr vikur en eftir žaš hvarf hśn.  Sérfręšingar segja, en žess mį finna staš einhverstašar ķ sérfręšikverinu sem hefur hlotiš löggildingu ķ fįvisku fabrikkum rķkisins, aš mešalaldur hśsflugu sé sex vikur sem gęti hugsanlega skżrt hvarf hennar śr mķnum hķbżlum og jafnvel žessum heimi.

Einnig fékk ég um žęr mundir sterkt hugboš aš setja  fram hér į sķšunni bloggiš "Hulišsheimar og galdrastafir"  um ęgishjįlm, žaš vęru tengsl į milli hans, pķramķdana og flugunnar.  Žetta blogg virtist kannski vera sett fram ķ hįlfkęringi, en žegar ęgishjįlmur er annars vegar er betra aš vera ekki meš neinn hįlfkęring.  Žetta var gert til aš fiska upplżsingar um töfratįkniš sem mér hefur verš hugleikiš ķ gegnum tķšina og fannst lķtiš vera til um į alheimsnetinu.  Žetta blogg virtist kannski ekki skilaši miklu, en žó vķsbendingu sem ég hef fylgt eftir og ętla m.a. aš segja frį hérna į sķšunni.  Aš vķsu er fyrirbošinn ekki hagstęšur žvķ žegar ég ętlaši aš koma žessu frį s.l. fimmtudag lęsti tölvan mig śti og žaš lengur en ég fluguna, kemst žvķ ekki meš nokkru móti ķ upplżsingarnar sem hśn hefur aš geima um ęgishjįlminn.  Ég varš aš draga fram gömlu tölvuna sem er sjö įra forngripur, er žvķ meš nokkhverskonar morstęki hérna ķ loftkeytaklefanum mišaš viš nżjustu samskiptagręjur ķ netheimum og žar aš auki aš notast viš mitt stopula minni.

Į wikibedia (alfręširiti almennings)  segir svo frį ęgishjįlmi; "Ęgishjįlmur er gamall ķslenskur galdrastafur sem er til ķ fjölmörgum geršum og śtgįfum. Hans er getiš ķ Eddukvęšum, Siguršur Fįfnisbani bar Ęgishjįlm žegar hann sigraši drekann Fįfni į Gnitaheiši. Ęgishjįlmurinn er öflugur varnarstafur, bęši gegn öllu illu og einnig örugg vörn gegn reiši og yfirgangi höfšingja. Honum fylgir svohljóšandi formįli:

Fjón žvę ég af mér
fjanda minna
rįn og reiši
rķkra manna.

Žaš mętti kannski ętla aš beinast lęgi viš aš komast aš töfrum ęgishjįlmsins meš žvķ aš skoša žęr vķsbendingar sem koma fram ķ wikipedia śr gošafręšinni.  Eins og žar kemur fram į Siguršur Fįfnisbani aš hafa boriš hjįlminn žegar hann drap drekann Fįfni, fara žessar upplżsingar vķša um ķ netheimum.  Žannig aš ég varš mér śti um Völsunga sögu en žar segir m.a. frį žvi žegar Reginn egnir Sigurš "sķšasta Völsunginn" Sigmundsson til aš vega Fįfnir bróšir sinn til fjįr.  En Fįfnir hafši sér žaš til saka unniš aš hafa myrt Hreišmar föšur žeirra Regins til aš komast yfir gull sem hįlfjötuninn Loki hafši stoliš af dvergnum Andvara til aš bęta Hreišmari sonarmissi žegar Loki drap son hans Otur (bróšir žeirra Regins og Fįfnis) af misgįningi žegar Loki var į ferš meš Óšni ęšstum goša viš Andvarafoss.

Reginn setti saman sveršiš Gram fyrir Sigurš,  nokkurskonar ęttargrip sem hafši hrokkiš ķ tvo hluta ķ lokaorrustu Völsunga.  Sķšan hvetur hann Sigurš til aš grafa sér holu viš vatnsból Fįfnis og stinga hann meš sveršinu žegar hann skrķšur yfir holuna į leiš sinni til vatnsbólsins.  Allt gengur žetta eftir, en į eftir drepur Siguršur einnig Reginn meš sveršinu Gram žar sem žeir sitja aš sumbli viš aš drekka blóš Fįfnis, voru žeir ekki einhuga um hvor žeirra ętti aš éta hjartaš.  Žetta gerir hann til aš žurfa ekki aš deila meš honum fjįrsjóš Fįfnis.  Veršur ekki annaš séš af Völsunga sögu en fjįrsjóšur Fįfnis hafi haft ęgishjįlminn aš geyma. Į samtali Siguršar og Fįfnis į banabeši Fįfnis kemur m.a.fram;

Eftir aš Fįfnir hafši fengiš banasįr spurši hann m.a: "Hver eggjaši žig žessa verks eša hvķ léstu aš eggjast? Hafšir žś eigi frétt žaš hversu allt fólk er hrętt viš mig og viš minn ęgishjįlm? Hinn frįneygi sveinn, žś įttir föšur snarpan."

Siguršur svarar: "Til žessa hvatti mig hinn harši hugur, og stošaši til aš gert yrši žessi hin sterka hönd og žetta hiš snarpa sverš er nś kenndir žś. Og fįr er gamall haršur ef hann er ķ bernsku blautur."-----

Einnig segir Fįfnir: "Heiftyrši tekur žś hvetvetna žvķ er eg męli. En gull žetta mun žér aš bana verša, er eg hefi įtt."

Siguršur svarar: "Hver vill fé hafa allt til hins eina dags, en eitt sinn skal hver deyja." -------

Enn męlti Fįfnir: "Eg bar ęgishjįlm yfir öllu fólki sķšan eg lį į arfi mķns bróšur. Og svo fnżsti eg eitri alla vega frį mér ķ brott aš engi žorši aš koma ķ nįnd mér og engi vopn hręddist eg og aldrei fann eg svo margan mann fyrir mér aš eg žęttist eigi miklu sterkari, en allir voru hręddir viš mig."

Siguršur męlti: "Sį ęgishjįlmur, er žś sagšir frį, gefur fįum sigur žvķ aš hver sį er meš mörgum kemur mį žaš finna eitthvert sinn aš engi er einna hvatastur."

Fįfnir svarar: "Žaš ręš eg žér aš žś takir hest žinn og rķšir į brott sem skjótast, žvķ aš žaš hendir oft aš sį er banasįr fęr, hefnir sķn sjįlfur." 

Eftir aš Siguršur hafši afhöfšaš Reginn;  "etur hann suman hlut hjartans ormsins en sumt hiršir hann. Hleypur sķšan į hest sinn og reiš eftir slóš Fįfnis og til hans herbergis og fann aš žaš var opiš, og af jįrni hurširnar allar og žar meš allur dyraumbśningurinn og af jįrni allir stokkar ķ hśsinu, og grafiš ķ jörš nišur. Siguršur fann žar stórmikiš gull og sveršiš Hrotta, og žar tók hann ęgishjįlm og gullbrynjuna og marga dżrgripi. Hann fann žar svo mikiš gull aš honum žótti von aš eigi mundi meira bera tveir hestar eša žrķr. Žaš gull tekur hann allt og ber ķ tvęr kistur miklar, tekur nś ķ tauma hestinum Grana. Hesturinn vill nś eigi ganga og ekki tjįr aš keyra. Siguršur finnur nś hvaš hesturinn vill. Hleypur hann į bak og lżstur hann sporum og rennur sjį hestur sem laus vęri."

Sķšar ķ sögunni kemur ęgishjįlmurinn aftur til tals žegar Siguršur leitar til Brynhildar örlaganornar sinnar til aš gefa sér heilręši.  En žegar Siguršur kemur į hennar fund og vekur hana spyr hśn; "hvaš svo var mįttugt er beit brynjuna "og brį mķnum svefni. Eša mun hér kominn Siguršur Sigmundarson er hefir hjįlm Fįfnis og hans bana ķ hendi?" 

Svo mörg voru žau orš um ęgishjįlm, fimm sinnum er hans getiš og ekki meš nokkru móti hęgt aš rįša ķ žaš hvernig hann kemur aš gagni.  Vķsbendingin sem sem var gefin um aš Siguršur Fįfnisbani hafši borši ęgishjįlm žegar hann banaši Fįfni reyndust žvķ ekki réttar samkvęmt Völsungasögu.  Ęgishjįlmurinn kemur ekki meira viš sögu en fjįrsjóšur Fįfnis er sķšur en svo til gęfu žvķ hver harmleikurinn af öšru rķšur žar röftum uns Svanhildur dóttir Siguršar Fįfnisbana er aš lokum drepin meš žvķ aš hleypt er į hana hestum og lķkur meš žvķ sögu Völsunga. 

En til hvers er žį ęgishjįlmurinn sem sagšur er vera mįttugur verndarstafur sem m.a. fęrši Sigurši sigurinn yfir Fįfni og hvašan kemur hann?

IMG 2181

Eftir aš hafa lagst ķ rannsóknir ķ netheimum bįru žęr mig fljótlega śt til stjarnanna.  Ef drekinn Fįfnir hafši ęgishjįlminn aš geyma ķ sķnum fjįrsjóši žį getur hann allt eins veriš mun eldri en norręn gošafręši.  Žegar ęgishjįlmur er teiknašur kemur margt upp ķ hugann, hann hefur jafn fullkominn hlutföll og žegar dropinn gįrar vatnsflötinn.  Hann minnir į vegvķsi og til eru hugmyndir um aš hann hafi vķsaš į hina żmsu heima norręnnar gošafręši, sé jafnvel śtgįfa af Yggdrasill (lķfsins tré).  Einnig minnir hann hann į stjörnu sem hefur žaš umfram festar ašrar aš hafa įtta arma.  Og ekki sķšur minnir hann į kaungulóravef sem beinir athyglinni aš mišju vefsins, getur žvķ veriš vegvķsir inn į viš til sjįlfshjįlpar lķkt og vķsan ķ formįla ęgishjįlmsins gefur til kynna, "Fjón žvę ég af mér fjanda minna,,," ofv..

 


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband