Allra heilagra messa.

 Salvator Rosa's Witches at Their Incantations (c1646)
 
Allraheilagramessa er 1. nóvember. Hśn į sér fornar rętur žvķ vitaš er til aš messur žar sem bešiš var fyrir lįtnum voru haldnar žegar į 4. öld eftir Krist. En oftast er upphaf allraheilagramessu samt rakiš til žess er Pantheonhofinu ķ Rómaborg var breytt ķ kirkju og vķgsludagurinn - 13. maķ įriš 609 eša 610 - jafnframt helgašur öllum pķslarvottum. Žetta mį finna į vķsindavef hįskóla Ķslands.
 
Randall Carlson rannsakandi heilagrar rśmfręši heldur žvķ fram aš allra heilagra messa eigi sér mun lengri rętur, jafnvel aftur fyrir syndaflóšiš. Carlson hefur komist aš žvķ aš "allra heilagra messa" var haldin į sömu daga ķ öllum fornum menningar heimum, hvort sem žeir voru ķ Evrópu, Asķu, Amerķku eša Įstralķu. Fyrirlestur Randal Carlson um uppruna allra heilagra messu eša Halloween mį finna hér.
 
 
 
Mikiš af žeirri dulspeki sem notuš er meš tįknmyndum ķ skemmtana og auglżsingaišnaši nśtķmans į sér žvķ uppruna aftur ķ grįrri forneskju. Stundum er upprunaleg žżšing tįknmyndana ekki öllum kunn hvaš žį aš fólk hafi reynsla žeim tengdum til aš įtta sig į hvernig žetta virkaši. Margvķsleg misnotkun tįknanna ķ gegnum tķšina hefur svo oršiš til žess aš žau hafa misst merkinguna og eru allt eins talin vera komin frį hinu illa, jafnvel tilbrigši viš djöfladżrkun. En mįliš er aš žaš er munur į notkun žessara tįkna til ljóss eša myrkurs, žar liggja jś andstęšurnar.
 

Žaš hefur žvķ oft veriš nokkur misskilningur um žį fornu žekkingu sem andleg tįkn eru rakin til hvaš žį žegar kemur aš dulspekinni sjįlfri. Žaš er aušvelt aš draga įlyktanir um fįrįnleika tįknfręši śt frį myndefni dagsins ķ dag. En aš skilja merkingu sem upprunalega var lögš ķ gömul tįkn getur veriš vandasamara, enda varla mögulegt fyrir fólk sem lifir nś į tķmum aš fara ķ gegnum sömu andlegu reynslu og žau sem notušu žessi tįkn ķ fortķšinni. En tįknfręši žess hefur engu aš sķšur lifaš ķ gegnum aldirnar sem tungumįl žar sem mörgum oršum, jafnvel heilli hugmynd er fyrir komiš ķ tįkni.

 
 
 

Andleg žekking fólks til forna viršist oftast hafa veriš fengin meš reynslu utan lķkamans, meš žrį til žekkingar og uppljómunar.

Sum tįkn hafa lengi veriš ķ žjónustu trśarbragšanna og  sum eru notuš jafnvel enn ķ dag af żmsum félagasamtökum s.s. frķmśrurum. Merking žeirra getur įtt rętur sem nį langt aftur ķ tķmann į mešan önnur eru endurgerš fyrir nśtķmann eša jafnvel nżtilkominn sem vörumerki. Žetta gerir žaš aš verkum aš endurgerš fornra tįkna inniheldur oft ekki žau skilaboš sem žau upphaflega stóšu fyrir og hafa žau veriš afbökuš į žann hįtt aš upphafleg meining žeirra hefur jafnvel glatast.

Mikiš er hęgt aš uppgötva um gömul dulspeki tįkn meš žvķ aš rannsaka hvaš um žau hefur veriš ritaš, en til aš komast aš raunverulegri merkingu žeirra veršur aš notast viš annarskonar rannsóknir, s.s. meš žvķ aš leyfa sįlinni aš feršast śt fyrir skilningsvit lķkamans. Žį er mögulegt, aš svo langt verši fariš śt ķ myrkriš, aš uppruni hins illa verši skiljanlegur. Jafnvel sjį įhrifum sjónhverfinga beitt i nśtķma samfélagi og hvernig óheillvęnlegar hersveitir myrkursins rįšskast meš heiminn. 
 
 
 
 
Enn žann dag ķ dag eru gömul dulspeki notuš, ekki sķst af žeim sem eru ķ valdastöšum samfélagsins. Margt fólk śtilokar tilveru žess vķsdóms sem žessi tįkn standa fyrir sem hverri annarri fjarstęšu, en žaš eru mistök, skilningur į žeim getur veriš leiš til žroska; žetta vita žeir oftast sem meš valdiš fara en meirihlutinn ekki. Žaš hefur žvķ veriš  kappsmįl sjįlfhverfra valdhafa aš leggja lķnurnar um žaš hvaša merkingu almenningur leggur ķ hina fornu dulspeki og śtmįla vķsdóm hennar sem bįbilju, sem er gešslegra en valdhafar fyrr į tķmum geršu meš žvķ aš įstunda galdrabrennur ķ žeim tilgangi aš eyša žeim sem réšu yfir žekkingunni.
 
Tįknfręšin dulspekinnar hefur smįsaman veriš breytt og er notuš ķ žeim illa tilgangi aš lauma efnishyggju um alla afkima mannlegrar tilveru. Į žann hįtt meštekur grunlaus almenningur bošskapinn fyrir framan sjónvarpsskjįinn ķ gegnum tilfinninguna; žetta verš ég aš fį. Žar sem ešli myrkursins er andhverfa ljóssins žį hafa mörg vķsdóms tįknin veriš eignuš hinu illa meš žvķ aš snśa leišarljósi žeirra į hvolfi og brengla upprunalegri merkingu. 
 
 
 „Ķ tįknfręši dulspekinnar er andhverfan öfugur kraftur... sį sem stundar svartan galdur getur žvķ aldrei notaš tįknmynd hvķts galdurs (upplżsingar) įn žess aš snśa henni į hvolf, annars kęmu vélrįšin honum sjįlfum ķ koll. Hann veršu žvķ aš afbaka tįknmyndina į žann hįtt aš einkenni réttrar merkingar hverfi og aš hśn bendi ekki į aš žaš sé hann sjįlfur sem er aš koma sķnu fram. Svartur galdur er žvķ ekki eiginleg sköpun; hann er misnotkun į sköpun. Žess vegna hefur hann engin samsvarandi eigin tįkn. Hann notar žvķ skapandi tįkn hvķts galdurs (upplżsingar) meš žvķ aš umsnśa žeim og gefa til kynna aš žau merki hiš gagnstęša" - Manly P Hall, The Secret Teachings of All Ages.
 
 
 
Pentagram er gott dęmi um žaš hvernig myrk öfl hafa umsnśiš merkingu dulspeki tįkna. Meš žvķ aš snśa žvķ sem stundum er kölluš morgunnstjarnan į hvolf veršur hśn aš fallinni morgunnstjörnu, žvķ sem stundum kallaš er geit Mendesar, jafnvel fótspor djöfulsins. Žaš eru fį tįkn sem hafa eins rękilega veriš eirnamerkt žvķ hvernig andinn er undirgefin holdsins fķsnum. En žetta er ekki upphafleg merking tįknsins.
 
 
 
 
Pentagram er hins vegar öflugt tįkn gegn til verndar gegn illu. Pentagram stjarnan hefur fimm arma sem vķsa til fimm elementa, undirarmarnir fjórir tįkna grunnefnin loft, vatn, jörš og eld, efstur er svo andinn sem rķkir yfir efninu. Ķ mišjunni er fimmhyrningurinn Pentagon til varnar, kannski engin tilviljun aš höfušstöšvar varnarmįlarįšaneytis Bandarķkjanna nefnast Pentagon.
 
 
 
 
Žaš er fįtt sem er eins og viršist viš fyrstu sżn žegar kemur aš tįknmįli dulspekinnar og er ķslenski Ęgishjįlmur gott dęmi um žaš.
 
Fyrir u.ž.b. tveimur įrum var sagt frį žvķ į žessari sķšu aš Ęgishjįlmur vęri til skošunar. Žęr upplżsingar sem koma fyrst upp į netinu um hann eru; "Ęgishjįlmur er gamall ķslenskur galdrastafur sem er til ķ fjölmörgum geršum og śtgįfum. Hans er getiš ķ Eddukvęšum, Siguršur Fįfnisbani bar Ęgishjįlm žegar hann sigraši drekann Fįfni į Gnitheiši".
 
Eftir aš hafa leitaš upplżsinga um Ęgishjįlminn meš žvķ aš lesa Völsungasögu, Eddukvęši og žaš sem um hann stendur ķ žjóšsögunum komst ég aš žvķ aš fįtt er aš marka sem um hann er sagt viš fyrstu uppflettingu, s.s. aš Siguršur Fįfnisbani hafa boriš hann ķ višureigninni viš Fįfni. Žar hafši sögunni veriš snśiš į hvolf eins og svo oft er meš dulspeki tįknin, hjįlmurinn var Fįfnis.
 
Ęgishjįlmurinn er mikiš stęrra tįkn en kemur fram viš fyrstu sżn į netinu. Eftir aš hafa lesiš um hann, teiknaš, mótaš ķ kopar og mįlaš į striga mįnušum saman voru oršnar til žaš miklar upplżsingar aš um žaš mętti skrifa heila bók.
 
Ęgishjįlmurinn er ķ raun alheimstįkn sem enn er ķ gildi, dulspeki hans hefur veriš įstunduš ķ öllum menningarheimum og af vel flestum trśarbrögšum. Endirinn į rannsókninni varš sį aš ég setti saman myndband meš upplżsingum um hvar uppruni Ęgishjįlmsins er samkvęmt Norręnni Gošafręši og hvar hann į sér samsvörun.
 
 
 

mbl.is Hrekkjavökubśningar stjarnanna
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband